Byla 2-378/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko uždarosios akcinės bendrovės ,,Solveiga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 2 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. L2-1754-55/2008 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Ortas“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininko uždarosios akcinės bendrovės ,,Solveiga“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Kreditorius UAB „Ortas“ CPK 431 straipsnio nustatyta tvarka kreipėsi į teismą su pareiškimu skolininkui UAB ,,Solveiga“ dėl 689 950, 55 Lt skolos priteisimo. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti patalpas, esančias pastate ( - ): butą ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 180 000 Lt, butą ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 182 000 Lt, butą ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 180 000 Lt ir butą ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 191 816 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad minėti butai įkeisti, prašė areštuoti taip pat ir pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose: AB SEB Vilniaus banke ( - ) ir AB DnB NORD banke ( - ).

4Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 2 d. nutartimi kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies, kreditoriaus reikalavimų užtikrinimui 689 950,55 Lt sumai areštavo skolininkui priklausančio pastato, esančio ( - ), patalpas: butą ( - ), butą ( - ), butą ( - ) ir butą ( - ). Nutartį motyvavo tuo, kad didelė reikalavimo suma savaime padidina teismo įsakymo neįvykdymo riziką, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, kreditoriui palankaus teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Prašymą dėl piniginių lėšų arešto atmetė (CPK 145 str. 2 d.). Nurodė, kad bendra prašomų areštuoti butų vertė yra 733 816 Lt, o reikalaujama priteisti skola - 689 950,55 Lt. Skolininkui priklausantiems butams Nr. 13 ir Nr. 16 yra įregistruota hipoteka, tačiau nėra įrodymų, kad skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo savo prievolę, kurios įvykdymas yra užtikrintas hipoteka, dėl ko šie butai galėtų būti priverstinai parduoti iš varžytynių. Be to, pabrėžė, kad teismui nepateikti įrodymai apie tai, kokio dydžio šiuo metu yra hipoteka užtikrinta kreditoriaus prievolė, kad būtų galima spręsti, kokia suma galėtų likti kreditoriaus reikalavimams užtikrinti priverstinai patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimus iš įkeisto turto.

5Atskiruoju skundu skolininkas prašo teismo nutartį panaikinti. Nurodo šiuos motyvus:

61) aplinkybė, kad turtas yra įkeistas savaime negali būti prielaida, jog skolininkas gali tapti nemokus, dėl ko galėtų pasunkėti kreditoriaus reikalavimų įvykdymas. Paskolą suteikusiam AB SEB Vilniaus bankui yra įkeistas visas pastatas, esantis Trakuose, Vytauto g. 19, kuris nepriklausomų turto vertintojų buvo įvertintas 12 000 000 Lt. Likusi negrąžinta paskolos dalis yra 5 220 184 Lt. Be to, dalis šio pastato yra išnuomota, todėl apeliantas gauna pastovias pajamas, o taip pat turi kito turto, kurį pardavus gautų 10 518 453 Lt, banko sąskaitoje, po to, kai buvo sumokėtas 300 000 Lt įnašas už paskolą, yra likę 124 213, 27 Lt;

72) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo žymiai pasunkėti derybos su klientais, pageidaujančiais įsigyti butus;

83) kreditoriui yra iškelta restruktūrizavimo byla, todėl jis negalės pateikti jokių garantijų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui. Be to, kreditorius apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą neinformavo apelianto, kas rodo kreditoriaus nesąžiningumą.

9Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius prašo jį atmesti.

10Atskirasis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

12Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo ypatumus reglamentuoja CPK XXIII skyriaus normos. Šio skyriaus 436 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog, išdavęs kreditoriui teismo įsakymą, teismas kartu išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas CPK 144 – 152 straipsniuose nustatyta tvarka, tačiau atsižvelgiant į kai kuriuos ypatumus, įstatymo nustatytus teismo įsakymo išdavimo procedūrai. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis bendrąja nuostata – CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, nustatančia, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo procesinio sprendimo (šiuo atveju – teismo įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Grėsmę tinkamam teismo įsakymo įvykdymui įrodo tokios aplinkybės, kaip reikalaujamos priteisti pinigų sumos dydis, skolininko turtinė padėtis ir elgesys. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams ir neturi varžyti vienos šalies teisių labiau, nei būtina tikslui pasiekti. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma areštuotinas nekilnojamas turtas, jo nesant ar nepakankant – kitas atsakovo turtas, o nesant ar nesant pakankamai areštuotino turto – gali būti areštuojamos atsakovo pinigines lėšos. Ši nuostata paaiškinama tuo, jog piniginės lėšos turi didžiausią apyvartumą ir dėl to jų areštas sukelia didžiausius nepatogumus ir gali atnešti daugiausia nuostolių atsakovui.

13Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje skolininkui yra reiškiamas didelis piniginis reikalavimas – 689 950, 55 Lt, tai yra būsimo galimai kreditoriui palankaus teismo procesinio sprendimo rezultatas gali būti piniginės sumos priteisimas iš skolininko. Tokio sprendimo įvykdymas gali būti užtikrinamas neleidžiant skolininkui sumažinti turimo turto masės daugiau, nei to reikia pareiškimo reikalavimams patenkinti (CPK 145 str. 2 d.). Skundžiama nutartimi kreditoriaus reikalavimų užtikrinimui 689 950,55 Lt sumai areštuotas skolininkui priklausančiame pastate, esančiame ( - ), esančios patalpos: butas ( - ), butas ( - ), butas ( - ) ir butas ( - ). Ta aplinkybė, jog šis nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui (apsunkintas hipoteka), savaime netrukdo teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones tokį įkeistą turtą areštuoti. Hipoteka yra skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas (CK 4.170 str. 1 d.). Nors hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius (CK 4.192 str. 1 d.), praktikoje (atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes) galimi atvejai, kad išieškojimui iš hipoteka užtikrinto turto įvykdyti prireiks ne viso hipoteka užtikrinto turto. Taigi hipoteka apsunkinto turto areštas yra galimas ieškinio užtikrinimo būdas.

14Taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinamas ne pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrįstumas, o grėsmė, jog galimas palankus kreditoriui teismo procesinis sprendimas bus neįvykdytas ir taikytinų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Todėl apelianto atskirojo skundo motyvų, susijusių su kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo klausimu, teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jų nepasisako. Ar kreditoriaus reikalavimai yra pagrįsti ir gali būti tenkinami, tenkinami iš dalies arba atmetami, bus nustatoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2008 m. balandžio 28 d. pateikti ir pirmosios instancijos teismo priimti skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo, o 2008 m. gegužės 12 d. gautas kreditoriaus UAB ,,Ortas“ ieškinys skolininkui UAB ,,Solveiga“ dėl skolos už atliktus rekonstrukcijos darbus, kuris yra teismo priimtas (CPK 137 str. 1 d.).

15Apeliantas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą sieja taip pat ir su ta aplinkybe, kad dėl butų arešto gali žymiai pasunkėti derybos su klientais, pageidaujančiais juos įsigyti. Teisėjų kolegija pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovo atžvilgiu, todėl CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Iš byloje esančios 2007 m. birželio 15 d. preliminarios turto vertės nustatymo pažymos Nr. 07/06-15:08 matyti, kad skolininkui priklausančio daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis, esančio Trakuose, Vytauto g. 19, rekonstruojamoje dalyje yra įrengiami 25 butai ir 4 komercinės patalpos. Preliminariai nustatyta šio nekilnojamojo turto rinkos vertė turto apžiūros dieną sudarė 12 mln. Lt (b. l. 19-20). Apeliantui išaiškintina, jog pagal CPK 146 straipsnio pirmąją dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas (skolininkas) įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.). Manydamas, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis gali patirti žalą, atsakovas (skolininkas) turi teisę prašyti teismo taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.). Ta aplinkybė, kad kreditorius yra restruktūrizuojama įmonė, neriboja apelianto teisės prašyti teismo taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Taigi apeliantas turi procesines galimybes išvengti arba maksimaliai sumažinti nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.