Byla 2-108-522/2017
Dėl skolos priteisimo

1Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Onai Petniūnienei, dalyvaujant ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ atstovei advokato padėjėjai Alinai Bissekerskajai- Ruzgei, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, K. K. atstovui advokatui V. J.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ ieškinį atsakovams G. L., A. K., V. K., trečiajam asmeniui K. K., dėl skolos priteisimo ir

Nustatė

3Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovų solidariai priteisti 1200 Eur skolą, 38,14 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pareiškime, o atstovė teismo posėdyje nurodė, kad tarp ieškovo ir UAB „Turto ložė“ buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovui buvo perleista reikalavimo teisė į skolą, netesybas, nuostolius ir kitus mokėjimus iš atsakovų. Atsakovų vardu veikęs trečiasis asmuo K. K. sudarė bendradarbiavimo sutartį su pradiniu kreditoriumi UAB „Turto ložė“, kurios pagrindu UAB „Turto ložė“ įsipareigojo ieškoti pirkėjo atsakovams nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, o trečiasis asmuo atsakovų vardu įsipareigojo suradus turto pirkėją sumokėti 1000 Eur atlygį bei 50 procentų skirtumą tarp nustatytos mažiausios pardavimo kainos ir galutinės pardavimo kainos, jei objektas bus parduotas brangiau nei už 12000 Eur. UAB „Turto ložė“ surado pirkėją atsakovų žemės sklypui. 2015 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovai už tarpininkavimo paslaugas turėjo sumokėti 2000 Eur, tačiau sumokėjo tik 800 Eur, o likusios 1200 Eur dalies nesumokėjo iki šiol.

4Atsakovai A. K. ir V. K. atsiliepimuose nurodė, kad 2015 m. liepos 15 d. „Bendradarbiavimo sutartį“ su UAB „Turto ložė“ dėl tarpininkavimo parduodant atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą trečiasis asmuo sudarė jų interesais. Tačiau minėtos 2015 m. liepos 15 d. „Bendradarbiavimo sutarties“ dalį, kuriame išdėstytas trečiojo asmens ir UAB „Turto ložė“ susitarimas dėl atlygio už aukščiau minėtas tarpininkavimo paslaugas turėtų būti laikomas jo asmeniniu įsipareigojimu, dėl ko toks susitarimas ir turėtų sukelti teisines pasekmes tik trečiajam asmeniui, o ne atsakovams. Tokia išvada turėtų sekti ir iš teismui pateiktos UAB „Turto ložė“ 2015 m. lapkričio 10 d. už tarpininkavimo paslaugas parduodant žemės sklypą trečiojo asmens vardu išrašytos ir pasirašytinai būtent jam įteiktos sąskaitos faktūros 2000 Eur sumai, taip pat iš ieškovo ne atsakovams, bet būtent trečiajam asmeniui tiek registruotu paštu, tiek elektroniniu paštu siųstų reikalavimų sumokėti skolą. Todėl turėtų būti akivaizdu, jog ir ieškovo reikalavimas teisme dėl skolos tiek pagal minėtąją 2015 m. liepos 15 d. „Bendradarbiavimo sutartį“, tiek pagal taip pat minėtą sąskaitą faktūrą, galėjo būti reiškiamas nebent trečiajam asmeniui, bet ne atsakovams, kadangi būtent trečiasis asmuo, o ne atsakovai, ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis turėjo materialųjį teisinį santykį su UAB „Turto ložė“ ir iš jo atsiradusią reikalavimo teisę, kurią UAB „Turto ložė“ yra perleidusi ieškovui. Tuo tarpu trečiasis asmuo su UAB „Turto ložė“ yra atsiskaitęs, dėl ko ieškovui galimai yra perleista neegzistuojanti turtinė teisė.

5Trečiasis asmuo K. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, jog 2015 m. liepos 15 d. „Bendradarbiavimo sutartį“ su UAB „Turto ložė“ dėl tarpininkavimo parduodant atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą trečiasis asmuo sudarė atsakovų interesais. Tačiau 2015 m. liepos 15 d. „Bendradarbiavimo sutarties“ dalis, kurioje išdėstytas trečiojo asmens ir UAB „Turto ložė“ susitarimas dėl atlygio už tarpininkavimo paslaugas turėtų būti laikomas jo asmeniniu įsipareigojimu, dėl ko toks susitarimas ir turėtų sukelti teisines pasekmes tik trečiajam asmeniui, o ne atsakovams. Todėl ir ieškovo reikalavimas dėl skolos pagal 2015 m. liepos 15 d. „Bendradarbiavimo sutartį“ galėjo būti reiškiamas tik trečiajam asmeniui, bet ne atsakovams, kadangi būtent trečiasis asmuo, o ne atsakovai turėjo materialųjį teisinį santykį su UAB „Turto ložė“ ir iš jo atsiradusią reikalavimo teisę, kurią UAB „Turto ložė“ yra perleidusi ieškovui. Taigi, ieškovas šiuo atveju visiškai nepagrįstai yra pareiškęs reikalavimus atsakovams. Be to, ieškovui yra suteikta melaginga informacija apie trečiojo asmens neatsiskaitymą su UAB „Turto ložė“ pagal 2015 m. liepos 15 d. „Bendradarbiavimo sutartį“ bei ieškovui yra perleista neegzistuojanti turtinė teisė. Vilniaus m. 37-ojo notarų biuro patalpose po atsakovams priklausiusio žemės sklypo pardavimo sandorio sudarymo, nebe notarės kabinete, UAB „Turto ložė“ direktorė L. D. trečiajam asmeniui pasirašytinai įteikė sąskaitą faktūrą už tarpininkavimo paslaugas 2000 Eur sumai. Liudininkų, t. y. žemės sklypo pirkėjų, akivaizdoje jis jai grynais tose pačiose patalpose sumokėjo 1200 Eur, o dėl likusių 800 Eur L. D. ir trečiasis asmuo sutarė, kad trečiasis asmuo juos sumokės vėliau pavedimu. Pažymėtina, jog L. D. kategoriškai atsisakė išduoti trečiajam asmeniui pinigų priėmimo kvitą arba pakvitavimą apie 1200 Eur pinigų sumos gavimą, motyvuodama, kad tokį dokumentą išduos tik, kai trečiasis asmuo su ja visiškai atsiskaitys. Trečiasis asmuo 2015 m. lapkričio 30 d. bankiniu pavedimu UAB „Turto ložė“ pervedė likusius 800 Eur, tačiau UAB „Turto ložė“ direktorė L. D. atsisakė jam išduoti dokumentą apie 1200 Eur gavimą. Taigi trečiasis asmuo su UAB „Turto ložė“ pagal 2015 m. liepos 15 d. „Bendradarbiavimo sutartį“ ir 2015 m. lapkričio 10 d. UAB „Turto ložė“ už tarpininkavimo paslaugas jam išrašytą sąskaitą faktūrą yra visiškai atsiskaitęs. Nors UAB „Turto ložė“ direktorė L. D. trečiajam asmeniui ir neišdavė jokio dokumento, kuris patvirtintų pastarojo minėtai bendrovei už tarpininkavimo paslaugas sumokėtus 1200 Eur, visgi manytina, kad pinigų sumokėjimo faktas gali būti įrodinėjamas liudytojų žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį su trečiuoju asmeniu sudariusių parodymais. Vertinant šios bylos įrodymus, iš jų visumos neabejotinai turėtų būti konstatuotas prievolės įvykdymo faktas ir ieškinys atmestas.

6Teismas

konstatuoja:

7Ieškinys tenkintinas visiškai.

8Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovams G. L., A. K. ir V. K. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (toliau – žemės sklypas). Atsakovai įgaliojo trečiąjį asmenį K. K. parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (b.l. 11-15). Atsakovus pagal įgaliojimus atstovaujantis trečiasis asmuo K. K. ir UAB „Turto ložė“ 2015 m. liepos 15 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Turto ložė“ įsipareigojo ieškoti pirkėjų atsakovų turtui, atsakovai įsipareigojo, UAB „Turto ložė“ suradus pirkėją, sumokėti 1000 Eur atlygį (b.l. 16-17). Sutartyje numatyta nekilnojamojo turto (žemės sklypo) pardavimo kaina 12000 Eur. Sutarties 5 punkte numatyta, kad jeigu savininkas parduoda nekilnojamojo turto objektą brangiau nei už 12000 Eur, UAB „Turto ložė“ sumokama 50 procentų skirtumo nuo 12000 Eur ir galutinės pardavimo kainos. 2015 m. rugsėjo 8 d. buvo pasirašyta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo iki 2015 m. spalio 30 d. parduoti žemės sklypą už 14500 Eur (b.l. 18-19). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad minėtas žemės sklypas buvo parduotas preliminariosios sutarties šaliai 2015 m. lapkričio 10 d. (b.l. 20). Pardavus žemės sklypą, UAB „Turto ložė“ įgijo teisę į atlygį už tarpininkavimo paslaugas, tai yra į 2250 Eur. UAB „Turto ložė“ 2015 m. lapkričio 10 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 00007 2000 Eur sumai. Ši sąskaita faktūra 2015 m. lapkričio 10 d. buvo įteikta trečiajam asmeniui K. K. (b.l. 22). 2015 m. lapkričio 30 d. trečiasis asmuo K. K. pervedė 800 Eur į UAB „Turto ložė“ atsiskaitomąją sąskaitą banke.

9Dėl likusios 1200 Eur sumos pagal sąskaitą faktūrą Nr. 00007 2016 m. vasario 19 d. ieškovas ir UAB „Turto ložė“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 382, pagal kurią ieškovas iš pradinio kreditoriaus UAB „Turto ložė“ perėmė skolos iš atsakovų reikalavimo teisę (b.l. 6-9). Atsakovų atstovui buvo išsiųstas pranešimas apie reikalavimo perleidimą ir raginimai sumokėti skolą, palūkanas ir skolos išieškojimo išlaidas (el.b.l. 23-29).

10Byloje kilo ginčas dėl 1200 Eur sumos sumokėjimo už UAB „Turto ložė“ suteiktas tarpininkavimo paslaugas ir tinkamų atsakovų šioje byloje.

11Tiek atsakovai V. K. ir A. K., tiek trečiasis asmuo K. K. prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo, o atsakovas V. K. ir trečiasis asmuo K. K. taip pat ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015 m. liepos 15 d. bendradarbiavimo sutarties dalis, kurioje išdėstytas trečiojo asmens ir UAB „Turto ložė“ susitarimas dėl atlygio už tarpininkavimo paslaugas, turėtų būti laikoma asmeniniu trečiojo asmens K. K. įsipareigojimu, dėl ko toks susitarimas turėtų sukelti teisines pasekmes tik trečiajam asmeniui, o ne atsakovams. Be to, atsakovų ir trečiojo asmens teigimu, trečiasis asmuo sudarydamas tokį susitarimą su UAB „Turto ložė“ viršijo savo įgaliojimus.

12Asmenys turi teisę sudaryti sandorius tiek patys asmeniškai, tiek per atstovus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.132 straipsnis). Atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų, atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai. Kaip jau buvo minėta, žemės sklypo pardavimo metu atsakovus įgaliojimų pagrindu atstovavo trečiasis asmuo K. K.. Teismas, išanalizavęs teismo posėdžio metu bylos šalių duotus parodymus, taip pat įgaliojimų turinį, daro išvadą, kad trečiasis asmuo K. K., pagal įgaliojimus atstovaudamas atsakovus, 2015 m. liepos 15 d. bendradarbiavimo sutartį su UAB „Turto ložė“ sudarė atsakovų, o ne savo vardu. Pažymėtina, kad atsakovų įgaliojimuose nurodyta, kad trečiasis asmuo įgaliojamas parduoti paveldėtą turtą, o būtent žemės sklypą, savo nuožiūra, jo aptartomis sąlygomis ir kaina. Taip pat įgaliojimuose yra nurodyta, kad įgaliotinis turi teisę atlikti ir visus kitus veiksmus, susijusius su įgaliojimuose nurodytais pavedimais ar kuriuos bus būtina atlikti ar reikės atlikti vykdant įgaliojimus. Tai reiškia, kad trečiajam asmeniui buvo suteikta teisė atlikti ir visus kitus veiksmus būtinus, norint parduoti žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad trečiasis asmuo K. K. vykdydamas pagrindinį savo kaip įgaliotinio tikslą, tai yra parduoti atsakovams priklausantį žemės sklypą, turėjo teisę sudaryti sutartį su nekilnojamojo turto agentūra / brokeriu. Kaip matyti iš bendradarbiavimo sutarties, sutarties sudarymo metu atstovavimo faktas buvo atskleistas. Sutartyje nurodyta, kad sutartis sudaroma tarp UAB „Turto ložė“ ir K. K., veikiančio pagal įgaliojimus savininkų A. K., V. K. ir G. L.. Be to, sutarties sudarymo metu UAB „Turto ložė“ buvo pateikti ir atsakovų įgaliojimai trečiajam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad sudarant 2015 m. liepos 15 d. bendradarbiavimo sutartį su UAB „Turto ložė“ trečiasis asmuo tinkamai atskleidė atstovavimo faktą, neviršijo suteiktų teisių, todėl minėta sutartimi teisės ir pareigos buvo sukurtos atstovaujamiesiems, tai yra atsakovams. Vien ta aplinkybė, kad sąskaita faktūra pagal bendradarbiavimo sutartį išrašyta trečiojo asmens vardu arba susirašinėjimas vyko tik su trečiuoju asmeniu, neįrodo to, kad 2015 m. liepos 15 d. bendradarbiavimo sutartimi jam buvo sukurtos šalių teisės ir pareigos. Jis atstovavo atsakovus įgaliojimų pagrindu, todėl natūralu, kad ir UAB „Turto ložė“ bendravo tik su juo kaip su atsakovų atstovu. Be to, trečiojo asmens atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad pakeitus netinkamus atsakovus trečiuoju asmeniu jų ši situacija negelbėtų, todėl darytina išvada, kad iškeltas klausimas, jog atsakovai netinkami, yra tik vienas iš argumentų ieškiniui atmesti. Be to, pats trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad mano, jog jis įgaliojimų neviršijo, nes niekas iš atsakovų jam pretenzijų dėl to nereiškė.

13Nustačius, kad 2015 m. liepos 15 d. bendradarbiavimo sutartimi teisės ir pareigos buvo sukurtos atsakovams, darytina išvada, kad būtent atsakovams kilo pareiga atsiskaityti su UAB „Turto ložė“. Kaip jau buvo minėta, UAB „Turto ložė“ 2015 m. lapkričio 10 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 00007 2000 Eur sumai. Pagal šią sąskaitą faktūrą 2015 m. lapkričio 30 d. trečiasis asmuo UAB „Turto ložė“ pervedė 800 Eur. Ginčo dėl to byloje nėra. Trečiojo asmens teigimu, jis veikdamas atsakovų vardu, su UAB „Turto ložė“ visiškai atsiskaitė. Trečiasis asmuo, apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad notarės kontoroje 2015 m. lapkričio 10 d. po sutarties dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo pasirašymo jis iš žemės sklypo pirkėjo liudytojo O. P. (O. P.) gavo dalį pinigų už parduodamą žemės sklypą. Iš pirkėjų gautų pinigų jis notarės kontoroje 1200 Eur sumokėjo UAB „Turto ložė“ direktorei L. D.. Jis taip pat parodė, kad sąskaitą- faktūrą Nr. 00007 2000 Eur sumai jam UAB „Turto ložė“ direktorė L. D. įteikė lauke, išėjus iš notarės kontoros. Gavęs galutinį apmokėjimą iš pirkėjų, jis 2015 m. lapkričio 30 d. UAB „Turto ložė“ pervedė likusią 800 Eur sumą. Teismo posėdžio metu apklaustas žemės sklypo pirkėjas liudytojas O. P. parodė, kad pasirašant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį notarės kontoroje dalyvavo jis su žmona, K. K. bei UAB „Turto ložė“ direktorė L. D.. Liudytojas parodė, kad jis matė, kaip jam perdavus grynuosius pinigus už žemės sklypą trečiajam asmeniui, šis dalį šių pinigų perdavė tarpininkei, tai yra UAB „Turto ložė“ direktorei L. D.. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja UAB „Turto ložė“ direktorė L. D. parodė, kad 2015 m. lapkričio 10 d. po sutarties dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo pasirašymo 1200 Eur sumos iš trečiojo asmens K. K. ji negavo, pinigai sumokėti nebuvo ir liudytojas O. P. nieko matyti negalėjo, nes to nebuvo. Liudytoja nurodė, kad išėjus į lauką ji trečiajam asmeniui įteikė sąskaitą faktūrą Nr. 00007 2000 Eur sumai, tačiau jokių grynų pinigų už tarpininkavimo paslaugas jis jai nemokėjo. Trečiajam asmeniui K. K. nurodžius, kad pirkėjai dar nėra galutinai atsiskaitę, jie sąskaitoje faktūroje padarė įrašą, kad atsiskaitoma pagal sąskaitą - faktūrą per 2 darbo dienas po galutinio atsiskaitymo.

14Pagal kasacinio teismo praktiką faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).

15Teismas įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, t. y. bylos šalių ir liudytojų parodymus, duotus teismo posėdžio metu, byloje esančius elektroninius laiškus ir kitą medžiagą, ir daro išvadą, kad labiau tikėtina yra tai, jog trečiasis asmuo K. K. 2015 m. lapkričio 10 d. UAB „Turto ložė“ direktorei L. D. nesumokėjo 1200 Eur už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Trečiasis asmuo nurodė, kad 1200 Eur sumą UAB „Turto ložė“ direktorei L. D. sumokėjo po žemės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo notarės kabinete. Aplinkybę, kad jis UAB „Turto ložė“ direktorei L. D. perdavė pinigus, patvirtina liudytojo O. P. parodymai, duoti teismo posėdžio metu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas O. P. negalėjo patvirtinti, kad pinigai buvo sumokėti UAB „Turto ložė“ direktorei L. D. būtent už suteiktas tarpininkavimo paslaugas pagal tarp jų sudarytą bendradarbiavimo sutartį. Taip pat liudytojas negalėjo nurodyti, kokią pinigų sumą trečiasis asmuo sumokėjo UAB „Turto ložė“ direktorei L. D., kadangi, kaip teigė liudytojas, trečiasis asmuo pinigus perskaičiavo, rankas laikydamas po stalu, ir iš jo perduotų pinigų atskaičiavo dalį ir tą dalį padavė UAB „Turto ložė“ direktorei L. D.. Taigi negalima vienareikšmiškai teigti, kad pinigai buvo perduoti už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, taip pat negalima nustatyti, kokia pinigų suma buvo perduota.

16Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiojo asmens teigimu, jam perdavus 1200 Eur UAB „Turto ložė“ direktorei L. D., ji atsisakė išduoti pinigų priėmimo-perdavimo kvitą arba pakvitavimą apie 1200 Eur sumos gavimą. Prievolės pabaigos pagrindas yra ne bet koks, o tinkamas jos įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą pirmiausia yra skolininko interesas, nes, turėdamas patikimų įrodymų, jog prievolė įvykdyta tinkamai, jis gali lengvai įrodyti šį faktą ir apsisaugoti nuo nesąžiningo kreditoriaus reikalavimo įvykdyti prievolę pakartotinai. Kasacinis teismas nagrinėdamas paskolos teisinius santykius yra pastebėjęs, jog paskolos sutarties atveju svarbu tai, kad tiek jos sudarymas, tiek įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2006; 2008 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Kitaip tariant, jeigu paskolos sutartis turėjo būti rašytinės formos, tai būtent rašytinės formos turi būti ir kreditoriaus pakvitavimas, kuris patvirtintų paskolos (ar jos dalies) grąžinimo faktą. Atitinkamai šio formai nustatyto reikalavimo nesilaikymas, paskolos gavėjui, teigiančiam, kad jis įvykdė savo prievolę grąžinti paskolintus pinigus, sukelia lygiai tokias pat pasekmes, kokios būtų atsiradusios paskolos davėjui, jeigu būtų iškilęs ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ir lėšų perdavimo paskolos gavėjui, o paskolos sutartis nebūtų sudaryta įstatymo reikalaujama forma. Šiuo atveju nors kalbama ir ne apie paskolos sandorį, tačiau kaip ir jo atveju pinigų perdavimas įrodinėjamas pagal tokias pat taisykles.

17Pagal bendrąsias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles įrodinėjimo pareiga tenka tai šaliai, kuri teigia, o ne tai, kuri neigia (CPK 178 straipsnis). Taigi trečiajam asmeniui K. K. teko procesinė pareiga įrodyti, kad jo nurodyta 1200 Eur suma buvo sumokėta UAB „Turto ložė“ direktorei L. D.. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo K. K. neturi UAB „Turto ložė“ direktorės L. D. išduoto rašytinio dokumento, patvirtinančio, jog jis sumokėjo 1200 Eur sumą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Toks trečiojo asmens elgesys, kuomet neišsireikalaujama pakvitavimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad sumokama didesnė dalis sumos pagal sąskaitą - faktūrą, akivaizdžiai neatitinka atidaus ir rūpestingo elgesio standartų. Juo labiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2015 m. lapkričio 10 d. UAB „Turto ložė“ direktorei L. D. trečiajam asmeniui įteikus sąskaitą faktūrą Nr. 00007, jie joje pataisė sąlygą dėl sąskaitos apmokėjimo ranka įrašant, kad atsiskaitoma per 2 darbo dienas po galutinio atsiskaitymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad jeigu pinigai iš tiesų buvo sumokėti, tą buvo galima pažymėti toje pačioje sąskaitoje faktūroje padarant analogišką įrašą ranka. Taigi trečiasis asmuo prisiėmė tinkamo prievolės įvykdymo įrodinėjimo riziką, o dėl tokio galimo trečiojo asmens nerūpestingo elgesio ir/ar neveikimo kilusios pasekmės tenka atsakovams.

18Be to, iš elektroninių laiškų tarp UAB „Turto ložė“ direktorės L. D. ir trečiojo asmens K. K. matyti, kad 2016 m. lapkričio 20 d. UAB „Turto ložė“ direktorei L. D. paraginus trečiąjį asmenį atsiskaityti pagal sąskaitą - faktūrą, jis neginčijo sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos, nenurodė, kad dalį sumos pagal sąskaitą - faktūrą jau sumokėjo ir pan. (b.l. 157). Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja UAB „REIKALAVIMAS.LT“ vadybininkė I. G.. Ji nurodė, kad pagal su UAB „Turto ložė“ sudarytą sutartį vykdė ikiteisminį išieškojimą prieš pasirašant reikalavimo perleidimo sutartį dėl skolos iš trečiojo asmens K. K.. Liudytoja 3-4 kartus bendravo telefonu su trečiuoju asmeniu K. K. ir visais atvejais jis nurodė, kad 1200 Eur sumos jis nemokės, nes UAB „Turto ložė“ paslaugos nebuvo suteiktos tinkamai, nes jam pačiam teko daug bendrauti su pirkėju, jis patyrė daug išlaidų (kuro sąnaudos, laiko sąnaudos), todėl jis visas tas išlaidas įvertina 1200 Eur suma ir todėl šios sumos jis nemokės. UAB „REIKALAVIMAS.LT“ įsitikinus, kad paslaugos buvo suteiktos tinkamai, jie perėmė skolos reikalavimo teisę iš UAB „Turto ložė“.

19Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja kad byloje surinktų įrodymų visetas, vertinant juos pakankamumo aspektu ir atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį tikimybių pusiausvyros principą, nepatvirtina, kad trečiasis asmuo visiškai atsiskaitė su pradiniu kreditoriumi UAB „Turto ložė“ už suteiktas tarpininkavimo paslaugas (CPK 178 str., 185 str.). Trečiojo asmens K. K. teiginius iš dalies patvirtina tik liudytojo O. P. parodymai, tačiau nagrinėjamos bylos atveju jais teismas vienareikšmiškai negali remtis, kadangi liudytojas negali patvirtinti visų bylai reikšmingų aplinkybių, tai yra už ką ir kokia pinigų suma UAB „Turto ložė“ direktorei L. D. galimai buvo sumokėta. Be to, liudytojos L. D. parodymai yra priešingi liudytojo O. P. parodymams. Ji neigia gavusi 1200 Eur sumą už tarpininkavimo paslaugas iš trečiojo asmens K. K.. Liudytojos L. D. parodymus patvirtina liudytojos I. G. parodymai, kadangi pastarajai bendraujant su trečiuoju asmeniu K. K., jis neneigė esąs skolingas 1200 Eur sumą, tačiau nurodė, kad šios sumos jis nemokės dėl netinkamai suteiktų paslaugų. Taip pat iš byloje esančių elektroninių laiškų matyti, kad trečiasis asmuo nei karto nereiškė pretenzijų UAB „Turto ložė“ dėl netinkamai teikiamų paslaugų, o tokį klausimą iškėlė tik suėjus sąskaitos - faktūros apmokėjimo terminui. Darytina išvada, kad trečiasis asmuo nėra visiškai atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi UAB „Turto ložė“ už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, o atsižvelgiant į tai, kad jis veikė kaip atsakovų atstovas, darytina išvada, kad atsakovai yra skolingi ieškovui, perėmusiam skolos reikalavimo teisę iš UAB „Turto ložė“.

20CK 6.38 str. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal prievolės esmę, skolininkas privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 str.). CK 6.256 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 str.). CK 2.133 str. 1 d. nustatyta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Pradinis kreditorius UAB „Turto ložė“ savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai ir sąžiningai – surado pirkėją atsakovų žemės sklypui. Tuo tarpu atsakovų vardu veikęs trečiasis asmuo sudaręs bendradarbiavimo sutartį, sukūrė atsakovams teises ir pareigas, kylančias iš bendradarbiavimo sutarties, iš kurių viena yra atsiskaityti už gautas tarpininkavimo paslaugas. Atsakovai laiku neatsiskaitydami už suteiktas paslaugas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, pažeidė sutartį, todėl ieškovo, perėmusio reikalavimo teisę iš pradinio kreditoriaus, naudai iš atsakovų priteistina reikalaujama suma.

21CK 6. 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovai su ieškovu neatsiskaitė, ieškovui iš atsakovų priteisiamos 38,14 Eur palūkanos.

22CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl iš atsakovų ieškovui priteisiama 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. liepos 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

23CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas patyrė 558 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 38 Eur žyminis mokestis, 520 Eur išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Nauja redakcija nuo 2015-03-20, Nr. 1R-77) nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovo atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas, į bylos pobūdį, sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad šis bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis ir neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas.

24Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

25Ieškinį tenkinti visiškai.

26Priteisti ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ naudai solidariai iš atsakovų G. L., A. K., ir V. K. 1200 Eur skolos, 38,14 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016 m. liepos 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27Priteisti ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ naudai iš atsakovų G. L., A. K., V. K. po 186 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

28Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovų solidariai... 4. Atsakovai A. K. ir V. K. atsiliepimuose nurodė, kad 2015 m. liepos 15 d.... 5. Trečiasis asmuo K. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti... 6. Teismas... 7. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 8. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovams G. L., A. K. ir V. K.... 9. Dėl likusios 1200 Eur sumos pagal sąskaitą faktūrą Nr. 00007 2016 m.... 10. Byloje kilo ginčas dėl 1200 Eur sumos sumokėjimo už UAB „Turto ložė“... 11. Tiek atsakovai V. K. ir A. K., tiek trečiasis asmuo K. K. prieštaravimuose... 12. Asmenys turi teisę sudaryti sandorius tiek patys asmeniškai, tiek per... 13. Nustačius, kad 2015 m. liepos 15 d. bendradarbiavimo sutartimi teisės ir... 14. Pagal kasacinio teismo praktiką faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 15. Teismas įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, t. y. bylos šalių ir... 16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiojo asmens teigimu, jam perdavus 1200... 17. Pagal bendrąsias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles įrodinėjimo... 18. Be to, iš elektroninių laiškų tarp UAB „Turto ložė“ direktorės L. D.... 19. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja kad byloje... 20. CK 6.38 str. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai... 21. CK 6. 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanas pagal prievoles gali... 22. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo... 23. CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307... 25. Ieškinį tenkinti visiškai.... 26. Priteisti ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ naudai solidariai iš atsakovų G.... 27. Priteisti ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ naudai iš atsakovų G. L., A. K.,... 28. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...