Byla 2A-357/2013

Dėl sandorio pripažinimo negaliojanciu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Kazio Kailiuno, Gintaro Peciulio (kolegijos pirmininkas ir pranešejas), Alvydo Poškaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo V. R. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. galutinio sprendimo, priimto civilineje byloje Nr. 2-1946-798/2011 pagal ieškovu uždarosios akcines bendroves „Doleta“ ir uždarosios akcines bendroves „Vilniaus Doleta“ ieškini atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Rudupis“ bei V. R. del nuostoliu atlyginimo priteisimo ir atsakovo (ieškovo pagal priešieškini) V. R. priešieškini del sandorio pripažinimo negaliojanciu.

2Teiseju kolegija, išnagrinejusi civiline byla, n u s t a t e:

1. Ginco esme

3Ieškovai UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ pareiške ieškini, kuri veliau patikslino, ir praše priteisti ieškovams solidariai iš atsakovu UAB „Rudupis“ bei V. R. 2 885 642,51 Lt nuostoliu atlyginimo, 6 procentu dydžio metines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, solidariai iš atsakovu UAB „Rudupis“ bei V. R. ieškovui UAB „Vilniaus Doleta“ priteisti 500 000 Lt nuostoliu atlyginimo, 6 procentu dydžio metines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. Nurode, kad ieškovas UAB „Doleta“ ir kitos ieškovui priklausancios grupes imones specializuojasi mediniu ir medžio aliuminio langu, žiemos sodu, fasadu bei duru gamyboje. Ieškovai UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ priklauso tai paciai imoniu grupei. Atsakovas V. R. dirbo UAB „Vilniaus Doleta“ konstruktoriumi. Ieškovu pavedimu V. R., naudodamasis ieškovu kompiuterine technika bei programine iranga, atlikdavo nestandartiniu langu projektavimo darbus. Skaitmenines bylos su kompiuteriniais langu projektais buvo talpinamos bendrame vidiniame ieškovu kompiuteriniame tinkle (serveryje). 2009 m. UAB „Vilniaus Doleta“ vadovui tapo žinoma, kad V. R. nuolat teikia UAB ‚Rudupis“ konfidencialia ieškovo informacija. Paprašius pasiaiškinti, V. R. prisipažino, kad jau kelerius metus sistemingai teike atsakovui UAB „Rudupis“ ieškovo gaminiu brežinius, gaminiu kainas bei kita komercine paslapti sudarancia informacija. Dalyvaujant liudyti pakviestiems keliems ieškovo darbuotojams, V. R. ieškovo direktoriui 2009 m. birželio 17 d. isipareigojimu patvirtino, kad sistemingai perduodavo UAB „Rudupis“ konfidencialia ieškovo informacija, pripažino, kad tokiais veiksmais padare ieškovui žala ir isipareigojo ja atlyginti. Po šaliu darbo santykiu pabaigos, ivertines serveryje išsaugotu kompiuteriniu bylu turini, ieškovo vadovas pastebejo, kad V. R. ne tik siunte naujausiu gaminiu projektu pavyzdžius, teike duomenis apie konstrukcijoms naudojamas medžiagas ir ju tiekejus, taciau teike ir informacija apie ieškovo dalyvavima atskiruose statybos konkursuose, apie ieškovo gaminiu pirkejus bei siulomas gaminiu kainas. V. R. samoningai už atlyginima teike UAB „Rudupis“ komercines ieškovu paslaptis, o UAB „Rudupis“ neteisetai už atlyginima igijo ieškovu komercines paslaptis ir gauta informacija panaudojo savo veikloje, tuo neteisetai igydamas konkurencini pranašuma prieš ieškovus. Kadangi UAB „Rudupis“, padedamas V. R., neteisetai gavo ieškovu komercine paslapti sudarancia informacija, atsakovai privalo kompensuoti ieškovu patirtas išlaidas gaminiu sukurimui. Didžiaja dali UAB „Doleta“ išlaidu gaminiu sukurimui sudaro konstruktoriu ir kitu ieškovu darbuotoju darbo užmokestis bei konstruojamu gaminiu sukurimui naudojamu irenginiu nusidevejimas.

4Atsakovas V. R. pateike priešieškini del 2009 m. birželio 17 d. sudaryto sandorio – isipareigojimo padengti žala pripažinimo negaliojanciu. Nurode, kad faktines bylos aplinkybes patvirtina, jog gincijama sandori buvo priverstas sudaryti prieš savo valia del panaudoto psichologinio spaudimo bei grasinimu. Atsakovas isipareigojimo pasirašymo metu neturejo galimybes išeiti iš patalpos, kurioje vyko darbuotoju susirinkimas, taip pat ir paskambinti telefonu. Atsakovui ne tik buvo daromas psichologinis spaudimas ir apribota galimybe laisvai priimti sprendimus, taciau buvo apribota ir fizine laisve. Be to, atsakovui buvo grasinama, akcininkui V. S. užsimenant apie „berniukus“, padedancius gražinti skolas“, bei nurodant, kad, jei bus spyriojamasi, jis „sugriš ir padarys tvarka“. Atsakovo surašyto ir pasirašyto isipareigojimo teksta padiktavo UAB „Vilniaus Doleta“ generalinis direktorius A. D., atsižvelgdamas i V. S. telefonu išsakytas pastabas.

5Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 7 d. daliniu sprendimu reikalavima priteisti solidariai iš atsakovu UAB „Rudupis“ bei V. R. ieškovams UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ 2 885 642,51 Lt nuostoliu atlyginimo, 6 procentu procesines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo atmete, atnaujino civilines bylos dali pagal reikalavima priteisti solidariai iš atsakovu UAB „Rudupis“ bei V. R. ieškovui UAB „Vilniaus Doleta“ 500 000 Lt nuostoliu atlyginimo, 6 procentu metines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo ir pagal atsakovo V. R. priešieškini del 2009 m. birželio 17 d. sudaryto sandorio pripažinimo negaliojanciu. Teismas, atsižvelgdamas i tai, kad ieškovas UAB „Vilniaus Doleta“, kaip savarankiškas juridinis asmuo, turi irodyti, kokia žala patyre del neteisetu atsakovo veiksmu, kad atsakovas V. R. su vienu iš ieškovu UAB „Doleta“ nebuvo susijes jokiais teisiniais santykiais, sprende, jog atsakovas V. R., budamas susijes darbo teisiniais santykiais su UAB „Vilniaus Doleta“, galejo buti ipareigotas saugoti tik UAB „Vilniaus Doleta“ informacija, kuri laikoma komercine paslaptimi. Remiantis šia aplinkybe, teismas sprende, jog ieškovas UAB „Doleta“ iš viso neturi reikalavimo teises nagrinejamoje byloje. Taip pat teismas, atsižvelgdamas i tai, kad ieškovu i byla pateikti elektroniniai laiškai yra paimti iš atsakovo asmenines elektroninio pašto dežutes, kad atsakovas neigia, jog prisijungimo prie asmenines elektroninio pašto dežutes duomenis jis buvo perdaves ieškovui, sprende, kad ieškovai atsakovo V. R. susirašinejima su UAB „Rudupis“ surinko neteisetai prisijunge prie atsakovo asmenines elektroninio pašto dežutes, tai yra, kad ieškovu pateikti irodymai neatitinka leistinumo reikalavimu ir jais negali buti remiamasi byloje.

6Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 7 d. dalinis sprendimas nebuvo skundžiamas ir yra isiteisejes.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. galutiniu sprendimu reikalavima priteisti solidariai iš atsakovu V. R. ir UAB „Rudupis“ ieškovui UAB „Vilniaus Doleta“ 500 000 Lt žalos atlyginimo, 6 procentu dydžio metines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo tenkino iš dalies. Teismas priteise ieškovui UAB „Vilniaus Doleta“ iš atsakovo V. R. 20 000 Lt žalos atlyginimo pagal 2009 m. birželio 17 d. pasirašyta sandori del žalos atlyginimo. Teismas atsakovo V. R. priešieškini del 2009 m. birželio 17 d. sudaryto sandorio pripažinimo negaliojanciu atmete, taip pat netenkino atsakovo UAB „Rudupis“ prašymo priteisti nuostoliu atlyginima iš ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“.

8Teismas nustate, kad ieškovas UAB „Vilniaus Doleta“ ir atsakovas UAB „Rudupis“ užsiima ta pacia veikla – mediniu ir medžio aliuminio langu, žiemos sodu gamyba, tai yra veikia toje pacioje verslo srityje, dažnai dalyvauja ivairiuose konkursuose, todel Konkurencijos istatymo 3 straipsnio 9 dalies prasme jie laikytini konkurentais. Teismas sprende, jog ieškovo teiginiai apie tai, kad atsakovas V. R., dirbdamas UAB „Vilniaus Doleta“, siunte UAB „Rudupis“ ivairius brežinius, teike konsultacijas bei kitokia komercine informacija ir suprato, kad savo veiksmais daro žala UAB „Vilniaus Doleta“, atitinka faktines aplinkybes. Iš byloje apklaustu liudytoju – ieškovo akcininko V. S., ieškovo vadovo L. D., buvusio ieškovo vadovo A. D. paaiškinimu, UAB „Rudupis“ darbuotoju P. P., G. V., P. K. parodymu, fiksuotu ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausos protokoluose, bei Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2010 m. rugpjucio 5 d. nutarimo del ikiteisminio tyrimo nutraukimo, matyti, kad atsakovai V. R. ir UAB „Rudupis“ susirašinejo elektroniniais laiškais ir bendravo klausimais, kurie susije su atsakovo V. R. profesines veiklos vykdymu UAB „Vilniaus Doleta“ bei UAB „Rudupis“ verslu. Teismas pažymejo, kad ir pats atsakovas V. R. neneigia susirašinejes elektroniniais laiškais su UAB „Rudupis“, kad V. R. konsultacijas teike iš darbinio kompiuterio, kad dauguma konsultaciju konkurentams buvo teikiamos darbo metu, pasinaudojant ieškovui priklausancia programine iranga. Teismas nurode, kad nepaisant to, jog UAB „Vilniaus Doleta“ informacija buvo prieinama kiekvienam darbuotojui, neatsižvelgiant i tai, jog ieškovas neturejo pasitvirtines vidiniu dokumentu del konfidencialios ir komercines informacijos apsaugos, tai nereiškia, kad ieškovui nebuvo aktuali komercines informacijos ir konfidencialios informacijos apsauga. Teismas, atsižvelgdamas i tai, kad atsakovas V. R. yra išsilavines asmuo, atsižvelgdamas i jo eitas pareigas UAB „Vilniaus Doleta“, dare išvada, jog atsakovas V. R. suprato ir turejo suprasti, kad ieškovo turimi brežiniai, unikalus projektai, informacija apie prekiu kainas ir dalyvavima konkursuose sudaro ieškovo komercine paslapti. Teismas pripažino esant labiau tiketina, kad del atsakovo V. R. neteisetos informacijos perdavimo ir panaudojimo atsakovas UAB „Rudupis“ nesažiningai galejo igyti konkurencini pranašuma.

9Teismas, ivertines byloje esancius irodymus, sprende, kad atsakovas V. R. jokiomis irodinejimo priemonemis neirode apie grasinimus jam ir jo šeimos nariams bei jo patirta psichologini smurta pasirašant isipareigojima del žalos atlyginimo. Teismas sprende, kad pasirašant isipareigojima atsakovo laisve nebuvo apribota, kad atsakovas bet kuriuo metu galejo palikti UAB „Vilniaus Doleta“ patalpas, turejo galimybe atsisakyti pasirašyti isipareigojima. Teismas pažymejo, kad atsakovas V. R. yra išsilavines asmuo, turintis aukštaji išsilavinima, jo gyvenimiška patirtis yra pakankama, jog jis galetu suvokti savo veiksmu esme, taip pat sudaryto isipareigojimo pasekmes. Isipareigojimo tekstas del žalos atlyginimo yra aiškus, todel V. R. negalejo suklysti ar neteisingai suprasti paties isipareigojimo turinio. Be to, atsakovas V. R. po isipareigojimo pasirašymo nesikreipe i policija del galimo smurto ir grasinimu prieš ji panaudojimo. Nepaisant to, kad ginco šalis saiste darbo santykiai, ši aplinkybe, teismo nuomone, neirodo, kad V. R. buvo ekonomiškai priklausoma ir silpnesne šalis, kuriai buvo taikomas ekonominis spaudimas. Del minetu aplinkybiu teismas dare išvada, kad atsakovas V. R., niekieno neverciamas ir laisva valia prisipažino, jog savo veiksmais pažeide teises aktu isipareigojimus, taip pat sukele žala ieškovui UAB „Vilniaus Doleta“ ir isipareigojo šia žala atlyginti. Teismas, atsižvelgdamas i tai, kad prisiimto isipareigojimo atlyginti žala suma atsakovui V. R., kaip fiziniam asmeniui, yra pakankamai didele ir jos priteisimas sukeltu atsakovui sunkius padarinius, bei i ta aplinkybe, kad teismo posedžio metu ieškovo atstovas V. S. nurode, kad imones tikslas nebuvo išsireikalauti visa suma iš V. R., sprende, jog 20 000 Lt yra pakankama suma, kuri iš dalies kompensuotu ieškovo patirtus nuostolius del neteisetu V. R. veiksmu.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimu i ji argumentai

10Atsakovas V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti galutinio teismo sprendimo dali, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ ieškinys ir atmestas atsakovo V. R. priešieškinis, ir del šios teismo sprendimo dalies priimti nauja sprendima - ieškovo ieškini atmesti visiškai, o priešieškini tenkinti. Atsakovo skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagristai taike atsakovui V. R. civiline atsakomybe, kadangi skundžiamame sprendime nebuvo nustatytos civilines atsakomybes taikymo salygos.
2. Teismo išvada, kad V. R. atskleide UAB ‚Rudupis“ ieškovo komercine paslapti, yra nepagrista byloje esanciais irodymais. Ieškovas UAB „Vilniaus Doleta“ apskritai net nesieme jokiu veiksmu apsaugoti tokios informacijos slaptuma. Visa atsakovo V. R. darbo UAB „Vilniaus Doleta“ laikotarpi šios bendroves vadovas nebuvo nustates, kas laikytina bendroves komercine paslaptimi, taip pat su darbuotojais nebuvo pasirašytos konfidencialios informacijos neatskleidimo sutartys, ipareigojancios neatskleisti konkrecios informacijos tretiesiems asmenims. Ieškovas nesieme jokiu vidiniu-organizaciniu priemoniu tam tikros imones informacijos slaptumui išsaugoti. Ivairus su bendroves veikla susije dokumentai vidiniame imones kompiuteriu tinkle (serveryje) buvo talpinami visu ieškovo darbuotoju patogumui, šiame tinkle talpinami ivairus ieškovo dokumentai, tiek susije su gaminiu gamyba, tiek su ju pardavimu (gaminiu projektai, sutartys, komerciniai pasiulymai ir kt.). Bet kuris prie vidinio ieškovo tinklo prisijunges asmuo turi galimybe kopijuoti ir naudoti šiuos ieškovo duomenis. Nors ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ direktoriaus 2005 m. spalio 20 d. isakymu buvo patvirtintos darbo tvarkos taisykles, kuriose buvo nustatyta bendro pobudžio pareiga darbuotojams saugoti bendroves komercines paslaptis, taciau darbuotojai nebuvo supažindinti, kokia konkreciai informacija negali buti atskleista tretiesiems asmenims. Apie imones sprendima del konkrecios informacijos pripažinimo komercine paslaptimi darbuotojas privalo buti aiškiai informuotas. Atsakovas negincija, kad laisvu nuo darbo laiku vykde projektavimo darbus ir su šiais projektavimo darbais susijusiais tikslais bendravo su UAB „Rudupis“ atstovais, kadangi UAB „Rudupis“ turejo pagaminti langus atsakovo V. R. atliekamu projektavimo darbu užsakovams. Jokios informacijos apie UAB „Vilniaus Doleta“ gaminius, ju kainas, naudojamas medžiagas ir ju tiekejus ir pan., atsakovas V. R. nei UAB „Rudupis“, nei jokiems kitiems asmenims neatskleide ir UAB „Vilniaus Doleta“ brežiniu niekam nesiunte. Bendravimas su UAB „Rudupis“ darbuotojais, ju konsultavimas negali buti laikomas atsakovo neteisetais veiksmais. Vien tik bendravimo su UAB „Rudupis“ darbuotojais faktas del papildomos V. R. veiklos nereiškia, kad buvo atkleista kokia nors UAB „Vilniaus Doleta“ konfidenciali informacija.
3. Ieškovas UAB „Vilniaus Doleta“ nepateike irodymu, kad jis turejo kokiu nors išlaidu informacijos, turincios potencialia komercine verte, sukurimui ar tobulinimui, taigi patyre žala, todel teismas neturejo pagrindo konstatuoti žalos atsiradimo fakta ir priteisti iš atsakovo V. R. žalos atlyginima ieškovui UAB „Vilniaus Doleta“. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo 2011 m. birželio 7 d. daliniu sprendimu, kuriame nurode, kad ieškovas UAB „Vilniaus Doleta“, kaip savarankiškas juridinis asmuo, turi irodyti, kokia žala patyre del neteisetu atsakovo veiksmu. Teismas apskritai nenustate, kokia UAB „Vilniaus Doleta“ informacija buvo perduota UAB „Rudupis“, juo labiau nenagrinejo, ar tokia informacija buvo saugoma ir ar tokiai informacijai sukurti, tobulinti bei naudoti ieškovas patyre kokiu nors išlaidu. Tai leidžia daryti išvada, jog teismas, priimdamas skundžiama sprendima, nenustate žalos padarymo fakto, todel neturejo pagrindo priteisti iš atsakovo V. R. žalos atlyginima ieškovui UAB „Vilniaus Doleta“.
4. Atsakovas V. R. neturejo kitos protingos alternatyvos, kaip tik sudaryti priešieškiniu gincijama sandori. Teismas nepagristai atsisake pripažinti 2009 m. birželio 17 d. sandori del isipareigojimo atlyginti žala negaliojanciu, kaip sudaryta del psichologinio spaudimo bei grasinimo. Teismas neatsižvelge i objektyvias šio sandorio sudarymo aplinkybes. Nors teismas ir nurode, kad UAB „Vilniaus Doleta“ darbuotoju susirinkime išsakyti kaltinimai V. R. galejo šiam sukelti stresa, taciau visiškai nevertino tu aplinkybiu, jog minetas sandoris buvo pasirašytas praejus vos porai valandu po to, kai V. R. visu imones darbuotoju akivaizdoje buvo nepagristai apkaltintas slaptos informacijos atskleidimu konkuruojanciai imonei. Nuo susirinkimo pradžios iki gincijamo sandorio pasirašymo V. R. nebuvo nei išejes iš kabineto, kuriame vyko susirinkimas, neturejo galimybes kam nors paskambinti, per visa ši laika su V. R. nuolat bendravo UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ vadovai bei akcininkai. Akivaizdu, kad tokios salygos buvo sudarytos samoningai siekiant sukelti didele emocine itampa, del kurios asmuo lengviau pasiduoda bet kokiam spaudimui bei grasinimui, taigi pripažintina, jog ieškovai sieke daryti psichologini spaudima. Be to, sandorio tekstas buvo diktuojamas. Šios objektyvios aplinkybes patvirtina, kad sudarytas sandoris nebuvo V. R. laisvos valios išraiška. Užuomina apie „berniukus, padedancius gražinti skolas“, nurodymas iš kišeniu išsiimti mobiluji telefona, raktus bei kitus daiktus ir padeti ant stalo, draudimas paskambinti pažistamam advokatui negali buti vertinami kitaip nei psichine prievarta. Kadangi atsakovas turi šeima ir augina su mažamecius vaikus, tokie darbdavio grasinimai atsakovui sukele baime del jo paties ir jo šeimos saugumo. Turedamas laiko pagalvoti atsakovas, kaip ir bet kuris kitas pakankamai apdairus ir protingas žmogus, gincijamo sandorio nebutu sudares, nes jis neatliko jokiu neteisetu veiksmu. Be to, isipareigojimo tekstas yra nekonkretus, jame nurodoma, jog V. R. perduodavo „slaptus duomenis“, atsakovui sandorio pasirašymo metu konkreti informacija apie tariamai patirta žala, išskyrus žalos dydi, nebuvo pateikta, todel teismas nepagristai gincijama sandori vertino kaip atsakovo prisipažinima del tariamai atliktu neteisetu veiksmu ir irodyma, patvirtinanti, jog UAB „Vilniaus Doleta“ patyre kokia tai žala. Akivaizdu, kad susitarimas del žalos atlyginimo, nesant delikto, ne tik kad buvo sudarytas del atsakovo atžvilgiu panaudoto psichologinio spaudimo be grasinimo, taciau yra ir niekinis, kadangi prieštarauja viešajai tvarkai (CK 1.81 str.).

11Ieškovai UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ atsiliepime i atsakovo skunda prašo skunda atmesti, teismo sprendima palikti nepakeista. Nurodo, kad ieškovo komercine informacija nebuvo laisvai prieinama tretiesiems asmenims, buvo saugoma vidinemis organizacinemis priemonemis, be to, naudodamas ieškovo informacija V. R. suprato, jog teikia komercine paslapti sudarancia informacija konkurentui. Komercines informacijos apsauga taip pat pasireiške ir tuo, jog ieškovas buvo patvirtines vidaus tvarkos taisykles, kurios ipareigojo darbuotojus saugoti bendroves komercine informacija, naudoti šia tik imones veiklos tikslais. Atsakovas pats pripažista, kad vykde projektavimo darbus konkurentui ir su šiais projektavimo darbais susijusiais tikslais bendravo su UAB „Rudupis“ atstovais. Ieškovas kartu su UAB „Doleta“ pateike teismui irodymus apie atskiru gaminiu, kuriu brežiniai ir gamyboje naudojamu medžiagu sarašai, kartu su kitais technologiniais sprendimais buvo neteisetai atskleisti UAB „Rudupis“, sukurimui, tobulinimui bei testavimui patirtas išlaidas. Didžiaja dali išlaidu gaminiu sukurimui sudaro konstruktoriu ir kitu ieškovo darbuotoju darbo užmokestis bei konstruojamu gaminiu sukurimui naudojamu irenginiu nusidevejimas. Atsižvelgiant i tai, kad UAB „Rudupis“, pasisavines ieškovo komercines paslaptis, neteisetai naudojo ieškovo gaminiu brežinius ir technologinius sprendimus savo gaminiu konstrukcijose, atsakovai privalo atlyginti ieškovo patirta žala. Be kitu irodymu, i byla buvo pateikti ir projekto „Žiemos sodas“ sukurimui patirtu sanaudu apskaiciavimai. Akivaizdu, kad vien konstruktoriams moketo darbo užmokescio dydi patvirtinanciu dokumentu pakanka ieškovo patirtos žalos dydžiu pagristi. Be to, pasirašytas isipareigojimas del žalos atlyginimo negincijamai patvirtina, jog pats V. R. pripažino, kad ieškovui padare žala, kurio dydžio pasirašant isipareigojima negincijo. Liudytoju parodymai, taip pat aplinkybes apie tai, jog atsakovas yra išsilavines asmuo, turintis aukštaji išsilavinima, pakankama gyvenimiška patirti, kad galetu suvokti savo veiksmu esme, sudaromo sandorio pasekmes, jo isipareigojimo tekstas, kuris yra aiškus, aplinkybe, kad po isipareigojimo pasirašymo atsakovas nesikreipe i teisesaugos institucijas del smurto ir grasinimu, sudaro pagrinda daryti išvada, jog V. R., niekieno neverciamas ir laisva valia sudare sandori, kuriuo pripažino atlikes neteisetus veiksmus, susijusius su darbdavio konfidencialios informacijos panaudojimu, bei patvirtino, kad savo veiksmais sukele žala ieškovui ir isipareigojo šia žala atlyginti. Nei ieškovo akcininkas, nei vadovas atsakovo V. R. atžvilgiu nesieme jokiu neteisetu veiksmu, grasinimu, psichologinio smurto, nes jie nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvavo apeliantui surašant ir parašu patvirtinant sandori.

12Atsakovas UAB „Rudupis“ atsiliepimu i apeliacini skunda prašo skunda tenkinti. Nurodo, kad teismas, spresdamas sandorio pripažinimo negaliojanciu klausima, privalejo atsižvelgti i sandorio sudarymo metu buvusi ieškovu nesažininguma. Atsakovas V. R., prieš sudarant gincijama sandori ir jo sudarymo metu, buvo apkaltintas neteisetais veiksmais, tai yra informacijos, esancios ieškovu komercine paslaptimi, atskleidimu atsakovui UAB „Rudupis“ bei dideles žalos ieškovams padarymu. Tokie atsakovui V. R. pareikšti kaltinimai yra nepagristi byloje esanciais irodymais. Atsižvelgiant i tai, kad sudarant gincijama sandori atsakovas V. R. buvo nepagristai apkaltintas neteisetu veiksmu atlikimu bei didžiules žalos padarymu, sandorio sudarymo metu ieškovai elgesi nesažiningai. Teismas tinkamai neivertino fakto, jog ieškovai atsakovo V. R. atžvilgiu veike tikslingai ir iš anksto suplanuotai, tai yra siekiant atsakova V. R. sukompromituoti kolegu akivaizdoje, sukurti nepatogia ir stresine aplinka. Atsakovo atžvilgiu ieškovai panaudojo ir apgaule. Atsakovas V. R. buvo nepagristai apkaltintas neteisetu veiksmu atlikimu ir neva didžiules (taciau nepagristos) žalos padarymu, kuria buvo grasinama išieškoti iš atsakovo V. R. civiline tvarka. Tokio dydžio nuostoliu nurodymas ir grasinimas juos išieškoti, kai ieškovai teisme neirode patirtu nuostoliu fakto, laikytina atsakovo V. R. atžvilgiu panaudota apgaule ir samoningu atsakovo V. R. klaidinimu sandorio sudarymo metu. Sprendžiant sandorio negaliojimo klausima, teismas privalejo taikyti ne tik CK 1.91 straipsni, taciau ir CK 1.90 straipsni, kuris numato del suklydimo sudaryto sandorio negaliojimo pagrindus. Del pirmiau nurodytu aplinkybiu atsakovas V. R. gincijama sandori sudare iš esmes suklydes del sandorio sudarymo metu egzistavusiu esminiu sandorio faktu, o suklydima nuleme antrosios šalies, tai yra ieškovo kalte, pasireiškusi nepagristais kaltinimais ir grasinimu civiline tvarka iš atsakovo V. R. išsireikalauti neva patirtus didžiulius nuostolius. Ieškovai nepateike irodymu, kad kokia nors žala butu patyrusi UAB „Vilniaus Doleta“.

4. Apeliacines instancijos teismo nustatytos aplinkybes, teisiniai argumentai ir išvados

13Del prašymo byla nagrineti apeliacine žodinio proceso tvarka

14Atsakovas V. R. apeliaciniame skunde prašo byla apeliacines instancijos teisme nagrineti žodinio proceso tvarka. Žodinio bylos nagrinejimo butinuma atsakovas argumentuoja tuo, kad byla sudetinga, joje nagrinejamos reikšmingos teisines problemos, susijusios su istatyme numatyta komerciniu paslapciu apsauga ir civilines deliktines atsakomybes taikymu, todel, atsakovo nuomone, ginca butina nagrineti betarpiškai ištiriant visas bylos aplinkybes teismo posedyje žodinio proceso tvarka. Atsakovas UAB „Rudupis“ atsiliepime i apeliacini skunda nurode, kad pritaria V. R. prašymui byla nagrineti žodinio proceso tvarka. Ieškovai UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ prašo byla nagrineti rašytinio proceso tvarka, nes atsakovas nepateike nauju irodymu, nenurode jokiu papildomu faktiniu aplinkybiu, kurios nebuvo aptartos pirmosios instancijos teisme, o byloje esanciu irodymu pakanka tinkamam bylos faktiniu aplinkybiu ivertinimui. Visas bylos aplinkybes apeliacines instancijos teismas betarpiškai ištiria nepaisant pasirinkto bylos nagrinejimo budo.

15Del apelianto (atsakovo) prašymo byla nagrineti teismo posedyje, rengiamame žodine proceso tvarka, teiseju kolegija, atsižvelgdama i civilinio proceso istatyme itvirtinta bendraja bylu nagrinejimo apeliacine tvarka taisykle, pagal kuria apeliacinis skundas nagrinejamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat ivertinusi šios konkrecios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nera butinas žodinis apeliacinio skundo nagrinejimas, todel nera poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatyta išimti ir skirti bylos nagrinejima žodine proceso tvarka. Apeliacines instancijos teismui pakanka byloje esanciu duomenu, kuriu pagrindu pirmosios instancijos teismas nustate ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad butu galima ivertinti šio teismo sprendimo teisetuma bei pagristuma bei padaryti išvada, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspresta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

16Apeliacijos dalyka nagrinejamoje byloje apima butinumas ivertinti, ar Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. galutinis sprendimas, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ ieškinys atsakovui V. R., o atsakovo V. R. priešieškinis atmestas, yra pagristas ir teisetas.

17Byloje nustatyta, kad atsakovas V. R. dirbo UAB „Vilniaus Doleta“ konstruktoriumi nuo 2005 m. spalio 5 d., jo darbo sutartis buvo nutraukta 2009 m. birželio 18 d. pagal DK 127 straipsni (savo noru) (1 t., b. l. 11-12). V. R. 2009 m. birželio 17 d. pasiraše isipareigojima (toliau - isipareigojimas), kuriuo prisipažino, kad sistemingai perduodavo UAB „Rudupis“ atstovams UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ slaptus duomenis bei sutiko, kad padare imonei žala, kuri tarpusavio susitarimu ivertinta 500 000 Lt, isipareigojo šia suma sumoketi dalimis per penkeriu metu laikotarpi (1 t., b. l. 111). Ši isipareigojima pasiraše V. R., UAB „Vilniaus Doleta“ direktorius A. D. ir liudytojai D. J., R. S..

18Del 2009 m. birželio 17 d. isipareigojimo pripažinimo negaliojanciu sandoriu

19Atsakovas V. R. priešiniu ieškiniu praše pripažinti jo parašyta isipareigojima negaliojanciu, kaip sudaryta del psichologinio spaudimo bei grasinimo. Teises doktrinoje apibrežiama, kad sutartis yra dvieju asmenu valios išraiška, ju suderinta valia, todel butinas sutarties elementas yra savanoriškumas, nesuderinamas su prievarta. Bet kokie veiksmai, lemiantys šalies valios trukumus, gali lemti sutarties (sandorio) negaliojima. Del to sutarties laisves principas reiškia, kad iš esmes sutartys sudaromos savanoriškai, tad negalima versti asmens sudaryti sutarti (sandori) prieš jo valia. Teiseju kolegija sutinka, jog isipareigojima del žalos atlyginimo atsakovas V. R. pasiraše stresineje situacijoje. Tokios aplinkybes neneige ir pirmosios instancijos teismas, taciau vien ši aplinkybe, nenustacius konkreciu spaudimo ar realaus grasinimo veiksmu, nesudare pagrindo pripažinti mineta isipareigojima negaliojanciu sandoriu. Pirmosios instancijos teismas nenustate atsakovo V. R. valios trukumu, surašant isipareigojima del žalos atlyginimo. Teiseju kolegija negali nepritarti išvadai, kad atsakovas V. R. neirode, jog jam realiai buvo grasinama, jog siekiant, kad atsakovas pasirašytu gincijama isipareigojima, prieš ji buvo naudojamas psichologinis smurtas, jog butent šios aplinkybes nuleme, kad V. R. pasiraše gincijama isipareigojima. Visu pirma, atsakovo amžius, išsilavinimas, gyvenimiška patirtis nera tokie, kad butu galima spresti, jog atsakovas galejo nesuprasti pasirašomo isipareigojimo turinio ir jo pasekmiu. Nors skunde atsakovas teigia, kad neturejo kitos protingos alternatyvos, kaip tik pasirašyti gincijama isipareigojima, taciau, nesant neabejotinu duomenu, kurios pateisintu toki atsakovo elgesi, teiseju kolegija pripažista sunkiai tiketina aplinkybe, kad asmuo, net ir budamas susijaudinimo, streso busenoje, taciau iš tikruju neatlikes neteisetu veiksmu, savo ranka surašytame isipareigojime prisipažintu, jog sistemingai perduodavo UAB „Rudupis“ slaptus ieškovu duomenis. Taip pat nepaaiškinama, kodel atsakovas, teigdamas, jog isipareigojimas nebuvo jo laisvos valios išraiška, nesikreipe su pareiškimu i teisesaugos institucijas. Iš Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro 2010 m. rugpjucio 5 d. nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadarytos nusikalstamos veikos, turincios nusikaltimu, numatytu BK 210 straipsnyje ir BK 211 straipsnyje, požymiu bei BK 294 straipsnio 2 dalyje (savavaldžiavimas), 166 straipsnio 1 dalyje (asmens susižinojimo nelieciamumo pažeidimas), 198 straipsnio 1 dalyje (neteisetas elektroniniu duomenu peremimas ir panaudojimas) požymiu. Beje, del savavaldžiavimo panaudojant psichine prievarta V. R. atžvilgiu pareiškima pateike UAB „Rudupis“, o ne pats atsakovas V. R.. Be to, kaip jau mineta, ikiteisminis tyrimas del psichines prievartos panaudojimo V. R. atžvilgiu buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiu. Bylos nagrinejimo metu liudytojai nepatvirtino, kad buvo ribojama atsakovo V. R. judejimo galimybe, tai yra galimybe laisvai išeiti, kol nebuvo pasirašytas isipareigojimas. Liudytojas D. J., kuris pasiraše gincijamame isipareigojime kaip liudytojas, bylos nagrinejimo teisme metu nurode, kad nebuvo ribojamas praejimas. Kitu objektyviu duomenu, kuriu pagrindu galima butu teigti, jog V. R. buvo ribojama galimybe laisvai judeti ar skambinti, nera. Pažymetina, kad nors pagal byloje nustatytas aplinkybes isipareigojimo tekstas buvo atsakovui diktuojamas, taciau teksta raše ir pasiraše pats atsakovas V. R.. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismo posedžio metu apklaustas liudytojas A. D. nurode, kad V. S. jo atžvilgiu taip pat yra naudojes psichine prievarta (A. D. i susitikima atejus su dukra, V. S. pasake, kad gali nukenteti jo dukra, ir kad ši aplinkybe leidžia pagristai manyti buvus psichine prievarta ir V. R. atžvilgiu). Teiseju kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka, nes psichologinis spaudimas A. D. atžvilgiu nebuvo šios bylos nagrinejimo dalykas. Be to, net jei toks spaudimas A. D. atžvilgiu ir yra buves, jis niekaip neirodo, kad atsakovo V. R. atžvilgiu buvo panaudotas psichologinis spaudimas tam, jog jis pasirašytu gincijama isipareigojima. Pirmiau aptartos byloje nustatytos aplinkybes neleidžia daryti išvados, kad isipareigojimas buvo sudarytas esant atsakovo valios trukumui.

20Del nuotoliu atlyginimo priteisimo

21Pirmosios instancijos teismas nustate, o šalys aplinkybes, kad ieškovas UAB „Vilniaus Doleta“ ir atsakovas UAB „Rudupis“ yra konkurentai Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo prasme, taip pat negincijo. Ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ darbo tvarkos taisykliu, patvirtintu direktoriaus 2005 m. spalio 20 d. isakymu, 7 punkte numatyta, kad imones darbuotojai turi saugoti imones ukines-komercines paslaptis. Taisykliu 111.3 punkte numatyta, kad komerciniu, technologiniu, finansiniu duomenu, paslapciu atskleidimas, jos pranešimas konkuruojanciai imonei, žiniasklaidai (spaudos, televizijos, radijo atstovai), tretiesiems asmenimis priskiriami prie šiurkšciu darbo drausmes pažeidimu. Atsakovas V. R. su šiomis taisyklemis buvo supažindintas pasirašytinai 2005 m. spalio 21 d. (3 t., b. l. 211-224). Atskiro sarašo, kas yra laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, ieškovas UAB „Doleta“ nebuvo patvirtines. Komercine paslaptis apibrežta CK 1.116 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikra ar potencialia komercine (gamybine) verte del to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali buti laisvai prieinama del šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ja yra patikejes, protingu pastangu išsaugoti jos slaptuma. Informacija, kuri negali buti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato istatymai. Taigi komercine paslaptis gali buti duomenys, atitinkantys tokius požymius: 1) nevieša informacija; 2) saugojama informacija; 3) turinti komercine verte informacija. Pagal šiuos požymius komercine paslaptimi gali buti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nera žinoma tretiesiems asmenims ir ja pagal istatyma nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kuria savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinemis, techninemis, teisinemis, organizacinemis ar kitokiomis priemonemis; ir kuri turi komercine verte arba jos praradimas butu komerciškai žalingas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. rugsejo 20 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-499/2006). Ukio subjektui priklausanti komercine paslapti sudaranti informacija užtikrina jo pranašuma prieš kitus ukio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, jos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sažiningos konkurencijos pažeidima.

22Kaip jau buvo mineta, byloje yra atsakovo V. R. isipareigojimas, tuo paciu ir prisipažinimas, jog jis sistemingai perduodaves UAB „Rudupis“ atstovams UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ slaptus duomenis. Šis isipareigojimas nenugincytas, todel pirmosios instancijos teismas neturejo pagrindo juo nesivadovauti, nustatant ir ivertinant atsakovo atliktu neteisetu veiksmu fakta. Juolab, kad neteisetu veiksmu fakta patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybes. Pats atsakovas V. R. apeliaciniame skunde negincija, kad jis siuntesi kompiuterines bylas, susijusias su atsakovo tuo metu atliekamais projektavimo darbais, i asmenine pašto dežute, kuria galejo pasiekti savo namuose. Nurode, kad tai dare turedamas tiksla darbe pradeta darba testi namuose, taciau irodymu, patvirtinanciu šia aplinkybe, nepateike. Teiseju kolegija pažymi, kad informacijos išsiuntimas i pašto dežute, esancia ne ieškovo, bet kitu subjektu pašto serveriuose, kuriu administratoriai neatsako atsakovo darbdaviui (ieškovui UAB „Vilniaus Doleta“) už jame esancios informacijos išsaugojima, sudaro galimybe prie atsakovo V. R. asmenines pašto dežutes prieiti kitiems asmenims. Taigi šiuo atveju ieškovo kompiuteriniu bylu išsiuntimas i pašto dežute, esancia ne ieškovo, bet kitu subjektu pašto serveriuose, prilygintinas informacijos išnešimui iš darbdavio buveines. Akivaizdu, kad tokia informacija buvo susijusi su UAB „Vilniaus Doleta“ vykdoma veikla, projektais, kad ji nebuvo vieša, o prieinama tik UAB „Doleta“ darbuotojams. Šis veiksmas yra nesuderinamas su pareiga saugoti imones ukines komercines paslaptis ir yra neteisetas. Teiseju kolegija, atsižvelgdama i tai, kad atsakovas V. R. buvo supažindintas su UAB „Vilniaus Doleta“ darbo tvarkos taisyklemis, kad atsakovas isipareigojo neatskleisti komerciniu, technologiniu, finansiniu duomenu, neatskleisti paslapciu, ju nepranešti konkuruojanciai imonei, žiniasklaidai, tretiesiems asmenims, i atsakovo pareigu pobudi (V. R. ejo konstruktoriaus pareigas, kurios buvo tiesiogiai susijusios su ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ pagrindine veikla (langu ir duru gamyba), o tai leidžia pagristai manyti, jog atsakovas disponavo dideliu kiekiu informacijos, kuri laikytina komercine (gamybine) paslaptimi), sprendžia, jog bendravimas su konkurentu darbuotojais, ju konsultavimas, neinformuojant apie tai darbdavio, rodo atsakovo nelojaluma darbdaviui, ilgalaiki darbdavio interesu neatitinkanti elgesi. Nors byloje ir nera duomenu apie tai, kokia konkreciai ieškovo konfidenciali informacija buvo atskleista, taciau pirmiau mineti atsakovo veiksmai (ieškovo kompiuteriniu bylu siuntimasis i asmenine pašto dežute, bendravimas su konkurentu darbuotojais, ju konsultavimas, neinformuojant apie tai darbdavio), atsakovo V. R. rašytinis prisipažinimas apie slaptu komerciniu duomenu persiuntima, leidžia spresti, jog labiau tiketina yra tai, kad tam tikra ieškovo nevieša, saugojama, turinti komercine verte informacija visgi buvo neteisetai atskleista.

23Nors atsakovo apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovas nesieme jokiu vidiniu-organizaciniu priemoniu imones informacijos slaptumui išsaugoti, taciau faktas, kad su bendroves veikla susije dokumentai buvo patalpinti vidiniame imones kompiuteriu tinkle (serveryje), kad prie šio serverio, kuriame buvo laikoma ir informacija apie gaminiu gamyba, pardavimus, turejo galimybe prisijungti tik ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ darbuotojai, kurie turi pareiga buti lojalus, veikti sažiningai ir darbdavio interesais, o tretiesiems asmenis tokia galimybe nebuvo sudaryta, leidžia daryti priešinga išvada, tai yra, kad informacija, kuri susijusi su ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ komercine (gamybine) veikla, buvo apsaugota, o jos atskleidima leme ne ieškovo neveikimas (nepakankamos technines, organizacines priemones apsaugant informacija), o butent atsakovo V. R. veiksmai, tai yra informacijos, buvusios darbdavio informacijos duomenu bazeje (serveryje), atskleidimas.

24CK 1.116 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys, neteisetais budais igije informacija, kuri yra komercine (gamybine) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareiga atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutarti atkleide komercine (gamybine) paslapti. Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapciai sukurti, tobulinti, naudoti turetos išlaidos bei negautos pajamos. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ ieškini del žalos atlyginimo ir priteisdamas ieškovui iš atsakovo V. R. 20 000 Lt nuostoliu atlyginimo, remesi tuo, kad V. R., niekieno neverciamas ir laisva valia pripažino, jog savo veiksmais pažeide teises aktu isipareigojimus, taip pat sukele žala ieškovui UAB „Vilniaus Doleta“ ir isipareigotojo šia žala atlyginti. Tai reiškia, jog teismas, priteisdamas nuostoliu atlyginima, remesi atsakovo isipareigojimu, ir, vadovaudamasis CK 6.251 straipsniu, sumažino nuotoliu atlyginimo suma iki 20 000 Lt, konstatuodamas, kad ši suma yra pakankama, jog iš dalies kompensuotu ieškovo patirtus nuostolius del neteisetu V. R. veiksmu.

25Žala nera preziumuojama ir jos fakta turi irodyti asmuo, teigiantis, jog del kito asmens neteisetu veiksmu jis patyre žala. Nagrinejamu atveju pirmosios instancijos teismas nesprende, ar apskritai šiuo atveju ieškovas UAB „Vilniaus Doleta“ del konfidencialios informacijos atskleidimo patyre kokia nors žala, o jei patyre – tai kokio dydžio. Visu pirma, atkreiptinas demesys i tai, kad V. R. isipareigojimu prisipažino, jog perduodavo UAB „Rudupis“ atstovams ne tik UAB „Vilniaus Doleta“, tai yra imones, kurioje dirbo, slaptus duomenis, bet ir UAB „Doleta“ slaptus duomenis, ir butent del šiu veiksmu isipareigojo atlyginti 500 000 Lt nuostoliu. Pirmosios instancijos teismas daliniu sprendimu, kuris yra isiteisejes, paneige UAB „Doleta“ reikalavimo teise nagrinejamoje byloje, nes V. R. nebuvo susijes jokiais teisiniais santykiais su UAB „Doleta“, o UAB „Doleta“ yra tik UAB „Vilniaus Doleta“ akcininkas. Pažymetina, kad byloje nebuvo nustatytas faktas, kokia gi konkreti ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ konfidenciali informacija buvo atskleista ir ar butent šiai atskleistai informacijai sukurti, tobulinti bei naudoti ieškovas UAB „Vilniaus Doleta“ patyre kokiu nors išlaidu. Kadangi tokiu duomenu byloje nera, tiketina, kad ju nebuvo ir atsakovui V. R. pasirašant isipareigojima del žalos atlyginimo, todel teiseju kolegija daro išvada, jog tinkamai ivertinti, ar atsakovo atlikti neteiseti veiksmai sukele ieškovui UAB „Vilniaus Doleta“ žala, o jei sukele – tai kokio dydžio, nebuvo galima. Juo labiau, kad atsakovo pasirašyto isipareigojimo tekstas yra nekonkretus, jame nurodoma, kad V. R. perduodavo „slaptus duomenis“, taciau nera aišku, kokia konkreciai konfidencialia informacija pripažistama neteisetai perdavus (atskleidus), neaiškus perduotu duomenu pobudis ir turinys. Nors atsakovo isipareigojimas ir nera pripažintas negaliojanciu kaip sudarytas del psichologinio spaudimo ir grasinimo, vertinti, jog isipareigojime esantis irašas del žalos padarymo nereikalavo šioje byloje papildomo irodinejimo del žalos padarymo fakto tikrumo ir žalos dydžio, nera pagrindo.

26Ieškovas atsiliepime i apeliacini skunda teigia, kad jis kartu su UAB „Doleta“ pateike teismui irodymus apie atskiru gaminiu, kuriu brežiniai ir gamyboje naudojamu medžiagu sarašai, kartu su kitais technologiniais sprendimais buvo neteisetai atskleisti UAB „Rudupis“, sukurimui, tobulinimui bei testavimui patirtas išlaidas, kad UAB „Rudupis“, pasisavines ieškovo komercines paslaptis, neteisetai naudojo ieškovo gaminiu brežinius ir technologinis sprendimus savo gaminiu konstrukcijose, todel atsakovai privalo atlyginti ieškovo patirta žala. Teiseju kolegija pažymi, kad pirmiau šioje nutartyje jau konstatuota, jog atsakovas V. R. iš tikruju atliko veiksmus, kuriu neturejo teises atlikti, taciau kokie konkreciai ieškovo gaminiu brežiniai ir gamyboje naudojamu medžiagu sarašai, technologiniai sprendimai ar kita konkreti konfidenciali informacija buvo atskleista, duomenu byloje nepakanka. Nesant šiu duomenu, negalima nustatyti, kokio dydžio žala ieškovui UAB „Vilniaus Doleta“ galejo buti padaryta, nes, kaip jau mineta, nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapciai sukurti, tobulinti, naudoti turetos išlaidos bei negautos pajamos. Taip pat byloje neirodyta aplinkybe, kad UAB „Rudupis“ butu pasisavines ieškovo komercines paslaptis ir neteisetai naudojes ieškovo gaminiu brežinius ir technologinius sprendimus savo gaminiu konstrukcijose. Kaip jau mineta, teiseju kolegija nesutinka su argumentu apie tai, kad vien atsakovo pasirašytas isipareigojimas esa negincijamai patvirtina žalos padaryma, o kitu irodymu, patvirtinanciu žalos padarymo fakta, byloje nera. Nera duomenu ir apie tai, kad V. R. isipareigojimo pasirašymo metu buvo pateikta konkreti informacija apie UAB „Vilniaus Doleta“ tariamai patirta žala, išskyrus subjektyviai ivertinta ir isipareigojime irašyta žalos dydi. Nera duomenu, kad V. R. isipareigojimo pasirašymo metu turejo galimybe ivertinti, ar kokia nors žala del jo veiksmu UAB „Vilniaus Doleta“ realiai buvo padaryta. Nesant irodymu del realios žalos padarymo fakto UAB „Vilniaus Doleta“ ir žalos dydžio, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturejo pagrindo ieškovui UAB „Doleta“ iš atsakovo priteisti 20 000 Lt nuostoliu atlyginima, todel del šios dalies pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas pakeistinas, atmetant UAB „Vilniaus Doleta“ reikalavima del nuostoliu atlyginimo priteisimo.

27Del bylinejimosi išlaidu

28CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacines instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrineti, pakeicia teismo sprendima, jis atitinkamai pakeicia bylinejimosi išlaidu paskirstyma. Atsižvelgiant i tai, jog ieškovo reikalavimas priteisti nuostoliu atlyginima atmestas abieju atsakovu atžvilgiu, taip pat atmestas atsakovo V. R. priešieškinio reikalavimas del isipareigojimo pripažinimo negaliojanciu sandoriu, todel nei ieškovams, nei atsakovui V. R. nepriteistinos ju sumoketo žyminio mokescio pirmosios instancijos teisme išlaidos. Teiseju kolegija, ivertinusi sumas, kurias atsakovai V. R. ir UAB „Rudupis“ sumokejo advokato pagalbai apmoketi, i Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatu tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose del užmokescio dydžio nustatytus dydžius, i ginco pobudi, bylos sudetinguma bei apimti, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo atsakovams priteista po 4 970,50 Lt suma advokato pagalbai apmoketi yra pakankama. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinejimo metu turejo 101,80 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu. Atsižvelgiant i byloje nagrineto ginco teisini rezultata, šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“.

29Atsakovas V. R. už apeliacini skunda (del vieno turtinio ir vieno neturtinio reikalavimu) sumokejo 739 Lt (4 t., b. l. 78). Atsižvelgiant i tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (turtinio reikalavimo dalyje), atsakovui V. R. iš ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ priteistina 600 Lt žyminio mokescio už apeliacini skunda. Be to, atsakovas V. R. turejo advokato pagalbos išlaidu už apeliacinio skundo ir paaiškinimu parengima, kurias sudaro 7 235,80 Lt ir kuriu apmokejima patvirtinantys dokumentai pateikti kartu su prašymu priteisti šias išlaidas iš ieškovu. Rekomendaciju 8.9 punkte numatyta, kad už apeliacini skunda numatytas koeficientas 3, o jo pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybes patvirtinta minimali menesine alga, kuri apeliacinio skundo parengimo metu sudare 800 Lt, už kitu dokumentu, susijusiu su atstovavimu bylu procese, parengima – koeficientas 0,12 (paaiškinimai). Teiseju kolegija, atsižvelgdama i šiuos koeficientus, i patenkintu apeliacinio skundo reikalavimu dali, i bylos sudetinguma ir apimti, taip pat i tai, kad atsakova ta pati advokate atstovavo ir byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme, tai yra, kad atsakova atstovavusiai advokatei rengiant apeliacini skunda bylos aplinkybes buvo gerai žinomos, sprendžia, jog nagrinejamu atveju nera pagrindo priteisti atsakovui V. R. visos prašyme del bylinejimosi išlaidu priteisimo nurodytos sumos, todel atsakovui iš ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ priteistina bylinejimosi išlaidu apeliacines instancijos teisme suma mažintina iki 3 000 Lt. Nors atsakovas V. R. prašo bylinejimosi išlaidas, turetas apeliacines instancijos teisme, priteisti tiek iš UAB „Vilniaus Doleta“, tiek iš UAB „Doleta“, taciau šios išlaidos priteisintos tik iš UAB „Vilniaus Doleta“, nes reikalavima del 500 000 Lt nuostoliu atlyginimo priteisimo pareiške UAB „Vilniaus Doleta“ (2 t., b. l. 28-35) ir butent del šio reikalavimo daliniu sprendimu teismas atnaujino bylos nagrinejima ir del šio reikalavimo buvo priimtas teismo galutinis sprendimas.

30Byloje taip pat yra duomenu apie tai, kad atsakovas UAB „Rudupis“ už atsiliepimo i apeliacini skunda pateikima turejo 2 000 Lt bylinejimosi išlaidu (4 t., b. l. 112, 113). Rekomendacijose numatytas koeficientas už atsiliepimo i apeliacini skunda parengima yra 1,5. Aplinkybiu, kuriu pagrindu butu galima nukrypti nuo šio koeficiento ir priteisti daugiau, nenustatyta, todel, iš dalies tenkinus atsakovo V. R. apeliacini skunda, kuri UAB „Rudupis“ palaike, atsakovui UAB „Rudupis“ iš UAB „Vilniaus Doleta“ priteistina 1 200 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi apeliacines instancijos teisme.

31Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

32Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. galutini sprendima, jo rezoliucine dali išdestant taip:

33„Ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ ieškinio reikalavima del 500 000 Lt nuostoliu atlyginimo priteisimo ir atsakovo V. R. priešieškini del 2009 m. birželio 17 d. sudaryto sandorio pripažinimo negaliojanciu atmesti.

34Atsakovo UAB „Rudupis“ prašymo priteisti nuostoliu atlyginima iš ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ netenkinti.

35Priteisti atsakovui V. R. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ (juridinio asmens kodas: 126321313) 4 970,50 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi.

36Priteisti atsakovui UAB „Rudupis“ (juridinio asmens kodas: 170681385) iš ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ (juridinio asmens kodas: 126321313) 4 970,50 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi.

37Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ (juridinio asmens kodas: 126321313) 101,80 Lt procesiniu dokumentu iteikimo išlaidu.“

38Priteisti atsakovui V. R. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ (juridinio asmens kodas: 126321313) 3 000 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi apeliacines instancijos teisme, taip pat 600 Lt žyminio mokescio už apeliacini skunda.

39Priteisti atsakovui UAB „Rudupis“ (juridinio asmens kodas: 170681385) iš ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ (juridinio asmens kodas: 126321313) 1 200 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi apeliacines instancijos teisme.