Byla 2-52-943/2017

Dėl skolos priteisimo atsisakyta priimti

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo N. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria nurodyto ieškovo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko dėl skolos priteisimo atsisakyta priimti,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

1. Ieškovas N. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti ieškovo N. P. prievoles, kylančias 2006 m. rugsėjo 20 d. ir 2007 m. rugsėjo 17 d. paskolos sutarčių ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-46435-820/2015 pagrindu, atsakovei UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko pasibaigusiomis.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

2. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieškovo N. P. ieškinį atsisakė priimti.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. įsakymas išduotas pagal kreditorės UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko pareiškimą dėl netinkamo 2006 m. rugsėjo 20 d. ir 2007 m. rugsėjo 17 d. paskolos sutarčių vykdymo. Vadinasi, šioje byloje keliamas ginčas dėl skolos yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir joks ginčas tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu yra negalimas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
4. Kiti ieškovo argumentai yra susiję su teismo įsakymo priverstiniu vykdymu (antstolio veiksmais). Šie ginčai yra sprendžiami ne ieškinio teisena, be to, apskritai nėra priskirti apygardos teismo kompetencijai. Antstolio veiksmai vykdymo procese skundžiami CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, pirmiausiai paduodant skundą antstoliui, kurio veiksmai skundžiami.
5. Pirmosios instancijos teismas ieškovui išaiškino, kad ieškovas, teigdamas, jog buvo įvykdęs prievolę iki teismo įsakymo išdavimo, gali kelti klausimą dėl civilinės bylos proceso atnaujinimo, tačiau negali kelti naujo ginčo teisme.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai.

8

6. Atskiruoju skundu ieškovas N. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo N. P. ieškinį priimti.
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas pateiktu ieškiniu siekia apginti savo pažeistas teises ir būsimu teismo sprendimu panaikinti teismo įsakymo galiojimo pagrindus. Tik pripažinus, kad prievolės pagal paskolos sutartis yra pasibaigusios, ieškovui bus suteikta teisė ginčyti teismo įsakymo galiojimą.
2. Ieškovas neturi teisės prašyti atnaujinti procesą dėl teismo įsakymo išdavimo pagrindų, todėl ieškiniu siekiama pripažinti prievolės pasibaigimo faktą.
3. Ieškovui jau po teismo įsakymo išdavimo įvykdžius prievolę turi būti suteikta galimybė pasirinktomis priemonėmis ginčo teisenos taisyklių pagrindu apginti pažeistas teises.
4. Paskolos sutarčių pagrindu kylančias prievoles įvykdė tretieji asmenys, todėl ieškovas N. P. yra skolingas jiems, o ne atsakovei UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
9. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti, kad jo prievolės pagal paskolos sutartis ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-46435-820/2015 yra pasibaigusios.
10. Pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų nustatė, kad kreditorius UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame paaiškino, jog 2006 m. rugsėjo 20 d. ir 2007 m. rugsėjo 17 d. sutarčių pagrindu skolininkui N. P. suteikė 1 100 448,33 Eur paskolą, tačiau pastarasis, suėjus sutarties vykdymo terminui, liko skolingas 1 382 550,59 Eur (911 253,19 Eur skolos, 396 565,96 Eur palūkanų ir 74 731,45 Eur delspinigių). Šio pareiškimo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 6 d. išdavė teismo įsakymą, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo elektroninėje bylos kortelėje pažymėtas kaip įsiteisėjęs. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių ginčas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl ieškinys atsisakytinas priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
11. Ieškovas paaiškino, kad apie Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-46435-820/2015 nagrinėjimą nebuvo tinkamai informuotas, todėl jam turi būti suteikta teisė ginčo teisena ginti savo teises. CPK 18 straipsnis nustato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi ir vykdytini Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis). Kadangi teismo įsakymai nėra skundžiami apeliacine ar kasacine tvarka (CPK 436 straipsnio 7 dalis), tai pareiškėjas, manydamas, kad teismo įsakymas buvo išduotas pažeidžiant jo teises, turi teisę, esant proceso atnaujinimo pagrindams, teikti prašymą atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia situacija, kai naujoje byloje siekiama peržiūrėti anksčiau priimtą teismo sprendimą (šiuo atveju teismo) įsakymą, procesiškai yra negalima.
12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčai dėl teismo procesinių sprendimų įvykdymo nagrinėjami ne ginčo, o CPK numatyta specialia tvarka. Ieškovas, nesutikdamas su įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymo procese antstolio atliktais veiksmais, šiuos veiksmus gali skųsti CPK 510 straipsnyje numatyta tvarka. Šalių ginčą dėl antstolio veiksmų teisėtumo perdavus nagrinėti teismui, teismas turėtų iš esmės ištirti ir teisiškai įvertinti aplinkybes, dėl kurių kilo ginčas, pavyzdžiui, ieškovo poziciją dėl teismo įsakymo visiško įvykdymo.
13. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą ginčo teisenos tvarka, netinkamai pasirinko civilinių teisių gynimo būdą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl panaikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.