Byla 2-6311-286/2018
Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams T. Š. ir R. Š. dėl žalos atlyginimo

1Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Kęstutis Rimkus

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. Š. ir T. Š. atstovo advokato Kęstučio Ožiūno pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams T. Š. ir R. Š. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Utenos apylinkės teismas 2018-07-09 sprendimu už akių patenkino akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį ir priteisė ieškovės naudai iš T. Š. ir R. Š. solidariai 23 617,19 Eur žalos atlyginimo ir 531 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 24148,19 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 23617,19 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2018-05-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Atsakovų atstovas advokatas K. Ožiūnas 2018-07-30, t. y. nepraleidęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 287 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, pateikė teismui prašymą dėl 2018-07-09 sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti sprendimą už akių ir bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti. Nurodė, kad atsakovai ieškinio negavo, kadangi adresu, kuriuo ieškinys buvo siųstas, gyvena atsakovės dukra. Atsakovė ieškinio siuntimo metu gyveno Ignalinos rajone, o atsakovas – ( - ). Abu jie gyvenamąją vietą buvo deklaravę pas atsakovės dukterį ( - ). Šiame bute ieškinio siuntimo metu (iki to ir po to kone du mėnesius) nieko nebuvo, todėl, jeigu yra kokia nors pašto žyma, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti kartu su atsakovais gyvenančiam šeimos nariui, ši žyma yra klaidinga. Dėl šių aplinkybių atsakovai apie ieškinį sužinojo tik gavę sprendimą už akių, t. y. praėjus teismo nustatytam terminui atsiliepimui pateikti. Mano, kad tai svarbi priežastis, dėl kurios nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Taip pat mano, jog yra aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui – ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad trumpas elektros jungimas negalėjo įvykti įvadiniame elektros laide iki atsakovų bute įrengto elektros skaitiklio. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovų, kurių įvykio metu bute nebuvo, veiksmuose jokių neteisėtų veiksmų, galėjusių tapti kilusio gaisro priežastimi, nekonstatuota. Ikiteisminis tyrimas specialisto išvados duomenimis nustatė, kad gaisro priežastis yra elektros instaliacijos avarinis darbo režimas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra neabejotinų duomenų apie tai, kad gaisras kilo atsakovei priklausančio buto Nr. 4 virtuvėje nuo joje esančių elektros įrenginių. Atsakovės bute elektros instaliacija buvo tvarkinga, be to, abiems atsakovams išvykus, jie visada išjungdavo saugiklius. Mano, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai apie tai, kad atsakovas R. Š. galimai buvo netvarkingas, išgėrinėjo, ir kad ugnis sklido nuo atsakovės buto pusės bei panašiai, nepagrįsti, tokiu būdu siekiant nepagrįstai apkaltinti atsakovus, kad kiti namo bendrasavininkiai išvengtų atsakomybės dėl netvarkytos bendros namo elektros įrangos. Gaisras galimai kilo iš bendros viso namo elektros įrangos, kuri priklauso ne atsakovams, bet visiems daugiabučio savininkams, todėl ir atsakomybė yra visų namo savininkų, o ne tik atsakovų. Liudytoja A. Ž. parodė, namas, kuriame kilo gaisras, buvo senas, elektros instaliacija taip pat sena, namuose dažnai šokinėdavo įtampa, prigesdavo apšvietimo lemputės, atsijungdavo saugikliai. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2015-08-07 išvadoje nurodoma, kad vienoje tyrimui pateiktoje daugiavielėje varinio laido atkarpoje yra trumpam jungimui būdingas apsilydymas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ar šis laido fragmentas buvo atsakovų buto vidaus instaliacijos fragmentas, ar įvadinės instaliacijos fragmentas. Tokiu būdu, nesurinkta įrodymų, paneigiančių atsakovo R. Š. paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad jis, išvykdamas atostogų, išjungė bute elektros saugiklius, todėl buto vidaus elektros instaliacija buvo be įtampos, ir nepaneigta versija, kad trumpas elektros jungimas įvyko atsakovų buto virtuvės patalpoje buvusiame įvadiniame elektros laide, t. y. iki atsakovų elektros skaitiklio. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatas bei elektros tinklų nuosavybės ribų aktus akcinė bendrovė LESTO atsako už elektros tinklo eksploatavimą iki įvadinių skaitiklių, o už elektros tinklo eksploatavimą nuo skaitiklių atsako bendrovės klientai, todėl atsakovai negali būti atsakingi už gaisro kilimą. Be to, mano, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl ieškinio atmetimo praleidus ieškinio senaties terminą, kadangi ieškiniams dėl iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams bei reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 7 ir 8 dalys, 1.131 straipsnio 1 dalis).

6Atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas prašo pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti sprendimo už akių naikinimo pagrindai. Atsakovai teigia, kad bute, esančiame ( - ), niekas negyveno, bet savo procesiniuose dokumentuose prie savo duomenų nurodo tą patį adresą – ( - ). Jokio kito gyvenamosios vietos adreso atsakovai nenurodo, todėl tikėtina, kad jie gyvena jų pačių nurodytu adresu. Atsakovų nuorodos į adresą ( - ), yra klaidinančios, nes toks adresas neegzistuoja. Atsakovai taip pat neteisingai nurodo, kad vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakomybės riba yra elektros skaitliukas. Name, esančiame ( - ), nebuvo elektros skirstymo dėžės, nes į kiekvieną šio namo butą atvestas atskiras elektros įvadas. Elektros laidai į butą Nr. 1 buvo nutiesti po žeme, o į kitus tris butus – oro linija. AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir buto Nr. 1 atsakomybės riba yra ant gatvės stulpo, o kitų butų ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakomybės riba yra namo išorėje sumontuotuose izoliatoriuose, nuo kurių atskiri elektros laidai išvedžioti į kiekvieną butą. Bute Nr. 4 buvo tik šio buto elektros įranga. Tai įrodo su atsiliepimu pateikiamas pastato, esančio ( - ), elektros įrangos atsakomybės ribų aktas. Atsakovai, teigdami, kad jų bute buvo bendro naudojimo elektros įranga, patys turėjo pateikti šios įrangos atsakomybės ribų aktą. Taip pat nurodo, kad ieškovas, kaip nukentėjusiojo R. J. draudikas, atlygino pastarojo patirtą žalą, todėl subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis) įgijo teisę išmokėtas sumas išsireikalauti iš atsakingų už žalą asmenų, t. y. iš atsakovų. Šiuo atveju ieškovas, kuriam perėjo draudėjo teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, įstojo vietoje savo draudėjo į deliktinę prievolę, t. y. tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė žalos atlyginimo teisiniai santykiai, todėl turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Mano, kad kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys ir kurioje buvo sprendžiamas atsakomybės dėl 2015-05-20 kilusio gaisro klausimas, nustatytos aplinkybės turi būti laikomos prejudiciniais faktais šioje civilinėje byloje.

7Prašymas netenkinamas.

8Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo galima paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

9Šioje byloje sprendimas už akių priimtas dėl to, kad atsakovai nustatytu terminu nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Procesinius dokumentus pristatantis asmuo (laiškininkė) nerado atsakovų jų gyvenamosios vietos adresu, todėl teismo pranešimas apie iškeltą bylą bei patikslinto ieškinio ir jo priedų kopijos 2018-06-01 buvo įteiktos su atsakovais gyvenančiai pilnametei šeimos narei A. K., kuri yra atsakovės dukra ir atsakovo sesuo (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Pašto žymos dėl dokumentų įteikimo padarytos tinkamai ir nėra pagrindo laikyti jas klaidingomis. Teismas, spręsdamas dėl atsakovų gyvenamosios vietos, atsižvelgia į tai, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyta, jog atsakovai gyvena Ignalinoje, Atgimimo g. 34-2, t. y. jų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tą patį savo gyvenamosios vietos adresą atsakovai nurodė ir teikdami 2018-04-12 atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-62-242/2018. Tokiu būdu, teismas pripažįsta, kad procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti tinkamai, ir konstatuoja, kad atsakovai atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą, t. y. iki 2018-07-02, nepateikė be pateisinamos priežasties, todėl teismas, esant ieškinyje ieškovo prašymui, pagrįstai priėmė sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis) ir nepažeidė CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos.

10Atsakovai taip pat nenurodė ir nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumai ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie paneigtų atsakovų atsakomybę dėl žalos, kuri atsirado 2015-05-20, kai gaisro metu buvo sugadintas R. J. priklausantis butas, esantis ( - ), bei jame buvęs turtas. Žalos dydžio atsakovai neginčija.

11Kaip minėta, atsiliepime į prašymą panaikinti sprendimą už akių ieškovo atstovas nurodė, kad kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, jau buvo sprendžiamas atsakomybės dėl 2015-05-20 kilusio gaisro klausimas. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Panevėžio apygardos teismas 2018-07-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-476-212/2018 patenkino AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį ir priteisė solidariai iš T. Š. ir R. Š. AB „Lietuvos draudimas“ naudai 4344 Eur žalos atlyginimą, 55,34 Eur palūkanas, 5 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei po 326,79 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

12Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teigiama, kad gaisras 2015-05-20 galimai kilo iš bendros viso namo elektros įrangos, kuri priklauso visiems daugiabučio savininkams, todėl už žalą turi atsakyti visi namo savininkai. Panevėžio apygardos teismas, ištyręs ikiteisminio tyrimo byloje esančias specialistų išvadas dėl gaisro kilimo vietos ir priežasčių, 2018-07-05 sprendime nurodė, kad šios specialistų išvados išsamios, pagrįstos, papildančios vieną kitą ir nėra jokių prielaidų išvadai, kad trumpas elektros jungimas galėjo įvykti įvadiniame elektros laide iki atsakovų bute įrengto elektros skaitiklio, t. y. dėl AB LESTO netinkamo elektros tinklo eksploatavimo iki įvadinių skaitiklių (sprendimo 31 punktas), ir sprendimo 34 punkte konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog gaisras 2015-05-20 name, esančiame Vilniuje, Pavasario g. 18, kilo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.

13Be to, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teigiama, kad ieškinys turi būti atmestas praleidus ieškinio senaties terminą, kadangi ieškiniams dėl iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams bei reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Su šiuo teiginiu nėra pagrindo sutikti, kadangi, kaip pagrįstai nurodyta atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ieškovas nukentėjusiajam R. J. atlygino dėl gaisro patirtą žalą ir subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis) įgijo teisę išsireikalauti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad dėl to, jog subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, t. y., kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009, 2017-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017).

14Akivaizdu, kad tarp šalių yra susiklostę ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai, todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Ieškovui senaties terminas baigėsi 2018-05-20, o kaip tik tą dieną jis ir kreipėsi į teismą, todėl senaties termino nepraleido.

15Teismas sprendžia, kad atsakovai nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kad negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, todėl pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.

16Teismas, vadovaudamasis CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

Nutarė

17Atsakovų R. Š. ir T. Š. atstovo advokato Kęstučio Ožiūno pareiškimo dėl Utenos apylinkės teismo 2018-07-09 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3615-286/2018 peržiūrėjimo netenkinti.

18Dėl nutarties per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti duodamas atskirasis skundas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.

Proceso dalyviai
Ryšiai