Byla 2-124-196/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-4508-450/2017 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai prašydamas priteisti 291 586,92 Eur žalai atlyginti, sprendimo vykdymą pavesti atstovei „Lietuvos teisingumo ministerijai“. Ieškinys grindžiamas neteisėtais teismo veiksmais civilinėse ir baudžiamosiose (nurodytose) bylose.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi nustatė ieškovui A. B. terminą iki 2017 m. birželio 19 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
  2. Teismo vertinimu, ieškovo pateiktas ieškinys neatitinka bendrųjų ir specialiųjų įstatyme nustatytų reikalavimų.
  3. Teismas iš pateikto ieškovo ieškinio turinio nustatė, kad jį surašant nesilaikyta bendrinės kalbos dalies: administracinės (nebuitinės) kalbos ir oficialaus – dalykinio, kanceliarinio stiliaus reikalavimų, kurie nustato, kad dokumentas turi būti surašomas taisyklingai, tiksliai, nuosekliai logiškai dėstant mintis, be emocinių atspalvių, o juo labiau įžeidžiančių asmenis (institucijas) ir vulgarizmų, taip pat laikantis teisinės terminijos. Teismo vertinimu, ieškovo pateiktame procesiniame dokumente pavartotos tokios sąvokos kaip „todėl plėšikų su diagnoze lietuviai gaujos atsakovas „Lietuvos respublika“ privalo atlyginti padarytą 291 586 Eur žalą“; „CPK 299, 300 str. str. pagrindu priimti atskirą nutartį ir apie organizuoto nusikaltimo požymius atsakovo „Lietuvos respublikos“ institucijų veikloje Lietuvos teritorijoje pranešti plėšikų su diagnoze lietuviai gaujos „generaliniam prokurorui“, vertintinos ne tik kaip procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų pažeidimas, bet ir kaip teismo bei proceso šalies, kitų institucijų negerbimas bei piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
  4. Teismas pažymėjo, kad dokumentas turi būti surašytas taisyklingai, tiksliai, nuosekliai logiškai dėstant mintis, be emocinių atspalvių, vulgarizmų.
  5. Teismas pažymėjo, kad iš ieškinio turinio neaišku, kokios žalos atlyginimo (turtinės ar neturtinės) ieškovas siekia prisiteisti. Teismo vertinimu, dėstydamas faktines aplinkybes, ieškovas apsiribojo apibendrintais teiginiais, nenurodė, kaip pasireiškė tokio dydžio žala, kuo remiantis ji paskaičiuota, kokiais įrodymais prašomas dydis pagrįstas. Kitą dalį prašomos žalos dydžio – 144 810 Eur ieškovas prašo priteisti kaip neturtinę žalą, tačiau taip pat nenurodė, kodėl (kokiais kriterijais remiantis) prašoma būtent tokio dydžio atlyginimo sumos.
  6. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad žalos padarymą pagrindžia civilinių bylų bei baudžiamųjų bylų eigos ir pateikė prašymą išreikalauti minėtas bylas, tačiau nepridėjo prie ieškinio jokių duomenų iš nurodytų bylų. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas, išvardydamas ieškinio turinyje civilinių bylų bei baudžiamųjų bylų numerius, iš viso nenurodė, kokiame teisme šios bylos buvo išnagrinėtos, jis nebuvo tikslus įvardindamas bylos numerius. Neaišku, kur buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai Nr. I-68-720/2012; Nr. I-15-831/2009, Nr. I-2-218/2016; Nr. I-5-840/2013; Nr. 50-2-007-07, kuriame teisme išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. I-64/99, Nr. I-105/2005. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad iš viso nėra minimos civilinės bylos Nr. 2-2649-221/2009. Teismas nurodė, kad neaišku, kokiame teisme yra išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. I-68-720/2012, pažymėjo, kad Vilniaus apylinkės teisme nėra išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1517-734/2015, kuri būtų sietina su ieškovu. Teismas nustatė, kad duomenų apie Kauno apylinkės teismo teikimą Nr. T-2163-720/2016 nepateikta. Teismas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nerado baudžiamosios bylos Nr. IS-92-594/2017.
  7. Teismas akcentavo, kad ieškovo prašymas išreikalauti atitinkamas civilines ir baudžiamąsias bylas, neatleidžia jo nuo pareigos ieškinio pateikimo metu pateikti bent pagrindines ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir skundžiamus bei neteisėtus atsakovo veiksmus atspindinčius įrodymus. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų iš baudžiamųjų ir civilinių bylų, nepateikė duomenų, kad negali susipažinti su bylomis, argumentuoti žalos dydžio bei nurodyti įrodymų, kad jis objektyviai negali gauti duomenų, kuriais grindžia reikalavimus.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu ieškovas A. B. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį ir perduoti klausimą kitos apygardos teismui nagrinėti iš esmės; priimti atskirąją nutartį dėl grubaus civilinio proceso normų pažeidimo „taip vadinamos „teisėjos“ A. R. veikoje tyčia klastojant procesinių dokumentų įteikimo vietą nurodytą ieškinyje“ ir apie nusikaltimo požymius informuoti „plėšikų su diagnoze lietuviai gaujos kriminalinę instituciją „Lietuvos generalinį prokurorą“. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
    1. Nutartis yra nusikalstama ir absoliučiai korumpuoto nusikalstamo susivienijimo „Lietuvos Respublika“ plėšikų su diagnoze lietuviai gaujos kriminalinės institucijos „Vilniaus apygardos teismas“ veikos įrodymas, nes ne tik netinkamai taikomos ir pažeidžiamos materialinės procesinės teisės normos, bet ir tyčinės nusikalstamos veikos požymiai slepiant nuo baudžiamosios atsakomybės kriminalinės institucijos „Lietuvos generalinė prokuratūra“ nusikalstamą veiką vilkinant ieškinio iš esmės išnagrinėjimą.
    2. Teismas pažeidė CPK 117, 292 straipsnius, nes nutartis tyčia nustatytu terminu neatsiųsta ieškinyje nenurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu faksu vienu iš nurodytų numerių, bet buvo siunčiama paštu ieškinyje nenurodytu adresu.
    3. Pažeistas CPK 5 straipsnis, Konstitucijos 25, 29, 30 straipsniai, kai reikalaujama pašalinti įžeidžiančius išsireiškimus ar dalykinio, kanceliarinio stiliaus trūkumus, nes ieškinio pagrindas ir dalykas yra įrodyti, kad taip vadinama teritorija „Lietuvos respublika“ ir jos kriminalinės institucijos yra plėšikų su diagnoze lietuviai gaujų kriminalinis susivienijimas, užsiimantis organizuotai instancine tvarka plėšikavimais, sukčiavimais, turto ir kyšių prievartavimais bei kita tarptautinės teisės uždraustu elgesiu su žmonėmis. Dėl to neteisėtas įpareigojamas suvaržo teisė į žodžio laisvę ir nuomonės laisvę reikšti pagrįstą nuomonę apie kriminalinį susivienijimą „Lietuvos respublika ir jo kriminalines institucijas“.
    4. Pažeisti CPK 6, 7 straipsniai, 115 straipsnio 4 dalis, kai neteisėtai reikalauja ieškinio priėmimo stadijoje įrodyti ieškinio materialinį reikalavimą.
    5. Pažeidžiama CPK 199 straipsnio 1 dalis, kai reikalaujama nurodyti konkrečius dokumentus iš prašomų išreikalauti bylų.

10Teisėjas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 str. 2 d.); nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.)
  4. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nurodė tokius trūkumus: 1) nėra aiškiai suformuluotas ieškinio faktinis pagrindas, 2) ieškinyje naudojami įžeidžiantys teiginiai Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų ir teisėjų atžvilgiu, o tai negali būti toleruojama civiliniame procese, 3) ieškovas nepateikė ieškinį pagrindžiančių įrodymų.
  5. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, šiuos ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, o ieškinio trūkumų šalinimo institutas dėl ieškinio pagrindo gali būti taikomas tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą. Taigi, ieškinyje aiškiai ir visiems (tiek teismui, tiek ir į procesą įtrauktiems dalyvauti asmenims) suprantamai privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 str. 1 d. 2–4 p.). Įstatyme įtvirtinti minėti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių.
  6. Kaip matyti iš pateikto ieškinio, apeliantas prašo priteisti 506 792,33 Lt (146 776,91) Eur žalą, taip pat ir 500 000 Lt (144 810 Eur) neturtinę žalą. Iš ieškinio turinio neaišku, kokios rūšies 506 792,33 Lt (146 776,91 Eur) žalos (turtinės ar neturtinės) atlyginimą ieškovas siekia prisiteisti, be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas, dėstydamas faktines aplinkybes, apsiribojo apibendrintais teiginiais, nenurodė, kaip pasireiškė tokio dydžio žala, kuo remiantis ji paskaičiuota, kokiais įrodymais prašomas dydis pagrįstas. Ieškovas taip pat nepaaiškina reikalavimo priteisti 144 810 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kodėl (kokiais kriterijais remiantis) prašoma būtent tokio dydžio atlyginimo sumos. Ieškinys grindžiamas bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais, todėl konstatuotina, kad ieškinyje nėra tinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškinio pagrindas nėra aiškus ir tai kelia kliūtis tinkamam pasiruošimui bylai bei jos nagrinėjimui.
  7. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų ieškinyje nurodytas aplinkybes bei patirtą turtinę žalą. Nors jis prašo tam tikras bylas išreikalauti, nes, pasak jo, jose yra pateikti visi ieškiniui pagrįsti ir žalai įrodyti rašytiniai įrodymai, tačiau CPK 199 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą, turi nurodyti aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Procesinės teisės normos neįpareigoja teismo pačiam atsirinkti konkrečius rašytinius įrodymus iš apelianto nurodytų bylų, nes būtent ieškovo pareiga yra prie ieškinio pridėti ar bent nurodyti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais yra grindžiami reikalavimai (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 2 d.). Apeliantas nurodė, kad jo ieškinio pagrįstumą gali patvirtinti išreikalautinų bylų eiga, tačiau nekonkretizuoja, kokios konkrečios tų bylų eigos aplinkybės ir kodėl patvirtina apelianto teiginius (savaime byla ir jos eiga neatlieka jokios įrodomosios funkcijos).
  8. Dėl apelianto procesiniuose dokumentuose vartojamų išsireiškimų, pažymėtina, kad teismai ne kartą buvo išaiškinę, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių. Taip pat buvo išaiškinta, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Apelianto procesiniuose dokumentuose pavartotos minėtos sąvokos negali būti vertintinos kaip tik formalus procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų pažeidimas, juo labiau, prisidengiant Konstitucijos 25 straipsniu – teise turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Nors teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės pagrindų, tačiau ji nėra absoliuti, nes įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Tai reiškia, kad asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, tame tarpe ir teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, turi neperžengti jų įgyvendinimo ribų. Todėl apeliantas procesiniuose dokumentuose reiškiamais posakiais - „civilinėje byloje plėšikų su diagnoze lietuviai gaujos kriminalinė institucija „Vilniaus apygardos teismas“, „taip vadinama „teisėja“ A. R.“ „absoliučiai korumpuotos nusikalstamo susivienijimo „Lietuvos Respublikos“ plėšikų su diagnoze lietuviai gaujos kriminalinė institucija „Vilniaus apygardos teismas“ - akivaizdžiai demonstruoja ne tik teismo, bet ir valstybės negerbimą, sąmoningą siekimą, naudojantis procesine ieškinio teikimo teise, juos pažeminti bei įžeisti
  9. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo savo teisėmis, taigi, ir teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 str. 5 d.), o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, teismas gali atsisakyti jas ginti (CK 1.137 str. 3 d.), be kita ko, ir atsisakant panaudoti trūkumų šalinimo institutą.
  10. Taip pat atmestinas ieškovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas išsiuntė skundžiamą nutartį netinkamu būdu.
  11. Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais (CPK 117 str.). CPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (pastaroji tvarka yra nustatyta CPK 1751 str.). CPK 121 straipsnio 1 dalyje numatyta dalyvaujančių byloje asmenų pareiga nedelsiant pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą, o tuo atveju, kai dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 str. 2 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1099-178/2015).
  12. Apelianto skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties kopija ieškovui išsiųsta ant apelianto voko, kuriame buvo atsiųstas jo ieškinys, nurodytu adresu. Nors ieškovo ieškinyje nurodyti tik fakso numeriai, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis būtų nurodęs, jog procesiniai dokumentai jam būtų įteikiami tik faksu. Teismui nėra nustatyta pareiga siųsti procesinius dokumentus visais galimais būdais (pavyzdžiui, ir paštu, ir faksu). Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties kopijos išsiuntimas adresu ( - ) reiškia netinkamai realizuotą teismo pareigą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš nustatytų aplinkybių nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamą nutartį išsiuntęs ant apelianto voko nurodytu adresu, o ne faksu, pažeidė civilinio proceso taisykles, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo būdus ir tvarką.
  13. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyti nusikalstamos veikos požymiai, apelianto prašymas kreiptis į prokurorą netenkinamas (CPK 300 str.).
  14. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos sprendžiamais klausimais, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
  15. Kadangi ieškinys, kuriam skundžiama nutartimi buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti nenustatytinas.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai