Byla 2-844/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilnius apygardos teismo 2012 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai Loretai Lipnickienei dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas: pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėja L. Lipnickienė atsakovo Lietuvos Respublikos vardu pažeidė politiniu pagrindu ieškovo teises ir taikė dvigubus teisingumo standartus bei vykdė diskriminaciją ieškovo atžvilgiu civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011 nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme metu; įpareigoti atsakovus Lietuvos Respubliką ir Vilniaus apygardos teismą pašalinti minėtus ieškovo teisių pažeidimus; priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 301 762,50 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį. Teismas nurodė, kad, remdamasis CK 6.271 straipsniu, asmuo turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atlyginti už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-3812-603/2011 priimtą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, apeliacinis skundas yra priimtas, todėl minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, taigi šiuo teismo sprendimu galimai pažeistas (neapgintas) teises ieškovas CPK nustatyta tvarka toliau gina apeliaciniame procese. Teismas ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, laikydamas, kad dėl tų pačių valdžios institucijų veiksmų – nagrinėjant civilinę bylą atliktų procesinių veiksmų ir priimto teismo sprendimo – ieškovas kreipėsi į teismą apeliacine tvarka, t. y. gina savo teises ir teisėtus interesus kita nei šiame ieškinyje nurodyta civilinių teisių gynimo teisme tvarka. Teismas išaiškino, kad pasibaigus minėtam apeliaciniam procesui ieškovas turės teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais išnagrinėtoje civilinėje byloje padarytos žalos atlyginimo.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį ir perduoti klausimą kitam apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Konstitucijos 30, 109 straipsnius, CPK 1.138 straipsnį, kadangi pažeidžiamos CPK 5, 6 straipsnių, 279 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias suinteresuotas asmuo turi teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymu saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsitesėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.

102. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, nes ieškinio priėmimą siekia išspręsti to paties teismo, dėl kurio tyčiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo kreipiamasi į teismą teisminės gynybos, teisėja. Šališka ir priklausoma nutartis naikintina, o klausimas perduotinas kitos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

113. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1-3 punktų nuostatas. Pirma, pats ieškinys negali būti vienu ir tuo pačiu metu nenagrinėtinas teisme ir neteismingas tam teismui, nes pagal CPK 137 straipsnio 3 dalį skundžiamoje teismo nutartyje privalomai nenurodyta, į kurią instituciją ar teismą reikia kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui. Antra, skundžiamoje teismo nutartyje taip pat nenurodyta, kokios išankstinės įstatymų nustatytos tvarkos šiai bylų kategorijai ne teismo tvarka ieškovas nesilaikė. Trečia, teismas nenurodė motyvų, kuriais būtų pagrįstas teisėtas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1-3 punktų taikymas, todėl nutartis naikintina pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

124. Teismas netinkamai taikė ir pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nes išaiškino, kad neva šis ieškinys yra tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-3812-603/2011. Tačiau skundžiamoje teismo nutartyje nėra motyvų, pagrindžiančių šią išvadą.

135. Teismas nukrypo nuo Konstitucinio Teismo suformuotos precedento taikymo praktikos civiliniame procese. Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-663-7-479/2012, Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-2433-413/2011 ir kitose jau nagrinėjami ir priimti ieškiniai kaip šioje civilinėje byloje ir naiviai sukčiaujant bandoma per paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, pasinaudojant mano suėmimo šantažu, priimti sprendimus už akių ar palikti ieškinį nenagrinėtą.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis), o CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kuomet teismas atsisako priimti ieškinį. Pirmosios instancijos teismas ieškovo A. B. ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nurodydamas, kad ši teisės norma taikytina ir tais atvejais, kai įstatymu yra nustatyta kita, nei teismui pateiktame ieškinyje nurodyta, civilinių teisių gynimo teisme tvarka, arba jei ieškinys laikinai – kreipimosi į teismą momentu – nenagrinėtinas teisme. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

16Ieškovas nurodo, kad žala jam padaryta dėl civilinės bylos nagrinėjimo metu teismo priimtų procesinių sprendimų ir teismo atsisakymo vertinti bylos faktines aplinkybes, t. y. ieškovas ieškinį reiškia dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų (neveikimo) nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo (CK 6.272 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad šiuo atveju valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei, kuri turi būti konstatuota įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 4 d. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-926/2000). Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, t.y. skundžiant priimtą teismo sprendimą ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka. Tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti. Galiojantys įstatymai nenumato jokios kitos teismo veiksmų teisėtumo kontrolės formos. Teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia, nei instancinė, tvarka pažeistų Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą.

17Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-3812-603/2011 priimtą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. spendimą apskundė apeliacine tvarka. Taigi, ieškovas teismo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ketina pašalinti apeliacine tvarka skųsdamas priimtą teismo sprendimą. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad pasibaigus apeliaciniam procesui, ieškovas turės teisė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais išnagrinėtoje civilinėje byloje padarytos žalos atlyginimo.

18Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

19Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas: pripažinti, kad atsakovai... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 3 d. nutartimi atsisakė priimti... 7. III. Atskirojo skundo argumentai... 8. Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 9. 1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Konstitucijos 30, 109 straipsnius, CPK... 10. 2. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, nes ieškinio priėmimą siekia... 11. 3. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1-3 punktų nuostatas.... 12. 4. Teismas netinkamai taikė ir pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 5... 13. 5. Teismas nukrypo nuo Konstitucinio Teismo suformuotos precedento taikymo... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad... 16. Ieškovas nurodo, kad žala jam padaryta dėl civilinės bylos nagrinėjimo... 17. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas civilinėje... 18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo... 19. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą....