Byla 2A-593-524/2014
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, bei pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-12-03 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-171-83/2013 pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei kooperatinei bendrovei Palangos kredito unija dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, bei pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-12-03 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas ieškiniu teismo prašė jo atleidimą iš darbo KB Palangos kredito unijoje pripažinti neteisėtu; panaikinti skirtą drausminę nuobaudą; pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę – pripažinti, kad darbo sutartis yra nutraukta pagal DK 128 str. 1 dalį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, DK 297 str. 4 dalies pagrindu, kadangi ieškovui grįžus į darbą būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti; priteisti ieškovui iš atsakovės keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skaičiuojant po 141,52 Lt už vieną darbo dieną; priteisti iš atsakovės penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti ieškovui iš atsakovės 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad 2006-10-27 darbo sutarties pagrindu dirbo KB Palangos kredito unijos vadovu, o nuo 2009-05-11 iki 2012-01-06 dirbo administracijos vadovo pavaduotoju. Ieškovo atžvilgiu Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 30-9-00062-11 dėl patikėto svetimo didelės vertės turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Šiuo metu kaltinimas perkvalifikuotas, apkaltinamasis nuosprendis nepriimtas. Atsakovė 2012-08-30 raštu pareikalavo iš ieškovo pateikti pasiaiškinimus dėl darbo drausmės pažeidimo. Atsakovė nurodė, kad dėl ieškovo galbūt padarytos nusikalstamos veikos, atsakovei buvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala, pablogėjo kredito unijos reputacija, ieškovas pažeidė kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojo pareiginius nuostatus, finansinės skolininko būklės įvertinimo tvarką, paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos nuostatas, ieškovas, naudodamasis savo įtaka ir pareigomis, tenkino savo verslo bei asmeninius interesus, taip pat nuo 2012-01-09 iki 2012-09-19 neatvyko į darbą be svarbių priežasčių. 2012-11-07 atsakovė priėmė įsakymą Nr. ĮSP-2, kuriuo paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą ir nutraukė su juo darbo sutartį. Ieškovas prašė taikyti senaties terminą, kadangi atleidimas įformintas praleidus DK 241 str. 1 dalyje nustatytą terminą. Atsakovė nuo pat 2012-01-06 žinojo apie ieškovo suėmimą, tačiau nuobaudą paskyrė tik 2012-11-07.

4Palangos miesto apylinkės teismas 2013-12-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino KB Palangos kredito unijos 2012-11-07 įsakymą Nr. ĮSP-2 dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – ieškovui skyrimo, pripažino ieškovo atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 punktą, 235 str. 2 d. 4,7, 9 ir 11punktus, 241 straipsnį neteisėtu pripažįstant, kad ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 297 str. 4 dalį teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Ieškovui iš atsakovės priteisė 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš atsakovės valstybei – 140 Lt žyminio mokesčio ir 16,35 Lt korespondencijos siuntimo išlaidų. Kitus ieškinio reikalavimus teismas atmetė.

5Teismas nurodė, kad įvertinus faktinius bylos duomenis, darytina išvada, kad atsakovės paskirta ieškovui drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – neteisėta ir prieštarauja Darbo kodekso nuostatoms, kadangi atsakovė neįrodė ginčijamo įsakymo pagrįstumo. Iš byloje nustatytų faktų ir surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė įformino drausminę nuobaudą po dešimties mėnesių, t. y. nuo momento, kai ieškovas buvo sulaikytas 2012-01-06 iki 2012-11-07. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovui iki tol darbdavio buvo reikšta pretenzijų dėl jo darbo. Teismas nurodė, kad ieškovas ne kartą kreipėsi raštu į darbdavį ir prašė pateikti duomenis, o darbdavys savo ruožtu privalo prieš skirdamas drausminę nuobaudą žinoti visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei.

6Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis iš dalies buvo tenkintas ieškinys bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad skundžiama teismo sprendimo dalis yra aiškiai teisiškai ir faktiškai nepagrįsta, nemotyvuota bei priimta tinkamai neįvertinus pateiktų įrodymų ir argumentų. Teismas pažeidė CPK 176 straipsnio, 185 straipsnio, 263 str. 1 dalį, 265 str. 1 dalį, 270 str. 4 d. 1–4 punktus. Teismas sprendime nenurodo jokių argumentų ir/ar motyvų, kuriais remdamasis tenkino dalį ieškinio reikalavimų. Teismas sprendime abstrakčiai nurodo (cituoja) Darbo kodekso nuostatas, aprašo jų turinį, taip pat referuoja ir cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose darbo teisės klausimais, tačiau visiškai nepagrindžia ir nemotyvuoja, kokiu būdu tam tikros teisės normos ar teismų išaiškinimai yra susiję su konkrečiomis šios civilinės bylos aplinkybėmis, kokia yra sprendime nurodytų normų reikšmė ir/ar jų ryšys su nagrinėjama byla, jos faktinėmis aplinkybėmis, byloje esančiais įrodymais ir šalių pateiktais argumentais bei pirmosios instancijos teismo daromomis išvadomis. Teismo išvados nėra jokiais loginiais ar kitai ryšiais susijusios su sprendime aprašytų teisės normų ar teismų praktikos turiniu, t. y. visiškai neaišku ir nesuprantama, kodėl ir kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė vienokias ar kitokias išvadas. Šios išvados yra nepagrįstos jokiais nuosekliais su bylos esme, aplinkybėmis ir bylos medžiaga susijusiais ir iš jos išplaukiančias argumentais. Teismas sprendime neanalizavo, nevertino ir nepasisakė nė dėl vieno atsakovės procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu pateikto argumento, nevertino jokių atsakovės paaiškinimų, patvirtinančių ieškovo atleidimo iš pareigų pagrįstumą. Sprendime teismas nepateikė jokio atsakovės teisinių ir faktinių argumentų vertinimo, taip pat sprendime nenurodė argumentų, dėl kurių teismas atmetė atsakovės argumentus, kuriais atsakovė grindė savo atsikirtimus į ieškinį. Sprendime nurodoma, kad ieškovo atleidimas yra neteisėtas ir jis laikomas atleistu iš darbo pagal DK 297 str. 4 dalį, tačiau DK 297 straipsnis ne tik nenumato atleidimo iš darbo pagrindų, bet apskritai neturi 4 dalies. Be to, visiškai neaišku, kokiu pagrindu kitoje sprendimo vietoje DK 297 str. 4 dalimi yra grindžiamas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas.

7Ieškovas iš darbo buvo atleistas dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, numatytų DK 235 str. 2 d. 4, 7, 9 ir 11 punktuose, be to, kiekvienas iš nurodytų pažeidimų sudarė savarankišką pagrindą ieškovo atleidimui. Vien ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovui ir jo suėmimo faktas patvirtina ieškovo atleidimo pagrindą, numatytą DK 235 str. 2 d. 7 punkte.

8Ieškovas niekada neneigė ir viešai ne kartą pripažino, kad apie nurodytų sandorių sudarymą jam buvo gerai žinoma bei kad jie buvo sudaryti jo iniciatyva ir interesais. Toks ieškovo elgesys aiškiai atitinka DK 235 str. 2 d. 4 punkte numatyto darbo pareigų pažeidimo požymius, o kartu šiurkščiai prieštarauja unijos veiklos principams, unijos vadovo pavaduotojo elgesio etikai, neatitinka darbuotojo pareigos būti lojaliu darbdaviui, pareigos vengti asmeninių interesų konflikto su darbdavio interesais ir, galiausiai, šiurkščiai pažeidžia elementarias darbuotojo pareigas, numatytas DK 35 str. 1 dalyje.

9Ieškovui buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, kuri Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pratęsta dar 3 mėnesiams. Pasibaigus suėmimui, prokuroro 2012-08-06 nutarimu ieškovui buvo uždrausta pasišalinti iš savo gyvenamosios vietos bei lankytis unijos patalpose. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-24 nutartimi ir Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-15 nutartimi ieškovas buvo nušalintas nuo unijos administracijos vadovo pavaduotojo pareigų 6 mėnesiams. Taigi dėl ieškovui taikytų procesinių priemonių ieškovas nuo 2012-01-09 iki pat jo atleidimo dienos neatvyko į darbą unijoje ir neturėjo teisės užimti unijos vadovo pavaduotojo pareigų. Neatvykimo į darbą priežastys negali būti laikomos svarbiomis, kadangi yra nulemtos paties ieškovo neteisėtų veiksmų, todėl ieškovo atleidimas DK 235 str. 2 d. 11 punkto pagrindu buvo visiškai pagrįstas ir teisėtas.

10Ieškovas atliko ir kitus nusižengimus, kurie unijos laikytini šiurkščiais darbo tvarkos pažeidimais: unija prarado pasitikėjimą ieškovu, ieškovas pablogino unijos, kaip finansų įstaigos, reputaciją, pažeidė unijos vidaus darbo tvarką reglamentuojančius aktus bei norminius teisės aktus, taikomus unijos veiklai, unijai padarė 6 476 081,83 Lt žalos. Šios aplinkybės sudarė pagrindą ieškovą atleisti DK 235 str. 2 d. 11 punkto pagrindu.

11Atsakovė nepraleido nustatytų terminų nuobaudai skirti, kadangi DK 241 str. 1 dalyje nustatyta, jog iškėlus baudžiamąją bylą drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ieškovui iškelta baudžiamoji byla nėra nutraukta ar baigta. Be to, Atsakovė nepažeidė DK 240 str. 1 dalyje numatytos darbdavio pareigos raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo vykdymo.

12Atsiliepime ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas išsamiai ištyrė ir tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Ieškovas neatliko jokių veiksmų, nesuderinamų su jo darbo pobūdžiu, neatliko neteisėtų veiksmų, nepažeidinėjo pareiginių nuostatų bei kitų taisyklių, veikė neperžengdamas savo įgalinimų ribų. Visi atsakovės nurodyti atleidimo iš darbo pagrindai yra nekonkretūs, tik abstrakčiai kalbama apie neva atliktus ieškovo nusižengimus. Atsakovės priimtame įsakyme nenurodyta, kada ir kokiais veiksmais ieškovas padarė pažeidimus, taigi atsakovė vadovavosi tik prielaidomis, nenurodė konkrečių ieškovo pažeidimų. Ieškovo nuomone, jo nušalinimas nuo pareigų buvo surežisuotas Lietuvos centrinės kredito unijos, su kurios vadovais ieškovas konfliktavo dėl skirtingų požiūrių į unijos vystymą. Atsakovė nenurodė, kokias konkrečias neteisėtas veikas atliko ieškovas. Realiai buvo imituota nusikalstama veika, kuria ieškovas buvo apkaltintas. Ieškovui buvo pateikti kaltinimai dėl siekimo apgaulės būdu užvaldyti didelės vertės turtą – neva unija su verslo partneriais sudarė fiktyvias paskolų sutartis. Tačiau tai yra melas, kadangi 3 mln. Lt yra įnešta į unijos pajinį kapitalą, dar 5 mln. Lt pražuvo „Snore“. Suteikdamas paskolas ieškovas veikė neperžengdamas savo įgalinimų ribų, jo sprendimas suteikti paskolas tenkino visas tipines kredito suteikimo sąlygas, paskolos buvo suteikiamos ne ieškovo vienasmeniais sprendimais, o valdybos susirinkimuose esant jos pritarimui.

13Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tai yra turi pareigą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrinti faktinį sprendime padarytų išvadų pagrindimą. Tačiau nagrinėjamu atveju, kai pirmosios instancijos teismas yra neatskleidęs bylos esmės, tai reikštų naujai išnagrinėti visą bylą iš esmės, o ne patikrinti skundžiamą sprendimą apeliacine tvarka (CPK 301 str. 1 d., CPK 329 str. 1 d.). Šią išvadą patvirtina taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005). Tokiu būdu iš šalių būtų atimta teisė išnagrinėti jų bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, tai yra šalys prarastų vieną iš galimų bylos nagrinėjimo instancijų, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas įrodo, jog visiškai nebuvo pirmosios instancijos teisme analizuojamos faktinės aplinkybės, bylos įrodymai dėl 2012-11-07 atsakovės įsakymo, kuriuo ieškovas buvo atleistas iš darbo, teisėtumo ir pagrįstumo (t.1, b.l.22).

14Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Nagrinėjamu atveju kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra neišnagrinėti visi esminiai klausimai, susiję su ieškovo atleidimu iš darbo pagal DK 136 str.3 d. 2 p.

15Ieškovas iš darbo buvo atleistas pagal DK 136 str. 3 d. 2p., t. y. už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kurie buvo išvardyti atleidimo iš darbo įsakymo punktuose (t.1, b.l.22), t. y. šio įsakymo (i) punkte buvo išvardyti asmenys, dėl kurių atsakovė įtarė ieškovą sudarius ydingas paskolos sutartis, t. y. su šiais asmenimis įformindavo paskolos sutartis, tačiau lėšas gaudavo jis, todėl akivaizdu, kad šios nurodytos faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teisme turi būti ištirtos ir dėl jų pasisakyta, t.y. pateiktas teisinis įvertinimas paskolos teisinių santykių su kiekvienu iš įsakyme nurodytu asmeniu ir tik tada būtų galima nustatyti, ar ieškovas šiurkščiai pažeidė savo darbo pareigas.

16Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas reglamentuojamas DK 235 str. ir tai yra toks darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos ar kitaip šiukščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Darbuotojo padarytas pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus, kai jis atitinka įstatymuose, kituose norminiuose ar lokaliniuose teisės aktuose nustatyto šiukštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtį. Pagal CPK 178 str. įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles darbo bylose darbdavys privalo įrodyti, kad jis darbuotoją kaltais pagrindais atleido nepažeisdamas DK nustatytos tvarkos ir kad tokie kalti pagrindai buvo, o darbuotojas privalo paneigti tokių aplinkybių buvimą, todėl šalys dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių - ar ieškovas teisingai sudarė paskolos sandorius su įsakyme nurodytais asmenimis - turi teisę paduoti apeliacinį skundą. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 176 straipsnio, 185 straipsnio, 263 str. 1 dalį, 265 str. 1 dalį, 270 str. 4 d. 1–4 punktus. Teismas sprendime abstrakčiai nurodo Darbo kodekso nuostatas, aprašo jų turinį, taip pat cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose darbo teisės klausimais, tačiau visiškai nepagrindžia ir nemotyvuoja, kokiu būdu tam tikros teisės normos ar teismų išaiškinimai yra susiję su konkrečiomis šios civilinės bylos faktinėmis aplinkybėmis, koks yra sprendime nurodytų normų ryšys su nagrinėjama byla, jos faktinėmis aplinkybėmis, byloje esančiais įrodymais ir šalių pateiktais argumentais. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas privalo teisiškai įvertinti įrodymus dėl visų 2012-11-07 atsakovės įsakymo punktuose nurodytų faktinių aplinkybių, t.y. atsakyti į klausimą, ar ieškovas pažeidė atsakovės nustatytą paskolų išdavimo tvarką, ar padarė pravaikštą, t. y. ar šiurkščiai pažeidė savo darbo pareigas. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

17Paminėtais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 326 str. 1d. 4p., 327 str. ).

18Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

19Palangos miesto apylinkės teismo 2013-12-03 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai