Byla 2A-1346/2013
Dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Baltic fortūna“, uždaroji akcinė bendrovė „Vaidmantas“, uždaroji akcinė bendrovė „Arokadė“ ir S. S

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Audronės Jarackaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-423-267/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aznisa“ ieškinį atsakovui S. S. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Baltic fortūna“, uždaroji akcinė bendrovė „Vaidmantas“, uždaroji akcinė bendrovė „Arokadė“ ir S. S..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl įmonės vadovo padarytos žalos įmonei atlyginimo.

5Ieškovas BUAB „Aznisa“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovui S. S. dėl 206 638 Lt nuostolių atlyginimo (t. 1, b.l. 1-5). Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. protokoline nutartimi priimtas ieškovo patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 175 187,78 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 82-85, 96-98). Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje iškelti bankroto bylą UAB „Aznisa“ pažymėta, kad įmonės trumpalaikis turtas sudaro 326 039 Lt. Pagal atsakovo pateiktus bankroto administratoriui buhalterinius dokumentus matyti, jog laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gegužės 3 d. UAB „Aznisa“ vykdė šias ūkinės operacijas: grąžino prekių UAB „Baltic fortūna“ už 10 961 Lt, o pardavė už 125 971,44 Lt; atliko mokėjimus per banką 1 451 Lt, turėjo debitorinių įsipareigojimų už 12 442,58 Lt. Turto vertė, įvertinus atliktas finansines operacijas – 175 212,78 Lt. Iškėlus UAB „Aznisa“ bankroto bylą, atsakovas pateikė administratoriui 2011 m. gegužės 3 d. balansą, iš kurio matyti, kad įmonės turtą sudaro 12 648 Lt, iš kurių debitoriniai įsiskolinimai 12 443 Lt, pinigų likutis 25 Lt. Taigi, skirtumas tarp minėtų balansų yra 175 187,78 Lt. Taip pat nustatyta, kad įmonėje buvo atliekami piniginiai išmokėjimai atsakovui (vadovui) statybos reikmėms už 149 000 Lt bei trūksta turto įmonėje už 26 187,78 Lt. Atsakovui išmokų statybos reikmėms faktus 149 000 Lt sumai įrodo penki kasos išlaidų orderiai. Duomenų, pagrindžiančių, kokiu pagrindu ieškovas išmokėjo atsakovui 149 000 Lt, bankroto administratoriui nepateikta. Ieškovo teigimu, atsakovas, be pagrindo išmokėdamas sau 149 000 Lt ieškovo lėšų, tyčiniais savo veiksmais padarė ieškovui žalą, kurią privalo atlyginti. Taip pat atsakovas laikytinas atsakingu ir iš jo priteistina trūkstamo ieškovo turto už 26 187,78 Lt, nes turto už šią sumą administratoriui atsakovas neperdavė. Atsakovas, būdamas ieškovo vadovu, savo neapdairiu elgesiu ar tyčiniais veiksmais prarado įmonei priklausiusį 149 000 Lt ir 26 187,78 Lt vertės turtą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui BUAB „Aznisa” iš atsakovo S. S. 123 319,78 Lt. Civilinę bylą dalyje dėl 31 450,22 Lt žalos atlyginimo nutraukė. Likusią ieškinio dalį atmetė (t. 2, b.l. 114-118). Teismas konstatavo, kad BUAB „Aznisa“ vienintelis akcininkas ir vadovas S. S. yra atsakingas už bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių patirtus nuostolius. Teismas nustatė, kad UAB „Aznisa“ vienintelis akcininkas ir vadovas S. S. 2010 metais iš įmonės kasos gavo 149 000 Lt grynųjų pinigų, tačiau nei administratoriui, nei teismui nepateikė šių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų. Tokį atsakovo elgesį teismas vertino kaip neteisėtą, neatitinkantį CK 2.87 straipsnio reikalavimų, pažeidžiantį ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus. Atsakovo pateikti atsikirtimai, susiję su tariamu minėtų pinigų panaudojimu planuoto pirkti sandėlio, adresu ( - ), statyboms finansuoti, paneigti byloje surinktais įrodymais. Teismui pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys, trečiųjų asmenų S. S. ir UAB „Arokadė“ sudaryti nekilnojamojo turto, statinių, esančių adresu ( - ), perleidimo sandoriai paneigia atsakovo teiginius, nes S. S. iš V. V., minėtą statinį įsigijo 2003 m. liepos 3 d., UAB „Arokadė“ pardavė 2006 m. rugsėjo 7 d., o 149 000 Lt atsakovui S. S. iš įmonės kasos buvo išmokėti tik po keturių metų, t. y. 2010 metais. Teismas pažymėjo, kad UAB „Aznisa“ 2009 metų balanso duomenimis dirbo pelningai (11 704,64 Lt pelnas), o 2010 metais atsakovui nepagrįstai išmokėjus 149 000 Lt, įmonė patyrė 157 096 Lt nuostolius. Kasos išlaidų orderiai dėl 149 000 Lt išmokėjimo atsakovui negali būti vertinami kaip teisėti, įstatymų reikalavimus atitinkantys sandoriai (Akcinių bendrovių įstatymo 59 str., 60 str.), nes atsakovas nepateikė dokumentų, pateisinančių šias įmonės išlaidas, o jų išmokėjimas nulėmė bendrovės nemokumą. Teismas sprendė, kad atsakovo veiksmai padarė didelę žalą jo vadovaujamai UAB „Aznisa“ ir jos kreditoriams. Byloje konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai nulėmė žalos (nuostolių) atsiradimą BUAB „Aznisa“ ir jos kreditoriams. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę, todėl iš jo teismas priteisė žalos atlyginimą. Spręsdamas atlygintinos žalos dydžio klausimą teismas įvertino, kad nepatenkinti ieškovo kreditorių reikalavimai sudaro 123 319,78 Lt, o pareikštas reikalavimas dėl 26 187,78 Lt vertės tariamai nustatyto bendrovės turto trūkumo nepagrįstas leistinais įrodymais. Dėl šių aplinkybių teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisiant iš atsakovo kreditorių patirtus nuostolius – 123 319,78 Lt (CK 2.50 str. 3 d., 2.87 str., 6.245 str., Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d., CPK 178 str.). Atmesdamas likusią ieškinio dalį, teismas taip pat sutiko su atsakovo atstovo argumentais, kad visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinamas nagrinėjamu atveju sukeltų atsakovui, turinčiam sveikatos ir finansinių problemų, sunkių padarinių, todėl taikė CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatas, mažindamas prašomų atlyginti nuostolių dydį iki 123 319,78 Lt.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas S. S. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą dalyje dėl 123 319,78 Lt priteisimo, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 122-126). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai nustatė įrodinėtinas aplinkybes, neįvertino dalį esminę reikšmę nagrinėjamoje byloje turinčių įrodymų, ko pasekoje padarė nepagrįstą išvadą, jog apelianto elgesys yra neteisėtas ir jis kaltas dėl ieškovui padarytos žalos. Išvada, kad apeliantas, paėmęs 149 000 Lt grynųjų pinigų nepateikė šių lėšų panaudojimą pateisinančių duomenų, yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas, liudytojos A. S., M. G., trečiojo asmens UAB „Vaidmantas“ direktorius A. P. patvirtino, kad nurodyta suma dalimis buvo perduota V. V., buvusiam UAB „Vaidmantas“ direktoriui, planuojamo įsigyti sandėlio adresu ( - ), statyboms finansuoti. Tai buvo pažymėta ir ieškovo 2011 m. balandžio 1 d. (taip pat ir ankstesnių metų) balanso eilutėje „I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys“. V. V. savo įsipareigojimų pastatyti ir parduoti sandėlį ieškovui neįvykdė, nesąžiningai atsakovo sąskaita finansuotą nebaigtą sandėlio statybą perleido tretiesiems asmenims. V. V. mirus, jam perduoti 149 000 Lt pripažinti beviltiška skola ir tai pažymėta 2011 m. gegužės 3 d. ieškovo balanse – ši suma iš 2011 m. balandžio 1 d. balanso eilutės „I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys“ perkelta į eilutę „IV. Nepaskirstytas pelnas (nuostoliai)“ (Pelno mokesčio įstatymo 25 str.). Todėl teisės aktų reikalavimus atitinkantys apelianto veiksmai nelaikytini neteisėtais, nes apeliantas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir todėl nėra pagrindo priteisti tariamai įmonei padarytos žalos.
  2. Tai, kad trečiasis asmuo neįvykdė savo prievolių įmonei, taip pat, kad įsiskolinimų nėra galimybės išieškoti priverstine tvarka, pripažintina verslo rizika ir nesuponuoja išvados, jog apeliantas netinkamai ir nesąžiningai vykdė administracijos vadovo pareigas. Be to, teisės aktai nenustato imperatyvios nuostatos, jog rangos sutartį dėl sandėlio statybos finansavimo privaloma sudaryti tik rašytinės formos, priešingai įstatymai nedraudžia sudaryti žodinių sutarčių (CK 1.72 str.).
  3. Teismas netinkamai taikė įrodymų pusiausvyros ir tikėtinumo taisykles, nes neįvertino liudytojos A. S. duotų parodymų, kad 149 000 Lt sumą kaip išmokėtas avansu sumas direktoriui apskaitė tik 2009 metais. Teismas nevertino aplinkybių, ar kasos išlaidų orderių išrašymo metu ieškovas iš viso turėjo tokią pinigų sumą avansiniam išmokėjimui atlikti. Teismas sprendimą grindė tik dalimi selektyviai parinktų išskirtinai ieškovui palankių byloje esančių įrodymų, likusių įrodymų – apelianto, liudytojų parodymų, nevertino, nepasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų sąsajumo ir neįvertino jų visumos.
  4. Ieškovo finansinė padėtis pasikeitė ne dėl apelianto kaltų ar neteisėtų veiksmų. Byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima padaryti išvadą, kad jeigu apeliantas būtų minėtų pinigų išmokėjimo neįforminęs kasos išlaidų orderiais, o palikęs finansinės atskaitomybės – balanso 2011 m. gegužės 3 d. eilutėje „I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys“, kad tokiu atveju būtų pakakę įmonės turto prievolėms įvykdyti.
  5. Byloje nenustatyti ieškovo veiklai lemiamą įtaką turėję būtent apelianto aktyvūs ir sąmoningi tyčiniai veiksmai, kuriais būtų nesąžiningai siekta išvengti ieškovo prievolių kreditoriams įvykdymo. Taip pat nėra įrodymų, kad apeliantas atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko ieškovui galėjo būti padaryta žala. Neįrodytas ir priežastinis ryšys tarp įmonės vadovo veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos, todėl teismo sprendimas pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu.

10Trečiasis asmuo UAB „Baltic Fortūna“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą (t. 2, b.l. 129-131). Ieškovas nurodė, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nurodytas aplinkybes bei apelianto veiksmus pagrįstai vertino kaip neteisėtus.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi UAB „Aznisa“ iškelta bankroto byla. Bankroto byloje patvirtinti bankrutuojančiai įmonei pareikšti kreditoriniai reikalavimai bendrai 123 319,78 Lt sumai. Iki bankroto bylos iškėlimo vienintelis UAB „Aznisa“ akcininkas ir vadovas buvo apeliantas, kuriam 2010 m. kovo 31 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 11 A, 2010 m. balandžio 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 16 A, 2010 m. rugpjūčio 31 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 29A, 2010 m. gruodžio 21 d. kasos išlaidų orderiu (be numerio) ir 2010 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 49 A iš įmonės kasos buvo išmokėta 149 000 Lt (t. 2, b.l. 87-91). Ieškovo teigimu, apeliantas, be pagrindo išmokėdamas sau 149 000 Lt bei nesant šios pinigų sumos panaudojimą pateisinančių dokumentų, padarė įmonei žalą, kurią privalo atlyginti. Skundžiamu sprendimu iš apelianto ieškovui priteista 123 319,78 Lt patirtų nuostolių atlyginimo.

14Teisėjų kolegija, nenustačiusi CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

15Apeliacinis skundas netenkintinas.

16Iš bylos medžiagos inter alia apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas neginčija 149 000 Lt iš įmonės paėmimo fakto, tačiau tvirtina šiuos pinigus panaudojęs planuojamo įsigyti sandėlio adresu ( - ) (toliau – sandėlis), statyboms finansuoti. Taigi, byloje nagrinėtinas kilęs ginčas dėl apeliantui kasos išlaidų orderiais išmokėtų 149 000 Lt statybos ir ūkio reikmėms panaudojimo įmonės interesais.

17Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.).

18Pirmosios instancijos teismas apelianto elgesį vertino kaip neteisėtą, neatitinkantį CK 2.87 straipsnio reikalavimų, pažeidžiantį ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus, nes byloje nepateikti iš įmonės kasos gautų 149 000 Lt grynųjų pinigų panaudojimą pateisinantys dokumentai. Apeliantas, kvestionuodamas šią teismo išvadą, teigia, kad tiek jis, tiek liudytojos A. S., M. G. bei trečiojo asmens UAB „Vaidmantas“ direktorius A. P. patvirtino, jog nurodyta suma dalimis buvo perduota V. V., buvusiam UAB „Vaidmantas“ direktoriui, planuojamo įsigyti sandėlio statyboms finansuoti.

19CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktas nustato, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas – šiuo atveju apeliantas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., 21 str.). Taigi, iš paminėto reglamentavimo matyti, kad pagal teisės aktų reikalavimus bet kuri įmonės atliekama ūkinė finansinė operacija turi būti įtraukta į įmonės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu. Todėl apeliantas, teigdamas, kad 149 000 Lt buvo perduoti planuojamo įsigyti sandėlio statyboms finansuoti, turi tai įrodyti teisės aktų nustatyta tvarka.

20Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.).

21Kaip matyti, apeliantas iš įmonės gautų 149 000 Lt panaudojimą įrodinėja liudytojų, trečiojo asmens parodymais bei balanso duomenimis, kurių, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino.

22Visų pirma, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, juridinių asmenų ūkinės operacijos įrodinėjamos tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – finansinės apskaitos dokumentais: sąskaitomis – faktūromis, kasos pajamų (išlaidų) orderiais, mokėjimo pavedimais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004, 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2005 ir kt.). Apeliantas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad nei sutartis dėl sandėlio statybos, nei 149 000 Lt perdavimas buvusiam UAB „Vaidmantas“ direktoriui V. V. nebuvo įforminti. Taigi, rašytinių įrodymų apie iš UAB „Aznisa“ gautos 149 000 Lt pinigų sumos panaudojimą nėra.

23Antra, apelianto nurodytos liudytojos M. G. bei A. S., kurios buvo UAB „Aznisa“ buhalterės, patvirtino, kad įmonėje nėra 149 000 Lt panaudojimą pateisinančių dokumentų, be to, jos negalėjo patvirtinti, kada ir kiek konkrečiai apeliantas buvo sumokėjęs V. V. sandėlio statybai finansuoti (t. 1, b.l. 62-67). Iš esmės tas pačias aplinkybes nurodė ir trečiojo asmens UAB „Vaidmantas“ direktorius A. P., teigdamas, kad nežinojo, kiek apeliantas buvo sumokėjęs V. V. (t. 1, b.l. 154-155). Pažymėtina, kad ir pats apeliantas negalėjo teismui nurodyti, kada konkrečiai ir kokiomis sumomis 149 000 Lt buvo perduota V. V.. Taigi, spręstina, kad apelianto nurodytų liudytojų bei trečiojo asmens atstovo parodymai nepatvirtina aplinkybių, susijusių su 149 000 Lt panaudojimu sandėlio statybų finansavimui. Juo labiau, kad liudytojų parodymais neįrodinėtinos aplinkybės, patvirtinančios įmonės atliekamas ūkines finansines operacijas, t.y. liudytojų parodymai šiuo atveju nelaikytini leistinais įrodymais (CPK 177 str. 3 d.), o bet kuriuo atveju jie, minėta, ir nėra patikimi. Sutiktina su apelianto argumentu, kad teisės aktai nenustato imperatyvios nuostatos, jog rangos sutartį dėl sandėlio statybos finansavimo privaloma sudaryti tik rašytinės formos. Tačiau pažymėtina, kad nesvarbu, kokia forma rašytine ar žodine įmonė yra sudariusi sandorį, bet su jo vykdymu susijusios ūkinės operacijos (įvykiai) turi būti pagrįstos atitinkamais finansiniais dokumentais (Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d.). Be to, teisės aktų reikalavimų nevykdymas negali būti pateisinamas verslo rizika.

24Trečia, apeliantas teigia, kad 149 000 Lt perdavimą patvirtina 2011 m. balandžio 1 d. balanso „I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys” bei 2011 m. gegužės 3 d. balanso “IV. Nepaskirstytas pelnas (nuostoliai)” duomenys. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka, nes iš minėtų balanso duomenų negalima daryti išvados, kad būtent apelianto iš įmonės kasos paimta 149 000 Lt pinigų suma juose ir yra įtraukta. Be to, kaip minėta, įmonės atliekama ūkinė finansinė operacija turi būti pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant finansinių (pirminių buhalterinės apskaitos) dokumentų, nėra pagrindo teigti, kad minėtų balansų duomenys patvirtina faktą apie 149 000 Lt panaudojimą, skirtą įmonės ūkinėms reikmėms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog apelianto argumentus dėl sandėlio statybos finansavimo paneigia VĮ Registrų centras duomenys, iš kurių matyti, kad minėtą sandėlį trečiasis asmuo S. S. iš V. V. kaip fizinio asmens įsigijo 2003 m. liepos 3 d., vėliau šį sandėlį 2006 m. rugsėjo 7 d. įsigijo trečiasis asmuo UAB „Arokadė“ (t. 2, b.l. 2-5). Nors liudytoja A. S. ir paaiškino, kad 149 000 Lt kaip išmokėtą avansu sumą apeliantui apskaitė tik 2009 metais, tačiau šie parodymai vertintini kritiškai. Iš byloje esančių kasos išlaidų orderių matyti, kad 149 000 Lt apeliantui išmokėta nuo 2010 m. kovo 31 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. (t. 2, b.l. 87-91), to neneigė ir pats apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, šios aplinkybės nepatvirtina ir byloje esantis UAB „Aznisa“ balansas už 2009 metus (t. 1, b.l. 51).

25Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, susijusius su netinkamu įrodinėjimu ir įrodymų vertinimu pirmosios instancijos teisme (CPK 185 str.). Žalos atlyginimo bylose ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, atsakovas turi teisę teikti tai paneigiančius įrodymus. Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Kaip minėta, dėl fakto, kad įmonės lėšos apelianto buvo paimtos, ginčo nėra. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovas neprivalo įrodinėti, kad apeliantas yra kaltas, priešingai – savo kaltę turi paneigti apeliantas pateikdamas įrodymus, patvirtinančius 149 000 Lt panaudojimą įmonės interesais (CPK 12, 178 str.). Aukščiau paminėtame teisiniame reglamentavime dėl apskaitos tvarkymo yra nurodyta, kokia tvarka ir kokių dokumentų pagrindu atskaitingi asmenys pagrindžia įmonės lėšų panaudojimą, minėti argumentai patvirtina, kad tarp apelianto neteisėtų veiksmų, pasireiškusių įmonės ūkio reikmėms skirtų pinigų paėmimu ir negrąžinimu įmonei, nepateikiant jų panaudojimą patvirtinančių dokumentų, ir atsiradusios turtinės žalos (nuostolių) yra priežastinis ryšys (CK 6.246-6.249 straipsniai). Apelianto nurodyti argumentai, apklausti liudytojai šių aplinkybių ir jo kaltės prezumpcijos nepaneigė.

26Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti. Todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

28Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl įmonės vadovo padarytos žalos įmonei... 5. Ieškovas BUAB „Aznisa“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas S. S. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 10. Trečiasis asmuo UAB „Baltic Fortūna“ atsiliepimu į apeliacinį skundą... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 13. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d.... 14. Teisėjų kolegija, nenustačiusi CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų... 15. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 16. Iš bylos medžiagos inter alia apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas... 17. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis... 18. Pirmosios instancijos teismas apelianto elgesį vertino kaip neteisėtą,... 19. CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už... 20. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato ištyręs ir... 21. Kaip matyti, apeliantas iš įmonės gautų 149 000 Lt panaudojimą įrodinėja... 22. Visų pirma, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, juridinių asmenų... 23. Antra, apelianto nurodytos liudytojos M. G. bei A. S., kurios buvo UAB... 24. Trečia, apeliantas teigia, kad 149 000 Lt perdavimą patvirtina 2011 m.... 25. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, susijusius su netinkamu... 26. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą....