Byla 3K-3-107/2012
Dėl supaprastinto atviro konkurso nutraukimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lodvila“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lodvila“ ieškinį atsakovui savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ dėl supaprastinto atviro konkurso nutraukimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių viešojo pirkimo objekto apibrėžtį pagal Lietuvos Respublikos saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymą, aiškinimo ir taikymo.

6Atsakovas 2011 m. vasario 25 d. paskelbė atvirą konkursą „Bekontakčių intelektinių nuotolinio veikimo elektroninių kortelių viešasis pirkimas“; konkurso sąlygose nurodė pirkimo objektą – bekontaktes intelektinės nuotolinio veikimo elektroninės korteles. Skelbime apie pirkimą nurodė, kad perkamos elektroninės kortelės bus naudojamos elektroniniams viešojo transporto bilietams. Konkursas vykdomas užtikrinant projekto „Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas” tęstinumą. Ieškovas 2011 m. kovo 16 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl galimo konkurso sąlygų prieštaravimo imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, nes konkurso sąlygose nenustatytas privalomas reikalavimas tiekėjams turėti saugiųjų dokumentų ar saugiųjų dokumentų blankų gamybos licenziją. Atsakovas 2011 m. kovo 17 d. netenkino ieškovo pretenzijos, nurodydamas, kad perkamas objektas nėra saugusis dokumento blankas pagal Lietuvos Respublikos saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymą (toliau – SDSDBGĮ), todėl tokio reikalavimo tiekėjams nustatymas ribotų konkurenciją ir pažeistų Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatytus viešųjų pirkimų principus. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu, kreipėsi į teismą ir argumentavo, kad skelbime apie pirkimą nurodyta, jog atsakovo perkamos kortelės bus naudojamos elektroniniams viešojo transporto bilietams; atsakovas patvirtino, kad pirkimo objektas bus ne tik kortelių pirkimas, bet ir papildomos paslaugos, t. y. kortelių aktyvavimo paslaugos, kurias suteikus, kortelėje aktyvuojamas elektroninis viešojo keleivinio transporto bilietas, todėl tokia kortelė turėtų būti laikoma jei ne keleivinio transporto bilietu, tai bent jau keleivinio transporto bilieto blanku. Dėl to, ieškovo įsitikinimu, konkurso pirkimo objektu turėjo būti keleivinio transporto bilietų blankų ir e-bilieto aktyvavimo paslaugų pirkimas. Ieškovas nurodė, kad atsakovo perkamos bekontaktės intelektinės nuotolinio veikimo elektronines kortelės turi būti laikomos keleivinio transporto bilieto blanku, nes, tik įdiegus kortelėse visas saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinės apsaugos nustatymo komisijos reikalaujamas technologines apsaugos priemones, bus galima užtikrinti saugų elektroninio keleivinio transporto bilieto naudojimą bei apskaitą; kitu atveju, jei perkamos bekontaktės intelektinės nuotolinio veikimo elektronines kortelės bus be pakankamų technologinės apsaugos priemonių, kils grėsmė, jog kortelės, kartu ir jose aktyvuoti elektroniniai keleivinio transporto bilietai gali būti padirbti, taip pat gali būti neužtikrinta pakankama keleivinio transporto bilietų buhalterinės apskaitos kontrolė. Pagal SDSDBGĮ keleivinio transporto bilieto ir jo blankų gamybos veikla yra valstybės licencijuojama, todėl, ieškovo teigimu, reikalavimo turėti licenciją neįrašymas į viešojo konkurso sąlygas yra įstatymo, reikalaujančio turėti tokią licenciją, nuostatų pažeidimas, todėl toks reikalavimas privalėjo būti įtrauktas į konkurso sąlygas. Juolab kad iki ginčo konkurso tiek atsakovui, tiek VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ teiktos analogiškos e-bilieto kortelės buvo pripažįstamos saugiuoju dokumentų blanku tiek atsakovo bei viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“, tiek ir Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Kadangi teisinis reglamentavimas nepasikeitęs, tai ginčo konkurse buvo privaloma užtikrinti, kad pirkimo objektas ir konkurso sąlygos atitiktų imperatyviuosius reikalavimus, nustatytus SDSDBGĮ 2 straipsnyje ir 18 straipsnio 1 dalyje. Ieškovas prašė teismo pripažinti atsakovo vykdomą atvirą konkursą „Bekontakčių intelektinių nuotolinio veikimo elektroninių kortelių viešasis pirkimas“ niekiniu ir negaliojančiu ir įpareigoti atsakovą nutraukti pirkimo procedūras.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovo keliama abejonė dėl ginčijamo konkurso sąlygų atitikties imperatyviosioms įstatymų nuostatoms yra neatskiriamai susijusi su ginčo pirkimo objekto apibrėžtimi, t. y. siekiant išspręsti ieškovo reikalavimo pagrįstumą, būtina nustatyti ginčo pirkimo objekto apibrėžties konkurso dokumentuose teisingumą. Teismas, vadovaudamasis VPĮ, vertino, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistos įstatyme nustatytos viešojo pirkimo procedūros, taip pat viešųjų pirkimų principai, ir pažymėjo, kad viešųjų pirkimų objektą apibrėžia perkančioji organizacija, atsižvelgdama į savo poreikius, o teismas, vertindamas viešojo pirkimo sąlygų atitiktį įstatymo reikalavimams, pirkimo objektą vertina taip, kaip jis apibrėžtas perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose. Taigi, teismas negali nustatyti kitokio viešojo pirkimo objekto nei jis nustatytas pirkimo dokumentuose, taip pat negali įpareigoti perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose pakeisti pirkimo objekto apibrėžtį, nes tai yra išimtinė perkančiosios organizacijos, kaip pirkimo sutarties šalies (pirkėjo), kompetencija. Teismas, vertindamas atsakovo argumentus, kad ginčo pirkimu buvo siekiama įgyti bekontaktes intelektines nuotolinio veikimo elektronines korteles, kurių tik viena iš panaudojimo galimybių – panaudojimas Vilniaus miesto viešojo transporto e-bilietui, nurodė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1539 patvirtintą Elektroninių mikromokėjimų ir identifikavimo sistemos plėtros 2007–2017 m. programą nekontaktinė elektroninė kortelė turėtų būti naudojama ne tik kaip transporto bilietas, bet ir kaip automobilių stovėjimo, mokinio kortelė ir kt. Dėl to teismas sutiko su atsakovu, kad jau vien dėl šios priežasties ginčijamo konkurso objekto nėra pagrindo sutapatinti su keleivinio transporto bilietu ar jo blanku. Teismas taip pat pripažino pagrįstu atsakovo argumentą, kad SDSDBGĮ taikymas, atsižvelgiant į šio įstatymo paskirtį ir jame nurodytus saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų apsaugos būdus, aiškiai apribojamas materialiaisiais dokumentais, t. y. pagal SDSDBGĮ 2 straipsnio 11 dalį saugiojo dokumento ar saugiojo dokumento blanko technologinės apsaugos lygis – saugiojo dokumento ar saugiojo dokumento blanko apsaugos nuo klastojimo lygis, priklausantis nuo saugiajame dokumente ar saugiajame dokumento blanke esančių privalomų skirtingų lygių saugiojo ar saugiojo dokumento blanko technologinės apsaugos priemonių skaičiaus. Saugiojo dokumento ar saugiojo dokumento blanko technologinės apsaugos priemonės – specialiosios medžiagos ir būdai, naudojami saugiajam dokumentui ar saugiajam dokumento blankui nuo klastojimo apsaugoti (SDSDBGĮ 2 straipsnio 27 dalis). Teismo teigimu, byloje nenustatyta, kad tokios privalomos saugumo priemonės bus taikomos atsakovo perkamoms bekontaktėms intelektinėms nuotolinio veikimo elektroninėms kortelėms, todėl nebuvo pagrindo teigti, jog jų tiekėjas turėtų atitikti reikalavimus, SDSDBGĮ nustatytus saugiųjų dokumentų ar saugiųjų dokumentų blankų gamintojams. Teismas atmetė kaip teisiškai nereikšmingus ieškovo argumentus, susijusius su tokių apsaugos priemonių taikymo tikslingumu, atsižvelgiant į galimus atsakovo perkamų kortelių panaudojimo būdus, nes, sprendžiant klausimą dėl viešųjų pirkimų procedūros teisėtumo, konkretaus pirkimo tikslingumas nevertinas. Teismas pažymėjo, kad konkurso sąlygų (ypač tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų) nustatymo ir tiekėjų pasiūlymų vertinimo etapuose itin svarbus proporcingumo principas; negalima nustatyti tokių reikalavimų, kurie būtų pertekliniai perkančiajai organizacijai siekiant tikslo įsitikinti dėl tiekėjo patikimumo, todėl VPĮ 32 straipsnyje įtvirtinta „minimalių“ reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai sąvoka suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą atsižvelgti į tikslų ir priemonių pusiausvyrą. Teismo įsitikinimu, nenustačius, kad ieškovo nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams buvo būtini atsižvelgiant į konkurso dokumentuose nurodytą pirkimo objektą, nebuvo pagrindo teigti, jog atsakovas, nenustatydamas tokio reikalavimo konkurso sąlygose, pažeidė imperatyviąsias įstatymų nuostatas, todėl ieškovo reikalavimas nutraukti konkurso procedūras teismo pripažintas nepagrįstu.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija, vertindama argumentus dėl ginčo viešojo pirkimo objekto pripažinimo saugiuoju dokumentu, viešojo transporto bilietu, nurodė, kad, atsižvelgiant į SDSDBGĮ apibrėžtą keleivinio transporto bilieto sąvoką bei dokumento sampratą, nebuvo pagrindo pripažinti, jog elektroninė kortelė, kol į ją neįkelta informacija, laikytina dokumentu (saugiuoju dokumentu), taip pat transporto bilietu, nes elektroninė kortelė pati savaime nėra informacija, o yra tik informacijos laikmena, į kurią ši informacija įrašoma. Atsakovas ginčo pirkimo objektu buvo nurodęs bekontaktes intelektines nuotolinio veikimo elektronines korteles, į kurias pagal techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus bus galimybė įkelti tam tikrus duomenis. Pagal atsakovo pirkimo dokumentuose apibrėžtą pirkimo objektą kolegija padarė išvadą, kad perkama elektroninė kortelė nebuvo tiesiogiai susieta su viešojo transporto bilietu, todėl tai nereiškė, jog minėtos kortelės bus naudojamos tik pagal šią paskirtį ir nebus naudojamos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1539 patvirtintoje Elektroninių mikromokėjimų ir identifikavimo sistemos plėtros 2007–2017 m. programoje numatytai kortelės paskirčiai, pavyzdžiui, kaip automobilių stovėjimo kortelė. Be to, pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2011 m. vasario 1 d. raštą Nr. 2-583(51) elektroninės kortelės (elektroninio bilieto kortelės) nepriskirtinos dokumentams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pripažinti ginčo pirkimo objektą keleivinio transporto bilietu.

10Kolegija, pasisakydama dėl ginčo viešojo pirkimo objekto pripažinimo saugiojo dokumento blanku, sistemiškai aiškindama SDSDBGĮ, pažymėjo, kad šio įstatymo teisiniai reikalavimai, kurie nustatyti saugiesiems dokumentams ir jų blankams, yra susiję su materialiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis galėtų būti grafiniai elementai, popieriaus reljefas, vandens ženklai, šviesą atspindintys elementai ir pan., bet ne su skaitmeninėmis (elektroninėmis) apsaugos priemonėmis, t. y. SDSDBGĮ nėra nuostatų, susijusių su elektroninių saugumo priemonių panaudojimu. Dėl to SDSDBGĮ reikalavimai netaikytini tiems dokumentų blankams, kurie yra elektroninės formos. Nagrinėjamu atveju elektroninei kortelei buvo keliamas reikalavimas turėti lustą, į kurį įrašoma informacija, kortelė turės būti aktyvuojama duomenis įrašant į kortelės sektorius, kurie rakinami tranzitiniais raktais ir pan., duomenų mainai vykdomi bekontakčiu būdu per nuskaitymo įrenginį, t. y. bilietas būtų įrašomas elektroninėje kortelėje esančiame luste skaitmeniniu būdu ir bilieto informacija gali būti nuskaityta tik elektroninėmis priemonėmis, atpažįstančiomis įrašytą skaitmeninę informaciją, nepaisant to, kad ant pačios elektroninės kortelės spausdinama tam tikra informacija. Kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad ginčo viešojo pirkimo objektas nelaikytinas saugiojo dokumento blanku, nepaisant to, jog atsakovas yra patvirtinęs dabar naudojamos Vilniaus miesto viešojo transporto elektroninio bilieto kortelės privalomąją formą remiantis SDSDBGĮ reikalavimais ir Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra tokį elektroninį bilietą įregistravusi kaip saugųjį dokumentą, tačiau šiuo metu naudojama Vilniaus miesto viešojo transporto elektroninio bilieto kortelė yra kitokio tipo, informacija perduodama nuskanuojant brūkšninį kodą – brūkšninio kodo ID, kuris atspausdinamas ant pačios kortelės.

11III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

12Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl netinkamos viešojo pirkimo objekto apibrėžties. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo dokumentus sudarančių dokumentų ir duomenų apibrėžtį, bei pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų leistinumą; padarė nepagrįstą išvadą, kad perkamos kortelės skirtos ne tik viešojo transporto bilietams, bet ir kitoms paslaugoms, tačiau byloje nenustatyta kitų perkamų kortelių panaudojimo būdų, todėl teismai turėjo konstatuoti, kad perkamų kortelių panaudojimo sritis buvo tik jų naudojimas elektroniniams viešojo transporto bilietams. Byloje taip pat nenustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1539 patvirtinta Elektroninių mikromokėjimų ir identifikavimo sistemos plėtros 2007–2017 m. programa yra sudėtinė atsakovo paskelbto konkurso pirkimo dokumentų dalis, todėl teismo išvada, jog nustatant pirkimo objektą reikėjo atsižvelgti ir į šį dokumentą, prieštarauja VPĮ 2 straipsnio 21 daliai ir CPK 177 straipsnio 3 daliai.
  2. Dėl ginčo viešojo pirkimo objekto pripažinimo saugiuoju dokumentu. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias keleivinio transporto elektroninio bilieto kortelės priskyrimą saugiesiems dokumentams. Kasatoriaus teigimu, atsakovas pirko keleivinio transporto elektroninio bilieto kortelę ir šis pirkimo objektas pagal funkcijas yra identiškas SDSDBGĮ 2 straipsnio 3 punkte įtvirtintai keleivinio transporto bilieto sąvokai. Aplinkybė, kad keleivinio transporto bilietas elektroninio bilieto kortelėje negalės būti naudojamas pagal funkcinę paskirtį iki bus papildytas, teisine prasme nėra esminė, nes tokios išlygos nenustatyta SDSDBGĮ. Juolab kad atsakovas konkurso sąlygų priedo Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 7 dalyje „Kortelės aktyvavimas“ bei atsakymuose į tiekėjų klausimus nurodė, jog pirkimo objektas apima ne tik kortelių tiekimą, bet ir kortelių aktyvavimo paslaugas. Taigi atsakovas, pirkimo objektu nurodydamas keleivinio transporto bilietą – saugųjį dokumentą, pagal SDSDBGĮ 13 straipsnio 2 dalį privalėjo pirkimo dokumentuose nurodyti, kad saugieji dokumentai bus gaminami vadovaujantis SDSDBGĮ ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybą. Analogiškas išvadas yra padarę Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2302-173/2011 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1625/2011, kurioje ieškovo UAB „Lodvila“ ieškinys atsakovui AB „Autrolis“ dėl identiško pirkimo objekto buvo patenkintas.
  3. Dėl saugiojo dokumento įvertinimo ir priskyrimo technologinės apsaugos lygiui ir polygiui. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau yra patvirtinęs šiuo metu naudojamos Vilniaus miesto viešojo transporto elektroninio bilieto kortelės privalomąją formą remiantis SDSDBGĮ reikalavimais, pažeidė imperatyviąsias SDSDBGĮ 6 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias keleivinio transporto bilietus, nesvarbu kokioje laikmenoje (popieriuje ar plastikinėje kortelėje) jie užfiksuoti, vertina ir technologinės apsaugos lygiui ir polygiui priskiria arba nepriskiria tarpžinybinė Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinės apsaugos nustatymo komisija, o atsakovas tokios kompetencijos neturi. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (atsakovo direktoriaus 2008 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. 9 „Dėl Vilniaus miesto viešojo transporto elektroninio bilieto kortelės ir Vilniaus miesto viešojo transporto vienkartinio bilieto privalomųjų formų patvirtinimo“) patvirtino, kad atsakovas viešojo transporto elektroninio bilieto kortelės privalomąją formą jau yra patvirtinęs ir yra kreipęsis dėl jos įvertinimo į komisiją. Tai reiškia, kad atsakovas norėdamas užsakyti pagaminti naujo tipo ar naujos formos keleivinio transporto elektroninio bilieto kortelę, dar prieš paskelbdamas ginčo viešojo pirkimo konkursą, remdamasis SDSDBGĮ 9 straipsniu, turėjo patvirtinti naujos formos privalomą elektroninio bilieto formą ir dėl perkamo objekto įvertinimo kreiptis į komisiją, o ne pats spręsti dėl dokumento pripažinimo saugiuoju.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad kasatoriaus argumentai dėl viešojo pirkimo objekto apibrėžties nepagrįsti, nes atsakovas tiek pirkimo sąlygose, tiek raštuose bendraudamas su tiekėjais nurodė, jog pirkimo objektas nėra elektroninio keleivinio transporto bilietas ar keleivinio transporto bilieto blankas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes, padarė teisingą išvadą dėl perkamo objekto paskirties. Pagal VPĮ 25 straipsnį perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje gali apibūdinti perkamą objektą, tačiau neprivalo pirkimo dokumentuose apibrėžti pirkimo objekto panaudojimo srities. Šioje byloje elektroninių kortelių teisinis kvalifikavimas turi reikšmės, nes svarbūs tampa tik skaitmeniniai duomenys, įrašyti ir užkoduoti elektroninės kortelės luste, tai reiškia, kad perkamos elektroninės kortelės negali būti laikomos saugiuoju dokumentu ir saugiojo dokumento blanku. Pagal SDSDBGĮ 2 straipsnio 2 dalį dokumento blankas yra Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos ar Europos Sąjungos teisės aktu nustatytos formos blankas, skirtas pildyti ir naudoti kaip dokumentas, išskyrus blanką, kuris užpildytas gali būti teikiamas elektroniniu būdu. Vadinasi, atsakovo perkamos elektroninės kortelės negali būti pripažįstamos dokumento blanku, jos laikytinos tik materialia laikmena, skirta talpinti ir saugoti elektroninius duomenis, t. y. elektroninio bilieto duomenys galės būti įrašyti ne tik į plastikinę lustinę kortelę, bet ir į kitokio pobūdžio laikmeną, turinčią lustą, pvz., banko kortelę, studento pažymėjimą. Juolab kad atsakovo perkamos kortelės būtų kontroliuojamos netikrinant išorinių kortelės požymių, o tik nuskaitant ir tikrinant luste įrašytą skaitmeninę informaciją.

14Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2012 m. vasario 7 d. gautas šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

172012 m. vasario 7 d. šalys pateikė kasaciniam teismui pareiškimą dėl bylos užbaigimo taikos sutartimi ir pridėjo rašytinį 2012 m. vasario 6 d. taikos sutarties tekstą, prašo patvirtinti ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, priimti kasacinio skundo atsisakymą, nutraukti civilinę bylą, išspręsti bylinėjimosi išlaidų grąžinimo klausimus.

18CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) galioja ir kasaciniame procese. Kasacinis procesas ne tik pradedamas dalyvaujančio byloje asmens (kasatoriaus) iniciatyva, bet ir gali baigtis jo ir kitos šalies iniciatyva, kai šie įgyvendina procesinę teisę baigti bylą taikos sutartimi. Kartu pažymėtina, kad tiek dispozityvumo principas, tiek viena iš jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi, nėra absoliutūs. Šalių prašymas baigti bylą taikos sutartimi teismui nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

19Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktos taikos sutarties tekstą ir sąlygas, nustatė, kad šalys susitarė ginčą baigti gera valia, susitardamos dėl viešųjų pirkimo procedūrų atnaujinimo ir viešojo pirkimo sutarties dėl bekontakčių intelektinių nuotolinio veikimo elektroninių kortelių pirkimo sudarymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių pareiškimas baigti bylą taikos sutartimi pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia viešojo intereso. Iš prašymo baigti bylą taikos sutartimi ir pridėtos taikos sutarties sąlygų turinio matyti, kad šalims žinomi teisiniai šių veiksmų padariniai (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

20Ginčo šalys taikos sutarties 7 punkte nurodė, kad sutartyje pateikta informacija yra konfidenciali; šalys įsipareigoja išlaikyti informacijos, kurią šalys suteikė viena kitai sudarydamos šią sutartį, konfidencialumą ir be išankstinio raštiško kitos šalies sutikimo neatskleisti tokios informacijos tretiesiems asmenims, išskyrus teisės aktų ir šioje sutartyje nustatytus atvejus, arba jeigu informacijos atskleidimas reikalingas tinkamam šalių šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui. Teisėjų kolegija, įvertinusi taikos sutarties 7 punkte šalių sutartą išlygą dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, konstatuoja, kad nėra pagrindo taikyti CPK 10 straipsnio 2 dalį ir taikos sutartyje pateiktą informaciją laikyti nevieša ir neskelbtina.

21Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad šalių pateikta taikos sutartis patvirtintina, civilinė byla nutrauktina ir naikintini pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimas ir nutartis (CPK 340 straipsnio 5 dalis).

22Žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, grąžinimo klausimas spręstinas pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Jeigu byla dėl šios dalies nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, šalims sudarius taikos sutartį ir ją pateikus teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, kasatoriui grąžinamas visas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant kasacinį skundą (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti.

25Patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

  1. Ieškovas atsisako 2011 m. gruodžio 2 d. paduoto kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1458/2011 bei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5134-823/2011 peržiūrėjimo.
  2. Atsakovas pareiškia, kad patvirtinus šią taikos sutartį jis nereikalaus, jog ieškovas atlygintų atsakovui nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį Nr. 3P-1847/2011 bei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5134-823/2011 (sustabdyti Atsakovo vykdomo supaprastinto atviro konkurso „Bekontakčių intelektinių nuotolinio veikimo elektroninių kortelių viešasis pirkimas“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūras ir įpareigoti Atsakovą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties).
  3. Kadangi ieškovo pasiūlymas supaprastintame atvirame konkurse „Bekontakčių intelektinių nuotolinio veikimo elektroninių kortelių viešasis pirkimas“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas laimėjusiu, teismui patvirtinus šią taikos sutartį, bus atnaujinamos pirkimo procedūros ir atsakovas įsipareigoja pasirašyti su ieškovu viešojo pirkimo sutartį dėl bekontakčių intelektinių nuotolinio veikimo elektroninių kortelių pirkimo pagal pirkimo dokumentuose ir ieškovo konkurso metu pateiktame pasiūlyme nurodytas sąlygas. Ieškovas, atsiėmęs savo pasiūlymą, atsisakęs pasirašyti ar per atsakovo nurodytą laikotarpį nepasirašęs viešojo pirkimo sutarties dėl bekontakčių intelektinių nuotolinio veikimo elektroninių kortelių pirkimo pagal pirkimo dokumentuose ir ieškovo konkurso metu pateiktame pasiūlyme nurodytas sąlygas, įsipareigoja sumokėti atsakovui 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) Lt baudą.
  4. Nė viena iš Šalių neatlygina kitai Šaliai bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje, dėl kurios susitariama šia Sutartimi, taip pat visų kitų išlaidų, kurių atitinkama Šalis patyrė dėl šios civilinės bylos ir ginčo, dėl kurių susitariama šia Sutartimi.
  5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu šioje civilinėje byloje, atlygina ieškovas.
  6. Ši sutartis sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir šalių lygiateisiškumo principais, nenaudojant apgaulės ar spaudimo.
  7. Sutartyje pateikta informacija yra konfidenciali. Šalys įsipareigoja išlaikyti informacijos, kurią šalys suteikė viena kitai sudarydamos šią Sutartį, konfidencialumą ir be išankstinio raštiško kitos šalies sutikimo neatskleisti tokios informacijos tretiesiems asmenims, išskyrus teisės aktų ir šioje sutartyje numatytus atvejus, arba jeigu informacijos atskleidimas reikalingas tinkamam Šalių šia Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui. Konfidencialumo pažeidimu nelaikoma šios Sutarties turinio atskleidimas Šalių patarėjams teisės, finansų ir mokesčių klausimais.
  8. Šalys įsipareigoja vykdyti šią Sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdant ją, bendradarbiauti ir kooperuotis.
  9. Šalys prašo patvirtinti šią Sutartį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinę bylą Nr. 3K-3-107/2012 nutraukti CPK 349 straipsnio 2 dalies pagrindu. Šalys pareiškia, kad CPK nustatyti padariniai, kad civilinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, joms žinomos. Šalys patvirtina, kad joms yra žinoma, jog teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turintis galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Šalys taip pat žino, kad, vadovaujantis CK 6.985 straipsniu ir CPK 584 ir 587 straipsniais, teismo patvirtinta taikos sutartis laikoma vykdytinu dokumentu.
  10. Ši Sutartis įsigalioja nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši Sutartis, įsiteisėjimo dienos.
  11. Ši Sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią, po vieną egzempliorių Ieškovei ir Atsakovui ir vienas – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
  12. Šalių atstovai pareiškia, kad jie yra tinkamai įgalioti sudaryti ir pasirašyti šią Sutartį.

26Civilinę bylą nutraukti.

27Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Lodvila“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1392 (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt du) Lt sumokėto žyminio mokesčio, paduodant kasacinį skundą.

28Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lodvila“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,85 Lt (septyniolika litų 85 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

29Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Atsakovas 2011 m. vasario 25 d. paskelbė atvirą konkursą „Bekontakčių... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. Kolegija, pasisakydama dėl ginčo viešojo pirkimo objekto pripažinimo... 11. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 12. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti... 14. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2012 m. vasario 7 d. gautas šalių prašymas... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. 2012 m. vasario 7 d. šalys pateikė kasaciniam teismui pareiškimą dėl bylos... 18. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje proceso... 19. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktos taikos sutarties tekstą ir sąlygas,... 20. Ginčo šalys taikos sutarties 7 punkte nurodė, kad sutartyje pateikta... 21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad... 22. Žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, grąžinimo klausimas... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 25. Patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis: 26. Civilinę bylą nutraukti.... 27. Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Lodvila“ (juridinio... 28. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lodvila“ (juridinio... 29. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...