Byla 2A-2048-611/2013
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. V. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4pareiškėja kreipėsi į teismą, patikslintu pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas E. M., ( - ) mirus sutuoktinei S. M., faktiškai priėmė palikimą jį valdydamas; patvirtinti, jog 2001 m. rugpjūčio mėn. E. M. pateikė prašymą žemėtvarkos skyriuje ( - ) atkurti nuosavybės teises į A. Č. (A. Č.) nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą – 41 dešimtinę žemės ir 14 dešimtinių miško sklypus ( - ) valsčiuje ( - ) r.; atnaujinti pareiškėjai terminą pateikti E. M. nuosavybės teises ir giminystės ryšį su turto savininku patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad pareiškėjos senelis A. Č., miręs ( - ) m., iki nacionalizacijos valdė 41 dešimtinę žemės ir 14 dešimtinių miško. Jo turtą paveldėjo jo dukra – pareiškėjos motina S. M., kuriai mirus registruotino turto neliko, todėl S. M. sutuoktinis E. M. į notarų biurą dėl paveldėjimo nesikreipė, bet valdė likusį turtą. E. M. paveldėjo teisę atkurti nuosavybę į A. Č. valdytą žemę. Pareiškėja 2001 m. rugpjūčio mėn. Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai Pabradės seniūnijoje pateikė tėvo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Prašymas buvo pateiktas laiku, tačiau rašytiniai duomenys apie prašymo padavimą neišliko, nes valstybinė institucija neatliko savo pareigų. Pats tėvas neturėjo galimybės laiku pateikti dokumentus dėl savo sveikatos būklės – jis buvo neįgalus, pats negalėjo savimi pasirūpinti. Pareiškėja tik po tėvo mirties galėjo pateikti giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius įrodymus. To laiku nepadarė, nes nemoka lietuvių kalbos, neišmano įstatymų. Pareiškėja, mirus motinai, nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kadangi turtą paveldėjo tėvas, o pareiškėja nerealizavo savo teisės, nes nežinojo, kad ją turi.

5Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimą prašė atmesti. Nurodė, kad dar 2010 m. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus prašymui atkurti nuosavybės teises į A. Č. valdytą žemę bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti. Patikslinusi prašymą, prašė jai atnaujinti terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio valdytą žemę bei pateikti nuosavybę ir giminystę patvirtinančius dokumentus. Vilniaus apygardos administracinis teismas L. V. prašymo nepatenkino. Pareiškėjai teismo sprendimą apskundus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, sprendimas paliktas nepakeistas. Nacionalinėje žemės tarnyboje nėra duomenų, kad buvo pateiktas E. M. prašymas atkurti nuosavybės teises į A. Č. valdytą žemę. Nuo 1992-01-17 pareiškėja buvo savarankiška pretendentė į senelio A. Č. valdytą žemę, ji galėjo išreikšti savo valią pati arba per įgaliotą asmenį.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškimo netenkino. Teismas nustatė, kad pareiškėjos motina S. M. mirė ( - ). Pagal tuo metu galiojusio CK 573 str. prie pirmos eilės įpėdinių priskiriamas ir mirusiojo sutuoktinis. Faktas, kad pareiškėjos tėvas yra E. M., patvirtintas pareiškėjos gimimo ir santuokos liudijimuose esančiais duomenimis, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad E. M. buvo S. M. sutuoktinis. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus arkivyskupijos Švenčionių rajono Pabradės šv. Kazimiero bažnyčios pažymoje nenurodomi duomenys apie jų santuokos įregistravimo faktą, pažymoje nurodoma, kad E. M. ir S. Č. santuoką sudarė ( - ) m. ( - ) bažnyčioje, nesant parapijos archyve duomenų, apie santuoką paliudijo asmenys. Teismas atkreipė dėmesį, jog netgi esant duomenims apie santuokos įregistravimą bažnyčioje ( - ) m., toks faktas nesukeltų teisinių pasekmių, kadangi nuo 1940-08-15 Lietuvoje buvo įvesta civilinė santuoka. Teismas padarė išvadą, jog nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas E. M., 1991-03-12 mirus sutuoktinei S. M., faktiškai priėmė palikimą jį valdydamas, nėra pagrindo, todėl pareiškimo šioje dalyje netenkino.

8Teismas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus rašto, taip pat suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimų nustatė, kad E. M. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. Č. nuosavybės teise valdytą žemę ir mišką nebuvo pateiktas. Teismas pažymėjo, jog tokią aplinkybę nurodė ir pati pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėjant administracinę bylą Nr.I-2718-244/10 pagal jos prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame pareiškime dėl termino atnaujinimo nurodė, kad jos tėvas E. M. įstatymo nustatytu terminu pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo negalėjo dėl sveikatos būklės. Pažymėtina, kad pareiškėja ir pirminiame prašyme dėl E. M. praleisto termino atnaujinimo nurodė, jog jos tėvas terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo praleido dėl svarbių priežasčių, nes dėl sveikatos būklės negalėjo nuvykti į instituciją. Liudytoja S. S., buvusi Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotoja, patvirtino pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad pareiškėja apie 2001 m. buvo atėjusi dėl nuosavybės teisių atkūrimo tėvo vardu į A. Č. valdytą žemę, tačiau nurodė, kad prašymas neatitiko nustatytų reikalavimų ir dėl to pagal galiojančią tvarką negalėjo būti ir nebuvo užregistruotas prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo žurnale. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos tėvas kitų asmenų nebuvo įgaliojęs tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimą, todėl, net ir pareiškėjos nurodomu laiku pateikus tėvo vardu prašymą, jis objektyviai nebūtų buvęs priimtas, nes nebūtų pasirašytas E. M.. Teismas konstatavo, kad sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas ir prie jo pateikta schema sudaryti pareiškėjos, pretenduojančios atkurti nuosavybės teises, prašymu pagal jos ir liudijančių asmenų parodymus, todėl šie dokumentai negali būti vertinami kaip įrodymas aplinkybės, jog žemėtvarkos skyrius pripažino pareiškėjos teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Teismas pažymėjo, jog minėtą aktą surašė ir schemą sudarė ne žemėtvarkos skyriaus, bet UAB „Vilniaus hidroprojektas“ darbuotojas. Teismas, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja 2001 m. rugpjūčio mėn. tėvo E. M. vardu pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į A. Č. valdytą nekilnojamąjį turtą, pareiškimą dėl tokio fakto nustatymo netenkino.

9Teismas konstatavo, jog nenustačius juridinių faktų nėra pagrindo pareiškėjai atnaujinti LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyto termino dokumentams, patvirtinantiems savininko turėtas nuosavybės teises į pretenduojamą turtą, pateikti. Teismas pažymėjo, jog byloje negauta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja laiku pateikti dokumentus neturėjo galimybės dėl objektyvių, nuo jos nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjos nurodytos priežastys yra subjektyvios, jos tėvo sveikatos būklė negali būti vertinama kaip objektyvi priežastis, dėl kurios buvo praleistas terminas, nes, kaip nustatyta iš pačios pareiškėjos ir liudytojos A. F. paaiškinimų, E. M. nebuvo tokios būklės, kad nebūtų galėjęs pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu. Byloje taip pat negauta įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos teiginį, jog pareiškėjos tėvas terminą pateikti dokumentus praleido dėl institucijos kaltės. Teismas padarė išvadą, jog byloje esantys įrodymai neduoda pagrindo konstatuoti, kad nuosavybės teisę ir giminystę patvirtinantys dokumentai iki termino pabaigos nebuvo pateikti dėl svarbių priežasčių, o ne dėl nerūpestingumo, aplaidumo ar atidumo stokos, todėl pareiškimas šioje dalyje netenkinamas.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, prašydama Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir pareiškimą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. teismas neteisingai suprato pareiškėjos aiškinimą, kad prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio A. Č. žemę buvo pateiktas pareiškėjos vardu. Pabradės seniūnijos žemėtvarkos skyriuje dirbusi S. S. pareiškėjos prašymą priėmė. Žemėtvarkos skyriuje pareiškėjai buvo paaiškinta, jog nuosavybės teisės bus atkurtos pareiškėjos tėvo vardu, o ne pareiškėjos. Pareiškėja visus reikalus tvarkė žodiniu tėvo pavedimu, kuris nebuvo įformintas notarine tvarka. Pareiškėja manė, kad jos rašytas tėvo vardu prašymas yra priimtas ir nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyksta. ( - ) mirus pareiškėjos tėvui ji priėmė palikimą, tame tarpe ir paveldimą turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į senelio A. Č. žemę ir ėmė domėtis nuosavybės teisės atkūrimo byla.
  2. Pareiškėjos nuomone, žemėtvarkos skyrius ne tik neprieštaravo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. Č. žemę atkūrimo, bet ir ėmėsi aktyvių veiksmų atkuriant šias nuosavybės teises, ką patvirtino ir pateiktas sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas, kuris parengtas su žemėtvarkos skyriaus žinia ir jų pavedimu. Tik vėliau apsižiūrėjus, jog byloje trūksta dokumentų, slepiant darbuotojų kaltę, imta prieštarauti dėl nuosavybės atkūrimo.
  3. Pareiškėjos nuomone, esant pakankamai įrodymų, jog pareiškėjos senelis A. Č. turėjo žemės ir miško sklypus, kurių buvimas patvirtinamas ir vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu, atsižvelgiant į pareiškėjos tėvo sveikatos būklę bei tai, kad jis buvo neraštingas ir todėl negalėjo tinkamai rūpintis savo interesų gynimu, teismas be pagrindo atmetė pareiškėjos prašymą.

12Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu apeliacinį skundą prašo atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. teismas pagrįstai konstatavo, jog žemės sklypų vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas ir prie jo pateikta schema negali būti vertinami kaip įrodantys aplinkybę, jog žemėtvarkos skyrius pripažino pareiškėjos teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.
  2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriuje nėra duomenų, kad pareiškėja ar jos tėvas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais būtų pateikę prašymą atkurti nuosavybės teises į A. Č. iki nacionalizacijos valdytą žemę, taip pat nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininkų įrodančių dokumentų.
  3. Teismas teisingai ir pagrįstai pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai neduoda pagrindo konstatuoti, kad nuosavybės teisę ir giminystę patvirtinantys dokumentai iki termino pabaigos nebuvo pateikti dėl svarbių priežasčių.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

14Apeliacinis skundas netenkinamas.

15Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

16Byloje yra keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos prašymo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus ir neatnaujino jai įstatymo nustatytą terminą.

17Teismas gali nustatyti tik tokį juridinę reikšmę turintį faktą, kuris sukelia teisines pasekmes, t.y. nuo kurio priklauso asmenų turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Be to, toks faktas gali būti nustatomas tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

18Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjos tėvas E. M., 1991-03-12 mirus sutuoktinei S. M., faktiškai priėmė palikimą jį valdydamas, nustatymo

19Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja aplinkybę, jog jos tėvai buvo susituokę, grindė Vilniaus arkivyskupijos Švenčionių rajono Pabradės šv. Kazimiero bažnyčios pažyma, kurioje nurodoma, kad E. M. ir S. Č. santuoką sudarė ( - ) m. ( - ) bažnyčioje, nesant parapijos archyve duomenų, apie santuoką paliudijo asmenys (B.l. 19). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog net ir esant duomenims apie santuokos įregistravimą bažnyčioje 1944-1946 m., toks faktas nesukeltų teisinių pasekmių, kadangi 1940 m. rugpjūčio 12 d. priimtu Metrikų įstatymu nuo tų pačių metų rugpjūčio 15 d. Lietuvoje buvo įvesta civilinė santuoka ir ištuoka, taip pat civilinis gimimo ir mirties faktų registravimas (Vyriausybės žinios, 1940, Nr. 725), ir bažnyčios įregistruoti šie civilinės būklės aktai nebuvo pripažįstami. Tokiu būdu teismas konstatuoja, jog pareiškėjos tėvas negali būti laikomas S. M. sutuoktiniu pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, todėl negali būti pripažįstama ir jo teisė į paveldėjimą pagal palikimo atsiradimo metu galiojusį CPK 573 str., taigi nėra ir teisinio pagrindo konstatuoti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis ( - ) mirus sutuoktinei S. M. faktiškai priėmė palikimą, jį valdydamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškimo šioje dalyje.

20Dėl fakto, kad 2001 m. rugpjūčio mėn. E. M. pateikė prašymą žemėtvarkos skyriuje Pabradės sen. Švenčionių r. atkurti nuosavybės teises į A. Č. (A. Č.) nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą – 41 dešimtinę žemės ir 14 dešimtinių miško sklypus ( - ), patvirtinimo

21Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog Pabradės seniūnijos žemėtvarkos skyriuje dirbusi S. S. priėmė pareiškėjos prašymą, surašytą tėvo vardu, dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjos senelio A. Č. žemę. Kaip matyti iš byloje apklaustos liudytojos buvusios Pabradės seniūnijos žemėtvarkos skyriaus darbuotojos S. S. parodymų, pareiškėjos minimas prašymas buvo užregistruotas gaunamų dokumentų registracijos žurnale, o ne nuosavybės teisių atkūrimo žurnale, kadangi neatitiko įstatymo reikalavimų. Liudytoja paaiškino, jog buvo pateiktas tik prašymas atkurti nuosavybės teises pareiškėjos tėvo vardu, kitus dokumentus žadėta pateikti vėliau (B.l. 105-106).

22Apeliantė teigia, jog prašymą teikė tėvo vardu, turėdama jo žodinį įgaliojimą. Pažymėtina, jog įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 str.). Be to, įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą, turi būti patvirtintas notaro turi būti patvirtinamas (CK 2.138 str. 1 d. 2 p.). Nesant notarine tvarka patvirtinto rašytinio įgaliojimo, negali pripažįstama asmens teisė veikti kito asmens, įgaliotojo, vardu, nes tokiu atveju laikoma, kad asmuo nėra įgaliotas ( CK 1.93 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą bei bylos duomenis, konstatuotina, jog pareiškėja neturėjo įgaliojimo veikti tėvo vardu ir pateikti jo vardu prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tokiu būdu netgi ir teigiant, kad pareiškėja laiku pateikė tėvo vardu prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo žemėtvarkos skyriui, jis negalėjo būti priimtas kaip atitinkantis įstatymo reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatvirtino fakto, jog pareiškėjos tėvas pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į pareiškėjos senelio turėtą nekilnojamąjį turtą.

23Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos pozicija šiuo klausimu yra nenuosekli. Kaip matyti iš prijungtos administracinės bylos Nr. I-2718-244/10 pareiškėja dar 2010-06-21 su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama atnaujinti jos tėvui terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšius su turto savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti. Patikslinusi pareiškimą, prašė jai atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšius su turto savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti. Pažymėtina, jog administracinėje byloje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės yra prejudiciniai faktai šioje nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo minėtoje byloje, 2011 m. liepos 25 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjos ir liudytojos S. S. paaiškinimai nėra pakankami pripažinti, kad pareiškėja praleido prašymo ir dokumentų pateikimo terminą dėl valdžios institucijos kaltės, pareiškėjos pozicija nenuosekli, ji nei pirmajame, nei patikslintame prašyme nenurodė, kad kada nors teikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo savo arba savo tėvo vardu ir prašymas nebuvo priimtas arba buvo prarastas, priešingai, patikslintame prašyme pareiškėja akcentavo, kad dėl sveikatos problemų jai sunku buvo suvokti įstatymus ir ji nežinojo, kada ir kur kreiptis. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo procesiniu sprendimu nėra konstatuota, jog pareiškėjos minimas prašymas nebuvo užfiksuotas dėl valdžios institucijų kaltės, teismas neturi teisinio pagrindo šioje byloje daryti priešingą išvadą ir pripažinti faktą, kad 2001 m. rugpjūčio mėn. E. M. pateikė prašymą žemėtvarkos skyriuje Pabradės sen. Švenčionių r. atkurti nuosavybės teises į A. Č. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą.

24Apeliacinio skundo argumentas, jog žemėtvarkos skyrius ne tik neprieštaravo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. Č. žemę atkūrimo, bet ir ėmėsi aktyvių veiksmų atkuriant šias nuosavybės teises, atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas ir prie jo pateikta schema sudaryti pareiškėjos, pretenduojančios atkurti nuosavybės teises, prašymu pagal jos ir liudijančių asmenų parodymus, be to, minėtą aktą surašė ir schemą sudarė ne žemėtvarkos skyriaus, bet UAB „Vilniaus hidroprojektas“ darbuotojas, todėl šie dokumentai negali būti vertinami kaip įrodymas aplinkybės, jog žemėtvarkos skyrius pripažino pareiškėjos teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, jog UAB „Vilniaus hidroprojektas“ darbuotojas turėjo įgaliojimą ar pavedimą veikti žemėtvarkos skyriaus vardu.

25Dėl termino pateikti E. M. nuosavybės teises ir giminystės ryšį su turto savininku patvirtinančius dokumentus, atnaujinimo

26Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto įstatymo 10 str. 4 d. nustato, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pridedami ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai, kurie, nepateikus jų kartu su prašymu, galėjo būti pateikti iki 2003-12-31. Šis praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta jo praleidimo priežastis svarbiomis. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai laiku nebuvo pateikti dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos nurodytos priežastys yra subjektyvios, jos tėvo sveikatos būklė negali būti vertinama kaip objektyvi priežastis, dėl kurios buvo praleistas terminas. Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl jos tėvo sveikatos būklės, kad jis buvo neraštingas ir todėl negalėjo tinkamai rūpintis savo interesų gynimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas jos pareiškimo netenkino nepagrįstai. Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjos tėvas nebuvo tokios būklės, kad nebūtų galėjęs pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, kad ir išduodant įstatymus atitinkantį įgaliojimą. Atkreiptinas dėmesys, jog ir administracinėje byloje Nr. I-2718-244/10 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi yra konstatavęs, jog pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad 2001 m. prašymu, kurį pateikė tėvo vardu, ji pati pasidomėjo tik 2009 m., pareiškėjai nėra palanki, nes liudija subjektyvų elgesį dėl atitinkamos teisės įgyvendinimo (pasyvumą, neapdairumą, nerūpestingumą, neorganizuotumą ir pan.).

27Be to, konstatavus, jog pareiškėjos tėvas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, nėra teisinio pagrindo ir atnaujinti terminą dokumentams, patvirtinantiems jo nuosavybės teises ir giminystės ryšį su turto savininku pateikti.

28Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, pareiškėjos apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ir juos įvertinęs (CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teismas

Nutarė

30Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. pareiškėja kreipėsi į teismą, patikslintu pareiškimu prašydama nustatyti... 5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu... 8. Teismas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 9. Teismas konstatavo, jog nenustačius juridinių faktų nėra pagrindo... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, prašydama Švenčionių rajono... 12. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 16. Byloje yra keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir... 17. Teismas gali nustatyti tik tokį juridinę reikšmę turintį faktą, kuris... 18. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjos tėvas E. M.,... 19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja aplinkybę, jog jos tėvai buvo... 20. Dėl fakto, kad 2001 m. rugpjūčio mėn. E. M. pateikė prašymą... 21. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog Pabradės seniūnijos... 22. Apeliantė teigia, jog prašymą teikė tėvo vardu, turėdama jo žodinį... 23. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos pozicija šiuo klausimu yra... 24. Apeliacinio skundo argumentas, jog žemėtvarkos skyrius ne tik neprieštaravo... 25. Dėl termino pateikti E. M. nuosavybės teises ir giminystės ryšį su turto... 26. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto įstatymo 10... 27. Be to, konstatavus, jog pareiškėjos tėvas Piliečių nuosavybės teisių į... 28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą,... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1... 30. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą palikti...