Byla P-261-18-13

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. D. prašymą atnaujinti procesą L. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4L. R. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato 2010 m. spalio 15 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 2 dalį 50 Lt bauda. Ji nubausta už tai, kad 2009 m. liepos 23 d., apie 15.18 val., Vilniaus m., Ukmergės g., ties pastatu Nr. 296, vairuodama automobilį AUDI 80, valst. Nr. ( - ) viršijo leistiną 60 km/h greitį – važiavo 75 km/h greičiu. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 135 punkto reikalavimus. Greitis nustatytas 2010 m. balandžio 20 d. specialisto išvada Nr. 11-519(10).

5L. R., nesutikdama su nutarimu, kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismas prašydama panaikinti šį nutarimą. Paaiškino, kad Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 3 (NVT) skyriaus prokuroras 2010 m. gegužės 11 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nesant jos veiksmuose nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnyje, požymių. Tuo pačiu nutarimu iškėlė administracinio teisės pažeidimo bylą dėl jos veiksmų, turinčių pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 2 dalyje, požymių – ji važiavo apie 75 km/h greičiu kelio ruože, kuriame leistinas greitis 60 km/h. Prokuroro nutarime kaltinimas pareiškėjai grindžiamas remiantis tik Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2010 m. balandžio 20 d. išvada Nr. 11-519(10). Teigė, jog prokuroras, iškeldamas administracinę bylą, neatsižvelgė ir nevertino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad ji eismo įvykio metu važiavo 60 km/h greičiu. Iškeliant bylą, nebuvo atsižvelgta į faktines aplinkybes, jog minėta išvada dėl jos važiavimo greičio nėra kategoriška, o tik tikėtina. Išvadoje nenurodyta jos greičio paklaida ir dėl kokių priežasčių negalima pateikti kategoriškos išvados apie buvusį greitį. Be to, minėta išvada yra tik prielaida teisinei išvadai. Jos automobilis po eismo įvykio apžiūrėtas nebuvo ir jo apgadinimus specialistas vertino tik pasitelkęs išvestinius duomenis. Be to, nėra užfiksuotas jos automobilio stabdymo ar slydimo kelias. Taip pat nurodė, kad ji ginčijo savo kaltę, todėl pareigūnė negalėjo priimti nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas.

6Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 21 d. nutarimu L. R. skundą patenkino. Panaikino Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato 2010 m. spalio 15 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, kuriuo L. R. ATPK 124 straipsnio 2 dalį nubausta 50 Lt bauda ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukė.

7Teismas pripažino, kad L. R. nepagrįstai ir neteisėtai nubausta už pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Taip pat pripažino, jog Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato KPP vyr. specialistė, nagrinėdama L. R. administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas bei nenustatė kitų reikšmingų aplinkybių. Pareigūnė, priimdama nutarimą dėl minėto pažeidimo padarymo, neatkreipė dėmesio į tai, kad specialisto skaičiavimas atspindi tik numanomą (galimą) automobilio greitį, t. y. iš esmės tik daro prielaidą, kokiais greičiais turėjo judėti nurodytos abi transporto priemonės, kad po smūgio jų padėtis atitiktų faktinį išsidėstymą. Minėtoje išvadoje nurodyta, jog L. R. važiavo apytiksliai 75 km/h greičiu, tačiau šioje išvadoje konkrečiai nenurodyta, kokiu būtent tiksliu greičiu važiavo. Pažymėta, kad nei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. gegužės 11 d. nutarime, nei skundžiamame nutarime nenurodyta apskaičiuoto greičio paklaida. Toks avarinės situacijos modeliavimas negali objektyviai atspindėti tikrovės ir būti pakankamu bei neginčytinu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės viršijus nustatytą leistiną greitį įrodymu. Be to, teismo posėdyje apklaustas specialistas, surašęs minėtą specialisto išvadą, nurodė, kad apskaičiuodamas automobilio greitį, rėmėsi kompiuterine programa, kurios skaičiavimo paklaida yra 5 %. Jis taip pat nurodė, kad negali pateikti kategoriškos išvados, jog gali būti greičio ribos nuo-iki, o nustatytas 75 km/h greitis gali būti vertinamas kaip tikėtinas.

8Teismas, išanalizavęs minėtas aplinkybes bei vadovaudamasis principu, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatavo, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto atliktų matematinių skaičiavimų neužtenka išvadai, kad L. R. iš tikrųjų padarė ATPK 124 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, pagrįsti. Dėl to, laikydamasis in dubio pro reo principo, skundžiamą nutarimą panaikino, o administracinio teisės pažeidimo bylą L. R. atžvilgiu nutraukė.

9II.

10R. D. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydamas atnaujinti L. R. administracinio teisės pažeidimo bylą.

11Prašyme (b. l. 71-73) nurodo, kad L. R. Utenos VPK Anykščių r. Policijos komisariato KPP 2010 m. spalio 15 d. nutarimu, dėl greičio viršijimo nubausta pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį 50 Lt bauda už tai, kad 2009 m. liepos 23, apie 15.18 val. Vilniuje, Ukmergės g., ties pastatu Nr. 296, vairuodama automobilį AUDI 80, viršijo leistiną 60 km/h greitį – važiavo 75 km/h greičiu ir įsirėžė į R. D. 19 km/h judančiu automobiliu Chrysler Town & Country, valst. Nr. ( - ) Tuo ji pažeidė KET 135 p. reikalavimus.

12Panevėžio apygardos administracinis teismas, priimdamas nutarimą L. R. administracinio teisės pažeidimo byloje, akivaizdžiai padarė esminį materiakiosios teisės normų pažeidimą jas taikant, turėjusį įtakos neteisėto nutarimo priėmimui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 str. 2 d. 10 p.). Proceso atnaujinimo pagrindu nurodo ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 11 punktą, kadangi teismas administracinio teisės pažeidimo bylą L. R. atžvilgiu išsprendė remdamasis panaikintu teisės aktu (ABTĮ 124 str. 1 d. 2 p. neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d.).

13Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutarime nurodyta, kad nėra užfiksuotas L. R. automobilio stabdymo ar slydimo kelias. Tačiau šis teiginys prieštarauja eismo įvykio vietos planui ir kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolui, surašytam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnų įvykio vietoje. R. D. stabdymo ir slydimo kelias užfiksuotas, nes jis stabdė automobilį. Tuo tarpu L. R. automobilio nestabdė ir to daryti net nebandė. Liudytojo apklausos protokole 2009 m. liepos 27 d. ji paaiškino, kad važiavo nuo Ukmergės plento pusės link miesto centro Ukmergės gatvės trečia eismo juosta iš trijų ir staiga pajuto stiprų smūgį į vairuojamo automobilio priekinę dalį. Taigi, ji net nestebėjo kas vyko kelyje, jos dėmesys buvo nukreiptas ne į kelią, o kažkur kitur ir dėl to negalėjo laikytis visų būtinų saugumo priemonių. Jei L. R. būtų važiavusi 60km/h greičiu, o, pamačiusi savo automobilio eismo juostoje kliūtį, ji būtų turėjusi sulėtinti automobilio judėjimo greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį (KET 133 ir 134 p.). Kad L. R. automobilis „AUDI 80“ trenkėsi į R. D. automobilį konstatavo ir ekspertas savo išvadoje.

14Minėti faktai įrodo, jog R. D. buvo suinteresuotas trečiasis asmuo administracinio teisės pažeidimo byloje. ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad administracinės bylos šalys yra: pareiškėjas, atsakovas, tretieji asmenys (tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). R. D. buvo šio eismo įvykio dalyvis, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo (CPK 37 str. l d., ABTĮ 48 str. 2 d.) Todėl teismas privalėjo informuoti jį apie bylos nagrinėjimo pradžią, eigą (vietą, laiką), galimybę pateikti įrodymus, atsikirtimus ir priimtą nutarimą. Tačiau to nepadaręs, teismas pažeidė ABTĮ 68 straipsnio l dalies 3 punkto, 73 straipsnio l dalies reikalavimus. Dėl teismo neveikimo R. D. patyrė didelę moralinę, dvasinę ir materialinę žalą (CPK 37 str.: neteko draudimo už savo automobilį, iš dalies išmokėjo L. R. piniginę sumą apie 10 000 Lt už sugadintą automobilį, moralinę žalą, jos advokato paslaugas). Apie įvykusį teismo posėdį R. D. sužinojo atsitiktinai paskambinęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sekretoriatą. 2012 m. birželio 22 d. raštu jis kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir 2012 m. birželio 29 d. gavo atsakymą, patvirtinantį apie įvykusį teismo posėdį, o 2012 m. birželio 20 d. raštu kreipėsi į Anykščių rajono policijos komisariatą ir 2012 m. liepos 9 d. gavo atsakymą, kodėl jis nebuvo apie posėdį informuotas ir jam neišsiųstas teismo nutarimas.

15Panevėžio apygardos administracinis teismas pažymėjo, jog šioje byloje turėjo būti priimtas nutarimas, o ne nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, o Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2009 m. gegužės 11 d. nutarimas prilyginamas administracinio teisės pažeidimo protokolui. Surašant nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, buvo pažeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. birželio 4 d. įsakymas „Dėl kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos patvirtinimo“, tačiau netinkamo procesinio dokumento surašymas nepanaikina pažeidimo fakto ir nėra pagrindas L. R. administracinio teisės pažeidimo bylai nutraukti. Pažymėtina, jog nuo 2011 m. sausio 1 d. ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 2 punktas neteko galios. Todėl nutarimu Panevėžio apygardos administracinis teismas grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį ABTĮ 4 straipsnio 4 dalį.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17III.

18Procesą atnaujinti atsisakytina.

19Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ABTĮ gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos.

20Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95), 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Taigi visais atvejais analizuojant klausimą dėl proceso atnaujinimo turi būti atsižvelgiama į bendruosius principus, tokius kaip protingumas, sąžiningumas, koncentruotumas, ekonomiškumas ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti teismo priimtų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).

21Šiuo atveju ABTĮ numato baigtinį sąrašą proceso atnaujinimo pagrindų ir apibrėžtą laiko tarpą, per kurį galima kreiptis į teismą prašant atnaujinti procesą administracinėje byloje.

22Panevėžio apygardos administraciniam teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus 2011 m. sausio 21 d. nutarimą, kuris nebuvo apskųstas apeliaciniam teismui, administracinio teisės pažeidimo byla L. R. atžvilgiu buvo užbaigta. Kaip minėta, po bylos užbaigimo vėl ją nagrinėti nebegalima. Procesas baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, t. y. esant konkretiems ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintiems proceso atnaujinimo pagrindams. Šių proceso atnaujinimo pagrindų buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepagrindžia įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimo, procesas negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).

23Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą remdamasis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 11 punktų pagrindu, tačiau iš prašymo turinio akivaizdu, jog R. D. prašo atnaujinti L. R. administracinio teisės pažeidimo bylą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, kuris numato, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.

24Taip pat pažymėtina, jog ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

25Pareiškėjas R. D., kuris nagrinėjant L. R. administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo įtrauktas nukentėjusiuoju, prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad apie bylos nagrinėjimą ir baigtį ilgą laiką nebuvo informuotas, apie Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutarimą sužinojo atsitiktinai, o kreipęsis į Panevėžio apygardos administracinį teismą bei Anykščių rajono policijos komisariatą 2012 m. birželio 29 d. ir 2012 m. liepos 9 d. gavo jų atsakymus, patvirtinančius apie įvykusį teismo posėdį ir aplinkybes, kodėl jis nebuvo apie posėdį informuotas ir jam neišsiųstas teismo nutarimas. Atsižvelgiant į tai, ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti nuo pirmojo Panevėžio apygardos administracinio teismo raštiško atsakymo, kurį R. D. gavo, dienos, t. y . 2012 m. birželio 29 d. (b. l. 76). Vadinasi pareiškėjas, nors ir buvo neįtrauktas į administracinio teisės pažeidimo bylą nukentėjusiuoju, savo teises ir interesus galėjo ginti paduodamas prašymą atnaujinti procesą iki 2012 m. rugsėjo 29 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos (b. l. 71), prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas padavė 2012 m. rugsėjo 3 d., t. y. nepraleidęs įstatyme įtvirtinto trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo termino. Kartu pažymėtina, jog ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje numatytas vienerių metų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutarimas įsiteisėjo 2011 m. vasario 1 d.) yra naikinamasis, o jis teismo negali būti atnaujintas. Taigi, remiantis ABTĮ 156 straipsnio nuostatomis, daroma išvada, kad pareiškėjas R. D. praleido prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą, todėl atnaujinti procesą atsisakytina.

26Taip pat dėl pareiškėjo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo (ABTĮ 153 str. 2 d. 7 p.) pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs (bylos Nr. P858-240/2011, P62-72/2011, P502-129/2009), jog tuo atveju, kai sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų, ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, remiantis ABTĮ 154 straipsnio 1 dalimi, prašymą dėl proceso atnaujinimo turi teisę paduoti būtent neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Iš tokios administracinių teismų praktikos matyti, jog tuo atveju, jeigu prašymą paduoda asmuo, dalyvavęs bylos nagrinėjime, jis kreiptis dėl proceso atnaujinimo minėtu pagrindu teisės neturi, o procesas administracinėje byloje pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktą negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

27Šiuo atveju byloje prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė R. D., kuris L. R. administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo įtrauktas nukentėjusiuoju (anot pareiškėjo – trečiuoju suinteresuotu asmeniu). Prašymas grindžiamas aplinkybe, jog pareiškėjas nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimo pradžią, eigą (vietą, laiką), galimybę pateikti įrodymus, atsikirtimus ir apie priimtą nutarimą, t. y. jis nebuvo įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu ir informuotas apie bylos nagrinėjimą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutarime teismas pasisakė tik dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos L. R. teisių ir pareigų, ir visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo teisinės padėties (nepripažino jo kaltu ar nepriėmė kitokio jam nepalankaus sprendimo). Panevėžio apygardos administracinis teismas nenagrinėjo klausimo dėl 2009 m. liepos 23 d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu susidūrė L. R. ir R. D. automobiliai, tačiau sprendė klausimą dėl nutarimo, kuriuo L. R. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 2 dalyje ( , padarymą buvo nubausta 50 Lt bauda, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes bei į aktualią administracinių teismų praktiką, toks pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą negali būti tenkinamas.

28Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti yra praleistas ir negali būti atnaujintas (ABTĮ 156 str. 1 ir 2 d.), vien šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas teismui atsisakyti atnaujinti procesą (ABTĮ 159 str. 1 d.). Prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti nagrinėjamas iš esmės tik tuo atveju, jei jis pateiktas nepraleidus įstatymu nustatyto termino arba teismas šį terminą, esant pagrindui, atnaujina. Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iš šių sąlygų. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nagrinėti ir nenagrinėja iš esmės pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą kitais, ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 11 punktuose numatytais, pagrindais pagrįstumo.

29Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pareiškėjo R. D. prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje numatytus terminus, todėl netenkintinas.

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

31R. D. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti, ir atsisakyti atnaujinti procesą L. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

32Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. L. R. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono... 5. L. R., nesutikdama su nutarimu, kreipėsi į Panevėžio apygardos... 6. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 21 d. nutarimu L.... 7. Teismas pripažino, kad L. R. nepagrįstai ir neteisėtai nubausta už... 8. Teismas, išanalizavęs minėtas aplinkybes bei vadovaudamasis principu, kad... 9. II.... 10. R. D. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydamas... 11. Prašyme (b. l. 71-73) nurodo, kad L. R. Utenos VPK Anykščių r. Policijos... 12. Panevėžio apygardos administracinis teismas, priimdamas nutarimą L. R.... 13. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutarime... 14. Minėti faktai įrodo, jog R. D. buvo suinteresuotas trečiasis asmuo... 15. Panevėžio apygardos administracinis teismas pažymėjo, jog šioje byloje... 16. Teisėjų kolegija... 17. III.... 18. Procesą atnaujinti atsisakytina.... 19. Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo... 20. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog proceso atnaujinimo... 21. Šiuo atveju ABTĮ numato baigtinį sąrašą proceso atnaujinimo pagrindų ir... 22. Panevėžio apygardos administraciniam teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus... 23. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą remdamasis ABTĮ 153 straipsnio 2... 24. Taip pat pažymėtina, jog ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas... 25. Pareiškėjas R. D., kuris nagrinėjant L. R. administracinio teisės... 26. Taip pat dėl pareiškėjo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo (ABTĮ 153... 27. Šiuo atveju byloje prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė R. D., kuris L.... 28. Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju terminas prašymui dėl proceso... 29. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pareiškėjo R. D. prašymas... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 31. R. D. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti, ir atsisakyti atnaujinti... 32. Nutartis neskundžiama....