Byla e2A-457-302/2016
Dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5899-345/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis, ir

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovė UAB „Kauno keliai“ 2015 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2015 m. rugpjūčio 24 d. CVP IS priemonėmis paskelbtą supaprastinto atviro konkurso „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.129 Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė ruožo nuo 27,18 iki 32,68 km rekonstravimas“ (Pirkimo Nr. 165096) sąlygų pakeitimą, įpareigoti viešąjį pirkimą vykdyti pagal 2015 m. rugpjūčio 18 d. paskelbtą patikslintą skelbimą ir pirmines atviro konkurso „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.129 Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė ruožo nuo 27,18 iki 32,68 km rekonstravimas“ sąlygas, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.129 Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė ruožo nuo 27,18 iki 32,68 km rekonstravimas“ (Pirkimo Nr. 165096). Viešasis pirkimas buvo paskelbtas 2015 m. birželio 30 d., o 2015 m. rugpjūčio 24 d. tiekėjai gavo perkančiosios organizacijos pranešimą „Dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo Nr.7“, kuriuo buvo informuoti, jog paviršiaus apdaro darbams bus reikalingas vidinės kontrolės sertifikatas pagal standartą EN 12271:2006. Šiuo pranešimu perkančioji organizacija taip pat nurodė, kad yra tikslinami ir pirkimo dokumentai. Ieškovės įsitikinimu, 2015 m. rugpjūčio 24 d. paskelbtas konkurso sąlygų paaiškinimas iš esmės yra pirkimo sąlygų keitimas, t. y. buvo pakeisti ne tik minimalūs tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai (nustatytas papildomas reikalavimas 11.7 p.), bet ir reikalavimai pirkimo objektui (pakeisti 3.10 ir 4.4.2 punktai). Ieškovės teigimu, tokiu elgesiu atsakovė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, 24 straipsnio 9 dalį ir 27 straipsnio 4 dalį bei teisėtus tiekėjų lūkesčius dėl konkurso sąlygų nekeičiamumo viso viešojo pirkimo vykdymo metu.

5Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad net ir tiesiogiai to nenurodžius pirkimo dokumentuose, kelių dangos paviršiaus apdaro įrengimo darbus galėtų atlikti tik toks tiekėjas, kuris yra įsidiegęs sertifikuotą vidinės gamybos kontrolės sistemą pagal standartą LST EN 12271 „Paviršiaus apdaras. Reikalavimai“ (arba lygiavertį), kadangi toks reikalavimas numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 28 d. įsakyme. Paaiškėjus, kad jau paskelbto darbų viešojo pirkimo, vykdomo supaprastinto atviro konkurso būdu, techninėje specifikacijoje yra netikslumų, pirkimo dokumentai buvo patikslinti, tačiau tai negali būti vertinama kaip pirkimo sąlygų pakeitimas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

8Pirmos instancijos teismas ieškovo argumentą, kad nebuvo jokios objektyvios priežasties tikslinti pirkimo dokumentus, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad pirminių konkurso sąlygų techninės specifikacijos V skyriaus „Asfalto dangos“ 3 poskyrio „Darbų atlikimas“ 3.10 punkte „Dangaus paviršiaus apdorojimas“ buvo numatyta, jog reikalavimai dangos paviršiaus apdorojimui išdėstyti R 35-01, mineralinėms medžiagoms – TRA MIN 07, tačiau Statybos rekomendacijos R 35-01 „Automobilių kelių asfaltbetonio ir žvyro dangos“ su visais pakeitimais ir papildymais buvo pripažintos netekusios galios dar 2015 m. vasario 11 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V(E)-2. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovei iškilo objektyvi būtinybė tikslinti pirkimo dokumentus pagal galiojančius statybos normatyvinius techninius dokumentus.

9Taip pat pirmos instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-01-28 įsakyme Nr. D1-08 nurodytas statybos produktų sąrašas nėra galutinis, o pats įsakymas nėra imperatyviai įpareigojantis. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį Lietuvos standartai ir kiti leidiniai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose pateikta išskirtinė nuoroda į standartus ir kitus leidinius, o tai reiškia, kad, jei teisės akte ar teisės aktu patvirtintame dokumente, reglamentuojančiame tam tikrą sritį, pateikiama nuoroda į tarptautinį, regioninį ar nacionalinį standartą, tai tokio standarto taikymas tampa privalomas visiems subjektams, kurių teises ir pareigas reguliuoja atitinkamas teisės aktas.

10Pirmos instancijos teismas nesutiko ir su ieškovės pozicija, jog reikalavimas turėti įdiegtą sertifikuotą vidinės gamybos kontrolės sistemą pagal LST EN 12271 standarto nurodymus yra perteklinis reikalavimas, nepagrįstai apribojantis potencialių tiekėjų dalyvavimą šiame viešajame pirkime. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V(E)-15 patvirtintų Automobilių kelių dangos iš paviršiaus apdaro sluoksnių įrengimo metodinių nurodymų MN PA 15 55 punktą gamintojas, siekdamas užtikrinti produkto atitiktį šiuose metodiniuose nurodymuose ir nustatytus techninius reikalavimus LST EN 12271 standarte, turi atlikti TAIT (tipo patvirtinimo ruožo bandymą) ir vykdyti sertifikuotą vidinę gamybos kontrolę. Teismo nuomone, akivaizdu, jog tam, kad tiekėjas galėtų vykdyti sertifikuotą vidinę gamybos kontrolę, jis turi būti įsidiegęs atitinkamą sertifikuotą sistemą. Teismas kritiškai vertino ir ieškovės argumentą, kad reikalavimas turėti įdiegtą sertifikuotą vidinės gamybos kontrolės sistemą pagal LST EN 12271 standarto nurodymus, yra perteklinis. Nurodė, kad reikalavimas vykdyti sertifikuotą vidinę gamybos kontrolę pagal LST EN 12271 standarto nurodymus yra numatytas teisės aktuose, todėl net ir tuo atveju, jei tokie reikalavimai nebūtų nurodyti tiesiogiai pirkimo dokumentuose, tiekėjai, tam kad galėtų tinkamai atlikti paviršiaus apdaro įrengimo darbus, turėtų būti įsidiegę sertifikuotą vidinės gamybos kontrolės sistemą pagal standartą LST EN 12271.

11Taigi, įvertinęs bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus, teismas sprendė, kad atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. rugpjūčio 24 d. raštu atlikti supaprastinto atviro konkurso sąlygų patikslinimai nėra esminiai jų pakeitimai, kurie neleistini pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ).

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į ji argumentai

13Ieškovė UAB „Kauno keliai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14Nurodo šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:

151. Vienas iš skaidrumo principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis, todėl paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar keičiami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė. Atsakovė, nustatydama pirkimo dokumentuose naują reikalavimą tiekėjų kvalifikacijai, dėl ko pasikeitė ne tik apeliantės, tačiau ir kitų potencialių pirkimo dalyvių padėtis (kvietimą dalyvauti pirkime iš viso priėmė 17 tiekėjų, tačiau po konkurso sąlygų skaičiaus pakeitimo tiekėjų skaičius sumažėjo daugiau nei tris kartus, tiekėjai, norėdami dalyvauti minėtam pirkime, turėjo jungtis į ūkio subjektų grupę), iš esmės pakeitė Konkurso sąlygas, o ne jas patikslino.

162. Atsakovas neturėjo ir neturi vieningos pozicijos dėl 2015-08-24 padarytų pirkimo dokumentų pakeitimo pagrindimo. Atsakyme į pretenziją, atsiliepime į ieškinį ir triplike yra nurodomos skirtingos priežastys, kuriomis siekiama pateisinti padarytus Konkurso sąlygų pakeitimus. 2015-09-01 atsakovės rašte Nr. (11.7)2-4936 „Dėl pretenzijos“ nurodoma, kad techninėje specifikacijoje buvo netikslumų – neįtraukti pagrindiniai statybos darbai – paviršiaus apdaro įrengimas, triplike nurodoma, jog paviršiaus apdaro darbams nebuvo aiškiai nurodyti reikalavimai pagal normatyvinius techninius dokumentus. Be to, ieškovė neturėjo ir negalėjo pateikti protokolo, kuriame būtų svarstomas pirkimo dokumentų keitimo būtinumas bei priežastys, sąlygojusios 2015-08-24 Konkurso sąlygų pakeitimus.

173. Būtent atsakovė, remdamasi tiek savo nuostatais, tiek Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatomis, organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad būtent pati atsakovė yra tas subjektas, kuris numato reikalavimus darbams, susijusiems su valstybinės reikšmės kelių tiesimu, remontu ir priežiūra. Statybos rekomendacijos R 35-01 „automobilių kelių asfaltbetonio ir žvyro dangos“ 2015-02-11 pačios atsakovės sprendimu buvo pripažintos netekusiomis galios. Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių techninių reikalavimų aprašas TRA APM 10 vėlgi yra patvirtinti pačios atsakovės. Viešasis pirkimas buvo paskelbtas 2015-06-30, todėl teisinio reglamentavimo pokyčiai atsakovei turėjo būti žinomi.

184. Pirmos instancijos teismas savo išvadas skundžiama sprendime grindžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-01-28 įsakymu Nr. D1-08 patvirtintų reglamentuojamų statybos produktų sąrašo 3.10 punktu, kuriame yra nurodytas kelių dangos paviršiaus apdaras ir statybos produkto techninės specifikacijos žymuo – standartas LST EN 12271, tačiau ginčijamame sprendime nėra nurodytas joks teisės aktas, įtvirtinantis imperatyvą, kad paviršiaus apdaro darbus turi teisę ir gali atlikti tik asmenys, kurie yra įsidiegę vidinės gamybos kontrolės sistemą pagal standartą LST EN 12271. Reikalavimas turėti įdiegtą sertifikuotą vidinės gamybos kontrolės sistemą pagal LST EN 12271 standarto nurodymus yra papildomas reikalavimas, neįrodantis ir nepatvirtinantis tiekėjo pajėgumo vykdyti viešojo pirkimo sutartį.

195. Įtvirtinusi Konkurso sąlygose reikalavimą, jog paviršiaus apdaro darbus gali atlikti tik tas juridinis asmuo, kuris turi įsidiegęs sertifikuotą vidinės gamybos kontrolės sistemą pagal LST EN 12271 (arba lygiavertę), perkančioji organizacija turėjo sudaryti galimybę, kad šiuos darbus atliktų ne tiekėjas, o subtiekėjas, tačiau, įvertinus visus pirkimo dokumentus, įskaitant ir 2015-08-24 pakeitimus, matyti, jog paviršiaus apdaro darbai yra priskiriami prie pagrindinių, kuriuos turi atlikti pats tiekėjas. Paviršiaus apdaro darbai apima tik nedidelę dalį visų perkamų darbų, todėl toks siaurinamasis pirkimų sąlygų pakeitimas laikytinas esminiu pirkimo dokumentų pakeitimu, mažinančiu konkurenciją.

20Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21Nurodo šiuos nesutikimo su ieškovės apeliaciniu skundu argumentus:

221. Tinkamai ir išsamiai įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog 2015-08-24 atlikti supaprastinto atviro konkurso sąlygų patikslinimai nėra esminiai jų pakeitimai, kurie neleistini pagal VPĮ, o atsakovė turėjo pagrindą norminiuose teisės aktuose reglamentuotus reikalavimus aiškiai nurodyti savo pirkimo dokumentuose tam, kad jie būtų tikslūs ir nedviprasmiški, ypač, kai turėjo duomenų, jog jie kelia neaiškumų tiekėjams. Nei pirkimo objektas, nei darbų apimtis keista nebuvo.

232. Ne kiekvienas pirkimo sąlygų keitimas pripažįstamas pažeidžiančiu tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, o tik toks, kuris iš esmės pakeičia tiekėjų ir dalyvių padėtį ją pasunkindamas ar palengvindamas taip, kad dėl to pasikeičia ar galėtų pasikeisti dalyvių skaičius ar konkurso laimėtojas, jei tai nepateisinama objektyviomis, pagrįstomis ir teisėtomis priežastimis. Esminis tiekėjų padėties pakeitimas kaip pirkimo sąlygų neteisėto keitimo kvalifikavimo pagrindas yra vertinamasis kriterijus, taikytinas individualiai kiekvienu atveju.

243. Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos standartai ir kiti leidiniai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose pateikta išskirtinė nuoroda į standartus ir kitus leidinius. 2015-01-28 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-80 patvirtintas reglamentuojamų statybos produktų sąrašas bei nustatyta, kad reglamentuojamų statybos produktų, turinčių darniąsias technines specifikacijas, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas ir tikrinimas turi būti atliekamas pagal darniąsias technines specifikacijas ir jose nurodytas eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemas, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatyta tvarka. Pirkimo dokumentų patikslinimas pagal galiojančius statybos normatyvinius techninius dokumentus nelaikytinas esminiu pirkimo dokumentų keitimu, kadangi šių reikalavimų laimėjęs konkursą tiekėjas turėtų laikytis net ir jų nenurodžius tiesiogiai pirkimo dokumentuose.

254. Apeliantės teiginys, jog Konkurso sąlygų patikslinimais buvo pakeista tiekėjų, įskaitant ir apeliantės, padėtis, yra niekuo nepagrįstas. Ne visi iš kvietimą priėmusių tiekėjų apskritai atlieka tokio pobūdžio darbus, ne visi tiekėjai, kurie priėmė kvietimą dalyvauti ginčo viešajame pirkime ir kurie turi vidinės kontrolės sistemą pagal standartą LST EN 12271, pateikė savo pasiūlymus, taip pat ne visi tiekėjai, kurie turi vidinės gamybos kontrolės sistemą pagal standartą LST EN 12271, priėmė kvietimą dalyvautu viešajame pirkime. Be to, pirkimo dokumentuose buvo numatyta galimybė pasiūlymą pateikti ūkio subjektų grupei, t.y. ieškovė pagrindinių darbų daliai (paviršiaus apdaro darbams) atlikti galėjo pasitelkti partnerius. Kad pirkimą laimėjęs tiekėjas galėtų tinkamai atlikti paviršiaus apdaro įrengimo darbus, jis, net ir nenurodžius to pirkimo dokumentuose, turi būti įsidiegęs sertifikuotą vidinės gamybos kontrolės sistemą pagal standartą LST EN 12271.

265. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike buvo aiškiai nurodžiusi, kad viešųjų pirkimų komisija nesprendžia klausimų, susijusių su pirkimo dokumentų tikslinimų, nes pirkimo dokumentus tikslinantys dokumentai yra pirkimo dokumentų sudėtinė dalis, todėl juos tvirtina Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojai pagal administravimo sritis, tačiau ieškovė apeliaciniame skunde vis tiek nepagrįstai teigia, jog atsakovė net negalėjo pateikto protokolo, kuriame būtų svarstomas pirkimo dokumentų tikslinimo būtinumas bei tikslinimą sąlygojusios priežastys.

276. Nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, jog atsakovės nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra pertekliniai, kadangi perkančioji organizacija turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti konkurso sąlygas. Asfalto dangos viensluoksnio paviršiaus apdaro įrengimo darbai yra sudėtinė ir neatskiriama pagrindinių darbų – kelio važiuojamosios dalies konstrukcijos įrengimo darbų – dalis. Reikalavimas turėti įsidiegus vidinės gamybos kontrolės sistemą pagal standartą LST EN 12271 kartu reiškia ir nurodymą, kaip turės būti atliekama pagrindinių darbų dalis, todėl apeliantės teiginys, jog šis reikalavimas yra papildomas, yra nepagrįstas.

28IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

29Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

30Dėl ginčo esmės

31Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovės 2015-08-24 raštas yra pirkimo dokumentų tikslinimas, ar tai yra pirkimo sąlygų keitimas, kuris iš esmės pakeitė potencialių konkurso dalyvių padėtį.

32VPĮ paskirtis – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.), laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.). Paminėtų principų privaloma laikytis visos viešojo pirkimo procedūros metu, t. y. nuo viešojo pirkimo paskelbimo iki pirkimo pabaigos, kadangi tuo užtikrinamas, jog viešųjų pirkimų konkurso tikslai bus pasiekti, o konkurso procedūroje bus išvengta nesąžiningos konkurencijos prielaidų. Pirkimo procesas turi būti skaidrus, t. y. atviras, aiškus, be situacijų, sudarančių galimybę interpretuoti tą patį veiksmą skirtingai ir suabejoti proceso (viešo pirkimo konkurso) skaidrumu. Pažymėtina, kad vienas iš skaidrumo principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis. Priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai pažeistų skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaikytų pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu vadovautis pačios nustatytomis ir paskelbtomis sąlygomis, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad skaidrumo principo, išplaukiančio iš tiekėjų lygiateisiškumo principo, pagrindinis tikslas – garantuoti, kad bus pašalinta perkančiosios organizacijos protegavimo ir savavališkų veiksmų grėsmė (Europos B. T. Teismo 2004 m. balandžio 9 d. Sprendimas, Komisija /CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. 1-3801). Taigi, vadovaujantis minėtu skaidrumo principu, paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar keičiami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė.

33VPĮ 27 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus, o visi dokumentų paaiškinimai yra sudėtinė pirkimo dokumentų dalis (VPĮ 2 str. 21 d.) Toks įstatymo reglamentavimas suponuoja būtinybę dėl pirkimo objekto apimties ir pirkimo sąlygų turinio spręsti pagal pirkimo dokumentų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-248/2015).

34Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. birželio 30 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Valstybinės reikšmės kelio Nr.129 Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė ruožo nuo 27,18 iki 32,68 km rekonstravimas“, (Pirkimo Nr.165096). Atsakovė 2015 m. rugpjūčio 24 d. rašte „Dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo Nr.7“, atsakydamas į neskelbiamo tiekėjo klausimą, pranešė tiekėjams, kad bus reikalingas paviršiaus apdaro vidinės kontrolės sertifikatas pagal standartą EN 12271:2006, ir atitinkamai patikslino pirkimo dokumentus: 1) III skyriaus 11 punktą, įtvirtinantį tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, papildė nauju punktu 11.17, kuris numato papildomų reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai, t.y. jog „Tiekėjas paviršiaus apdaro darbams atlikti turi turėti įdiegęs sertifikuotą vidinės gamybos kontrolės sistemų pagal standartą LST EN 12271 „Paviršiaus apdaras. Reikalavimai“ (arba lygiavertis); 2) pakeitė Konkurso sąlygų 12 ir 13 punktus, numatančius, kuriuos reikalavimus privalo atitikti tiekėjas, o kuriuos subtiekėjas; 3) nauja redakcija išdėstė Techninės specifikacijos V skyriaus „Asfalto dangos“ 3 poskyrio „Darbų atlikimas“ 3.10 punktą ir Techninės specifikacijos V skyriaus „Asfalto dangos“ 4 poskyrio „Atliktų darbų kontrolė ir priėmimas“ 4.4.2 punktą; 4) atitinkamai patikslino ir Konkurso sąlygų 36 ir 49 punktus. Techninės specifikacijos V skyriaus „Asfalto dangos“ 3 poskyrio „Darbų atlikimas“ 3.10 punktas „Dangos paviršiaus apdorojimas“ buvo patikslintas jame nurodant, jog paviršiaus apdaras kaip statybos produktas turi atitikti standarto LST EN 12271 (arba lygiaverčio) ir techninių reikalavimų aprašo TRA APM 10 reikalavimus. Tuo tarpu pirminių konkurso sąlygų Techninės specifikacijos V skyriaus „Asfalto dangos“ 3 poskyrio „Darbų atlikimas“ 3.10 punkte „Dangos paviršiaus apdorojimas“ buvo numatyta, jog reikalavimai dangos paviršiaus apdorojimui išdėstyti R 35-01, mineralinėms medžiagoms – TRA MIN 07. Ieškovės reikalavimai šioje byloje iš esmės yra grindžiami tuo, kad atsakovė 2015 m. rugpjūčio 24 d. raštu ne patikslino pirkimo sąlygas, o jas iš esmės pakeitė, nes buvo pakeisti ne tik minimalūs tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai (nustatytas papildomas reikalavimas 11.7 p.), bet ir reikalavimai pirkimo objektui (pakeisti 3.10 ir 4.4.2. p.). Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, nuosekliai laikėsi pozicijos, kad pirkimo dokumentai buvo tik tikslinami, kadangi pirminiuose pirkimo dokumentuose kelio apdaro darbams nebuvo aiškiai nurodyti reikalavimai pagal statybos normatyvinius techninius dokumentus, o pirkimo dokumentų patikslinimas pagal galiojančius statybos normatyvinius techninius dokumentus nelaikytinas esminiu pirkimo dokumentų keitimu, kadangi šių reikalavimų laimėjęs konkursą tiekėjas turėtų laikytis net jų ir nenurodžius tiesiogiai pirkimo dokumentuose. Įvertinsi bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su šiais atsakovės argumentais.

35Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą jurisprudenciją kitų teisės aktų (ne VPĮ) nuostatos viešųjų pirkimų teisiniams santykiams turi būti taikomos subsidiariai, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas (įskaitant ir dėl tiekėjų kvalifikacijos), o kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Be to, negalima VPĮ nuostatų aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų teisės normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas. VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų santykis ir šių teisės normų tinkamas taikymas svarbus dėl to, kad tai tiesiogiai susiję su vienu iš viešųjų pirkimų principų – skaidrumo – laikymusi. Skaidrumo principas pažeidžiamas ne tik perkančiajai organizacijai nesilaikant viešumo imperatyvo, pirmiausia susijusio su viešojo pirkimo skelbimu, nesuteikiant pakankamai informacijos tiekėjams ar nesilaikant savo paskelbtų konkurso sąlygų ar privalomų viešųjų pirkimų teisės nuostatų, bet ir tada, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo metu nesilaiko iš anksto žinomų taisyklių, nors ir tiesiogiai nesusijusių su viešaisiais pirkimais, kaip tokiais. Perkančioji organizacija, tiek rengdama konkurso dokumentus, tiek vertindama tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011).

36Pastebėtina, kad Statybos rekomendacijos R 35-01 „Automobilių kelių asfaltbetonio ir žvyro dangos“, kuriomis buvo vadovaujamasi pirminių konkurso sąlygų techninės specifikacijos V skyriaus „Asfalto dangos“ 3 poskyrio „Darbų atlikimas“ 3.10 punkte, su visais pakeitimais ir papildymais buvo pripažintos netekusios galios 2015 m. vasario 11 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr.V(E)-2. Nors ir sutikdama su apeliantės pastebėjimu, kad šie teisinio reglamentavimo pokyčiai atsakovei, kuri pati numato reikalavimus darbams, susijusiems su valstybinės reikšmės kelių tiesimu, remontu ir priežiūra, konkurso paskelbimo metu turėjo būti žinomi, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo nepritarti pirmos instancijos teismo pozicijai, kad, ir po Konkurso paskelbimo atsakovė, pastebėjusi neatitikimus tarp statybos normatyvinių techninių dokumentų ir Konkurso sąlygų, turėjo teisę, remdamasi VPĮ 27 straipsniu, tikslinti pirkimo dokumentus. Kaip jau ir buvo minėta, atsakovė 2015 m. rugpjūčio 24 d. raštu patikslino Techninės specifikacijos V skyriaus „Asfalto dangos“ 3 poskyrio „Darbų atlikimas“ 3.10 punktą „Dangos paviršiaus apdorojimas“, jame vietoj nurodymo, kad reikalavimai dangos paviršiaus apdorojimui išdėstyti R 35-01, mineralinėms medžiagoms – TRA MIN 07, nurodydama, jog paviršiaus apdaras kaip statybos produktas turi atitikti standarto LST EN 12271 (arba lygiaverčio) ir techninių reikalavimų aprašo TRA APM 10 reikalavimus.

37Reglamentuojamų statybos produktų, turinčių darniąsias technines specifikacijas, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas ir tikrinimas turi būti atliekamas pagal darniąsias technines specifikacijas ir jose nurodytas eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemas, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatyta tvarka. Tuo tarpu reglamentuojamų statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas ir tikrinimas turi būti atliekamas pagal Reglamentuojamų statybos produktų sąraše nurodytas eksploatacinių savybių vertinimo ir tikrinimo sistemas ir technines specifikacijas, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2013 nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr.D1-80 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“ (įsigaliojo nuo 2015 m. vasario 17 d.) buvo patvirtintas Reglamentuojamų statybos produktų sąrašas statybos produktams, kurių eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas ir tikrinimas atliekas ne pagal darniąsias technines specifikacijas. Minėtame reglamentuojamų statybos produktų sąraše, eilės Nr. 3.10, yra nurodytas kelių dangos paviršiaus apdaras bei jam taikomas darnusis standartas LST EN 12271. Taip pat nurodyta ir eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistema 2+, kuri pagal gamintojo statybos produkto eksploatacinių savybių deklaraciją dėl esminių charakteristikų grindžiama šiais elementais: a) gamintojas: i) nustato produkto tipą pagal tipo bandymą (įskaitant mėginio ėmimą), su tipo susijusius skaičiavimus, lentelėse nurodytas vertes arba aprašomąją produkto dokumentaciją; ii) vykdo vidinę gamybos kontrolę; iii) atlieka gamykloje paimtų mėginių bandymus pagal numatytą bandymų planą; b) notifikuotoji produkcijos kontrolės sertifikavimo įstaiga išduoda gamybos kontrolės atitikties sertifikatą remdamasi: i) pradiniu gamyklos ir vidinės gamybos kontrolės tikrinimu; ii) nuolatine vidinės gamybos kontrolės priežiūra ir vertinimu.

38Teisėjų kolegija negali sutikti ir su apeliantės pozicija, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 28 d. įsakymas Nr.D1-80 nėra imperatyviai įpareigojantis. Lietuvos standartų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymas. Vienas pagrindinių nacionalinės standartizacijos principų yra savanoriškas standartų taikymas – vadovaujantis Standartizacijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos standartai ir kiti leidiniai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose pateikta išskirtinė nuoroda į standartus ir kitus leidinius. Jei teisės akte ar teisės aktu patvirtintame dokumente, reglamentuojančiame tam tikrą sritį, pateikiama nuoroda į tarptautinį, regioninį ar nacionalinį standartą, tai tokio standarto taikymas tampa privalomas visiems subjektams, kurių teises ir pareigas reguliuoja atitinkamas teisės aktas. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 28 d. įsakyme Nr.D1-80 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“ ir Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių techninių reikalavimų apraše TRA APM 10 yra pateikiama nuoroda būtent į standartą LST EN 12271, kas nagrinėjamu atveju ir įtvirtina kelių dangos paviršiaus apdarui taikomo darniojo standarto LST EN 12271 taikytinumą ir privalomumą.

39Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės argumentui, kad ji galėjo pirkimo dokumentus patikslinti pagal galiojančius statybos normatyvinius techninius dokumentus ir tai nelaikytina esminiu pirkimo dokumentų keitimu, kadangi šių reikalavimų konkursą laimėjęs tiekėjas turėtų laikytis jų net ir nenurodžius tiesiogiai pirkimo dokumentuose. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad ir kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, VPĮ nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus teisės aktus bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką. Imperatyvieji kitų įstatymų reikalavimai yra privalomi visiems teisės subjektams, todėl aplinkybė, jog iš anksto žinomas iš imperatyviųjų teisės normų kylantis reikalavimas tiekėjui turėti atitinkamą licenciją (sertifikatą), suteikiantį teisę vykdyti perkamus darbus, nebuvo tiesiogiai įrašytas pirkimo sąlygose, neatleidžia jo dalyvių nuo prievolės tokį dokumentą turėti ir jį pateikti. Perkančioji organizacija negali sudaryti viešojo pirkimo sutarties, jei ūkio subjektas šių dokumentų neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015).

40Apeliantė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog reikalavimas turėti įdiegtą sertifikuotą vidinės gamybos kontrolės sistemą pagal LST EN 12271 standarto nurodymus yra perteklinis reikalavimas, nepagrįstai apribojantis tiekėjų, kurie turi įgiję reikiamą kvalifikaciją, patirtį ir kurie yra finansiškai pajėgūs dalyvauti šiame pirkime bei atlikti perkamus darbus, dalyvavimą šiame viešajame pirkime. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad nors VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Pagal supaprastinto atviro konkurso „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.129 Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė ruožo nuo 27,18 iki 32,68 km rekonstravimas“ 2015 m. birželio 25 d. sąlygas pagrindiniai darbai, kuriuos turės atlikti konkursą laimėjęs tiekėjas, yra kelio važiuojamosios dalies konstrukcijos įrengimo darbai, į kuriuos pagal darbų kiekių žiniaraštį įeina ir asfalto dangos viensluoksnis paviršiaus apdaras, kuris iš kitų statybos produktų išsiskiria tuo, jog yra faktiškai sukuriamas statybos darbų vykdymo vietoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, reikalavimas turėti įsidiegus vidinės kontrolės sistemą pagal standartą LST EN 12271 kartu reiškia ir nurodymą, kaip turės būti atliekama pagrindinių darbų dalis. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, atsakovė minėtu reikalavimu, kad tiekėjas turėtų darnųjį standartą LST EN 12271, tiesiog atlieka savo funkciją, t.y. kontroliuoja, kad valstybinės reikšmės kelius projektuotų, tiestų, statytų, rekonstruotų, taisytų (remontuotų), prižiūrėtų tik asmenys, atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 str. 3 d.). Be to, Kelių įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato, kad saugaus eismo priemonės yra įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, statant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, jog tik tai, kad tam tikro tiekėjo, ar asmens, pageidavusio dalyvauti konkurse, turimi kvalifikaciniai pajėgumui neatitiko nustatytųjų, nėra pagrindas pripažinti, kad šie kriterijai yra apskritai diskriminaciniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-222/2008).

41Esminis tiekėjų padėties pakeitimas kaip pirkimo sąlygų neteisėti keitimo kvalifikavimo pagrindas yra vertinamasis kriterijus, kiekvienu atveju vertinamas individualiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatavus, jog atsakovė tik patikslino pirkimo dokumentus pagal galiojančius statybos normatyvinius techninius dokumentus ir reikalavimai, kuriais buvo patikslinti pirkimo dokumentai, tiekėjams bet kuriuo atveju būtų buvę privalomi, ieškovės argumentai, kad šiais patikslinimais buvo iš esmės pakeista potencialių tiekėjų padėtis, taip pat vertinti kaip nepagrįsti. Be to, nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės samprotavimai, kad įtvirtintus konkurso sąlygose reikalavimą, jog paviršiaus apdaro darbus gali atlikti tik tas juridinis asmuo, kuris turi įsidiegęs sertifikuotą vidinės gamybos kontrolės sistemą pagal LST EN 12271 (arba lygiavertę), perkančioji organizacija turėjo sudaryti galimybę, kad šiuos darbus atliktų ne tiekėjas, o subtiekėjas. Pastebėtina, kad atsakovė, siekdama neapriboti potencialių tiekėjų dalyvavimo viešajame pirkime, pirkimo dokumentuose buvo numačiusi galimybę pasiūlymą pateikti ūkio subjektų grupei, t.y. ieškovė, kuri nėra įsidiegusi standarto LST EN 12271, pagrindinių darbų daliai (paviršiaus apdaro darbams) atlikti galėjo pasitelkti partnerius.

42Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

43Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

44Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodo, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

47Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad ieškovui bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos, o atsakovas apie patirtas bylinėjimosi išlaidas jokių dokumentų teismui nepateikė.

48Dėl bylos procesinės baigties

49Taigi nurodytų argumentų kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai 2015 m. rugpjūčio 24 d. raštu atliko supaprastinto atviro konkurso sąlygų patikslinimus, kuriais teisės aktuose reglamentuotus reikalavimus aiškiai nurodė savo pirkimo dokumentuose tam, kad jie būtų tikslūs ir nedviprasmiški, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

51Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.Ginčo esmė... 3. Ieškovė UAB „Kauno keliai“ 2015 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į teismą su... 4. Nurodė, kad atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo... 5. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė... 8. Pirmos instancijos teismas ieškovo argumentą, kad nebuvo jokios objektyvios... 9. Taip pat pirmos instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės... 10. Pirmos instancijos teismas nesutiko ir su ieškovės pozicija, jog reikalavimas... 11. Taigi, įvertinęs bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus, teismas sprendė,... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į ji argumentai... 13. Ieškovė UAB „Kauno keliai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 14. Nurodo šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:... 15. 1. Vienas iš skaidrumo principo turinio elementų yra perkančiosios... 16. 2. Atsakovas neturėjo ir neturi vieningos pozicijos dėl 2015-08-24 padarytų... 17. 3. Būtent atsakovė, remdamasi tiek savo nuostatais, tiek Lietuvos Respublikos... 18. 4. Pirmos instancijos teismas savo išvadas skundžiama sprendime grindžia... 19. 5. Įtvirtinusi Konkurso sąlygose reikalavimą, jog paviršiaus apdaro darbus... 20. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos... 21. Nurodo šiuos nesutikimo su ieškovės apeliaciniu skundu argumentus:... 22. 1. Tinkamai ir išsamiai įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pirmos... 23. 2. Ne kiekvienas pirkimo sąlygų keitimas pripažįstamas pažeidžiančiu... 24. 3. Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje... 25. 4. Apeliantės teiginys, jog Konkurso sąlygų patikslinimais buvo pakeista... 26. 5. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike buvo aiškiai... 27. 6. Nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, jog atsakovės... 28. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 30. Dėl ginčo esmės... 31. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovės... 32. VPĮ paskirtis – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo... 33. VPĮ 27 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, nesibaigus pirkimo pasiūlymų... 34. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju atsakovė Lietuvos... 35. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą jurisprudenciją... 36. Pastebėtina, kad Statybos rekomendacijos R 35-01 „Automobilių kelių... 37. Reglamentuojamų statybos produktų, turinčių darniąsias technines... 38. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su apeliantės pozicija, kad Lietuvos... 39. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pritaria... 40. Apeliantė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog reikalavimas... 41. Esminis tiekėjų padėties pakeitimas kaip pirkimo sąlygų neteisėti keitimo... 42. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 43. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo... 44. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą,... 48. Dėl bylos procesinės baigties... 49. Taigi nurodytų argumentų kontekste apeliacinės instancijos teismas... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 51. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti...