Byla e2A-476-212/2018
Dėl turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

2kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams R. Š. ir T. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. Š. ir T. Š. 4‘344 Eur žalos atlyginimo, 55,34 Eur palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2015-05-20 kilo gaisras atsakovei T. Š. priklausančioje gyvenamojo namo, adresu ( - ), dalyje. Gaisro metu sugadinta atsakovei T. Š. priklausanti gyvenamojo namo dalis, bei E. L. priklausanti gyvenamojo namo dalis, esanti adresu ( - ).
  3. Įvykio metu E. L. priklausanti gyvenamojo namo dalis ieškovės buvo apdrausta Būsto eko draudimu. Apskaičiuojant nuotolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto Eko draudimo taisyklėmis Nr. 063. Pagal lokalinėje sąmatoje pateiktus duomenis iš „Sistela“ programos, sugadintos E. L. priklausančios gyvenamojo namo dalies remonto (atkūrimo) kaina yra 4‘372,96 Eur. Ieškovė išmokėjo 4‘344 Eur draudimo išmoką (išskaityta 28,96 Eur besąlyginė išskaita).

5Bendrame pastate kilusio gaisro atveju atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Gaisro židinys buvo atsakovei T. Š. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalyje, todėl ji, kaip gyvenamosios namo dalies savininkė, privalo atlyginti gaisro padarytą žalą. Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015-10-15 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad atsakovė T. Š. jai priklausančia gyvenamojo namo dalimi leido naudotis sūnui, atsakovui R. Š.. VĮ „Registrų centras“ neišviešinta informacija apie tai, kokiu teisėtu pagrindu R. Š. gyvena adresu ( - ). Tiek buto savininkė atsakovė T. Š., tiek jo valdytojas R. Š. turėjo pareigų, dėl kurių neatlikimo kilo ieškovei žala, todėl atsakovai turi atsakyti kaip solidarieji skolininkai, pažeidę bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (generalinis deliktas). Teigia, kad atsakovų bendri kalti veiksmai (neveikimas) ir kartu tinkamas pareigų neatlikimas nulėmė atsiradusią žalą (tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys). Ieškovė ragino atsakovus atlyginti atsiradusią žalą, tačiau iki šiol jie žalos neatlygino.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Utenos apylinkės teismas Ignalinos rūmai 2018 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 4,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Nustatė, kad atsakovei T. Š. nuosavybės teise priklausė butas - 8/100 pastato (unikalus Nr. ( - )) - gyvenamojo namo, esančio ( - ), taip pat 1/8 šio gyvenamojo namo ūkinių pastatų ir 8/100 kitų statinių. Atsakovė T. Š. 2014 m. gruodyje išvyko gyventi į Ignalinos rajoną, o bute liko gyventi ir juo naudojosi T. Š. sūnus atsakovas R. Š.. Atsakovei T. Š. priklausančioje namo dalyje 2015 m. gegužės 20 d., apie 4 val. kilo gaisras, kurio metu sugadinta atsakovei priklausanti gyvenamojo namo dalis bei to paties namo bendrasavininkei E. L. priklausanti gyvenamojo namo dalis. Įvykio metu E. L. priklausanti gyvenamojo namo dalis ieškovo buvo apdrausta Būsto Eko draudimu. Sugadintos E. L. priklausančios gyvenamojo namo dalies remonto (atkūrimo) kaina yra 4‘372,96 Eur. Ieškovė išmokėjo E. L. 4‘344 Eur draudimo išmoką (išskaityta 28,96 Eur besąlyginė išskaita).
  3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro M. J. 2015 m. spalio 15 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 1 dalyje (turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo). Prokuroro nutarime nurodyta, jog įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis, darytina išvada, kad 2015 m. gegužės 20 d., apie 4 val., kilo gaisras T. Š. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ), virtuvės patalpoje. Gaisro priežastis - elektros instaliacijos avarinis darbo režimas. Atlikus tyrimą negauta jokių duomenų apie tyčinius ar neatsargius buto, esančio ( - ), savininkės T. Š., buto gyventojo R. Š. ar kitų asmenų veiksmus. Esant šioms aplinkybėms, baudžiamoji atsakomybė šiems asmenims negalima.
  4. Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. liepos 8 d. liudytoju apklaustas R. Š. paaiškino, kad jo motinai priklausančiame bute, esančiame ( - ), jis gyvena vienas nuo 2014 m. pradžios. 2015 m. gegužės 1 d., jis išvyko atostogauti pas Ignalinoje gyvenančius tėvus, išvykdamas virtuvėje esančiame saugiklių bloke atjungė elektrą bute. 2015 m. gegužės 19 d. buvo trumpam užėjęs į butą, išnešė šiukšles, jokių elektros prietaisų nebuvo įjungęs, jis yra nerūkantis, jokių ugnies šaltinių nenaudojo. Analogiškus paaiškinimus atsakovas davė ir šios bylos nagrinėjimo teisme metu. Šio buto savininkė atsakovė T. Š. jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu taip pat paaiškino, kad visada išvykstant iš buto buvo išjungiama elektra - išjungiami automatiniai elektros saugikliai, esantys prie elektros skaitiklio, kuris buvo įrengtas virtuvėje ant sienos; bute gyvenęs jos sūnus R. Š. nerūkantis, bute degių skysčių nebuvo, elektros skaitiklis buvo pakeistas prieš 3 metus, elektros instaliacija bute buvo gera, elektros prietaisai buvo tvarkingi.
  5. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti namo, esančio ( - ), gyventojai E. L., J. B. ir A. Ž. paaiškino, jog gaisro kilimo metu T. Š. priklausančiame bute nieko nebuvo, jie nematė, kad kas nors prieš gaisrą būtų užėjęs į jos butą. Šie visi duomenys patvirtina, jog prieš gaisrą ir jo kilimo metu, bute, kuriame gyveno atsakovas R. Š., nei jo, nei kitų asmenų nebuvo, t. y. gaisras negalėjo kilti dėl atsakovo ar kitų asmenų neatsargaus elgesio su ugnimi (rūkymo, maisto ruošimo, žvakių deginimo ir pan.).
  6. Iš 2015 m. gegužės 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatė, kad atsakovų buto, esančio mansardiniame aukšte, virtuvės patalpoje ties įėjimu pradegusios apie 2 kvadratinių metrų plote medinės grindys. Taip pat aukštų perdangoje tarp pirmo ir mansardinio aukšto pradegusi kiauryminė skylė, ties šia skyle ant grindų rasti elektros instaliacijos bei sudegusio elektros ilgiklio fragmentai, kurie išimti.
  7. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2015 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad tyrimui buvo pateikti elektros instaliacijos fragmentai, kurie yra skirtingo tipo ir skersmens, ir kurie buvo patekti juodame maiše bei jame esančiame atskirame plastiko maišelyje. Vieno iš pateiktų - 28 centimetrų ilgio fragmento, kuris buvo bendrame juodos spalvos maiše, yra elektros prailgintuvui būdingos apsilydžiusio rozečių bloko liekanos, kurių viename gale išsilydę suirusio kištuko detalės su 80 cm ilgio trigyslio daugiavielio varinio laido atkarpa, kitame liekanų gale įsilydę dvi 2 cm ir 15 cm ilgio daugiagyslių atkarpos, visos minėtos gyslos yra lanksčios, laisvieji jų galai nutrūkę, avarinio darbo režimui būdingų požymių jose nėra. Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, jog skaidriame plastiko maišelyje buvo pateiktos dvi viename gale tarpusavyje susilydę 27 cm ir 38 cm ilgio varinės vienvielės gyslos, trys atskiros 17-55 cm ilgio vienvielių varinių gyslų atkarpos ir dvi atskiros 160 cm ir 40 cm ilgio daugiavielių gyslų atkarpos, vienoje ilgesnėje tyrimui pateiktoje daugiavielėje varinio laido atkarpoje yra trumpam jungimui būdingas apsilydymas, tikėtina, kad trumpasis jungimas šioje gyslos atkarpoje įvyko normalioje aplinkoje (prieš gaisrą). Bute gyvenusio atsakovo R. Š. pajungtas elektros prailgintuvas buvo tvarkingas, tačiau kokia buvo paskirtis laido, kurio atkarpoje rasti trumpojo jungimo požymiai, yra neaišku, bylos nagrinėjimo metu tai nustatyta nebuvo.
  8. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba taip pat buvo pateikusi užduotį atlikti objektų tyrimą ir atsakyti į klausimus, kur yra gaisro židinio zona ir kokia yra gaisro kilimo priežastis. Atlikus šią užduotį, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrų tyrimo centro specialistas pateikė 2015 m. spalio 5 d. išvadą Nr. 35-15(SI), kurioje nurodyta, jog gaisro židinio zona yra R. Š. buto virtuvės patalpoje (( - )), labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Specialisto išvadoje nurodoma, jog gaisro židinio zona nustatyta įvertinus medžiagų išdegimą, ugnies plitimo kelius, liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros metu surinktus duomenis ir kt. Sprendžiant klausimą apie gaisro kilimo priežastis, buvo atmestos versijos, kad gaisras galėjo kilti dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo bei dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio. Aptariant versiją dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, specialistas nurodė, jog gaisro židinio zonoje (R. Š. virtuvės patalpoje) aptikti elektros instaliacijos laidų fragmentai su trumpajam jungimui būdingu apsilydymu prieš gaisrą parodo, kad gaisro priežastimi galėjo būti elektros instaliacijos avarinis darbo režimas. Atsižvelgiant į tai, galima daryti prielaidą, kad gaisro kilimo dieną R. Š. virtuvės patalpoje elektra galėjo būti neišjungta, taip pat galėjo įvykti virtuvės patalpoje buvusių įvadinių elektros instaliacijos laidų avarinis darbo režimas. Specialistas taip pat nurodė, jog iš tyrimui pateiktos medžiagos nėra galimybės nustatyti, ar minėti elektros instaliacijos laidų fragmentai su trumpajam jungimui būdingu apsilydymu buvo R. Š. buto vidaus instaliacijos fragmentai, ar įvadinės instaliacijos fragmentai.
  9. Teismas sutiko su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrų tyrimo centro specialisto 2015 m. spalio 5 d. išvada, jog labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, nes prieš gaisrą ir jo kilimo metu, bute, kuriame gyveno atsakovas R. Š., nei jo, nei kitų asmenų nebuvo, t. y. gaisras negalėjo kilti dėl atsakovo ar kitų asmenų neatsargaus elgesio su ugnimi (rūkymo, maisto ruošimo, žvakių deginimo ir pan.), nėra ir jokių duomenų, kad gaisras galėjo kilti dėl kitų asmenų tyčinių veiksmų - padegimo.
  10. Teismas konstatavo, kad byloje nėra surinkta įrodymų, paneigiančių atsakovo R. Š. paaiškinimus, kad jis, išvykdamas atostogų, išjungė bute, esančiame ( - ), elektros saugiklius, t. y. kad buto vidaus elektros instaliacija buvo be įtampos ir dėl šiuos priežasties atsakovo R. Š. įrengtas elektros prailgintuvas bei visi bute esantys elektros prietaisai (televizorius, šaldytuvas ir kt.) buvo atjungti. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nes šios bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo įrodyta priešingai, t. y. kad bute elektra nebuvo atjungta ir vidinėje elektros instaliacijoje, elektros prailgintuve ar kituose elektros laiduose, pavyzdžiui kažkurio iš elektros prietaiso maitinimo laide, įvyko trumpasis elektros jungimas. Nors Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2015 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvadoje nurodoma, jog vienoje tyrimui pateiktoje daugiavielėje varinio laido atkarpoje yra trumpam jungimui būdingas apsilydymas, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei šios bylos nagrinėjimo teisme metu nepavyko nustatyti, ar šis laido fragmentas buvo atsakovų buto vidaus instaliacijos fragmentas, ar įvadinės instaliacijos fragmentas.
  11. Teismas, sprendė, jog nėra paneigta versija, kad trumpas elektros jungimas įvyko atsakovų buto virtuvės patalpoje buvusiame įvadiniame elektros laide, t. y. iki atsakovų elektros skaitiklio. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių šią versiją galinčių paneigti įrodymų ir neprašė jų išreikalauti, pavyzdžiui, neprašė apklausti teisme gaisro įvykio vietą apžiūrėjusių ir paminėtų laidų fragmentus išėmusių pareigūnų. Ieškovei nepateikus įrodymų, jog trumpas elektros jungimas negalėjo įvykti įvadiniame elektros laide iki atsakovų bute įrengto elektros skaitiklio, atsakovai negali būti atsakingi už šio gaisro kilimą. Teismas pažymėjo, jog aplinkybės, kad gaisrą sukėlė atsakovai kokių nors kitu būdu, ieškovė neįrodinėjo. Teismas nurodė, jog bylose dėl žalos atlyginimo ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį, nes šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.
  12. Pažymėjo, kad ikiteisminiame tyrime atsakovo veiksmai buvo vertinami baudžiamosios teisės prasme, ir tyrimo metu negavus jokių duomenų apie tyčinius ar neatsargius buto, esančio ( - ), savininkės T. Š., buto gyventojo R. Š. ar kitų asmenų veiksmus, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, taigi baudžiamąja prasme atsakovų kaltė nėra įrodyta.
  13. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovų kaltę, kuri būtų lėmusi gaisro kilimą bei žalos atsiradimą. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų arba neteisėto neveikimo (kaltės), žalos dydžio ir teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, todėl nėra pagrindo civilinei atsakomybei kilti bei iš atsakovų priteisti žalos atlyginimą, dėl to ieškinį netenkino.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
  2. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir proceso teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, o šie pažeidimai turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.
  3. Utenos apylinkės teismas skundžiame sprendime ignoravo ieškovės dėstytą poziciją dėl įrodinėjimo pareigos ir nurodė, kad, teismo nuomone, ieškovė privalo įrodyti atsakovų visas civilinės atsakomybės sąlygas. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir šioje praktikoje suformuluotų įrodinėjimo taisyklių. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių apie gaisro kilimo vietą. Tą pripažino ir teismas, dėl tos priežasties teismo išvada, kad ieškovė privalėjo įrodyti ir gaisro kilimo priežastį, atsakovų neteisėtus veiksmus, yra nepagrįsta ir neteisėta. Atsakovai privalėjo įrodyti, kad jų kaltės gaisro kilimo nėra, kad jie elgėsi tiek rūpestingai ir apdairiai, kad būtų išvengta gaisro kilimo, tačiau to bylos nagrinėjimo metu nebuvo daroma, o visą įrodinėjimo pareigą teismas perkėlė tik ieškovei.
  1. Atsiliepimu į ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atsakovai T. Š. ir R. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliantės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nėra identiška šios bylos aplinkybėms. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nagrinėjamoje byloje patalpose gyvenęs atsakovas R. Š. neatliko kokio veikimo ar neveikimo, kas galėtų būti vertinama, kad jis tinkamai nesilaikė protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, paremto elgesio taisyklių. Ieškovė to byloje net ir neįrodinėjo, atsakomybę atsakovams kildindama vien tik iš vienu faktu, kad vienas iš atsakovų yra patalpų bendrasavininkis, o kitas valdytojas ir, kad gaisro židinys buvo jų patalpoje.
  2. Byloje yra įrodyta, kad dėl gaisro nėra atsakovų kaltės, t. y. kad jie laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl kitokių priežasčių, už kurias jie nėra atsakingi. Patalpose kilo gaisras ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jų elgesio. Teismas tinkamai konstatavo, kad šioje civilinėje byloje nenustatyta ir neįrodyta, kad žalą padarė atsakovai, todėl nėra pagrindo jų civilinei atsakomybei kilti, nes teismas grįsti sprendimo prielaidomis negali. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog gaisras negalėjo kilti dėl atsakovo ar kitų asmenų neatsargaus elgesio su ugnimi (rūkymo, maisto ruošimo, žvakių deginimo ir pan.), nėra ir jokių duomenų, kad gaisras galėjo kilti dėl kitų asmenų tyčinių veiksmų - padegimo.
  3. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis AB „Lesto“ raštas patvirtina, jog AB „Lesto“ atsako už elektros tinklo eksploatavimą iki įvadinių skaitiklių, o už elektros tinklo eksploatavimą nuo skaitiklių atsako bendrovės klientai. Šis raštas patvirtina, jog ieškovei nepateikus įrodymų, jog trumpas elektros jungimas negalėjo įvykti įvadiniame elektros laide iki atsakovų bute įrengto elektros skaitiklio, atsakovai negali būti atsakingi už šio gaisro kilimą. Teigia, kad ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį, tačiau ieškovė to nepadarė.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
  2. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, formuojamą teismų praktiką, todėl padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai, o teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
  3. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ reikalauja iš atsakovų solidariai priteisti 4‘344 Eur žalos atlyginimo, 55,34 Eur palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai nesugebėjo naudotis jiems priklausančiu turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, elgėsi nerūpestingai, dėl atsakovų gyvenamojo namo dalyje kilusio gaisro padaryta žala kitų asmenų turtui ir ši žala yra tiesioginis atsakovų pareigos elgtis taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, nevykdymo rezultatas. Reikalavimą grindė nustatytomis aplinkybėmis dėl 2015 m. gegužės 20 d. kilusio gaisro atsakovei T. Š. nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, esančioje ( - ) bei Kasacinio teismo praktika.
  4. Byloje nustatyta, kad atsakovė T. Š. nuosavybės teise valdo 8/100 pastato - gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių ( - ). Šioje namo dalyje nuo 2014 m. gyvena atsakovės sūnus R. Š.. Atsakovei priklausančio namo dalyje 2015 m. gegužės 20 d. apie 04:05 val. kilo gaisras. Gaisro metu namo gyventojai patyrė įvairią turtinę žalą, išdegė du butai, turtas (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 10-9-00003-15, b. l. 11-16). E. L. priklausanti gyvenamojo namo dalis buvo apdrausta Būsto Eko draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Draudimo bendrovė apskaičiavo, kad E. L. sugadintos namo dalies remonto kaina yra 4‘372,96 Eur ir, išskaičius 28,96 Eur besąlyginę išskaitą, išmokėjo 4‘344 Eur draudimo išmoką. Kadangi gaisro židinys buvo atsakovei T. Š. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalyje, pareikalavo iš atsakovų atlyginti gaisro padarytą žalą.
  5. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). Taigi, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis). Kitais atvejais už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai).
  6. Duomenų, kad žala atsirado dėl CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, t. y. dėl kokių nors pastato trūkumų, byloje nenustatyta. Nagrinėjamu atveju žala yra atsakovei nuosavybės teise priklausančio namo dalyje kilusio gaisro pasekmė, todėl civilinės atsakomybės taikymo klausimas dėl padarytos žalos atlyginimo spręstinas pagal bendruosius žalos atlyginimo pagrindus (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Kaip žinia, civilinė atsakomybė žalą padariusiam asmeniui kyla tais atvejais, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos – žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (CK 6.246–6.249 straipsniai).
  7. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavo, kad ieškovė įrodytų visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas. Įstatymas reglamentuoja, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).
  8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas ginčus dėl neteisėtų veiksmų nustatymo bylose, kuriose kyla gaisru padarytos žalos atlyginimo klausimas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Tokiu atveju patalpų savininkas (ar kitas teisėtas jo valdytojas) turi įrodyti gaisro priežastį ir kad ši nepriklausė nuo jo elgesio (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014 ir kt.).
  9. Dėl 2015 m. gegužės 20 d. kilusio gaisro buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015 m. spalio 15 d. nutarimu nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 188 straipsnio 1 dalyje (turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo). Ikiteisminio tyrimo byloje pateiktos dvi išvados: Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvada Nr. 11-1131 (15) ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrų tyrimo centro 2015 m. spalio 5 d. specialisto išvada Nr. 35-15(SI) (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 10-9-00003-15, b. l. 65-68, 73-82). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistė, ištyrusi pateiktus elektros instaliacijos fragmentus, paimtus gaisravietėje 2015-05-20, padarė išvadą, kad: „Vienoje tyrimui pateiktoje daugiavielėje varinio laido atkarpoje yra trumpajam jungimui būdingas apsilydymas. Tikėtina, kad trumpasis jungimas šioje gyslos atkarpoje įvyko normalioje aplinkoje (prieš gaisrą). Gaisrų tyrimo centro specialistas iš visos tyrimui pateiktos medžiagos padarė išvadą, kad: „Gaisro židinio zona yra R. Š. buto virtuvės patalpoje. Labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo“. Specialisto išvadoje nurodyta, kad „<...> R. Š. bute elektros instaliacija (pasak pačio R. Š., elektra) buvo sena ir prastos būklės, bute buvo pajungti du elektros ilgikliai, pats R. Š. bute aliuminio laidus pakeitė į varinius; gaisro židinio zonoje aptikti elektros instaliacijos laidų fragmentai su trumpajam jungimui būdingu apsilydimu įvykusiu prieš gaisrą parodo, kad gaisro priežastimi galėjo būti elektros instaliacijos avarinis darbo režimas; gaisro kilimo dieną R. Š. buto virtuvės patalpoje elektra galėjo būti neišjungta“. Kolegijos nuomone, minėtos specialistų išvados išsamios, pagrįstos, papildančios vieną kitą ir nėra jokių prielaidų išvadai, kad trumpas elektros jungimas galėjo įvykti įvadiniame elektros laide iki atsakovų bute įrengto elektros skaitiklio, t. y. dėl AB „LESTO“ netinkamo elektros tinklo eksploatavimo iki įvadinių skaitiklių, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.
  10. Kaip žinia, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Išvados, ar įrodytos aplinkybės, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką, turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais įrodymais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-257-701/2015; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-305-248/2015 ir kt.).
  11. Minėta, neteisėtais veiksmais pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai gaisras kilo bendrame pastate, pripažįstama, kad atsakingas už gaisro kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
  12. Taigi, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad gaisras 2015 m. gegužės 20 d. ( - ), kilo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. Ž. patvirtino, kad „<...> keletą kartų buvusi Rimanto bute (kai vandeniu buvo užlietas jos butas) ir mačiusi, jog visas butas buvo užverstas malkomis, mediena, statybinėmis medžiagomis, plastikine tara. Pats Rimantas netvarkingas, stipriai išgeriantis“. Liudytoja J. S. taip pat patvirtino, kad „<...> R. Š. bute didelė netvarka, nepaisoma higienos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų“ (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 10-9-00003-15, b. l. 43-46, 50-53, 103-105).
  13. Apibendrindamas nustatytas faktines bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta apeliantės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą pagrįstu ir konstatuoja, kad jos reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini. Panaikinus Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. kovo 5 d. sprendimą, keičiamas priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 653,58 Eur (99 Eur žyminis mokestis ir 455,58 Eur advokato pagalba - I instancija; 99 Eur žyminis mokestis – II instancija) (1 t., b. l. 21, 97, 185). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės naudai priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis). Iš atsakovų taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, kurios sudaro 4,72 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Nutarė

13Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

14AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį patenkinti.

15Priteisti solidariai iš T. Š., a. k. ( - ) ir R. Š., a. k. ( - ) AB „Lietuvos draudimas“, JAK ( - ), naudai: 4‘344 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus) žalos atlyginimo, 55,34 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 34 euro centus) palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, po 326,79 Eur (tris šimtus dvidešimt šešis eurus 79 euro centus) iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidų.

16Priteisti iš T. Š., a. k. ( - ) ir R. Š., a. k. ( - ) po 2,36 Eur (du eurus 36 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai