Byla 2-532/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Transekspedicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-506-578/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Transekspedicija“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Lastra“, L. A., S. V. ir A. S. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB „Transekspedicija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Lastra“, L. A., S. V. ir A. S. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 546 327, 16 Lt nuostolių ir 6 proc. palūkanų nuo ieškinio sumos nuo ieškinio pareiškimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neviršijant 546 327, 16 Lt ieškinio sumos, areštuoti atsakovų nekilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai, areštuoti atsakovų kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis.

4Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 5 d. nutartimi šį ieškovo prašymą patenkino. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį pakeitė ir ieškovo ieškiniui užtikrinti pritaikė atsakovo UAB „Lastra“ 546 327, 16 Lt vertės nekilnojamojo turto areštą, nurodydamas, kad nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovo UAB „Lastra“ nekilnojamojo turto, neviršijant ieškinio sumos, areštuotinas bendrovės kilnojamasis turtas, piniginės lėšos ir turtinės teisės, priklausančios atsakovui ir esančios pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, bei leisdamas mokėti darbo užmokestį, mokesčius, socialinio draudimo įmokas, kitus privalomus mokėjimus. Nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovo UAB „Lastra“ nekilnojamojo, kilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, teismas nurodė taikyti atsakovų L. A., S. V., A. S. nekilnojamojo turto areštą, o nesant ar nepakankant atsakovų nekilnojamojo turto, areštuoti jų kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos.

5Atsakovai UAB „Lastra“, L. A., S. V. ir A. S. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pašydami ieškinio užtikrinimui areštuoti konkretų nekilnojamąjį turtą: atsakovui A. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį ( - ), kurio vertė yra 286 000 Lt ( - ), atsakovui S. V. priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį ( - ), kurio vertė yra 284 000 Lt ( - ), atsakovui UAB „Lastra“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį ( - ), kurio vertė yra 281 000 Lt ( - ) ir atsakovei L. A. priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį ( - ), kurio vertė yra 221 000 Lt ( - ). Nurodė, kad esant įkeistam UAB „Lastra“ nekilnojamajam turtui, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra areštuojamos bendrovės piniginės lėšos, o tai trikdo įmonės veiklą.

6Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 6 d. nutartimi šį atsakovų prašymą patenkino, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutarties pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas areštavo atsakovui A. S. priklausantį butą, esantį ( - ), atsakovui S. V. priklausantį butą, esantį ( - ), atsakovei L. A. priklausantį butą, esantį ( - ) ir atsakovui UAB „Lastra“ priklausantį butą, esantį ( - ). Teismas nurodė, kad atsakovų prašomo areštuoti nekilnojamojo turto bendra vidutinė rinkos vertė yra 1 072 000 Lt, tai yra beveik du kartus viršija ieškinio sumą. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas UAB „Lastra“ yra veikianti įmonė, turinti sutartinių įsipareigojimų, teismas konstatavo, kad dėl piniginių lėšų arešto gali būti iš esmės sutrikdyta jos veikla.

7Atskiruoju skundu ieškovas prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš esmės, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti atsakovui A. S. priklausantį butą, esantį ( - ) ir atsakovui UAB ,,Lastra“ priklausantį neįkeistą ir hipoteka ar kitokiu būdu neapsunkintą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto nepakankant, areštuoti bendrovės pinigines lėšas, leidžiant iš jų mokėti darbo užmokestį, mokesčius, socialinio draudimo įmokas, kitus privalomuosius mokėjimus. Nurodo šiuos motyvus:

1. atsakovai neįrodė, jog dėl arešto taikymo buvo apsunkinta atsakovo UAB ,,Lastra“ veikla (CPK 178 str.). Atsakovai teigia, jog bendrovė turi 1 592 176, 43 Lt piniginių lėšų, todėl jie galėjo pasinaudoti CPK 146 straipsnio trečiojoje dalyje numatyta teise ir įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą reikalaujamą sumą, tokiu būdu išvengiant turto apsunkinimo. Be to, kadangi bendrovė turi pakankamai piniginių lėšų veiklai vykdyti, arešto taikymas piniginėms lėšoms atitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo principą;
2. atsakovų UAB ,,Lastra“ ir L. A. nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka, o S. V. nekilnojamasis turtas yra apsunkintas sąlyga, jog bute paliekama teisė gyventi dovanotojai Z. S. V. iki gyvos galvos, todėl ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas ieškinio patenkinimo atveju nėra užtikrintas.

8Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai UAB ,,Lastra“ ir L. A. prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad bendrovės veikla yra susijusi su krovinių pervežimo organizavimu ir krovinių ekspedijavimu, todėl areštavus bendrovės banko sąskaitas, atsiskaitymas su užsakovų krovinius vežančiais vežėjais tampa neįmanomas.

9Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai S. V. ir A. S. prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolinio įsipareigojimo užtikrinimas hipoteka nepaneigia kitų kreditorių teisės gauti jų reikalavimų patenkinimą. Bendra atsakovų UAB ,,Lastra“ ir L. A. areštuoto nekilnojamojo turto vertė yra 502 000 Lt, todėl vien šio turto pakanka ieškiniui užtikrinti. Be to, ieškinio užtikrinimui pakaktų taip pat ir kitų atsakovų S. V. ir A. S. nekilnojamojo turto arešto, nes bendra areštuoto šiems atsakovams priklausančio turto vertė yra 570 000 Lt. Tai, kad atsakovui S. V. priklausančiame bute yra palikta teisė iki gyvos galvos gyventi dovanotojai Z. S. V., nepanaikina galimybės nukreipti išieškojimą į šį turtą.

10Atskirasis skundas netenkintinas.

11Pradėtame teisminiame procese laikinųjų apsaugos priemonių taikymas remiasi dviem pagrindinėmis prielaidomis: pirma, kad ieškovo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti ir teismas priims jam palankų sprendimą; antra, kad atsakovas (atsakovai) vengs būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Šioje byloje ieškovo ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra pareikštas atsakovams - juridiniam asmeniui ir trims fiziniams asmenims - kaip solidariems skolininkams. Pažymėtina, kad esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, ieškovas įgytų teisę pasirinkti, iš vieno, kelių ar visų atsakovų išieškoti priteistą sumą. Kartu pažymėtina, kad skolos (pareigos) bendrumo koncepcija pripažįsta, jog reikalavimo teisė arba pareiga yra bendra visiems skolininkams, todėl vieno iš skolininkų tinkamai įvykdyta prievolė laikoma pasibaigusia. Prievolės solidarumo atveju vieno skolininko nemokumas neturi įtakos prievolės įvykdymui, kadangi tokiu atveju prievolės įvykdymo galima reikalauti iš mokaus skolininko. Solidariosios prievolės atveju vieno skolininko prievolės įvykdymas laikomas tinkamu ir atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo (CK 6.6 str. 7 d.). Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje, susijusioje su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu esant solidariajai skolininkų pareigai, yra laikomasi nuostatos, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos neviršijant bendros ieškinio sumos apskritai, o ne kiekvieno iš solidariųjų prievolės skolininkų atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teisėtumo ir pagrįstumo, būtina įvertinti tai, kad ieškovo ieškinio reikalavimai yra nukreipti solidariesiems skolininkams, vienas iš kurių yra juridinis asmuo. Ginčo šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, ekonomiškumo principai sąlygoja, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės-ūkinės veiklos, tai yra įmonės komercinė-ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų. Stabilus įmonės veikimas, netrukdomas pajamų gavimas ir atsikaitymas su trečiaisiais asmenimis sudaro geresnes galimybes įvykdyti teismo sprendimą dėl piniginių reikalavimų priteisimo. Teisminio nagrinėjimo metu areštavus juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, kai jis turi kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, gali būti sutrikdoma juridinio asmens veikla, suvaržomos jo galimybės rinkoje vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitais juridiniais asmenimis. Įmonei negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais, jo kreditorinis įsiskolinimas gali didėti ir kartu gali mažėti galimybės ieškovui įvykdyti teismo sprendimą pilna apimtimi, tai yra pasiekiamas priešingas rezultatas, nei siekiamas taikant laikinąsias apsaugos priemones. Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones ir areštuojant atsakovo – juridinio asmens - turtą, turi būti siekiama palikti galimybę iš esmės netrikdomai vykdyti gamybinę-ūkinę veiklą, kuria nemažinama galimybė įvykdyti teismo sprendimą. Tuo labiau teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi. Piniginių lėšų areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu atsakovas juridinis asmuo neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o taip pat šio turto neturi kiti solidariosios prievolės skolininkai, jeigu ieškinio reikalavimai yra reiškiami atsakovams kaip solidariesiems skolininkams. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad pradiniame teisminio proceso etape lėšų areštas, stabdantis ar iš esmės trikdantis įmonės komercinę-ūkinę veiklą, turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais ir tinkamai įvertinus jo pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ (bylos Nr. 2-126/2009, kat. 110.1)). Esminę reikšmę šiuo atveju turi tai, ar atsakovams priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės pakaks pareikštiems ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškinio patenkinimo atveju. Proceso šalių interesų pusiausvyros principas reikalauja, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti.

12Nagrinėjamu atveju atsakovai kreipėsi į teismą, prašydami pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti konkretų jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pagrindinis argumentas, kuriuo ieškovas grindžia nesutikimą su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu, yra tai, kad trys iš keturių prašomų areštuoti objektų yra apsunkinti, konkrečiai, atsakovei L. A. priklausantis butas, esantis ( - ) ir atsakovui UAB „Lastra“ priklausantis butas, esantis ( - ), yra apsunkinti hipoteka, o S. V. priklausantis butas, esantis ( - ), yra apsunkintas sąlyga, jog šiame bute paliekama teisė gyventi dovanotojai Z. S. V. iki gyvos galvos. Apeliantas teigia, kad dėl šių turto apsunkinimų ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas ieškinio patenkinimo atveju nėra užtikrintas. Tačiau teisėjų kolegija sutikti su tokiu apelianto argumentu neturi pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad nekilnojamojo turto įkeitimas savaime netrukdo teismui, taikant laikinąsias apsaugos priemones, tokį įkeistą turtą areštuoti, nes nors hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius (CK 4.192 str. 1 d.), galimi atvejai, kad išieškojimui iš hipoteka užtikrinto turto įvykdyti prireiks ne viso hipoteka užtikrinto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ortas“ v. UAB ,,Solveiga“ (bylos Nr. 2-378/2008, kat. 110.1); Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Vektronos didmena“ v. UAB „Europos nekilnojamas turtas“ (bylos Nr. 501/2009, kat. 110.6, 122.5); Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „V2A“ v. S. K. (bylos Nr. 2-211/2009, kat. 110.1)). Pažymėtina, kad iš byloje esančių VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašų – pažymėjimų apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, kad atsakovui A. S. priklausančio buto, esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė 2009 m. sausio 23 d. duomenimis yra 286 000 Lt (t. 1, b. l. 171-172), atsakovui S. V. priklausančio buto, esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė 2009 m. vasario 3 d. duomenimis yra 284 000 Lt (t. 1, b. l. 169-170), atsakovei L. A. priklausančio buto, esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė 2009 m. sausio 23 d. duomenimis yra 221 000 Lt (t. 1, b. l. 175-176) ir atsakovui UAB „Lastra“ priklausančio buto, esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė 2009 m. sausio 26 d. duomenimis yra 281 000 Lt (t. 1, b. l. 173-174). Taigi bendra skundžiama nutartimi areštuoto atsakovams priklausančio turto rinkos vertė yra 1 072 000 Lt, tai yra beveik du kartus viršija ieškovo pareikšto 546 327, 16 Lt dydžio ieškinio sumą. Todėl nėra pagrindo abejoti ieškovo galimybe gauti visišką jo ieškinio reikalavimų patenkinimą iš skundžiama nutartimi areštuoto turto, nors dalis areštuotų nekilnojamojo turto objektų yra įkeisti ar apsunkinti kitokiu būdu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pakankant areštuoto nekilnojamojo turto vertės ieškinio reikalavimams užtikrinti, piniginių lėšų areštas negali būti pripažįstamas adekvačiu ieškinio užtikrinimo būdu. O piniginių lėšų areštas, kaip jau minėta, turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos duomenų matyti, kad dėl piniginių lėšų arešto atsakovas UAB ,,Lastra“ patyrė ūkinės veiklos suvaržymus, dėl ko bendrovė jau kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu leisti atsiskaityti už suteiktas paslaugas, bei Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartimi šis prašymas buvo patenkintas (t. 1, b. l. 219-220).

13Remdamasi aptartais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.