Byla 2-1088/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos apeliaciniam teismui ir teisėjams E. Ž. ir A. D., Panevėžio apygardos teismui ir teisėjai B. J., Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai Z. S. dėl dvigubų teisingumo standartų taikymo ir diskriminacijos vykdymo bei dėl to padarytos žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovai Lietuvos apeliacinis teismas ir teisėjai E. Ž. su A. D. ir Panevėžio apygardos teismas su teisėja B. J. atsakovo Lietuvos Respublikos vardu pažeidė jo teises ir taikė dvigubus teisingumo standartus bei vykdė diskriminaciją jo atžvilgiu civilinių bylų Nr. 2-343-212/2011 ir Nr. 2-530-198/2011 nagrinėjimo Panevėžio apygardos teisme metu, o atsakovas Vilniaus apygardos teismas ir teisėja Z. S. taikė dvigubus standartus ir vykdė diskriminaciją jo atžvilgiu, kad civilinė byla Nr. 2-1669-160/2012 dėl minėtais atsakovų veiksmais padarytos žalos atlyginimo nebūtų perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir nebūtų sujungta su nagrinėjama civiline byla Nr. 2-1812-479/2011, įpareigoti atsakovus Lietuvos apeliacinį teismą ir Panevėžio apygardos teismą pašalinti padarytus jo teisių pažeidimus civilinių bylų Nr. 2-343-212/2011 ir Nr. 2-530-198/2011 nagrinėjimo metu, priteisti jam iš atsakovo Lietuvos Respublikos 150 054,53 Lt turtinės žalos ir 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už jo teisių pažeidimus civilinių bylų Nr. 2-343-2012/2011, Nr. 2-530-198/2011 ir Nr. 2-1669-160/2012 nagrinėjimo metu.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

7Teismas nurodė, kad teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, t.y. skundžiant priimtą teismo sprendimą ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka. Ieškovas A. B. padavė ieškinį dėl dvigubų teisingumo standartų taikymo ir diskriminacijos vykdymo Panevėžio apygardos teisme civilinių bylų Nr. 2-343-212/2011 ir Nr. 2-530-198/2011 nagrinėjimo metu ir dėl to padarytos žalos atlyginimo, tačiau iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad ieškovas A. B. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-343-212/2011, ir 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-530-198/2011, yra apskundęs apeliaciniais skundais Lietuvos apeliaciniam teismui, t. y. minėti sprendimai yra neįsiteisėję ir ieškovas savo teises toliau gina instancine tvarka. Teismas nurodė, kad ieškovo ieškinyje nurodytų kaip neteisėtų bei pažeidžiančių jo teises teismo ir teisėjų veiksmų, kurie yra teismo procesiniai veiksmai byloje, teisėtumo tikrinimas ne instancine tvarka, bet nagrinėjamoje civilinėje byloje reikštų kitoje teismo išnagrinėtoje byloje teismo procesinių veiksmų ir priimtų sprendimų bei nutarčių revizavimą bei kvestionavimą, todėl ieškovo A. B. ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartį ir perduoti klausimą kitam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas pažeidė CPK 21, 69 straipsnio nuostatas, nes nutartį priėmė šališkas ir priklausomas teismas ir šio teismo teisėja, nes tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek šio teismo teisėjai yra įtraukti bendraatsakovais byloje, o ieškinio pagrindas ir dalykas susiję su Vilniaus apygardos teismo ir šio teismo teisėjų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Todėl ieškinio priėmimo klausimas turėjo būti perduotas kitam pirmosios instancijos teismui nagrinėti.
  2. Teismas nukrypo nuo Konstitucinio Teismo suformuotos precedento taikymo praktikos civiliniame procese, pagal kurią nagrinėdami civilines bylas teismai privalo vadovautis Konstitucija, įstatymais, Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais bei kitų teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais dėl tų pačių faktų ir aplinkybių nustatymo. Lietuvos apeliacinis teismas yra nustatęs, kad toks ieškinys yra priimtinas ir nagrinėtinas teisme tiek Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-663-479/2012, tiek Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2433-413/2011, tiek Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1699-160/2012, tiek kitose civilinėse bylose.
  3. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas, CK 1.138, 6.272 straipsnių nuostatas, CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei Konstitucijos 109 straipsnio nuostatas ir pažeidė CPK 5, 6, 7, 17 straipsnius, 279 straipsnio 4 dalį, suteikiantį teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ir įstatymu saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas nėra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
  4. Teismas nenurodė į kurią instituciją kreiptis, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nes jokio laikino ieškinio nenagrinėjimo teisme CPK 137 straipsnis nenustato.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

12Apeliantas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas negalėjo spręsti jo ieškinio priėmimo klausimo, nes šis teismas ir jo teisėjai patys yra atsakovai pagal apelianto pareikštą ieškinį.

13Teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu (CK 6.272 str. 2 d.). Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties. Jeigu ieškovas ieškinyje dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovais patraukė ne valstybę, bet teisėjus ar teismus, ieškinio priėmimo klausimą sprendžiantis teismas civilinės bylos iškėlimo stadijoje, išsiaiškinęs ieškovo tikrąją valią ir nustatęs, kad ieškovas siekia žalos atlyginimo dėl teisėjų ar teismų priimtų procesinių sprendimų, turi išaiškinti ieškovui, kad teismai, teisėjai turi imunitetą nuo civilinės atsakomybės ir pagal tokį ieškinį negali būti traukiami atsakovais (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nenusišalino nuo ieškinio priėmimo klausimo sprendimo ir kaip negalintis būti atsakovu byloje nepažeidė principo, kad niekas negali būti teisėjas savo paties byloje. Analogiškos praktikos laikytasi ir kitose bylose, kuriose tas pats apeliantas A. B. atskiruosiuose skunduose argumentavo, jog teismas, kuris pats patrauktas atsakovu byloje dėl nagrinėjant civilinę bylą padarytos žalos atlyginimo, negalėjo spręsti jo ieškinio priėmimo klausimo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-881/2012).

14Kitas apelianto argumentas, kad teismas nukrypo nuo precedento doktrinos taikymo, yra nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, t. y. skundžiant priimtą teismo sprendimą ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka. Tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti. Galiojantys įstatymai nenumato jokios kitos teismo veiksmų teisėtumo kontrolės formos. Teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia, nei instancinė, tvarka pažeistų Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-926). Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-844/2012, remdamasis minėta Aukščiausiojo Teismo praktika ir analogiškoje situacijoje, kurioje tas pats apeliantas kėlė tuos pačius argumentus, nurodė, kad ieškovas teismo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ketina pašalinti apeliacine tvarka skųsdamas priimtą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškinį, paliko nepakeistą. Taigi nuo precedento doktrinos nebuvo nukrypta.

15Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad procesinius sprendimus Panevėžio apygardos teismuose nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-343-212/2011 ir 2-530-198/2011 apeliantas yra apskundęs Lietuvos apeliaciniam teismui, t. y. apeliantas savo teises toliau gina instancine tvarka. Ieškovo ieškinyje nurodytų kaip neteisėtų bei pažeidžiančių jo teises teismo ir teisėjų veiksmų, kurie yra teismo procesiniai veiksmai byloje, teisėtumo tikrinimas ne instancine tvarka, bet naujai siekiamoje užvesti byloje, reikštų kitoje byloje, kuri dar nėra išnagrinėta, priimtų teismo procesinių veiksmų ir sprendimų revizavimą, todėl toks ieškinys nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

16Aplinkybė, jog teismas nutartyje nenurodė, į kurią instituciją apeliantui kreiptis, jei ieškinys nenagrinėtinas teisme, nesudaro proceso teisės normų pažeidimo, nes apelianto nurodomoje situacijoje nėra papildomos institucijos, kuri galėtų priimti ir išnagrinėti tokio turinio ieškinį, kol apeliantas savo teises gina instancine tvarka kitose jau nagrinėjamose bylose. CPK 137 straipsnio 3 dalies formuluotė, jog „nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme“ taikoma tais atvejais, kai egzistuoja kita kompetentinga institucija, kuri turi kompetenciją nagrinėti keliamą klausimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas savo teises toliau gina instancine tvarka, todėl apelianto pateiktas ieškinys nenagrinėtinas nei teismuose, nei kitose institucijose. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pasibaigus apeliaciniam procesui, ieškovas turės teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais išnagrinėtoje civilinėje byloje padarytos žalos atlyginimo.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Atskirojo skundo netenkinti.

19Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai