Byla P-822-198-10
Dėl administracinių aktų panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662-621/2010 pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, UAB „Nidos Rūta“ dėl administracinių aktų panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės prokuroras (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras) prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 98; 2) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos patvirtintą 2001 m. gruodžio 12 d. projektavimo sąlygų sąvadą daugiabučių gyvenamųjų namų grupės, adresu ( - ), Nidos gyvenvietėje, Neringoje, statybai; 3) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. vasario 7 d. leidimą Nr. 07 vykdyti statybos darbus – statyti keturis gyvenamuosius namus, adresu ( - ), Neringa; 4) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. kovo 19 d. leidimą Nr. 13 vykdyti statybos darbus – griauti vieno aukšto pastatą (paskirtis – maitinimo baras), adresu ( - ), Neringa; 5) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. liepos 2 d. patvirtintą 2003 m. birželio 26 d. gyvenamųjų namų grupės ( - ), Neringoje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą; 6) panaikinti 2001 m. birželio 8 d. sutartį „Dėl infrastruktūros plėtojimo", sudarytą Neringos savivaldybės su UAB „Nidos Rūta“.

5Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino: Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 98, Neringos savivaldybės administracijos 2001 m. gruodžio 12 d. patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą, išduotą daugiabučių gyvenamųjų namų grupės, adresu ( - ), Nidos gyvenvietėje, Neringoje, statybai, Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. vasario 7 d. išduotą leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 07, Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. kovo 19 d. išduotą leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 13, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. liepos 2 d. patvirtintą 2003 m. birželio 26 d. gyvenamųjų namų grupės ( - ), Neringoje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą, panaikino, 2001 m. birželio 8 d. sutartį „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą tarp Neringos savivaldybės ir UAB „Nidos Rūta“ pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

6II.

7Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikino. Administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, UAB „Nidos Rūta“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, UAB „Talainė“, R. S. įmonei „Dasma“, A. M., T. M., Kęstučiui J. M., N. S., V. L., UAB „Liumenas“, R. S., T. S., Marijai K. T., UAB „Mitoda“, N. D., N. D., S. D., R. B., V. B., G. B., A. J. V., V. M., A. G., R. R., R. G., R. Z., UAB „Danske banko lizingas“, UAB „Interlux“, J. T., A. R. T., I. D. T., D. T., UAB „Šiaulių banko lizingas", J. N., A. P., S. M., T. K., K. N., UAB „Dvarčia“, UAB „Ardeola“, Danske bank A/S Lietuvos filialui, AB SEB Vilniaus bankas, AB Šiaulių bankas, AB bankas „Swedbank“, K. T., F. B., R. S., UAB „Grafija“, UAB „Rūdupis“, UAB „Sabonio klubas ir partneriai“, UAB „Mažeikių strėlė“, R. S. projektavimo firmai „Pilis“, UAB „Talesta“, R. G., V. C., G. K., R. K., UAB „Astmaris“, I. G. ir E. G. dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, nutraukė.

8Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Specialiuoju prokuratūros veiklą reglamentuojančiu įstatymu prokurorams yra suteikti įgaliojimai ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, jei jie turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis), tačiau šis įstatymas terminų nereglamentuoja. Todėl prokurorui kreipiantis dėl viešojo intereso gynimo į administracinį teismą turi būti laikomasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, nuo kokios datos turi būti skaičiuojama ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžia. Ginantis viešąjį interesą prokuroras nėra ginčijamu administraciniu aktu sukurtų teisinių santykių dalyvis. Viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu aktu sukuriamų teisinių santykių dalyviai, iš vienos pusės, yra aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas, iš kitos pusės, atitinkami asmenys, kurių teisėms ir pareigoms šis aktas turi įtakos. Teismas pažymėjo, kad tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kiti subjektai, kurie kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, apie priimtą administracinį aktą paprastai sužino ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais netrukus po to, kai aktas priimtas, todėl turi galimybę nedelsdami apsispręsti, ar administracinis aktas pažeidžia jų teises, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl savo subjektinių teisių gynimo. Tuo tarpu prokuroras informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą gauna Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka: pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą, arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pirminės informacijos apie viešojo intereso pažeidimą gavimas pats savaime nereiškia, kad viešasis interesas yra pažeistas ir yra pagrindas kreiptis į teismą dėl jo gynimo. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas prokurorams suteikti įgaliojimai įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą, kai jie turi pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, t. y. nustačius asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Pažymėjo, kad įstatymu nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų galimą pažeidimą, prokuroras ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis per protingą terminą turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Teismas nustatė, kad pareiškėją apie padarytus viešojo intereso pažeidimus 2006-06-30 raštu Nr. V3–8.5–1138 „Dėl Neringos savivaldybės tarybos 2001-06-08 sprendimo Nr. 98 „Dėl sklypų ( - ), sklypo ( - ), Nidos gyv., Neringa, Detalaus plano patvirtinimo“ informavo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2006-07-04 raštu Nr. 3–3371 „Dėl viešojo intereso gynimo“ persiuntė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai ir prašė iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos gautą medžiagą išanalizuoti, išreikalauti detaliojo plano bylą, infrastruktūros sutartis, duomenis apie jų įvykdymą ir kitą reikalingą medžiagą bei spręsti iš esmės klausimą dėl galimybės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą dėl administracinių aktų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais. Atkreipė dėmesį į tai, kad kartu su anksčiau minėtu Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštu Klaipėdos apylinkės prokuratūrai buvo perduoti ir visi priedai (viso 81 lapas). Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2006-07-21 raštu Nr. B2–3287 kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos prašydama patikslinti 2006-06-30 pažymą. Pastaroji 2006-07-25 raštu Nr. V3–8.5–1259 „Dėl pažymos Nr. V3–8.5–1138 patikslinimo“ informavo pareiškėją, kad Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje prie Aplinkos ministerijos buvo tikrintas ir nagrinėjamai teritorijai prieš tai patvirtinto (2000-09-07 tarybos sprendimas Nr. 79) detaliojo plano sprendinių atitikimas Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams bei kitiems teisės aktams, o peržiūrėjus šį detalųjį planą šiurkščių pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl pažymoje (2006-06-30 raštas Nr. V3–8.5–1138) išvardinti pažeidimai susiję tik su žemės sklypu ( - ), kuriam buvo parengtas ir 2001-06-08 tarybos sprendimu Nr. 98 patvirtintas detalusis planas. Šis atsakymas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje gautas 2006-07-27. Pareiškėjas 2006-07-28 raštu Nr. B2–3379 dėl 2006-06-30 pažymos patikslinimo vėl kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos. Pastaroji atsakė 2006-08-01 raštu Nr. V3–8.5–1418 „Dėl pažymos Nr. V3–8.5–1138 patikslinimo“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7–585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 205–230 psl.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10–67/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10–27/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8–660/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17–742/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A882–65/2009). Teisėjų kolegija pabrėžė, kad jeigu viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Taigi kolegija pažymėjo, kad termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Analogiškos pozicijos dėl termino eigos pradžios prokurorui kreiptis į teismą laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-578/2007 ir civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008). Tokiu būdu skundo padavimo terminas bei trukmė skundui paduoti turi būti vertinami remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei teisinių santykių stabilumo užtikrinimo principu. Tokiam vertinimui yra reikšmingos sekančios bylos aplinkybės: 1) administravimo subjekto akto priėmimo data; 2) data, žyminti, kada institucija, turinti viešojo intereso gynimo funkciją, tinkamai vykdydama šią funkciją galėjo ir turėjo sužinoti apie viešojo intereso pažeidimą; 3) data, kada institucija, ginanti viešąjį interesą, surinko pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad yra pažeistas viešasis interesas; 4) skundo, ginant viešąjį interesą, padavimo teismui data. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą gali būti objektyviai nustatyta ar nepraleistas terminas bei trukmė skundui teismui paduoti. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2006-06-30 rašte Nr. V3–8.5–1138 „Dėl Neringos savivaldybės tarybos 2001-06-08 sprendimo Nr. 98 „Dėl sklypų ( - ), sklypo ( - ), Nidos gyv., Neringa, Detalaus plano patvirtinimo“ buvo pakankamai informacijos apie padarytus pažeidimus, leidžiančios konstatuoti, jog buvo pažeisti atitinkamų teisės aktų reikalavimai, o taip pat ir viešasis interesas. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2006-07-21 ir 2006-07-28 paklausimai dėl anksčiau minėtos pažymos, adresuoti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, jokios papildomos informacijos nesuteikė. Atkreipė dėmesį į tai, kad kartu su 2006-06-30 raštu/pažyma Nr. V3–8.5–1138 buvo pateikti priedai, kuriuos sudarė 81 lapas. Iš esmės šiais priedais taip pat buvo grindžiamas ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2006-08-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktas ieškinys. Teismas priėjo išvadą, kad per laikotarpį nuo 2006-07-03 iki 2006-08-02 jokios reikšmingos informacijos pareiškėjas nesurinko. Teismas pažymėjo, kad jau vien ta aplinkybė, kad Klaipėdos apylinkės prokuratūra, 2006-07-05 gavusi visą medžiagą iš Klaipėdos apygardos prokuratūros, tik beveik po trijų savaičių parašė pirmą paklausimą dėl pažymos patikslinimo, rodo, jog pareiškėjas delsė operatyviai spręsti šį klausimą (realizuoti teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatytais terminais). Prie prokuratūrai adresuoto rašto buvo pridėti sprendimų dėl detaliojo planavimo organizavimo ir detaliojo plano tvirtinimo, KNNP planavimo schemos ištraukų nuorašai, kiti dokumentai, patvirtinantys rašte nurodytus pažeidimus. Teismo vertinimu, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006-06-30 rašto Nr. V3–8.5–1138 gavimo dieną (2006-07-03) pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys, jam tapo prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. Tuo tarpu tik 2006-06-30 prašymu prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas apginti pažeistą viešąjį interesą, t. y. praleidęs ABTĮ 33 straipsnyje numatytą vieno mėnesio terminą. Pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentą, kad pakankamai duomenų apie pažeidimus prokurorui buvo pateikta tik Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistams patikslinus pirminę pažymą, todėl pareiškimo padavimo terminas skaičiuotinas nuo 2006 m. rugpjūčio 2 d., teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad į bylą nepateikta įrodymų, kad surinkti pakankamai duomenų kreiptis į teismą dėl viešojo intereso pažeidimo prokurorui objektyviai nepakako ABTĮ 33 straipsnio numatyto vieno mėnesio termino nuo pranešimo (sužinojimo) apie ginčijamą aktą, pažeidžiantį viešąjį interesą. Nėra pagrindo pareiškėjo nurodytų papildomų dokumentų gavimo momentą laikyti viešojo intereso pažeidimo paaiškėjimo momentu ar ta diena, kai pareiškėjas surinko pakankamai duomenų patvirtinti, kad pažeistas viešasis interesas. Teismo vertinimu, nebuvo būtinybės pavėluotai (2006-07-21 ir 2006-07-28) reikalauti iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos papildomos informacijos. Administracinio akto dėl detaliojo plano tvirtinimo teisėtumo įvertinimui nereikalingos specialios žinios, pakanka teisinių žinių, kurių turėtų turėti prokuroras. Įvertęs šį laikotarpį, teismas konstatavo, kad prokuroras delsė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, t. y. išanalizavęs byloje esančius dokumentus, padarė išvadą, jog pareiškėjas delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ar kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą įstatymo nustatytais terminais. Pareiškėjas momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas skundui paduoti, nurodo 2006 m. rugpjūčio 2 d., t. y. datą, kurią gavo iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006-08-01 raštu Nr. V3–8.5–1418 patikslintus duomenis apie galimus teisės aktų pažeidimus. Vadovaujantis išdėstytu, laikytina, kad pareiškėjas, pateikdamas ieškinį bendrosios kompetencijos teismui 2006 m. rugpjūčio 31 d., kreipėsi jau praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė skundo padavimo teismui eigos pradžią. Dėl paminėto konstatavo, kad į teismą ginti viešojo intereso kreiptasi praleidus įstatymo nustatytą terminą, kas sudarė pagrindą atsisakyti priimti prašymą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Nustatęs, kad prašymas teismui paduotas praleidus įstatymo numatytą terminą, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino, o bylą nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu.

9III.

102010 m. birželio 2 d. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl proceso šioje byloje atnaujinimo. Mano, kad šioje byloje turėtų būti atnaujintas procesas ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p. pagrindu – kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

11Pažymi, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. A525-781/2009 (2009-06-29 LVAT nutartis) pagal atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens K. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-08-28 sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą dėl sprendimo panaikinimo bei sutarties pripažinimo negaliojančia. Nutartyje nurodoma, jog byloje nustatyta, jog pareiškėjui apie padarytus viešojo intereso pažeidimus pranešta 2006-07-12 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006-07-10 raštu, kuriame nurodyti tvirtinant detalųjį planą padaryti pažeidimai. 2006-08-23 Statybos inspekcijos raštu Nr. 6-1680 pažyma patikslinta. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje 2006-08-23 gautos Statybos inspekcijos pažymos Nr. 6-1680 pagrindu LR CPK 49 str. straipsnio tvarka pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2006-08-25 pateikė ieškinį, manydamas, kad pareiškėjas dėl teisės aktų pažeidimų kreipėsi į teismą per įstatymo nustatytą laiką. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuo Statybos inspekcijos 2006-07-10 rašto gavimo dienos savo tyrimo nevilkino ir per protingą terminą gavo reikalingus duomenis procesiniam dokumentui suformuoti, kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad nagrinėjamu atveju ABTĮ 33 str. l d. numatyto termino eigos pradžia yra 2006-08-23 (patikslinta pažyma, pakankamų duomenų priimti sprendimą, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo gavimo diena), todėl pareiškėjas 2006-08-25 paduodamas prašymą teismui dėl viešojo intereso gynimo, termino kreiptis į teismą nepraleido.

12Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. A438-1361/2009 (2009-12-07 LVAT nutartis) pagal atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės tarybos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų G. M., R. M. ir UAB „Vespera real esate“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-11-28 sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą dėl sprendimo panaikinimo. Nutartyje konstatuota, jog 2007-01-24 iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos buvo gauta pažyma dėl Neringos savivaldybės tarybos sprendimo. Pareiškėjas pakartotinai dėl duomenų patikslinimo 2007-01-30 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri 2007-02-23 pareiškėjui pateikė patikslintą pažymą. Pareiškėjas su byloje nagrinėjamu skundu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą kreipėsi 2007-03-23. Nutartyje nurodoma, jog šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešas interesas gavo 2007-02-23, o į teismą kreipėsi 2007-03-23, t.y. nepraleidęs ABTĮ 33 str. l d. nustatytų terminų.

13Prašomoje atnaujinti procesą administracinėje byloje prokuratūra 2006-07-03 gavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2006-06-30 raštu Nr. V3-8.5-1138 pažymą „Dėl Neringos savivaldybės tarybos 2001-06-08 sprendimo Nr. 98 „Dėl sklypų ( - ), sklypo ( - ), Nidos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“. Kadangi specialisto pažyma prokurorui buvo pateikta be detaliojo plano bylos, be procesiniame dokumente įvardintų kitų administracinių aktų ir duomenų apie infrastruktūros sutarties realizavimą, 2006-07-10 raštu Nr. B2-3084 per dvi darbo dienas Neringos savivaldybės pareikalauta pateikti dokumentus. 2006-07-20 gauta dalis dokumentų. Be to, prokuroro tyrimo metu buvo išsiųsti ne mažiau 22 paklausimai į įvairias valstybės institucijas ir privačias įmones, siekiant tiek nustatyti viešojo intereso pažeidimo faktą, tiek surinkti duomenis, privalomus pateikiant teismui procesinį dokumentą: 2006-07-10 Nr. B2-3089, 2006-07-10 Nr. B2-3092, 2006-07-15 Nr. B2-3095, 2006-07-13 Nr. B2-3175, 2006-07-17 Nr. B2-3221, 2006-07-18 Nr. B2-3236, 2006-07-20 Nr. B2-3259, 2006-07-20 Nr. B2-3260, 2006-07-21 Nr. B2-3287, 2006-07-24 Nr. B2-3305, 2006-07-25 Nr. B2-3331, 2006-07-28 Nr. B2-3379, 2006-08-02 Nr. B2-3444, 2006-08-10 Nr. B2-3584, 2006-08-10 Nr. B2-3585, 2006-08-18 Nr. B2-3690, 2006-08-18 Nr. B2-3692, 2006-08-18 Nr. B2-3694, 2006-08-21 Nr. B2-3732, 2006-08-23 Nr. B2-3788, 2006-08-23 Nr. B2-3783, 2006-08-24 Nr.B2-3 796. 2006-07-27 (raštu Nr. V3-8.5-1259) bei 2006-08-02 (raštu Nr. V3-8.5-I418) iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos gautos patikslintos pažymos, kuriose konkretizuoti specialistų nustatyti pažeidimai. Pirminės specialistų išvados duomenų pagrindu nebuvo galima daryti išvados, kokioje apimtyje detaliojo plano sprendiniai prieštarauja aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentui – KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Nedisponuodamas KNNP planavimo schemos (generalinio plano), kurio vienintelis originalus egzempliorius yra saugomas Saugomų teritorijų tarnyboje prie Aplinkos ministerijos, duomenimis, prokuroras, vadovaudamasis LR prokuratūros įstatymo 3 str., 19 str., pavedė minimos institucijos specialistams patikslinti pirminę pažymą. Be to, pirminė specialistų pažyma buvo gauta be detaliojo plano bylos, be duomenų apie jo sprendinių realizavimą, priimant kitus neteisėtus administracinius aktus (projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimai ir 1.1). Atsižvelgiant į tai, kad pakankamai objektyvių duomenų apie pažeidimus prokurorui buvo pateikta tik specialistams patikslinus pirminę pažymą, todėl pareiškimo padavimo teismui terminas skaičiuotinas nuo 2006-08-02. LR CPK 49 str. tvarka Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2006-08-31 pateikė 2006-08-31 ieškinį Nr.CBl/71, todėl prokuroro vertinimu, prokuroras savo konstitucinę ir įstatyminę teisę kreiptis į teismą dėl administracinio ginčo išnagrinėjimo realizavo per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, daro išvadą, jog pastaroji byla pagal savo aplinkybes dėl termino prašymui paduoti pradžios momento nustatymo yra analogiška administracinėse bylose Nr. A525-781/2009 (2009-06-29 LVAT nutartis), Nr. A438-1361/2009 (2009-12-07 LVAT nutartis) nustatytoms aplinkybėms.

14LVAT 2010-05-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS556-270/2010 konstatavo, jog prokuratūra, gavusi duomenis iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio apie galimus teritorijos Dariaus ir Girėno g. 23, 25 iki Vytauto g., Palangoje“ detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-65, prieštaravimus teritorinio planavimo dokumentams, spręsdama dėl galimybės kreiptis į teismą, kad būtų panaikintas neteisėtas administracinis privalėjo surinkti ir įvertinti papildomus duomenis, patvirtinančius ir pagrindžiančius Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio pateiktą informaciją. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio pateikta informacija nebuvo pakankama nuspręsti, ar buvo pažeistas viešasis interesas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi 2009 m. gruodžio 14 d. pavedimu Nr. 3-8310 į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos atlikti detaliojo plano procedūrų ir sprendinių atitikimą teisės aktams bei pateikti specialisto išvadą dėl papildomos informacijos, reikalingos viešojo intereso pažeidimui nustatyti. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010m. vasario 23 d. pažyma Nr. (6.3)-2D-1744 dėl specialisto išvados pateikimo, gauta 2010-03-01, turi būti laikoma pakankamų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad buvo pažeistas viešasis interesas, surinkimo momentu ir nuo šios datos turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio prašymo padavimo terminas.

15LVAT 2010-05-20 administracinėje byloje Nr.A822-608/2010 konstatavo, jog sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo administraciniame teisme klausimą, turi būti nustatyta termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžia, t. y. kada pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Nagrinėjamoje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2006 m. liepos 3 d. raštu Nr. 6-337, kurį Klaipėdos apygardos prokuratūra gavo 2006 m. liepos 10 d., pateikė duomenis apie galimus teisės aktų pažeidimus, o prokurorui kreipusis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ši pateikė papildomus duomenis apie minėtus galimus pažeidimus Klaipėdos apygardos prokuratūrai 2006 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 6-1732, kurį Klaipėdos apygardos prokuratūra gavo 2006 m. rugsėjo 6 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2006 m. liepos 3 d. rašto Nr. 6-337 turinį, pažymi, kad šiame rašte nėra detalios informacijos apie konkrečių detaliojo plano sprendinių neatitikima^ konkrečioms KNNP planavimo schemos (generalinio plano) nuostatoms, šiame rašte pateikiami detaliojo plano sprendiniai ir tam tikros KNNP planavimo schemos (generalinio plano) ištraukos, bendrai teigiama, kad detaliojo plano sprendimai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) nuostatoms. Todėl teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad prokuroras pirmuoju 2006 m. liepos 3 d. raštu Nr. 6-337 raštu negavo pakankamai duomenų, leidžiančių prokurorui spręsti, kad yra pažeistas viešasis interesas. Iš antrojo 2006 m. rugsėjo 1 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos rašto Nr. 6-1732 matyti, kad prokuroras, papildomai kreipdamasis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, siekė surinkti duomenis apie detaliojo plano sprendinio - esamų poilsio namų rekonstravimo -atitiktį konkrečioms KNNP planavimo schemos nuostatoms, tai yra iš esmės siekė išsiaiškinti viešojo intereso pažeidimą bei galimo viešojo intereso pažeidimo atveju teiktinų teismui reikalavimų apimtį. Byloje nustatyta, kad prokuroras aktyviai rinko, tyrė ir tikrino dokumentus, susijusius šu pirmuoju 2006 m. liepos 3 d. raštu Nr. 6-337. Įvertinus prokuroro veiksmus, minėtų raštų turinį ir laikotarpį, per kurį jie buvo gauti, teikiamų teismui reikalavimų apimtį konkrečiu atveju negalima būtų teigti, kad prokuroras delsė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, tai yra išanalizavus byloje esančius dokumentus darytina išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ar kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV.

18Prašymas atmestinas. Procesą atsisakytina atnaujinti. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu (sprendimu, nutartimi, nutartimi). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Proceso atnaujinimo paskirtis ir išimtinis pobūdis lemia tą aplinkybę, kad taikant proceso atnaujinimo institutą peržiūrimos bylos, kuriose teismai iš esmės išsprendė pareiškėjo skunde (prašyme) pateiktus materialinius teisinius reikalavimus ir dėl šalių ginčo priėmė atitinkamą baigiamąjį aktą, kuris yra įsiteisėjęs. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Pabrėžtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Pažymėtina, kad teismų praktika teisingai galima remtis tik tuo atveju, kai bylų faktinės aplinkybės yra visiškai identiškos, nes, kaip jau buvo minėta, kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Laikytina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (2006 m. sausio 12 d. nutartis Nr. AS5–8/2006). Tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, kad termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, psl. 205–230; 2005 m. kovo 3 d. nutartis Nr. AS10-67/2005; 2005 m. sausio 20 d. nutartis Nr. AS10 - 27/2005; 2007 m. birželio 28 d. nutartis Nr. A8–660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. A17-742/2007; 2007 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146–335/2008, 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1151/2010). Termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą (2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184-229, 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1410/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502–283/2010, 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1151/2010). Sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo administraciniame teisme klausimą, turi būti nustatyta termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžia, t. y. data, kai pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Administracinėse bylose Nr. AS6–80/2007 ir A556–838/2010 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pabrėžusi, kad administracinis teismas net ir tuo atveju, kai prokuroras imasi ginti viešąjį interesą, negali nepaisyti proceso normų ir taisyklių. Konstatuota, kad įstatymas nesuteikia jokių esminių privilegijų, lengvatų ar išimčių tais atvejais, kai prokuroras imasi ginti viešąjį interesą, o net jei ir suteiktų, tai kiltų klausimas dėl tokių privilegijų, lengvatų ar išimčių atitikimo konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui. Pats prokuroras pagal savo statusą turi turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų savarankiškai ir efektyviai vykdyti įstatymo pavestas funkcijas. Prašomoje atnaujinti administracinėje byloje teismas nustatė, kad pareiškėją apie padarytus viešojo intereso pažeidimus 2006-06-30 raštu Nr. V3–8.5–1138 „Dėl Neringos savivaldybės tarybos 2001-06-08 sprendimo Nr. 98 „Dėl sklypų ( - ), sklypo ( - ), Nidos gyv., Neringa, Detalaus plano patvirtinimo“ informavo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2006-07-04 raštą Nr. 3–3371 „Dėl viešojo intereso gynimo“ persiuntė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai ir prašė iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos gautą medžiagą išanalizuoti, išreikalauti detaliojo plano bylą, infrastruktūros sutartis, duomenis apie jų įvykdymą ir kitą reikalingą medžiagą bei spręsti iš esmės klausimą dėl galimybės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą dėl administracinių aktų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais. Atkreipė dėmesį į tai, kad kartu su anksčiau minėtu Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštu Klaipėdos apylinkės prokuratūrai buvo perduoti ir visi priedai (viso 81 lapas). Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2006-06-30 raštu Nr. V3–8.5–1138 „Dėl Neringos savivaldybės tarybos 2001-06-08 sprendimo Nr. 98 „Dėl sklypų ( - ), sklypo ( - ), Nidos gyv., Neringa, Detalaus plano patvirtinimo“ buvo pateikta pakankamai informacijos apie padarytus pažeidimus, leidžiančios konstatuoti, jog buvo pažeisti atitinkamų teisės aktų reikalavimai, o taip pat ir viešasis interesas. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2006-07-21 ir 2006-07-28 paklausimai dėl anksčiau minėtos pažymos, adresuoti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, jokios papildomos informacijos nesuteikė. Atkreipė dėmesį į tai, kad kartu su 2006-06-30 raštu/pažyma Nr. V3–8.5–1138 buvo pateikti priedai, kuriuos sudarė 81 lapas. Iš esmės šiais priedais taip pat buvo grindžiamas ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2006-08-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktas ieškinys. Teismas priėjo išvadą, kad per laikotarpį nuo 2006-07-03 iki 2006-08-02 jokios reikšmingos informacijos pareiškėjas nesurinko. Teismas pažymėjo, kad jau vien ta aplinkybė, kad Klaipėdos apylinkės prokuratūra, 2006-07-05 gavusi visą medžiagą iš Klaipėdos apygardos prokuratūros, tik beveik po trijų savaičių parašė pirmą paklausimą dėl pažymos patikslinimo, rodo, jog pareiškėjas delsė operatyviai spręsti šį klausimą (realizuoti teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatytais terminais). Kiekvienu atveju klausimas, kada prokurorui tapo žinoma apie viešojo intereso pažeidimą, ir nuo kurio momento prasideda termino skundui paduoti eigos pradžia, vertinamas individualiai, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą. Šis klausimas yra įrodymų vertinimo klausimas. Atsižvelgiant bylos aplinkybes prašomoje atnaujinti byloje, analogiškai termino eigos pradžia buvo nustatyta ir 2010 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A822-1151/2010. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, priėmė nutartį, išanalizavęs, įvertinęs ir remdamasis byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pažymėtina, kad subjektyvi pareiškėjo nuomonė dėl teismo netinkamo įrodymų vertinimo nelaikytina pagrindu, dėl kurio gali būti atnaujintas procesas byloje, nes tokio pagrindo nenumato ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad procesas pastarojoje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu negali būti atnaujintas, nes nenustatyta, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nukrypo nuo vieningos administracinių teismų praktikos ar teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas šiuo atveju nepateikė pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, todėl procesas pagal jo prašymą negali būti atnaujintas. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

19Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662-621/2010. Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai