Byla 2S-218-613/2018
Dėl notaro veiksmų

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 20 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas dėl notaro veiksmų atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. V. skundą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarei Agnei Griškevičienei, I. D., L. V., AIG Europe Limited dėl notaro veiksmų

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja I. V. pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui skundą dėl notarės veiksmų, kuriuo prašo įpareigoti Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarę Agnę Griškevičienę išduoti paveldėjimo liudijimą pagal palikėjo L. K. (L. K.) testamentą, notarinio registro Nr. 7972.
  2. Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d. L. K. sudarė testamentą, kuriame išreiškė savo valią dėl turto ir turtinių teisių palikimo. Kadangi testatorius dėl ligos sunkiai valdė rankas, jam dalyvaujant ir prašant, notaro akivaizdoje, už jį pasirašė I. Š., dalyvaujant liudytojai E. V.. Mirus L. K. įpėdinė pagal testamentą I. V. įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą gavimo. Notarė Agnė Griškevičienė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes testamentas sudarytas pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Testamentą tvirtinusi notarė įsitikino testatoriaus valia, jo veiksnumu, pasirašiusių testamente asmenų tapatybėmis ir patvirtino tokį testamentą, suteikė notarinio registro numerį ir išsiuntė duomenis į testamentų registrą. Šiuo atveju atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą yra grindžiamas keliant klausimus dėl testamento sudarymo tvarkos pažeidimo, t. y. kad dalyvavo tik vienas liudytojas, o ne du. Testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu, tačiau paveldėjimo teisės liudijimą išduodantis notaras, manytina, neturėtų kvestionuoti ir pripažinti negaliojančiu kito notaro patvirtinto testamento. Notarė Agnė Griškevičienė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo paveldėjimo byloje. Laikytina, kad, jei kas gali ir ginčyti testamento sudarymo aplinkybes ir/ar turinį, testatoriaus valios išraišką, tai asmenys turintys materialinį teisinį suinteresuotumą. Kaip galima suprasti iš notarės atsisakymo, testatorius 1991 m. gegužės 27 d. buvo sudaręs kitą testamentą, notarinio veiksmo Nr. 3779. Kadangi L. K. 2014 m. rugpjūčio 4 d. sudarė naują testamentą, o įstatymo leidėjas nedetalizuoja ir neišplečia normos aiškinimo, šio juridinio fakto pakanka pakeisti status quo, t. y. dėl naujo testamento sudarymo, neteko galios prieš tai sudarytas testamentas. Esamoje situacijoje pripažinti 2014 m. rugpjūčio 4 d. sudarytą testamentą, registro Nr. 7972, negaliojančiu (dėl formos ar turinio trūkumų) gali bandyti įpėdiniai nurodyti testamente, registro Nr. 3779, ir / ar įpėdiniai pagal įstatymą, tačiau jokiu būdu ne notaras privalantis išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Ko kas nėra duomenų, leidžiančių abejoti testatoriaus veiksnumu testamento, registro Nr. 7972, sudarymo dienai. Dėl to laikytina, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d. testamentas pilnai atitinka šiam sandoriui keliamus reikalavimus ir yra pripažintas galiojančiu.
  3. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto 15-ojo biuro notarė Agnė Griškevičienė atsiliepimu į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka. Nurodė, kad atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai išdėstyti 2017 m. birželio 14 d. rašte Nr. 2017/06/14-1. CK 1.8 straipsnis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, kitaip tariant, jis negalioja, nepaisant to, yra ar nėra priimtas atitinkamas teismo sprendimas. Reikalavimas dalyvauti mažiausiai dviem liudytojams tais atvejais, kai sudaromas ypatingos reikšmės jį sudarančiam asmeniui turintis sandoris – testamentas, neabejotinai yra imperatyvi teisės norma, kurios nesilaikymas sąlygoja testamento negaliojimą.
  4. Suinteresuotas asmuo AIG Europe Limited atsiliepimu į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka. Nurodė, kad galutinę išvadą kiekvienu konkrečiu atveju gali padaryti kompetentingas teismas, tačiau ne notaras. Jeigu į notarą kreipiasi įpėdiniai dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal tokį testamentą išdavimo, tai notaras ne tik gali, bet ir privalo atsisakyti tokį liudijimą išduoti. Tai atitinkamai reiškia, jog notarė A. Griškevičienė nagrinėjamu atveju pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjos prašomą notarinį veiksmą, o pareiškėjos skundas yra nepagrįstas. Mano, kad notarės A. Griškevičienės išvada, kad notarės R. Kundrotienės patvirtintas testamentas yra sudarytas pažeidžiant imperatyvias teisės normas, todėl laikytinas negaliojančiu, nors ir skamba kategoriškai, tačiau nėra laikytina galutine išvada, tačiau ji buvo pakankama, kad notarė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio ir 40 straipsnio 1 dalimi, atsisakytų atlikti pareiškėjos prašomą notarinį veiksmą. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnis nustato, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Taigi, tuo atveju, jeigu notarė A. Griškevičienė būtų patenkinusi pareiškėjos prašymą ir išdavusi paveldėjimo teisės liudijimą pagal notarės R. Kundrotienės patvirtintą testamentą, kuris notarei ir pačiai pareiškėjai kelia papildomų klausimų dėl atliktos tvirtinimo tvarkos, ji būtų pažeidusi jos veiklą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 ir 40 straipsnių nuostatas. Mano, kad notarė A. Griškevičienė šiuo konkrečiu atveju pasielgė visiškai teisingai, t. y. pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjos prašomą notarinį veiksmą, todėl pareiškėjos skundas yra nepagrįstas. Prašo atmesti pareiškėjos skundą.
  5. Suinteresuoti asmenys I. D., L. V. atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.
  1. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjos I. V. skundą dėl Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarės Agnės Griškevičienės veiksmų atmetė.
  2. Teismas padarė išvadą, kad notarė, būdama valstybės įgaliotu asmeniu ir vykdydama jai Notariato įstatymo 1 straipsniu pavestas pareigas – užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
  1. Atskiruoju skundu pareiškėja I. V. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, ir toks pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikinamas. Šio proceso teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti. Pirmos instancijos teismui iš esmės pasisakius dėl notarės R. Kundrotienės galimai netinkamai atliktų pareigų, bet pačiai notarei teisės nesuteikus pasisakyti dėl surašyto ir priimto testamento bei priėmus skundžiamą procesinį sprendimą, teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
    2. Pirmos instancijos teismas, apeliantės manymu, negalėjo vertinti vien tik notarės (ne)atlikto veiksmo, neįvertinęs ir dokumento, kurio pagrindu atliekamas notarinis veiksmas, teisėtumo. Nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas privalėjo pasisakyti ir dėl 2014-08-04 testamento, kurį patvirtino notarė R. Kundrotienė, atitikimo formos ir tvirtinimo tvarkos keliamiems reikalavimams, taip pat spręsti dėl jo galiojimo, o ne vien formaliai konstatuoti notaro veiksmų (ne)teisėtumą.
  2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo I. D. su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nagrinėjamoje byloje veikė išimtinai pareikšto reikalavimo ribose, o būtent pati pareiškėja savo atskiruoju skundu siekia išeiti už bylos nagrinėjimo, t. y. pareikšto reikalavimo dalyko ir pagrindo, ribų.
    2. Pareiškėja neteisingai aiškina CPK 447 straipsnio 7 dalyje nurodomą ginčą dėl teisės. Šioje normoje kalbama apie ginčą dėl teisės tarp suinteresuotų asmenų, o ne dėl bylos dalyko ir jo apimties.
  3. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AIG Europe Limited su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas tiksliai apibrėžė šios civilinės bylos nagrinėjimo ribas, konstatuodamas, jog šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas išimtinai dėl notarės A. Griškevičienės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą – pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau anaiptol nėra sprendžiamas klausimas dėl paties testamento galiojimo/negaliojimo, ar jį patvirtinusios notarės R. Kundrotienės veiksmų/neveikimo teisėtumo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju neturi ne tik teisės, bet ir pareigos aiškinti 2014 m. rugpjūčio 4 d. testamento atitikimo formos ir tvirtinimo tvarkos keliamiems reikalavimams, taip pat spręsti dėl jo galiojimo.
    2. Teismas nustatęs, jog dėl testamento išdavimo teisėtumo kyla tam tikrų abejonių (tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog testamentas dėl to savaime yra laikytinas niekiniu ir negaliojančiu nesant dėl to priimto atskiro teismo sprendimo), pagrįstai konstatavo, jog notarės A. Griškevičienės atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą buvo pagrįstas, o suinteresuotų asmenų ginčas dėl testamento galiojimo yra spręstinas teisme pagal ginčo taisykles.
    3. Pažymėjo, jog net tuo atveju, jeigu į šios civilinės bylos nagrinėjimą kaip suinteresuotas asmuo nuo pat pradžių būtų buvusi įtraukta notarė R. Kundrotienė, ar net tuo atveju, jei patenkinus šį atskirąjį skundą, panaikinus nutartį ir grąžinus bylą į pirmosios instancijos teismą notarė R. Kundrotienė būtų įtraukta kaip suinteresuotas asmuo, nepasikeistų nei šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, nei šios civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatas.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Atskirasis skundas netenkintinas.
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  3. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Atskirajame skunde apeliantė (pareiškėja) I. V. nurodė, jog teismas priimdamas skundžiamą nutartį pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
  4. Byloje nustatyta, kad pareiškėja skundu dėl notaro veiksmų prašė įpareigoti Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarę Agnę Griškevičienę išduoti paveldėjimo liudijimą pagal palikėjo L. K. testamentą, notarinio registro Nr. 7972. Notarė nustačiusi, kad pateiktas 2014 m. rugpjūčio 4 d. sudarytas ir Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarės R. Kundrotienės patvirtintas testatoriaus L. K. testamentas, notarinio registro Nr. 7972, yra pasirašytas kito asmens už dėl ligos negalintį pasirašyti L. K. dalyvaujant tik vienam liudytojui, o ne dviem, kaip to reikalauja įstatymas (CK 5.29 straipsnis), atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl notarės Agnės Griškevičienės veiksmų teisėtumo, aiškiai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl notarės Agnės Griškevičienės atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal m. rugpjūčio 4 d. L. K. testamentą teisėtumo. Testamento tvirtinimo formos ir tvarkos trūkumų aiškinimas išeina už nagrinėjamosios bylos ribų, todėl teismas šiuo atveju spręsdamas notarės Agnės Griškevičienės veiksmų teisėtumo klausimą, neturi aiškinti 2014 m. rugpjūčio 4 d. testamento, kurį patvirtino notarė R. Kundrotienė, atitikimo formos ir tvirtinimo tvarkos keliamiems reikalavimams, taip pat spręsti dėl jo galiojimo. Pažymėjo, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d. L. K. testamento galiojimo klausimas, aiškinant jo sudarymo ir tvirtinimo tvarkos trūkumų buvimą ar nebuvimą bei testatoriaus L. K. tikrosios valios išreiškimą, teisme gali būti aiškinamas tik nagrinėjant ginčą pagal bendras ginčo teisenos taisykles, tačiau nesprendė dėl antstolės R. Kundrotienės materialiųjų teisių ir pareigų, todėl apeliantės argumentas dėl absoliutaus nutarties negaliojimo nepagrįstas.
  5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, kuriuose atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).
  6. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo pasisakyti dėl 2018 m. rugpjūčio 4 d. testamento, kurį patvirtino notarė R. Kundrotienė, atitikimo formos ir tvirtinimo tvarkos keliamiems reikalavimams, taip pat spręsti dėl jo galiojimo, o ne vien formaliai konstatuoti notarės veiksmų (ne)teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės teiginiais nesutinka.
  7. Nagrinėjamu atveju notarė 2017 m. birželio 14 d. raštu Nr. 2017/06/14-1 „Dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo išdavimo“ atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, nurodydama, kad testamentas yra pasirašytas kito asmens už dėl ligos negalintį pasirašyti L. K. dalyvaujant tik vienam liudytojui, t. y. pažeidžiant imperatyvias teisės normas (CK 5.29 straipsnis). Skųsdama notarės veiksmus, pareiškėja prašė įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą.
  8. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. S. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, bylos Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.
  9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų, konstatavęs, kad notarė pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, ir teisingai nurodė, kad ginčas dėl testamento galiojimo/negaliojimo pagal suinteresuotų asmenų kreipimąsi spręstinas teisme pagal bendras ginčo teisenos taisykles.
  10. Kasacinio teismo yra pasisakyta, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Tokiu atveju notaras privalo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o ginčas pagal suinteresuotų asmenų kreipimąsi spręstinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013 ir kt.).
  11. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

7Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

8Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai