Byla 2-1347-880/2020
Dėl laidotuvių, gydymo ir slaugymo ligos metu bei kapo sutvarkymo išlaidų priteisimo

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Černiauskaitei – Drazdienei, dalyvaujant ieškovei I. Š., atsakovei B. V., jos atstovei advokato padėjėjai Sandrai Marcinkėnaitei-Venskienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovei B. V. dėl laidotuvių, gydymo ir slaugymo ligos metu bei kapo sutvarkymo išlaidų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 2395,21 Eur skolą, kurią sudaro išlaidos laidotuvėms - 1577,33 Eur; gydymo ir slaugymo ligos metu - 67,88 Eur; kapo sutvarkymo - 750 Eur, priteisti iš atsakovės 3 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, išskyrus sumą dėl kapo sutvarkymo išlaidų, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, grąžinti nepanaudotą žyminio mokesčio dalį.

5Nurodė, kad ( - ) mirė jos sutuoktinis, o atsakovės tėvas M. Š., kuris pagal jo valią 2019 m. vasario 2 d. buvo palaidotas ( - ). Kadangi jos vyras M. Š. buvo palaidotas laikantis susiformavusių papročių ir tradicijų, būtinosios laidojimo išlaidos sudarė 2134 Eur, iš kurių 1577,33 Eur apmokant ji panaudojo savo asmenines lėšas. Išlaidas, susijusias su jos vyro M. Š. laidojimu sudaro: 619 Eur - šarvojimo salės, esančios Vilniuje (Pilaitė), nuoma, laidotuvių organizavimas, garso aparatūros nuoma, šarvojimo salės aptarnavimas, gedulingos gėlių puokštės karsto papuošimui, žvakės; 650 Eur - karstas, kryžius, įkapės, katafalko palaikų gabenimo paslaugos; 115 Eur - palaikų paruošimas šarvojimui; 70 Eur - Šv. Juozapo parapijos namams (Pilaitėje) (už šv. Mišias ir mirusiojo išlydėjimą į kapines); 50 Eur - ( - ) bažnyčios kunigui (šios bažnyčios kunigas pasitiko prie ( - ) kapinių vartų, palydėjo iki kapo duobės, dalyvavo palaidojant); 200 Eur išlaidos duobkasiams; 430 Eur - gedulingi pietūs ir salės nuoma po laidotuvių. Šios, jos patirtos, išlaidos, laidojant pagal papročius - laikytinos būtinosiomis išlaidomis. Laidotuvėms ji gavo 304 Eur laidojimo pašalpą, kurią skyrė ir išmokėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei 252,67 Eur laidojimo pašalpą, kurią skyrė ir išmokėjo VSDF valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Sergant jos vyrui M. Š. per jo visą ligos laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 24 d. iki mirties 2019 m. sausio 30 d. ji taip pat patyrė 67,88 Eur išlaidų, būtinų ligonio sveikatai palaikyti, nes juo rūpinosi, lankė VŠĮ Marcinkevičiaus ligoninėje, pirko jam vaistus. Mirus jos vyrui M. Š., atsakovei ji telefonu išsamiai pranešė kaip, kada ir kur jis bus šarvojamas ir laidojamas. Dėl M. Š. šarvojimo ir laidojimo atsakovė jai jokių prieštaravimų nepareiškė atsakydama, kad kaip ji suorganizuos ir padarys, viskas jai tinka. Atsakovė jokiais veiksmais ar savo lėšomis niekaip neprisidėjo prie tėvo M. Š. laidotuvių, nei laidotuvių metu, nei vėliau (iki dabar). Su atsakove 2019 m. rugpjūčio 12 d. sudarė rašytinį, notaro patvirtintą susitarimą, jog M. Š. amžinojo poilsio vieta ( - ) kapinėse yra tik jos ir M. Š. kapai. Kapavietės sutvarkymui lėšų šiuo metu ji neturi, todėl prašo jai iš atsakovės priteisti kaip prievolę 1/2 dalies būsimų vidutinių išlaidų, už antkapį ir kapavietės sutvarkymą, bet pagal proporcijas atsakovės paveldėto turto daliai. Šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai įprastai kapavietės sutvarkymas ir paminklas atsieina 1500-2000 Eur. Tuomet preliminariai kapo sutvarkymo 1/2 dalis išlaidų sudaro apie 750-1000 Eur. Atsakovė pagal M. Š. 2016 m. vasario 22 d. testamentą reg. Nr. ( - ) (toliau - testamentas), paveldėjo M. Š. nuosavybės teise iki jo mirties priklausiusį žemės sklypą, kurio plotas 1,500 ha unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (toliau - žemės sklypas), bei 1/2 dalį pastatų ir kitų statinių, registro Nr. ( - ), tarp jų ir 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ). Žemės sklypo ir 1/2 dalies gyvenamojo namo vertė - 12570 Eur, bet šioje sumoje nebuvo įskaityta kitų statinių vertė, todėl bendra atsakovei testamentu palikto turto vertė sudaro daugiau kaip 12570 Eur. Ji po sutuoktinio M. Š. mirties pagal įstatymą paveldėjo (po Taikos sutarties su atsakove civ. byloje Nr. e2-6184-984/2019, patvirtintos 2019-08-22 teismo nutartimi, sudarymo) – 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių „Swedbank” AB banko sąskaitoje, t. y. 155,42 Eur, bei 1/2 dalį lengvojo automobilio NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. ( - ) kurio 14 dalies vertė M. Š. mirties dieną 138,40 Eur. Pagal teisinį reglamentavimą, įpėdinis (paveldėtojas), priėmęs palikimą, privalo proporcingai paveldėto turto daliai prisidėti prie palikėjo gydymo ir slaugymo ligos metu išlaidų, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų (CK 5.59 straipsnis 2 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad po M. Š. mirties viso paveldėto turto vertė yra -12863,82 Eur (-12570 Eur + 293,82 Eur), atsakovė testamentu paveldėjo turto daugiau kaip už 12570 Eur, o ji paveldėjo pagal įstatymą turto už 293,82 Eur, t. y. jog jos iš M. Š. paveldėta turto dalis tesudaro tik apie 0,44%. Nurodytos faktinės aplinkybės, pateikti dokumentai ir teisinis reglamentavimas, jog įpėdinis priėmęs palikimą, privalo proporcingai paveldėto turto daliai prisidėti prie palikėjo gydymo ir slaugymo ligos metu išlaidų, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų, pagrindžia jos ieškininį prašymą, jog atsakovė turi prievolę jai atlyginti.

6Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ji nurodė, kad ieškovė teismo be kita ko prašo atlyginti kapo sutvarkymo išlaidas, laidojimo išlaidas, tačiau detalių sumų, reikšdama reikalavimą, nenurodo, prašo duomenis leisti pateikti iki 2020 m. rugsėjo 1 d. ir kt., todėl atsakovė negali tinkamai ir visiškai gintis nuo jai reiškiamų neapibrėžtų reikalavimų. Tokiais neapibrėžtais ieškininiais reikalavimais apsunkinamas rungtyniškumo principo įgyvendinimas. Mirus tėvui, atsakovė telefonu ieškovei išreiškė valią, jog ji norinti laidoti tėvą, tačiau ieškovė su tuo nesutiko ir viską slapta, nesitarusi su atsakove suorganizavo. Galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, kas konkrečiai privalo laidoti mirusįjį ir dėl to patirti laidojimo išlaidas. M. Š. buvo sudaręs testamentą, kuriuo jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą paliko dukrai. Testatorius dukros neįpareigojo jį atitinkamai palaidoti, kremuoti, pastatyti paminklą ir pan. (CK 5.36 straipsnis). Be to ir pati ieškovė ieškinyje pripažįsta, jog laidodama M. Š. vykdė jo valią, kuri jai buvo žinoma. M. Š. be testamentu palikto turto turėjo ir daugiau žemės sklypų, kuriuos 2018 m. vasarą pardavė, už tai gavo nemažas pajamas ir jas paskolino ieškovės dukrai E. U.. Taip pat kartu su ieškove buvo kreipęsis į kredito įstaigą dėl vartojimo paskolos suteikimo, o už gautas lėšas pirktas butas Vilniuje, kuris įregistruotas ieškovės dukros vardu (paskolą mokėdavo sutuoktiniai). Ieškovei (ar jos artimiems žmonėms) po M. Š. mirties liko didelės vertės turto, ne tik tai kas formaliai nurodyta pridedamuose paveldėjimo teisės liudijimuose. Atsakovei atiteko tik tas turtas, kuris jai paskirtas testamentu, į kitą velionio turtą ji pretenzijų atsisakė. Ieškovė faktiškai gavo žymiai daugiau turto aktyvo nei nurodyta paveldėjimo teisės liudijime, be to laisvai disponavo M. Š. tiek grynaisiais pinigais, tiek sąskaitoje esančiomis lėšomis. Būtent iš sąskaitose esančių lėšų bei likusių atsakovės tėvo grynųjų pinigų ir buvo laidojamas M. Š., o ne iš ieškovės asmeninių lėšų. Taip pat pažymėtina, jog įstatyminės normos ar įstatyminės prievolės atlyginti palikėjo laidojimo, kapavietės sutvarkymo išlaidas proporcingai paveldėto turto daliai nėra. CK 5.59 straipsnis kalba apie apmokėjimą iš paveldėto turto. Savivaldybės sumokėta laidojimo pašalpa mirties atveju, SODROS išmokėtos lėšos, į laidotuves atvykusių asmenų aukos, atsakovės tėvo likę grynieji pinigai bei sąskaitoje buvusios lėšos buvo užtektini velioniui palaidoti. Ieškovė, negavusi turto ( - ), tyčia siekia nepagrįstai prisiteisti laidojimo išlaidas. Ne visos ieškovės išvardintos sumos pagal teismų praktiką laikomos laidojimo išlaidomis. Ieškovė nurodė, jog sutuoktinis buvo laidojamas pagal krikščioniškas apeigas - užsakomos mišios, kviečiami kunigai ir nurodė, jog dėl to patyrė 130,00 Eur išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, jog velionis nebuvo religingas, bažnyčiose lankydavosi retai. Be to auka bažnyčiai yra savanoriškas aktas, nereglamentuojamas teisės normomis. Gėlės (už 174 Eur), kurias ieškovė, kaip sutuoktinė, nuo savęs užsakė velioniui yra pagarbos (atsisveikinimo) ženklas, o ne būtinosios laidojimo išlaidos. Atsisveikinimo gėles taip pat pirko ir atsakovė. Ieškovė nurodė įvairias laidojimo išlaidas sudarančias sumas, tačiau tik dalis jų pagrįstos pateiktais rašytiniais duomenimis. Atsakovė pati buvo pajėgi palaidoti savo tėvą, nors testamente tokios sąlygos ir nebuvo ir tą būtų padariusi su mažesnėmis išlaidomis, nes miestelyje kainos ženkliai mažesnės. Su ieškiniu nepateikta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog ieškovės sąskaitoje surodytos sumos buvo sumokėtos už M. Š. pirktus vaistus. 2019 m. sausio 20 d. M. Š. paniro į komą. Visuotinai žinoma, kad tokiam asmeniui yra taikoma sustiprintas stebėjimas ir įprastai jokie papildomi medikamentai (vaistai) nėra perkami, o jei tai daroma, turi būti tokių vaistų būtinumą patvirtinantys duomenys (receptai ar kitokie duomenys apie konkrečius pirktus vaistus ir pan.). Iš ieškovės pateikto sąskaitos išrašo matyti, jog vaistinėse apsipirkta buvo ir po 2019 m. sausio 20 d. Vien tik sąskaitos išrašas nėra pakankamas įrodymas spręsti, kokios konkrečios prekės pirktos, kam jos buvo panaudotos, taip pat net neaišku, ar pirkti daiktai gali būti pripažinti būtinosiomis gydymo išlaidomis. Dėl visų šių argumentų ieškovės reikalavimas priteisti gydymo išlaidas atmestinas. Pagal notariškai patvirtintą susitarimą dėl M. Š. kapavietės, M. Š. amžinojo poilsio vieta Kernavės kapinėse tapo velionio ir ieškovės kapaviete. Ieškovė tapo už dvivietės kapavietės priežiūrą (Kernavės kapinėse) atsakingu asmeniu, taigi ir šios kapavietės valdytoja (CK 4.25 str.). Kapavietės valdytojo teisių ir pareigų esmė lemia, jog būtent jis turi rūpintis tinkama kapo priežiūra. 2019 m. rugpjūčio 12 d. sudarytu susitarimu pati ieškovė savo iniciatyva ir laisva valia eliminavo atsakovę nuo kapo priežiūros darbų ir su tuo susijusių išlaidų, tačiau dabar nepagrįstai reiškia reikalavimus dėl tokių išlaidų priteisimo. Be to visiškai neaišku, kaip ieškinyje atsirado hipotetiniai paskaičiavimai, jog kapo sutvarkymas kainuotų 1500-2000 Eur, nesuprantama, kas sudaro tokią sumą. Dėl visų šių priežasčių reikalavimas dėl kapo sutvarkymo išlaidų atmestinas.

7Teismas

konstatuoja:

8Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9Byloje nustatyta, kad ( - ) mirė ieškovės sutuoktinis, o atsakovės tėvas M. Š., a. k. ( - ) kuris 2019 m. vasario 2 d. buvo palaidotas Širvintų rajono ( - ) kapinėse. Šalių parodymais nustatyta, kad mirusiojo turtą paveldėjo ieškovė ir atsakovė. Byloje nėra ginčo, jog ieškovė apmokėjo M. Š. laidojimo išlaidas. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės laidojimo išlaidas, gydymo išlaidas ir ½ kapo sutvarkymo išlaidų.

10Panašiose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog nėra teisės akto, kuris reglamentuoja panašų į šioje byloje kilusio ginčo teisinį santykį ir kuriuo būtų galima remtis sprendžiant šalių ginčą. Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją. CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą. Tačiau yra galimos situacijos, kai įpėdinis dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kai paveldimo turto masę sudaro vien tik nekilnojamasis turtas ar kt., neįgyvendina (objektyviai negali įgyvendinti) CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės, o palikėją palaidoja ir jo kapą sutvarko savo lėšomis. Tokiais atvejais aiškinimas, kad šis asmuo neturi teisės iš kitų įpėdinių (paveldėtojų) atgauti dalį tokių turėtų išlaidų, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, prieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo principams (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis). Todėl jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas. Dėl to darytina išvada, kad šioje byloje kilęs ginčas spręstinas taikant teisingumo, protingumo, proporcingumo principus ir, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, jog tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, o atsakovė turi prievolę atlyginti ieškovei palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012. Teismų praktika. 2012, 37, p. 111-118).

11Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė už šarvojimo salės papuošimą ir nuomą sumokėjo 619 Eur, 650 Eur už karstą, kryžių ir katafalko gabenimo paslaugas, 115 Eur palaikų paruošimą šarvojimui, 200 Eur duobkasiams, 430 Eur gedulingiems pietums su salės nuoma bei 120 Eur parapijos namas ir kunigui. Iš viso ieškovė laidotuvėms išleido 2134 Eur. Ieškovė taip pat gavo iš savivaldybės 304 Eur laidojimo pašalpą ir 252,67 Eur laidojimo pašalpą iš VSDFV. Atėmus ieškovės gautas sumas lieka 1577,33 Eur, kuriuos ji sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. Įvertinus atsakovės ir ieškovės paveldėto turto vertę, t.y. 8831,92 Eur (96,8 proc. viso paveldimo turto) (ieškovė neteisingai skaičiuoja visą pastatų vertę, tačiau atsakovė paveldėjo tik ½ pastatų, b.l. 50-52), o ieškovė paveldėjo 293,82 Eur (3,2 proc. viso paveldimo turto), šios išlaidos proporcingai paveldėtai turto daliai paskirstomos tarp šalių. Todėl ieškovei iš atsakovės priteisina 1526,86 Eur laidojimo išlaidų.

12Nors atsakovė nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog patyrė išlaidas mokėdama bažnyčioje ir kunigui bei nurodė, kad tokios išlaidos nebuvo būtinos, teismas su šiais atsakovės argumentais sutikti neturi pagrindo. Byloje nėra ginčo, kad velionis buvo laidojamas pagal krikščioniškus papročius, jog laidojimo ceremonijoje dalyvavo kunigas, todėl teismas sprendžia, kad šios išlaidos buvo būtinos ir įprastos, o tai, kad ieškovė neturi rašytinių dokumentų tai pagrįsti natūra, nes kvitai už aukas nėra išduodami. Tuo pačiu pažymėtina, kad suma kunigui ir bažnyčiai nelaikytina labai didele ir atitinka protingumo, sąžiningumo principus.

13Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir atsakovės argumentai, jog sumą reikėtų mažinti, nes jos tėvą buvo galima šarvoti ne Vilniuje, o Širvintų rajone. Šiuo atveju toks buvo jo sutuoktinės pasirinkimas, jis gyveno Vilniuje, todėl natūralu, kad čia ir buvo pašarvotas.

14Kiekviena bylos šalis turi įrodyti savo teiginius. Šiuo atveju atsakovė visiškai nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovei laidotuvių metu buvo suaukota tam tikra pinigų suma ir negali įvardinti kokia tai suma, todėl priteistinų išlaidų mažinti nėra pagrindo.

15Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad į gedulingus pietus atėjo mažiau žmonių, nei nurodyta ieškovės pateiktoje sąskaitoje, esminės reikšmės neturi, nes sąskaita buvo išrašyta pagal užsakyme nurodytą skaičių, o ne faktiškai dalyvavusius žmones.

16Tačiau teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog ji dėl vyro gydymo ir slaugymo ligos metu patyrė 67,88 Eur išlaidų. Vienintelis patirtų išlaidų įrodymas, kurį pateikia ieškovė, yra jos sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog ji kelis kartus pirko kažkokius pirkinius vaistinėje. Byloje nėra jokių vaistų pirkimo kvitų, receptų išrašytų sergančiajam, todėl teismas sprendžia, jog šio reikalavimo ieškovė neįrodė, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

17Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 750 Eur kapo sutvarkymui ir nurodo, kad maždaug tiek kainuos ½ dalis kapo paminklo ir sutvarkymo išlaidų. Priteisiant laidojimo ar kapo sutvarkymo išlaidas priteisiamos tik realiai patirtos išlaidos, o ne tariamos, galimai ateityje būsimos išlaidos, todėl teismas šiuo atveju negali ieškovei priteisti dar nepatirtų kapo sutvarkymo išlaidų. Juolab, kad iki šiol byloje nėra pateikta jokių kapo sutvarkymo darbų, paminklo pirkimo paskaičiavimų, nėra aiški tiksli suma, todėl šis ieškovės reikalavimas netenkintinas.

18Tuo pačiu pažymėtina, kad patyrus realias išlaidas, ieškovė gali kreiptis į teismą dėl išlaidų kapui sutvarkyti priteisimo.

19CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

20Ieškovė pareikšdamas ieškinį sumokėjo 72 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus. Tuo tarpu atsakovė patyrė 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

21Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies (65,85 proc.), jai iš atsakovės priteisiama 47,41 Eur žyminio mokesčio. Atitinkamai atsakovei iš ieškovės – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteisiama 136,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

22Įskaičius tarpusavyje mokėtinas sumas už advokato pagalbą ir žyminį mokestį, atsakovei iš ieškovės priteisiama 89,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.

23Ieškovė taip pat prašė priteisti 312, Eur bylinėjimosi išlaidas už lėktuvo bilietus į Vilnių iš Hagos ir atgal.

24CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Tai reiškia, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti.

25Nagrinėjamos bylos atveju sprendžiant dėl kelionės išlaidų pripažinimo būtinomis ir pagrįstomis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti, be kita ko, nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamoji vieta. Tuo tarpu CPK 121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą.

26Taigi šiuo atveju ieškovės gyvenamąja vieta yra laikoma ta vieta, kuri nurodyta jos pačios pateikiamuose procesiniuose dokumentuose, o būtent Tolminkiemio g. 9-64, Vilnius. Pirmiau nurodytai gyvenamajai vietai pasikeitus, ieškovei teko procesinė pareiga nedelsiant informuoti teismą apie gyvenamosios vietos (kaip procesinių dokumentų įteikimo vietos) pasikeitimą. Ieškovė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą teismo tinkamai neinformavo, jos deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra šiuo adresu, ieškovė nenurodė, kokiu tikslu ji lankėsi Hagoje, todėl ieškovės turėtos kelionės išlaidos nepripažintos būtinomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Tai atitinka CPK 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir kiti teismai, pvz. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009.

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

Nutarė

28Ieškinį tenkinti iš dalies.

29Priteisti ieškovei I. Š., a. k. ( - ) iš atsakovės B. V., a. k. ( - ) 1577,33 Eur laidojimo išlaidų.

30Priteisti atsakovei B. V., a. k. ( - ) iš ieškovės I. Š., a. k. ( - ) 89,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.

31Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

32Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš... 5. Nurodė, kad ( - ) mirė jos sutuoktinis, o atsakovės tėvas M. Š., kuris... 6. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip... 7. Teismas... 8. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 9. Byloje nustatyta, kad ( - ) mirė ieškovės sutuoktinis, o atsakovės tėvas... 10. Panašiose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog nėra... 11. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė už šarvojimo salės papuošimą ir... 12. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog patyrė išlaidas mokėdama... 13. Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir atsakovės argumentai, jog sumą... 14. Kiekviena bylos šalis turi įrodyti savo teiginius. Šiuo atveju atsakovė... 15. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad į gedulingus pietus atėjo mažiau... 16. Tačiau teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog ji dėl vyro gydymo ir... 17. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 750 Eur kapo sutvarkymui ir... 18. Tuo pačiu pažymėtina, kad patyrus realias išlaidas, ieškovė gali kreiptis... 19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 20. Ieškovė pareikšdamas ieškinį sumokėjo 72 Eur žyminio mokesčio už... 21. Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies (65,85 proc.), jai iš atsakovės... 22. Įskaičius tarpusavyje mokėtinas sumas už advokato pagalbą ir žyminį... 23. Ieškovė taip pat prašė priteisti 312, Eur bylinėjimosi išlaidas už... 24. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių... 25. Nagrinėjamos bylos atveju sprendžiant dėl kelionės išlaidų pripažinimo... 26. Taigi šiuo atveju ieškovės gyvenamąja vieta yra laikoma ta vieta, kuri... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93... 28. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 29. Priteisti ieškovei I. Š., a. k. ( - ) iš atsakovės B. V., a. k. ( - )... 30. Priteisti atsakovei B. V., a. k. ( - ) iš ieškovės I. Š., a. k. ( - ) 89,19... 31. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 32. Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo...