Byla eA-2170-502/2016
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gagio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K., R. G., K. R., R. P. ir E. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjos R. G., A. K., E. M., R. P. ir K. R. (toliau – ir pareiškėjos) pateikė teismui skundą, prašydamos panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius, atsakovas) 2015 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. SP-5 „Dėl R. G., A. K., E. M., R. P. ir K. R. metodinių priemonių serijoje „Savivaldus mokymasis – mokymasis gyvenimui“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Kontrolierių paviešinti Sprendimo panaikinimo atvejį.

5Pareiškėjos skunde nurodė, kad Sprendime konstatuota, jog jos pažeidė Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir MSĮ) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Šaulių universiteto statuto 9 punkto 7 papunktyje įtvirtintą akademinės etikos principą, Šiaulių universiteto darbuotojų ir studentų etikos kodekso 4.1.5 papunktyje nustatytos mokslinės veiklos, grindžiamos sąžiningu tyrimu ir tiesos siekimu, principą, kadangi trijose metodinėse priemonėse neva atliko plagijavimo, t. y. svetimo teksto pateikimo kaip savo, veiksmus. Kontrolierius taikė MSĮ 18 straipsnio 12 dalies 8 punkte įtvirtintą poveikio priemonę – išviešino akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus.

6Pareiškėjos pažymėjo, kad, pagal Šiaulių universiteto vykdytą Europos socialinio fondo finansuojamą projektą „Savivaldaus mokymosi organizavimo modelio (SMOM), kaip netradicinės ugdymo(si) formos, taikant į inovatyvius sprendimus orientuotą ugdymą, įgyvendinimas Šiaurės ir Vakarų Lietuvos regiono mokyklose“ (toliau – ir Projektas), 2012 m. buvo ruošiama ir viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Šiaulių universiteto leidykla“ (toliau – ir Leidykla) išleista trylikos metodinių priemonių (mokymosi vadovų) serija „Savivaldus mokymasis – mokymasis gyvenimui“. Projekto vadove buvo paskirta Šiaulių universiteto darbuotoja I. P., o metodines priemones pareiškėjos rengė su Šiaulių universitetu sudarytų darbo sutarčių pagrindu. Pareiškėjos pažymėjo, kad leidybos ir spausdinimo paslaugų sutartimi VšĮ „Šiaulių universiteto leidykla“ įsipareigojo atlikti mokymosi vadovų redagavimą ir maketavimą, įskaitant suredaguotų maketų suderinimą su užsakovu – Šiaulių universitetu. Pareiškėjos parengtus rankraščius perdavė Projekto vadovei, o ši – Leidyklai. Pareiškėjos pastebėjo, jog Leidykla nurodė, kad ji visus rankraščius suderino su šių knygų redaktorėmis – G. K. ir I. P., su kuria Leidykla buvo sudariusi sutartį dėl mokymosi vadovų parengimo spaudai ir atsakomybės už autorystės pažeidimus prisiėmimo. Šiaulių universiteto darbuotojas 2013 m. gegužės 7 d. prof. A. K. iškėlė abejones dėl mokymosi vadovų originalumo. Pareiškėjos atliko išleistų vadovų tyrimą ir pastebėjo, kad juose iš esmės panaikinta dauguma išnašų, nepaliekant nuorodų į šaltinius tekste. Pareiškėjos kreipėsi į Leidyklą dėl pažeidimų pašalinimo, tačiau pastaroji pažeidimų nepripažino. Pareiškėjos nurodė, kad dėl šios priežasties jos kreipėsi į teismą dėl jų, kaip metodinių priemonių autorių, teisių pažeidimų. Pareiškėjos nurodė, kad, pareiškus ieškinį, Leidykla pripažino pažeidimus ir byla buvo baigta taikos sutartimi, kurią patvirtino Šiaulių apygardos teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-328-124/2015. Leidykla pripažino, kad dėl maketavimo ir redagavimo proceso susidarė skirtumai tarp pareiškėjų rankraščių ir išleistų vadovų, ir už taisymus įsipareigojo pareiškėjoms sumokėti piniginę kompensaciją.

7A. K. 2015 m. sausio 27 d. pateikė skundą Kontrolieriui, kuris pripažino pažeidimą (plagijavimą) trijose iš trylikos metodinių priemonių: „Besimokančio asmens pažinimas“, „Motyvavimas ir galimybių suteikimas mokymuisi“ ir „Savivaldaus mokymosi vadovas mokiniams“. Pareiškėjos skunde teigė, kad dėl Sprendime nustatyto pažeidimo ir pritaikytos poveikio priemonės jos patyrė neigiamų pasekmių. Pareiškėjos paaiškino, kad, vadovaujantis Šiaulių universiteto mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti nuostatų 8 punktu, atestuojant vertinama, ar dėstytojas, mokslo darbuotojas atitinka jo pareigoms ir (ar) per kadenciją nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, ar laikosi Šiaulių universiteto darbuotojų etikos kodekso nuostatų. Pareiškėjos manė, kad Sprendimo pagrindu nebuvo tenkinamas vienas iš atestacijos kriterijų – akademinė etika. Vadovaujantis minėtų nuostatų 11 punktu, Sprendimas taip pat sudarė pagrindą pareiškėjų neeilinei atestacijai. Šiaulių universiteto rektoriaus 2013 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-710 sudarytos darbo grupės išvadoje nurodoma, kad, konstatavus teisės aktų pažeidimus, asmenims, kurių atsakomybės klausimas nėra išspręstas, turėtų būti skelbiama neeilinė atestacija. Pareiškėjos pažymėjo ir tai, kad, pagal Šiaulių universiteto pedagoginių vardų suteikimo tvarkos 2.4 punktą, siekiant profesoriaus ar docento pedagoginio vardo, jis gali būti suteiktas dėstytojams, atitinkantiems visus šiuos reikalavimus, kurių vienas – pedagoginės ir mokslinės veiklos atitikimas Šiaulių universiteto darbuotojų etikos kodekso nuostatoms, todėl dėl Sprendimo pareiškėjos prarado teisę gauti profesoriaus ar docento pedagoginį vardą. Be to, tokių veiksmų kaip plagijavimas išviešinimas, neturint galimybės šios informacijos paneigti, sukeltų materialių pasekmių: negrįžtamai neigiamai paveiktų pareiškėjų reputaciją akademinėje visuomenėje, reikšmingai apribotų galimybę siekti mokslinės karjeros ir vykdyti mokslinę veiklą bei žemintų pareiškėjų garbę ir orumą.

8Pareiškėjos teigė, kad atsakovas savarankiškai neatliko tyrimo, nevertino reikšmingos medžiagos, nepateikė motyvų ir nesudarė sąlygų pareiškėjoms dalyvauti tyrime, todėl nesivadovavo nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) imperatyvus. Pareiškėjų teigimu, Sprendime padrikai pacituoti skundą pateikusio A. K., Šiaulių universiteto sudarytos laikinosios darbo grupės atskirų ekspertų, etikos komisijos ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „ACVK“ paaiškinimai, pateikti 2013–2014 metais. Kontrolierius nenurodė, kuriais iš šių paaiškinimų rėmėsi, kuriuos atmetė, kodėl atrinko būtent šiuos paaiškinimus, o pareiškėjoms palankias išvadas atmetė. Pareiškėjų nuomone, Sprendimas, kaip ir taikytos poveikio priemonės, iš esmės buvo be motyvų. Atsakovas netyrė Leidyklos atsakomybės, I. P., kaip redaktorės ir projekto vadovės, veiksmų. Atsakovas privalėjo tirti spausdinimui pateiktų rankraščių egzempliorius. Kontrolierius 2015 m. vasario 23 d. raštu A. K. prašė pateikti metodinių priemonių serijos knygose nustatytų sutapimų ir plagijuotų vietų skaičiaus vertinimo ataskaitas pilnateksčiu formatu, tačiau A. K. ataskaitų nepateikė. Pareiškėjos nurodė, kad jos informavo atsakovą dėl Leidyklai iškeltos civilinės bylos, tačiau šis į tai neatsižvelgė. Pareiškėjų manymu, Kontrolierius nesivadovavo ir Europos socialinio fondo agentūros, mokymosi vadovų užsakovo, ekspertų UAB „ACVK“ išvadomis, kuriose teigiama, jog sutapimai su kitais autoriniais kūriniais yra toleruotini, Šiaulių universiteto darbuotojų ir studentų etikos komisijos nutarimu, kad pareiškėjos nepažeidė Šiaulių universiteto etikos kodekso nuostatų, taip pat Leidyklos ir Šiaulių universiteto sutartimi bei Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto tarybos 2012 m. kovo 28 d. protokolu Nr. ETP-4, kuriuo mokymosi vadovai buvo aprobuoti. Pareiškėjų teigimu, bylos aplinkybės paneigia, kad jos atliko veiksmus, kurie gali būti laikomi ir teisiškai kvalifikuojami kaip plagijavimas. Pareiškėjos buvo atsakingos už rankraščių parengimą, o ne leidybą, maketavimą ir redagavimą.

9Pareiškėjos pastebėjo, kad Sprendimo 5 puslapio 4 pastraipoje nurodyta pastaba, jog vieno mokymosi vadovo viename iš paveikslėlių sutampa 13 proc. teksto su kitu autoriniu kūriniu. Pareiškėjos pabrėžė, jog tai absurdiška, nes paveikslėlis buvo sudarytas iliustruojant aukščiau pateiktą tekstą. Paveikslėlyje panaudotos 5 frazės po 3-4 žodžius. Dėl socialinių mokslų specifikos panaudotos frazės yra bendrinio pobūdžio ir labai plačiai paplitusios, tad 13 proc. sutapimų sudaro 4-5 bendrinius žodžius. Be to, Sprendimo 5 puslapio paskutinė pastraipa bei 6 puslapio 1 pastraipa, kuriose nurodoma, kad vienas iš mokymosi vadovų turi svetimo kūrinio dalių, neatitinka tikrovės. Pareiškėjos pažymėjo, jog teigti, kad paimta per didelė teksto dalis, nelogiška, nes tekstas suvokiamas kaip vientisa visuma, o imti tik atskiras dalis būtų ydinga metodinė praktika.

10Pareiškėjos pažymėjo, kad tekstas naudotas metodinėje priemonėje, kuriai keliami kitokie nei moksliniam darbui citavimo reikalavimai. Metodinė priemonė apibrėžiama kaip mokytojų ar kitų autorių parengta medžiaga, kurioje perteikiama ugdymo patirtis, rekomenduojama medžiaga mokymui ir mokymuisi. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) 22 straipsnio nuostatos įtvirtina kitokį reguliavimą kitų autorių minčių pateikimui mokymosi priemonėse. Pareiškėjos atkreipia dėmesį į tai, kad metodinės priemonės buvo nekomercinio pobūdžio. Pareiškėjų teigimu, nepagrįstas ir teiginys 6 puslapio 2 pastraipoje, kad vienoje knygų aptikta magistrantės R. M. minčių. Pareiškėjos paaiškino, jog sutampanti dalis paimta iš knygos „Suaugusiųjų mokymo(si) pagrindai bibliotekų darbuotojams. Metodinė medžiaga. Skaitiniai“, parengtos V. L., R. V. ir M. L. Šis šaltinis yra nurodytas po skyriumi bei literatūros sąraše (34 pozicija).

11Pareiškėjos manė, kad tik svetimų minčių naudojimas savo vardu, nepacituojant, nepasakant, iš kur tos mintys yra paimtos, laikytinas plagiatu, tuo tarpu didesnių nei įprasta kitų autorių tekstų citavimas, citavimo gramatinės klaidos, nevienodas citavimo stilius ir pan. vertintini kaip moksliškumo stoka, bet ne autorystės pažeidimas.

12Atsakovas Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius prašė skundą atmesti.

13Atsakovas paaiškino, kad ji atliko tyrimą pagal A. K. prašymą įvertinti galimą plagiatą pareiškėjų, veikusių Šiaulių universiteto vardu, trylikos metodinių priemonių serijoje „Savivaldus mokymasis – mokymasis gyvenimui“, 2012 m. išleistoje VšĮ „Šiaulių universiteto leidykla“. Atsižvelgiant į skundo objektą, mokymosi vadovų rankraščių analizė nebuvo atliekama. Kontrolierius nurodė rėmęsis ekspertų išvadomis. 2015 m. kovo 6 d. Leidyklos pateiktose ekspertės D. M. recenzijose išdėstytos pastabos dėl neaiškių citavimo apimčių ir abejotino citavimo būdo. 2015 m. kovo 6 d. Šiaulių universiteto ekspertų komisijos, sudarytos laikinojo rektoriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. V-535, išvadose nurodoma, kad mokymosi vadovuose „Savivaldaus mokymosi, orientuoto į inovatyvius sprendimus, sistema“, „Savivaldaus mokymosi proceso planavimas ir organizavimas, taikant į inovatyvius sprendimus orientuotą ugdymą“, „Besimokančio asmens pažinimas“, „Motyvavimas ir galimybių suteikimas mokymuisi“ ir „Mokymosi mokytis strategijos. Aktyvus mokymasis: būdai, aplinkos, šaltiniai, metodai“ rasti citavimo taisyklių pažeidimai, t. y. literatūros sąraše pateikti šaltiniai, kurie nėra cituojami, arba šaltinių nėra, neteisingos nuorodos, ilgos citatos. Atsakovas taip pat pastebėjo, kad mokymosi vadovo „Savivaldaus mokymosi, orientuoto į inovatyvius sprendimus, sistema“ 1 lentelės (19-20 psl.) tekstas identiškas Eric Jensen knygos „Tobulas mokymas“ 5 skyriaus paveikslų tekstui (53-64 psl.). Šiaulių universiteto ekspertų komisijos ekspertės D. K. analizėje nurodyta, kad mokymosi vadovo „Savivaldaus mokymosi, orientuoto į inovatyvius sprendimus, sistema“ 7, 8, 32 ir 53 puslapiuose kai kurių nuorodų nėra nei išnašų, nei literatūros sąraše, o šio leidinio 7 puslapio tekste nėra nuorodos. Šiaulių universiteto ekspertų komisijos ekspertės V. Š. analizėje nurodyta, kad mokymosi vadovo „Besimokančio asmens pažinimas“ literatūros sąraše nėra šaltinių ir neteisingos nuorodos, nes prie autoriaus pavardės nepateikiami leidinio metai, o 9 puslapio 1 paveikslo schemoje nenurodytas šaltinis / autorius. Šiaulių universiteto ekspertų komisijos ekspertės R. K. analizėje nurodyta, kad mokymosi vadovo „Savivaldaus mokymosi proceso planavimas ir organizavimas, taikant į inovatyvius sprendimus orientuotą ugdymą“ literatūros sąraše pateikti 13, 28, 53 šaltiniai, kurie nėra cituojami ir nėra į juos nuorodos išnašose, 26 puslapio paskutinėje pastraipoje nėra nuorodų, prie 18 puslapio 2 paveikslo, 27 puslapio 5 paveikslo, 30 puslapio 6 paveikslo, 53 puslapio 7 paveikslo, 58 puslapio 8 paveikslo ir 97 puslapio 10 paveikslo nėra nuorodos, rodančios, iš kur paimta schema arba pagal kokią medžiagą ji paruošta, 41 puslapio 1 pastraipoje nėra nuorodos į šaltinį, 69 puslapio 9 paveiksle nuoroda į šaltinį netiksli, prie 77 puslapio lentelės nėra nuorodos, pagal kokį šaltinį paruošta – tik parašyta „pagal Knowles M. S.“, 78 puslapio priešpaskutinėje pastraipoje cituojamas D. Perner (2004) darbas, tačiau nei išnašose, nei literatūros sąraše toks neegzistuoja, 86 puslapio 27 išnašoje nepilnai nurodytas šaltinis, galbūt plagijavimo pavyzdys buvo ir 9 puslapio antroje pastraipoje, 51 puslapio pirmoje pastraipoje labai ilga citata (25 eilutės). Šiaulių universiteto ekspertų komisijos eksperto R. K. analizėje nurodyta, kad mokymosi vadovo „Motyvavimas ir galimybių suteikimas mokymuisi“ tekste daugelio nuorodų nėra nei išnašose, nei literatūros sąraše. Šiaulių universiteto ekspertų komisijos eksperto G. D. analizėje nurodyta, kad mokymosi vadovo „Mokymosi mokytis strategijos. Aktyvus mokymasis: būdai, aplinkos, šaltiniai, metodai“ literatūros sąraše ir išnašose nėra 9 puslapyje (Addison, Burgess, 2007), 10 puslapyje (Meyers, Jonės, 1993) ir 16 puslapyje (Bomvell, Eison, 1991) cituojamų autorių vardų, o kūrinių leidimo metai nesutampa su pateiktais literatūros sąraše.

14Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Šiaulių universiteto leidyklos pateiktoje preliminarioje aptiktų neatitikimų lentelėje nurodyta, kad mokymosi vadovo „Besimokančio asmens pažinimas“ rankraštyje autorės pateikė 38 nuorodas, iš kurių 21 nuoroda nebuvo pateikta išleistame leidinyje; mokymosi vadovo „Savivaldaus mokymosi, orientuoto į inovatyvius sprendimus, sistema“ rankraštyje autorės pateikė 2 nuorodas ir jos visos buvo pateiktos išleistame leidinyje; mokymosi vadovo „Motyvavimas ir galimybių suteikimas mokymuisi“ rankraštyje autorės nepateikė nuorodų, todėl jos nebuvo pateiktos išleistame leidinyje; mokymosi vadovo „Savivaldaus mokymosi vadovas mokiniams“ rankraštyje autorės pateikė 108 nuorodas, iš kurių 5 nuorodos nebuvo pateiktos išleistame leidinyje.

15Atsakovas nurodė, kad, atsižvelgiant į pareiškėjų mokymosi vadovo „Besimokančio asmens pažinimas“, „Motyvavimas ir galimybių suteikimas mokymuisi“ ir „Savivaldaus mokymosi vadovas mokiniams“ ekspertų nustatytą naudojamų šaltinių, autorių vardų nenurodymą, konstatuotinas akademinės etikos principo pažeidimas ir mokslinės veiklos, grindžiamos sąžiningu tyrimu ir tiesos siekimu, nuostatos „plagijavimas, t. y. svetimo teksto <...> pateikimas kaip savo“ pažeidimas. Kontrolierius pažymėjo, kad jis pareiškėjų publikacijų tekstus vertino akademinės etikos, o ne teisine prasme. Akademinės etikos standartai, taikytini metodinėms priemonėms, nėra reglamentuoti, todėl, konstatuojant mokslinės veiklos pažeidimą, buvo taikoma mokslinės tiriamosios veiklos etikos normų analogija. Atsakovas nurodė, kad jis nevertino pareiškėjų autorinių teisių klausimo ir klaidų minėtose publikacijose atsiradimo priežasčių.

16II.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, panaikino ginčijamą sprendimą ir įpareigojo atsakovą prof. A. K. prašymą išnagrinėti iš naujo, likusioje dalyje skundą atmetė.

18Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2015 m. vasario 4 d. raštu Nr. S-2015-623 Kontrolieriui persiuntė A. K. prašymą ištirti Šiaulių universitete pasitaikančius mokslininkų ir studentų darbų plagijavimo atvejus išleidžiant metodinių priemonių seriją „Savivaldus mokymasis – mokymasis gyvenimui“. Prie šio prašymo pridėti autorių rankraščių originalų ir išleistų knygų plagiato iš internetinių šaltinių lyginimas, ketvirto vadovo „Motyvavimas ir galimybių suteikimas“ versija, atiduota Leidyklai, taip pat vadovas „Motyvacija“ po dviejų recenzentų peržiūros, pareiškėjo pastebėjimai ir kompaktinis diskas.

19Teismas pastebėjo, kad Kontrolieriaus tarnyba 2015 m. vasario 13 d. raštais pranešė pareiškėjoms apie 2015 m. vasario 10 d. pradėtą tyrimą dėl galimo plagiato ir saviplagiato Šiaulių universiteto autorių kolektyvo metodinių priemonių serijoje „Savivaldus mokymasis – mokymasis gyvenimui“. Kontrolieriaus tarnyba 2015 m. vasario 23 d. raštu Nr. S-94 paprašė A. K. nurodyti, kokią informacinę sistemą jis naudojo nustatydamas metodinių priemonių serijos knygų tekstų sutapimus ir plagijuotų vietų skaičių, bei pateikti šiose knygose nustatytų sutapimų ir plagijuotų vietų skaičiaus vertinimo ataskaitas pilnateksčiu formatu. 2015 m. kovo 2 d. elektroniniu laišku A. K. nurodė, kad pateikė visą medžiagą, nurodė sutapimų šaltinius. Pažymėjo, kad rankraščius (autorių originalus) gavo iš Leidyklos, naudojo plag.lt sistemą, o paveikslus atsekė naudodamasis google, yandex ir kitas sistemas, ne internetinius tekstus vertė ir lygino.

20Kontrolieriaus tarnyba 2015 m. vasario 23 d. raštu Nr. S-95 paprašė VšĮ „Šiaulių universiteto leidykla“ pateikti visų metodinių priemonių serijos knygų galutinius rankraščius, pateiktus šiai leidyklai iki šių knygų 2012 m. leidybos, bei nurodyti kada ir kokiu būdu leidėjui pirmą kartą pateiktas kiekvienos rankraštis; pateikti knygas PDF ir Word formatais, jeigu tekstas buvo taisytas, pateikti visų tiražų egzempliorius; pateikti Leidyklos teisės akto, nustatančio leidėjo ir autorių atsakomybę už neetišką elgesį bei klaidas, kopiją. Leidykla 2015 m. kovo 6 d. raštu pažymėjo, kad medžiagą jai pateikė I. P., kuriai pareiškėjos galutinius, po dviejų recenzentų pastabų pataisytus, rankraščius siuntė elektroniniu paštu, bei pateikė išlikusias rankraščių versijas, leidinius PDF formatu. Leidybos paslaugos teiktos pagal 2011 m. gruodžio 19 d. sutartį su Šiaulių universitetu Nr. 06-47-SU-38. Pareiškėjos rankraščius pateikė netvarkingus ir tinkamai neparengtus. Su pareiškėjomis kalbėta apie išnašų pateikimo ir literatūros sąrašo sudarymo variantus ir sutarta, kad bus naudojami įvairūs variantai, pagrindu paimtas Amerikos psichologų asociacijos naudojamas citavimo stilius. Leidykla pareiškėjoms pateikė visiškai paruoštus spausdinti mokymosi vadovus ir juos išspausdino. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Leidykla sutiko su autorinių teisių pažeidimu, siekiant išvengti galimų bylinėjimosi išlaidų ir laikantis proceso ekonomijos principo. Leidykla taip pat pateikė pareiškėjų rankraščius, sutartį su Šiaulių universitetu, recenzijas, kuriose aptarti pareiškėjų parengti mokymosi vadovai, bei kitus dokumentus.

21Kontrolieriaus tarnyba 2015 vasario 24 d. raštu Nr. S-97 kreipėsi į Šiaulių universitetą prašydama paaiškinti, ar Šiaulių universiteto struktūrose buvo analizuoti pareiškėjų rankraščiai; pateikti Šiaulių universiteto eksperto komisijos, sudarytos laikinojo rektoriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. V-535, išvadas bei paaiškinti kokiomis citavimo taisyklėmis buvo vadovautasi. Šiaulių universitetas 2015 m. kovo 6 d. raštu Nr. 1-02-269-06-10 paaiškino, kad mokymo vadovai buvo recenzuoti D. M. ir D. K., bei pateikė Ekspertų komisijos posėdžių protokolų ir komisijos narių rašytines knygų analizių kopijas. Minėtu įsakymu taip pat buvo sudaryta Ekspertų komisija A. K. prašymams dėl numanomų plagijavimo ir nesąžiningumo atvejų įvertinimo. Ekspertų komisijos 2013 m. rugsėjo 12 d. ir 18 d. posėdžių protokoluose nutarta, kad autorės galėjo pasirinkti citavimo stilių, rekomenduota laikytis LST ISO 690 ir LST ISO 690-2 standartų, nustatyti citavimo pažeidimai, per ilgos citatos, pateikti kitų autorių teksto naudojimo mokymosi vadovuose pavyzdžiai.

22Kontrolieriaus tarnyba 2015 m. vasario 24 d. raštu Nr. S-98 kreipėsi į Projekto administratorę Europos socialinio fondo agentūrą prašydamas pateikti mokymo vadovų vertinimo išvadas, jei tokios buvo sudarytos. Europos socialinio fondo agentūra 2015 m. kovo 6 d. raštu pateikė UAB „ACVK“ 2014 m. kovo 31 d. autorystės nustatymo tyrimo išvadą. Šioje išvadoje nustatyta, kad mokymo vadovuose sutapimas su kitų autorių kūriniais sudaro 4-19 proc., o mokymo vadovai „Motyvavimas ir galimybių suteikimas mokymuisi“ bei „Savivaldaus mokymosi vadovas mokiniams“ turi svetimo kūrinių dalių, kurios nepažymėtos citatomis.

23Teismas taip pat nustatė, kad 2011 m. gruodžio 19 d. Šiaulių universiteto projektų leidybos ir spausdinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 06-47-SU-38 Šiaulių universitetas pirko leidybos ir spausdinimo paslaugas, įskaitant paslaugas pagal įgyvendinamą Projektą. VšĮ „Šiaulių universiteto leidykla“ 2012 m. balandžio 2 d. sudarė sutartį su I. P., kuria ši įsipareigojo iki 2012 m. balandžio 30 d. atlikti leidybinę veiklą ir parengti spaudai 10 skirtingų vienetų mokslinių metodinių priemonių. Pareiškėjos R. G., E. M., A. K. ir R. P. mokymosi vadove „Mokytojų ugdymas“ pateikė anotaciją, kurioje apžvelgė kiekvieną mokymo vadovą. Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto tarybos posėdžio 2012 m. kovo 28 d. protokolu Nr. ETP-4 buvo nutarta aprobuoti pagal Projektą parengtus mokymo vadovus. Leidykla pateikė ir pareiškėjų teigimu padarytų preliminarių neatitikimų lentelę, kurioje išdėstyta kiek išnašų buvo rankraščiuose, ar jos atitiko išleistuose mokymosi vadovuose pateiktas nuorodas. A. K. 2013 m. birželio 6 d. pateikė prašymą dėl Šiaulių universiteto grupės mokslininkų numanomo plagiato, nesąžiningumo ir nekompetentingumo mokslinėje veikloje, kuriame detaliai išdėstė ir pateikė pavyzdžius bei pastebėjimus dėl mokymo vadovuose pastebėtų plagijavimo, saviplagijavimo bei kitų trūkumų.

24Pareiškėjos 2013 m. birželio 4 d. prašymu kreipėsi į VšĮ „Šiaulių universiteto leidykla“ prašydamos paaiškinti, kodėl Leidyklos išleistoje metodinių priemonių serijoje buvo panaikintos išnašos, kodėl kilo problema dėl knygų originalumo. Pareiškėjos taip pat paprašė ištaisyti padarytas klaidas ir pateikti korektūras bibliotekai bei projektų dalyviams. Pareiškėjos 2013 m. birželio 18 d. Leidyklai pateikė pakartotinį prašymą, kuriuo paprašė metodines priemones perleisti, o leidybai parengtus vadovus pasirašytinai suderinti su jų autoriais. Leidykla 2013 m. liepos 22 d. raštu Nr. 01 pažymėjo, kad tik trečioje knygoje-vadove išnašos panaikintos jas perkeliant į literatūros sąrašą, dalis išnašose nurodytų autorių pavardžių su metais perkelta į tekstą, o bibliografinis aprašas, buvęs išnašose, perkeltas į literatūros sąrašą. Kitose Leidyklai pateiktose medžiagose nuorodos arba paliktos, arba autorių pavardės perkeltos į tekstą ir literatūros sąrašą. Leidykla teigė, kad iš esmės visų trylikos knygų išnašos perkeltos laikantis socialiniams mokslams keliamų citavimo stiliaus reikalavimų, naudojamų Amerikos psichologų asociacijos.

25Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos R. G., K. R., R. P. ir A. K. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl autoriaus teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Byla baigta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, kuria pripažinta, jog VšĮ „Šiaulių universiteto leidykla“ išleistoje metodinių priemonių serijoje yra skirtumų su autorių pirminiais rankraščiais, susidariusių dėl redagavimo ir maketavimo proceso. Leidykla pripažino ir tai, kad galutiniai mokymosi vadovų variantai po maketavimo ir redagavimo nebuvo pateikti autorėms. Taikos sutartimi ieškovės (nurodytos pareiškėjos) įsipareigojo pranešti mokymosi institucijoms, bibliotekoms apie padarytus pataisymus, o Leidykla – informuoti respublikinėje spaudoje.

26Teismas pastebėjo, jog ginčijamame atsakovo sprendime nurodoma, kad pareiškėjos pažeidė MSĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Šiaulių universiteto statuto (2011 m.sausio 1 d. redakcija) 9 punkto 7 papunktyje įtvirtintą akademinės etikos principą. Šiaulių universiteto darbuotojų ir studentų etikos kodekso, patvirtinto Senato 2007 m. balandžio 18 d. posėdyje (protokolas Nr. 14) 4.1.5 punkte nurodyta, kad mokslinė veikla grindžiama sąžiningu tyrimu ir tiesos siekimu. Tokią veiklą pažeidžia plagijavimas, t. y. svetimo teksto, idėjos arba išradimo pateikimas kaip savo.

27Teismas nurodė, kad Kontrolieriaus tarnybos uždavinius, funkcijas, teises, pareigas, struktūrą ir darbo organizavimą nustato Kontrolieriaus tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 (toliau – Nuostatai). Nuostatų 21 punktas nurodo, kad skundas Kontrolieriui pateikiamas, nagrinėjamas ir sprendimas dėl pateikto skundo priimamas MSĮ nustatyta tvarka, tačiau šis įstatymas nenumato skundo nagrinėjimo tvarkos, todėl jo veiklai taikytinas VAĮ bei jame nustatyta skundų nagrinėjimo procedūra, VAĮ 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai priimamam sprendimui.

28Teismas pažymėjo, kad A. K. kreipimasis, dėl kurio pradėtas tyrimas, atitiko prašymo sąvoką, pateikiamą VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje. Ginčijamo sprendimo turinys rodo, jog Kontrolierius surinko išsamią medžiagą dėl jam pateikto minėto prašymo, tačiau šios medžiagos neanalizavo ir neapibendrino. Be to, prie pirminio A. K. prašymo buvo pridėti pareiškėjų rankraščių originalų ir išleistų knygų plagiato iš internetinių šaltinių lyginimas, ketvirto vadovo „Motyvavimas ir galimybių suteikimas“ versija, atiduota Leidyklai, kompaktinis diskas su itin išsamiais pavyzdžiais ir gausia tyrimo informacija. Tyrimo metu taip pat gautas A. K. 2013 m. birželio 6 d. prašymas dėl Šiaulių universiteto grupės mokslininkų numanomo plagiato, nesąžiningumo ir nekompetentingumo mokslinėje veikloje, kuriame pateikta dar detalesnė analizė. VšĮ „Šiaulių universiteto leidykla“ pateikė autorių rankraščius, paaiškinimus dėl leidybos procedūros ir teisminio proceso. Taip pat buvo surinkti ir papildomi duomenys dėl nagrinėjamo prašymo: Ekspertų komisijos protokolai, UAB „ACVK“ autorystės nustatymo tyrimo išvada.

29Teismo manymu, nepaisant surinktų duomenų, Sprendimo turinį sudaro kai kurių surinktų duomenų tiesioginis perrašymas be jokios analizės. Atsakovas netyrė nei pačių mokymosi vadovų, nei rankraščių, nelygino juose pateikiamų išnašų, literatūros sąrašo bei kitų autorių autorystės panaudojimą liudijančių duomenų. Sprendime net nėra nustatyta, kokios taisyklės turi būti taikomos kitų asmenų autorystei nurodyti mokymo vadovuose. Taip pat nėra konkrečiai nustatyti padaryti pažeidimai kiekviename konkrečiame leidinyje, neįvardinta, kuriame mokymosi vadove, kokio kito autoriaus tekstas buvo perrašytas pažeidžiant akademinės etikos reikalavimus ar nuplagijuotas.

30Teismas taip pat pažymėjo, kad tyrimo metu buvo surinkta ir vienas kitą papildančių ir prieštaraujančių dokumentų, tačiau Sprendime neatskleista, kokiais dokumentais atsakovas vadovavosi, o kokius atmetė ir kodėl. Sprendime pacituotos ištraukos iš įvairių dokumentų, liečiančios įvairias mokymo vadovų dalis, tačiau neetiškais pripažinti tik trys mokymo vadovai „Besimokančio asmens pažinimas“, „Motyvavimas ir galimybių suteikimas mokymuisi“ ir „Savivaldaus mokymosi vadovas mokiniams“, bet dėl kitų mokymo vadovų nepasisakyta. Teismui buvo visiškai neaišku, kuo remdamasis Kontrolierius padarė išvadą, kad klaidos padarytas tik trijuose mokymo vadovuose ir kodėl nepasitvirtino išvados dėl kitų mokymo vadovų. Pavyzdžiui, Ekspertų komisijos 2015 m. kovo 6 d. posėdžio išvados, cituojamos Sprendime, nurodo, jog mokymo vadove „Savivaldaus mokymosi, orientuoto į inovatyvius sprendimus, sistema“ 1 lentelės tekstas identiškas Eric Jensen knygos „Tobulas mokymas“ 5 skyriaus paveikslų tekstui, tačiau Sprendime nenurodoma kodėl šis pastebėjimas laikomas nepakankamu ar galbūt klaidingu pažeidimui nustatyti.

31Teismas akcentavo, jog pareiškėjos skunde kaip pažeidimą pagrįstai nurodė tai, kad nebuvo tiriami metodinių priemonių rankraščiai, nesiaiškinti redagavimo metu padaryti pakeitimai. Pripažįstant akademinės etikos pažeidimą ir plagijavimą net nebuvo analizuojamos priežastys, dėl kurių galėjo atsirasti neatitikimai, nesiaiškinta, ar buvo padaryti pakeitimai redagavimo metu, kas juos padarė, ar galutinai redaguoti rankraščiai buvo pateikti pareiškėjoms. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė, ar pareiškėjos gali būti laikomos kaltomis dėl galimų pažeidimų, yra susijusi ir su kaltės klausimu. Kaltė gali būti nustatyta tik išsiaiškinus pareiškėjų pareigų apimtį bei kitų veiksnių, pavyzdžiui redagavimo, įtaką pažeidimo kilimui. Iš Sprendimo negalima suprasti, ar pažeidimas nustatytas dėl netinkamo citavimo, ar dėl netinkamo pasirėmimo kito autoriaus kūriniu. Be to, teismas pastebėjo, kad kito autoriaus kūrinys, kurio plagijavimu kaltinamos pareiškėjos, Sprendime nėra nurodytas, todėl pateikti paaiškinimų dėl galimų sutapimų pareiškėjos negali net ir bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas tyrimo metu neprašė pareiškėjų paaiškinimų, nors Sprendimas turėjo didelę įtaką jų tolimesniam gyvenimui, karjerai ir reputacijai. Ginčijamas sprendimas buvo neaiškus, iš jo negalima suprasti Kontrolieriaus atliktų vertinimų bei duomenų, kuriais jis rėmėsi priimdamas Sprendimą, jame nenurodytos pažeistos vadovavimosi kitų autorių kūriniais mokymo vadovuose taisyklės. Teismas nurodė neturintis kompetencijos nei nustatyti kokie akademinės etikos principai bei kitos su autoryste susijusios taisyklės taikytinos leidžiant mokymo vadovus, nei įvertinti kuriame mokymo vadove kokie konkretūs pažeidimai buvo padaryti, ar įsitikinti, kad kituose A. K. prašyme nurodytuose mokymo vadovuose pažeidimų nepadaryta.

32Teismas pažymėjo, kad Sprendimo rezoliucinė dalis taip pat nebuvo neaiški. Ginčijamame sprendime Kontrolierius nusprendė apie šį sprendimą informuoti Šiaulių universitetą ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją bei viešinti, informuojant išvardintus suinteresuotus asmenis. Tam, kad šio administracinio sprendimo rezoliucinė dalis būtų visų vienodai suprantama, rezoliucinėje dalyje turi būti nurodoma, kokie pažeidimai buvo nustatyti ir apie kokius pažeidimus Kontrolierius informuoja švietimo ir mokslo institucijas (MSĮ 18 str. 12 d.).

33Teismas nusprendė, kad Sprendimas neatitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir turėjo būti panaikintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Kadangi panaikinus ginčijamą sprendimą A. K. prašymas nebus išnagrinėtas nustatyta tvarka, šio prašymo nagrinėjimo klausimas perduodamas Kontrolieriui nagrinėti iš naujo. Tačiau teismas nepatenkino pareiškėjų prašymo įpareigoti atsakovą viešinti Sprendimo panaikinimo atvejį, nes tokios teisių gynimo formos nei MSĮ, nei ABTĮ nenumato. Be to, Sprendimo panaikinimas nebuvo galutinis sprendimas, nes šiuo teismo sprendimu Kontrolierius įpareigotas atlikti tyrimą ir tada priimti sprendimą, kuriuo gali būti ar nebūti konstatuojami akademinės etikos pažeidimai.

34III.

35Atsakovas Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjų skundą.

36Atsakovas mano, kad ginčijamas sprendimas nėra individualus teisės aktas, nes neatitinka individualaus administracinio teisės akto požymių: jis neturi įtakos subjekto, kuriam yra skirtas, teisiniam statusui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011), juo nenustatomos konkrečios teisės ar pareigos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009) ir jis nėra privalomas konkrečiam subjektui, nes yra informacinio pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-288/2012). Sprendimas priimtas vadovaujantis MSĮ 18 straipsnio 12 dalies 1 ir 8 punktais ir VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu.

37Atsakovas pažymi, kad akademinės etikos pažeidimas nėra grindžiamas teisės aktų normomis, nes akademinės etikos normos yra įtvirtintos mokslo ir studijų institucijų etikos kodeksuose, kurie nėra teisės aktai. Šiuose dokumentuose akademinės bendruomenės bendru sutarimu įtvirtintos moralės taisyklės, profesinės vertybės ir pan. Atsakovas teigia, kad akademinės bendruomenės nariai patys įsipareigoja laikytis akademinės etikos kodekso normų, t. y. šių normų laikymasis yra savanoriškas, o pažeidimai nesietini su teisine atsakomybe (žr., pvz., 2005 m. kovo 11 d. Komisijos rekomendaciją dėl Europos mokslininkų chartijos ir dėl Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekso (2005/251/EB). Kontrolierius ginčijamame sprendime tik konstatavo Akademinės etikos kodekse įtvirtintų vertybių pažeidimus. Be to, kadangi Kontrolieriaus sprendimas informuoti atitinkamas institucijas ir jį paviešinti nelaikytinas poveikio priemone, nes jis pareiškėjoms nesukelia jokių teisinių pasekmių, atsakovas nesutinka su teismo nuomone, kad ginčijamas sprendimas turi didelę įtaką pareiškėjų tolesniam gyvenimui, karjerai ir reputacijai.

38Atsakovas nesutinka ir su teismo teiginiais, kad jis neanalizavo ir neapibendrino surinktos medžiagos, kad nevertino priežasčių, dėl kurių galėjo atsirasti neatitikimų, ir kad Sprendimas yra neaiškus. Atsakovas pabrėžė, jog prof. A. K. prašė ištirti numanomą plagijavimą pareiškėjų metodinių priemonių serijoje, kurią išleido VšĮ „Šiaulių universiteto leidykla“, todėl Kontrolierius šių knygų rankraščių netyrė. Kontrolierius taip pat netyrė ginčo tarp pareiškėjų ir Leidyklos, atsiradusio dėl pastarosios padaryto ATGTĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo (parengtas išleisti kūrinys autorėms nepateiktas susipažinti), o analizavo rezultatą. Atsakovas pastebi, kad Leidyklos ir pareiškėjų atsakomybės klausimas turėjo būti išspręstas teisme, tačiau tai nebuvo padaryta civilinės bylos šalims sudarius taikos sutartį, patvirtintą Šiaulių apygardos teismo. Atsakovas akcentuoja, kad jis tik patvirtino A. K. prašyme išdėstytus faktus. Atsakovas atkreipia dėmesį į Leidyklos 2015 m. kovo 6 d. rašte Nr. 1 nurodytą aplinkybę, kad ši spausdinimui paruoštus mokymosi vadovus pareiškėjoms pateikė prieš išspausdinimą 2012 m., jos pačios juos išdalino Projekto dalyviams ir 4 mėnesius vedė Projekte numatytus mokymus naudodamos šiuos leidinius. Apie numanomus pažeidimus sužinota tik po pusantrų metų, kai A. K. kreipėsi į Šiaulių universitetą, iki tol pareiškėjos nesiėmė veiksmų klaidoms knygose ištaisyti.

39Atsakovas teigia, kad teisės aktais jam yra suteikta teisė spręsti, kokie duomenys yra reikalingi akademinės etikos ir / ar procedūros pažeidimams konstatuoti (Nuostatų 14 punkto 2 papunktis). Tačiau teisės aktai Kontrolieriui nesuteikia teisės atlikti ekspertizių, todėl, priimdamas ginčijamą sprendimą, jis vadovavosi Šiaulių universiteto ekspertų komisijos ir Europos socialinio fondo agentūros eksperto išvadomis (šios išvados nebuvo ginčijamos ar nuginčytos). Kontrolierius akademinės etikos aspektu vertino tik tris iš trylikos metodinių priemonių, nes dėl kitų knygų ekspertų nuomonės nesutapo arba nebuvo pateiktos.

40Atsakovas taip pat pabrėžia, kad Sprendimo rezoliucinė dalis atitinka MSĮ 18 straipsnio 12 dalį. Teisės aktai Kontrolieriui nesuteikia teisės priimti kitokius, negu išvardytieji, sprendimus, todėl rezoliucinė dalis negali būti suformuota pagal teismo nurodymą, tačiau nustatyti pažeidimai ir juos pagrindžiančios aplinkybės yra išsamiai išdėstyti Sprendimo aprašomojoje dalyje.

41Pareiškėjos R. G., A. K., E. M., R. P. ir K. R. pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti teismo sprendimą nepakeistą.

42Pareiškėjos nesutinka su atsakovo teiginiu, kad buvo nustatyti etikos, o ne teisės normų pažeidimai. Pareiškėjos nurodo, kad, nors etikos normų laikymasis grindžiamas savanoriškumu, yra atvejų, kai teisės aktai įpareigoja šių normų laikytis, jos yra valstybės sankcionuojamos ir tampa pozityviosios teisės dalimi, su kurios laikymusi siejamos tam tikros asmens teisės ir pareigos. Pareiškėjos atkreipia dėmesį į MSĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 53 straipsnio 4 dalį ir 64 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kuriuose, be kita ko, įtvirtinta, kad mokslo ir studijų personalas, susijęs su mokslo ir studijų veikla, privalo laikytis akademinės etikos kodekso. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Šiaulių universiteto statute (2013 m. gruodžio 10 d. redakcija). Be to, teismas pažymėjo, kad ginčijamame sprendime nurodoma, jog pareiškėjos pažeidė MSĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Šiaulių universiteto statuto 9 punkto 7 papunktyje įtvirtintą akademinės etikos principą.

43Pareiškėjos pastebi, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, sprendimas išviešinti akademinės etikos pažeidimų atvejus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomas poveikio priemone, per se sukeliančia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-459-556/2015, pagal analogiją taikytinas bylas dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ir Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimų). Pareiškėjos sutinka, kad kai kurie MSĮ 18 straipsnio 12 dalyje nurodyti sprendimai yra informacinio pobūdžio, tačiau ginčijamas sprendimas yra įpareigojantis ir turi įtakos pareiškėjų teisėms, pareigoms ir teisiniam statusui. Pareiškėjos teigia, kad dėl atsakovo Sprendimo jos prarado teisę būti atestuotomis už kadenciją ir taip įgyti teisę pretenduoti į pareigas sekančiai kadencijai, Šiaulių universitetas įgijo teisę jų atžvilgiu atlikti neeilinę atestaciją bei jos prarado teisę gauti profesoriaus ar docento pedagoginį vardą.

44Be to, kadangi atsakovas pripažino, jog nagrinėjamu atveju nėra išaiškintos pareiškėjų kaltei nustatyti reikšmingos aplinkybės, pareiškėjos teigia, kad jų atžvilgiu negali būti nustatyta pažeidimo sudėtis. Teismas pripažino, kad Kontrolierius neanalizavo priežasčių, dėl kurių mokymosi vadovų tekstuose galėjo atsirasti neatitikimai. Pareiškėjos pažymi, kad dėl to, jog autorystės pažeidimai padaryti dėl Leidyklos kaltės (tai nurodyta ir Europos socialinio fondo agentūros eksperto išvadoje bei Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartyje), o mokymosi vadovai po redagavimo ir maketavimo pareiškėjų peržiūrai nebuvo pateikti, jos negali būti laikomos kaltomis dėl akademinės etikos principų pažeidimo. Pareiškėjų nuomone, nenustačius pažeidimą padariusios subjekto, pažeidimo konstatavimas nėra galimas. Pareiškėjos taip pat mano, kad atsakovo paaiškinimas, jog Sprendimu buvo nustatytas ne tarnybinės etikos pažeidimas, o faktinė aplinkybė, akivaizdžiai neatitinka šio sprendimo turinio.

45Pareiškėjos pažymi, kad atsakovas neginčija, jog Sprendimas nebuvo tinkamai motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, kad jis surinktus duomenis Sprendime perrašė be jokios analizės arba, kad pats mokymosi vadovų netyrė. Atsakovas taip pat neatskleidė kokiais dokumentais vadovavosi, kokius atmetė ir kodėl, bei konkrečiai neįvardijo, kuriame leidinyje, kokio kito autoriaus tekstas buvo perrašytas pažeidžiant akademinės etikos reikalavimus, ir nenurodė, kokios taisyklės turi būti taikomos kitų asmenų autorystei nurodyti. Pareiškėjos atkreipė dėmesį į paties atsakovo teiginius, kad metodinių priemonių rengimas nėra reglamentuotas, todėl, tiriant numanomus pareiškėjų pažeidimus, buvo taikyta moksliniams darbams taikomų reikalavimų analogija.

46Teisėjų kolegija

konstatuoja:

47IV.

48Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2015 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. SP-5 „Dėl R. G., A. K., E. M., R. P. ir K. R. metodinių priemonių serijoje „Savivaldus mokymasis – mokymasis gyvenimui“ teisėtumo ir pagrįstumo.

49Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

50Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 3 d. sprendime konstatavęs, kad skundžiamas Sprendimas yra neaiškus, iš jo negalima suprasti Kontrolieriaus atliktų vertinimų bei duomenų, kuriais jis rėmėsi priimdamas sprendimą, neaiški ir Sprendimo rezoliucinė dalis, todėl jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pareiškėjų skundą tenkino dalyje: panaikino ginčijamą sprendimą ir įpareigojo atsakovą A. K. prašymą išnagrinėti iš naujo, kitą skundo dalį atmetė.

51Atsakovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

52Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, jis privalo patikrinti visą bylą. Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-3555/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį adm. byloje Nr. A444-341/2013; 2014 m. gegužės 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-706/2014 ir kt.).

53Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta praktika ir patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei nurodytiems argumentams, todėl jų iš naujo nekartoja.

54Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių nebuvo pasisakyta skundžiamame teismo sprendime, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad administracinis teismas kontrolės modelio bylose tikrina viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumą, todėl šiam teismo procesui yra būdinga tai, kad teismas tikrina, ar viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinį aktą, nepažeidė materialiosios ar proceso teisės normų, ar neperžengė savo kompetencijos ribų, ar nėra nustatyti kiti administracinio akto negaliojimo pagrindai (ABTĮ 3 straipsnis, 89 straipsnis). Pažymėtina, jog ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėjamu atveju, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų aiškinimo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl skundžiamo Sprendimo, įvertinęs Sprendimo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms pagrįstai konstatavo, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, todėl pagrįstai jį panaikino. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria A. K. prašymas įvertinti galimą plagiatą pareiškėjų, veikusių Šiaulių universiteto vardu, 13 leidinių serijoje „Savivaldus mokymasis – mokymasis gyvenimui“, išleistoje Šiaulių universiteto leidyklos 2012 m., perduotas nagrinėti Kontrolieriui iš naujo.

55Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1538, 21 punkte nustatyta, kad skundas kontrolieriui pateikiamas, nagrinėjamas ir sprendimas dėl pateikto skundo priimamas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka. Kontrolierius privalo raštu atsakyti pareiškėjui.

56Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad Kontrolierius gautą skundą išnagrinėja ir priima sprendimą ne vėliau kaip per 30 dienų. Dėl skunde nurodytų aplinkybių sudėtingumo ar dėl to, kad skundo nagrinėjimo metu prireikia gauti papildomos informacijos, skundo nagrinėjimo ir sprendimo dėl jo priėmimo terminas gali būti pratęstas iki 3 mėnesių nuo skundo gavimo dienos. Kontrolierius, išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą, priima atitinkamą sprendimą (18 straipsnio 12 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimu panaikinus skundžiamą Sprendimą, Kontrolierius teisės aktų nustatyta tvarka atitinkamai spręs dėl A. K. prašymo, todėl teismas nepagrįstai įpareigojo Kontrolierių išnagrinėti A. K. prašymą.

57Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamas Sprendimas nėra individualus teisės aktas, jis yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjoms neprivalomas. Įvertinusi skundžiamą Sprendimą ir jame padarytas išvadas, teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendime ne tik konstatuoti pareiškėjų padaryti akademinės etikos ir procedūrų pažeidimai, bet Sprendimo rezoliucinės dalies 1 dalimi nuspręsta apie priimtą sprendimą informuoti Šiaulių universitetą ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją, o Spendimo 2 dalimi nuspręsta – viešinti Kontrolieriaus nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų atvejus, t. y. informuoti apie Kontrolieriaus sprendimą pareiškėjas, A. K., Šiaulių universiteto leidyklą, Europos socialinio fondo agentūrą, Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Autorių teisių skyrių.

58Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 patvirtintų Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų 23 punkte nustatyta, kad Kontrolieriaus priimti sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje administracinėje byloje nagrinėdamas pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundą buvo atsisakyta priimti dėl to, kad jis nesukelia pareiškėjoms jokių teisinių pasekmių, nurodė, kad pareiškėjoms Sprendimu kils atitinkamos teisinės pasekmės, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad Sprendimas nesukelia pareiškėjoms teisinių pasekmių, nepagrįsti ir atmestini.

59Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, tačiau nepagrįstai įpareigojo Kontrolierių išnagrinėti A. K. prašymą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sprendimo dalis, kuria Kontrolierius įpareigotas išnagrinėti A. K. prašymą, naikinama, tačiau atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

60Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

61Atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus apeliacinį skundą atmesti.

62Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą pakeisti panaikinant sprendimo dalį, kurioje Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius įpareigotas A. K. prašymą išnagrinėti iš naujo.

63Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį palinkti nepakeistą.

64Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjos R. G., A. K., E. M., R. P. ir K. R. (toliau – ir pareiškėjos)... 5. Pareiškėjos skunde nurodė, kad Sprendime konstatuota, jog jos pažeidė... 6. Pareiškėjos pažymėjo, kad, pagal Šiaulių universiteto vykdytą Europos... 7. A. K. 2015 m. sausio 27 d. pateikė skundą Kontrolieriui, kuris pripažino... 8. Pareiškėjos teigė, kad atsakovas savarankiškai neatliko tyrimo, nevertino... 9. Pareiškėjos pastebėjo, kad Sprendimo 5 puslapio 4 pastraipoje nurodyta... 10. Pareiškėjos pažymėjo, kad tekstas naudotas metodinėje priemonėje, kuriai... 11. Pareiškėjos manė, kad tik svetimų minčių naudojimas savo vardu,... 12. Atsakovas Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius... 13. Atsakovas paaiškino, kad ji atliko tyrimą pagal A. K. prašymą įvertinti... 14. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Šiaulių universiteto leidyklos... 15. Atsakovas nurodė, kad, atsižvelgiant į pareiškėjų mokymosi vadovo... 16. II.... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu... 18. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros... 19. Teismas pastebėjo, kad Kontrolieriaus tarnyba 2015 m. vasario 13 d. raštais... 20. Kontrolieriaus tarnyba 2015 m. vasario 23 d. raštu Nr. S-95 paprašė VšĮ... 21. Kontrolieriaus tarnyba 2015 vasario 24 d. raštu Nr. S-97 kreipėsi į... 22. Kontrolieriaus tarnyba 2015 m. vasario 24 d. raštu Nr. S-98 kreipėsi į... 23. Teismas taip pat nustatė, kad 2011 m. gruodžio 19 d. Šiaulių universiteto... 24. Pareiškėjos 2013 m. birželio 4 d. prašymu kreipėsi į VšĮ „Šiaulių... 25. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos R. G., K. R., R. P. ir A.... 26. Teismas pastebėjo, jog ginčijamame atsakovo sprendime nurodoma, kad... 27. Teismas nurodė, kad Kontrolieriaus tarnybos uždavinius, funkcijas, teises,... 28. Teismas pažymėjo, kad A. K. kreipimasis, dėl kurio pradėtas tyrimas,... 29. Teismo manymu, nepaisant surinktų duomenų, Sprendimo turinį sudaro kai... 30. Teismas taip pat pažymėjo, kad tyrimo metu buvo surinkta ir vienas kitą... 31. Teismas akcentavo, jog pareiškėjos skunde kaip pažeidimą pagrįstai nurodė... 32. Teismas pažymėjo, kad Sprendimo rezoliucinė dalis taip pat nebuvo neaiški.... 33. Teismas nusprendė, kad Sprendimas neatitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalies... 34. III.... 35. Atsakovas Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius... 36. Atsakovas mano, kad ginčijamas sprendimas nėra individualus teisės aktas,... 37. Atsakovas pažymi, kad akademinės etikos pažeidimas nėra grindžiamas... 38. Atsakovas nesutinka ir su teismo teiginiais, kad jis neanalizavo ir... 39. Atsakovas teigia, kad teisės aktais jam yra suteikta teisė spręsti, kokie... 40. Atsakovas taip pat pabrėžia, kad Sprendimo rezoliucinė dalis atitinka MSĮ... 41. Pareiškėjos R. G., A. K., E. M., R. P. ir K. R. pateiktame atsiliepime į... 42. Pareiškėjos nesutinka su atsakovo teiginiu, kad buvo nustatyti etikos, o ne... 43. Pareiškėjos pastebi, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde,... 44. Be to, kadangi atsakovas pripažino, jog nagrinėjamu atveju nėra... 45. Pareiškėjos pažymi, kad atsakovas neginčija, jog Sprendimas nebuvo tinkamai... 46. Teisėjų kolegija... 47. IV.... 48. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos... 49. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis... 50. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 3 d. sprendime... 51. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu,... 52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Administracinių bylų... 53. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta praktika ir patikrinusi bylą ABTĮ... 54. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių nebuvo pasisakyta... 55. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos... 56. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 11 dalyje... 57. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad... 58. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d.... 59. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 60. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 61. Atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus... 62. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą... 63. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d.... 64. Nutartis neskundžiama....