Byla A2-857-230/2015
Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį

1Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. V. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-42-743/2015 pagal pareiškėjos N. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-242-780/2014 pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį.

2Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja N. V. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą Lazdijų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-242-780/2014, kurioje 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad negyvenamoji patalpa – veršidė, unikalus Nr. ( - ), esanti ( - ), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai V. D.. Pareiškėja prašyme nurodė, kad ji yra viena iš veršidės bendraturčių, kadangi ji bei kiti 8 pajininkai 1994-03-23 už pajus vykusiame uždarame aukcione nupirko nurodytą turtą. V. D. iš kitų 7 pajininkų nupirko jų pajų dalis, tačiau iš pareiškėjos pajaus dalies nenupirko ir apie ją, kaip apie pajininkę, kreipdamasi į teismą, nenurodė, todėl dėl priimto teismo sprendimo pareiškėja neteko nekilnojamojo turto dalies. Todėl teismas priimdamas sprendimą netinkamai taikė materialines teisės normas ir taip pažeidė jos turtinius interesus. Procesą byloje prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kai teismas sprendime nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Nurodė, kad apie teismo sprendimą sužinojo 2014-09-23, todėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nepraleistas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė, atsisakė atnaujinti procesą Lazdijų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-242-780/2014.

7Teismas nustatė, kad veršidės, esančios ( - ), perleidimo pareiškėjai bei kitiems asmenims sandoris turėjo būti sudarytas 1994 m., todėl reikalavimai sandorio formai ir nuosavybės teisės atsiradimo pagrindui nustatyti taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 43 straipsnis). 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis numatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, o šių taisyklių nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu (255 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, notariškai nepatvirtinus veršidės perleidimo sandorio ir per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą jo neįregistravus registro įstaigoje, pareiškėja nuosavybės teisės į veršidę negalėjo įgyti ir neįgijo, kadangi nebuvo įvykdytos visos būtinos sąlygos nuosavybės teisei šiuo pagrindu atsirasti, nes 1964 m. Civilinio kodekso normos nuosavybės teisės atsiradimą siejo su sutarties įregistravimu (149 straipsnio 2 dalis, 255 straipsnis). Kad turėjo būti įforminta nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, nurodyta ir civilinėje byloje Nr. 2-242-780/2014 esančiame Valstybės įmonės Registro centro Alytaus filialo sprendime. Todėl byloje Nr. 2-242-780/2014 esantis Janėnų žemės ūkio bendrovės 1994-03-23 visuotinio pajininkų susirinkimo protokolas Nr. 7 negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjos subjektinę teisę į veršidę. Pareiškėja nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji kreipėsi į nekilnojamojo turto registro įmonę dėl veršidės registravimo, arba trūkstant įrodymų, kreipėsi į teismą dėl nuosavybės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu. Pareiškėja prašyme nurodo, kad 2007–2008 m. tarp bendraturčių vyko derybos dėl statinio dalies išpirkimo, bet šalys nesusitarė dėl statinio dalies kainos, kas patvirtina, kad pareiškėja nuosavybės teisės į statinį ar jo dalį neturi. Taigi, nenustačius pareiškėjos nuosavybės teisės į ginčo objektą egzistavimo fakto, nėra pagrindo konstatuoti, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-242-780/2014 objektyviai gali turėti įtakos pareiškėjos N. V. teisėms.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atskiruoju skundu pareiškėja N. V. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-242-780/2014 pagal V. D. pareiškimą dėl nuosavybės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu. Atskirajame skunde nurodo, jog teismo sprendimas, pagal kurį V. D. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į veršidę, pažeidžia jos materialiąsias teises, todėl ji privalėjo būti įtraukta į civilinės bylos nagrinėjimą. Ji veršidę aukcione nusipirko kartu su kitais 8 asmenimis, todėl su V. D. tais pačiais pagrindais turi teisę į dalį nekilnojamojo turto. Janėnų žemės ūkio bendrovės 1994-03-23 visuotinio pajininkų susirinkimo protokolas Nr. 7 nėra pripažintas neteisėtu ar negaliojančiu, kas patvirtintų faktą, kad N. V. prarado teisę į protokole nurodytą turtą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad iš 9 asmenų ,aukcione pirkusių nekilnojamąjį turtą, teisę į turtą įgyjamosios senaties pagrindu turi tik vienas nekilnojamojo turto savininkas. Byloje esančios pajų perleidimo (pirkimo–pardavimo) sutartys akivaizdžiai įrodo faktą, kad pareiškėja V. D. pripažįsta Janėnų žemės ūkio bendrovės 1994-03-23 visuotinio pajininkų susirinkimo nutarimus dėl statinio perleidimo už pajų 9 asmenims, todėl civilinėje byloje esant tokiems įrodymams, darytina išvada, kad V. D. pripažino trečiųjų asmenų teisę į statinius ir nevertino šio statinio asmeniniu turtu. Paskutinis pajų perleidimo sandoris sudarytas 2013 m., kas patvirtina, kad 1999–2013 m. V. D. nevaldė turto viena, kiti asmenys į turtą turėjo lygiai tokią pačią teisę kaip ir V. D.. Teismas priimdamas sprendimą galėjo pripažinti tik tai, kad V. D. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo dalį veršidės, o teismo nurodytais pagrindais ir tvarka N. V. taip pat turi teisę į savo turto, įgyto pajaus pagrindu, dalį. Tiek V. D., tiek pareiškėjos N. V. santykis su nekilnojamuoju turtu, įgytu pajų pagrindu uždarame aukcione, vienodas. Be to, teismas 2015-01-13 nutartyje nurodo, kad nekilnojamojo turto perleidimo sandoris neturi įstatymo reikalaujamos notarinės formos, bet jis neturi tos formos visų pajininkų, kuriems už tam tikrą pajų perleistas turtas, atžvilgiu ir negali vienų asmenų atžvilgiu galioti, o kitų – negalioti.

10Suinteresuotas asmuo V. D. atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą nesutinka su skundo argumentais ir prašo jį atmesti, nurodo, jog teismas, išnagrinėjęs N. V. prašymą bei ištyręs byloje esančius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, padarė visiškai pagrįstą ir teisingą išvadą, kad N. V. teisės ir įstatymų saugomi interesai nebuvo pažeisti ir teisingai bei pagrįstai nutarė jos prašymą atmesti. N. V. su savo prašymu dėl proceso atnaujinimo nepateikė teismui jokių įrodymų, kuriuos įvertinęs teismas būtų galėjęs spręsti dėl jos teisių ir pareigų panaikinimo ar pakeitimo, nes vienintelis dalykas, kurį ji pateikė, buvo iš internetinio portalo maps.lt atspausdinta žemėlapio ištrauka, iš kurios matyti, kad ji gyvena už 3,77 km nuo veršidės. Tačiau ši aplinkybė niekaip nepatvirtina ir neįrodo, kad N. V., gyvenančiai už 3,77 km nuo veršides, priklauso nuosavybės teisės į šį turtą. Taip pat teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai ir teisingai nurodė, kad nekilnojamųjų daiktų savininku tampama ne iš karto, o tik atlikus konkrečius įstatyme numatytus veiksmus. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad notariškai nepatvirtinus veršidės perleidimo sandorio ir per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą jo neįregistravus registro įstaigoje, N. V. nuosavybės teisių į veršidę negalėjo įgyti ir neįgijo, kadangi nebuvo įvykdytos visos būtinos sąlygos nuosavybės teisei šiuo pagrindu atsirasti, nes 1964 m. CK normos nuosavybės teisės atsiradimą siejo su notariškai patvirtintos sutarties sudarymu ir jos įregistravimu. Visiškai akivaizdu, kad vien pagal Janėnų žemės ūkio bendrovės 1994 m. kovo 23 d. visuotinio pajininkų susirinkimo protokolą uždarame aukcione dalyvavę asmenys, tame tarpe ir N. V., savaime neįgijo nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį turtą (veršidę) ir netapo bendraturčiais. Jie tik įgijo teisę ir galimybę tai padaryti. Norint įgyti nuosavybės teises į šį turtą, buvo būtina elgtis aktyviai ir atlikti įstatyme numatytus veiksmus: perimti šį turtą iš faktinio veršidės savininko – Janėnų žemės ūkio bendrovės, jį kaip savo turtą valdyti, juo naudotis, jį tvarkyti, remontuoti, prižiūrėti ir pan., o taip pat imtis aktyvių veiksmų dėl nuosavybės teisių įgijimo (notariškai patvirtinto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo arba kitokiu, įstatyme numatytu būdu nuosavybės teisių šį turtą įgijimo, kreipiantis į teismą dėl nuosavybės teisių į šį turtą pripažinimo pagal įgyjamąją senatį ir pan.). Tačiau N. V. neatliko jokių minėtų aktyvių veiksmų todėl visiškai nepagrįstai save laiko veršidės bendrasavininke. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja pagrįstai nebuvo įtraukta suinteresuotu asmeniu civilinėje byloje.

11IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos N. V. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-242-780/2014 pagal V. D. pareiškimą dėl nuosavybės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

14Iš civilinėse bylose Nr. 2-242-780/2014 ir A2-42-743/2015 esančių duomenų matyti, jog Lazdijų rajono apylinkės teismas 2014-04-10 sprendimu tenkino V. D. pareiškimą ir nustatė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad negyvenamoji patalpa – veršidė, esanti ( - ), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai V. D.. Pareiškėja N. V. kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, nurodydama, jog ji privalėjo būti įtraukta į civilinės bylos nagrinėjimą, nes pagal Janėnų žemės ūkio bendrovės 1994-03-23 visuotinio pajininkų susirinkimo protokolą Nr. 7 veršidę aukcione nupirko 9 asmenys, tame tarpe ir ji. V. D. atžvilgiu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą – nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį, buvo pažeistos jos teisės. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą Lazdijų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-242-780/2014 atmetė tuo pagrindu, jog nenustačius pareiškėjos nuosavybės teisės į ginčo objektą egzistavimo fakto, nėra pagrindo konstatuoti, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-242-780/2014 objektyviai gali turėti įtakos pareiškėjos N. V. teisėms.

15Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).

16Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02) ir kt.). Taigi, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).

17Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, t. y. tuo, kad sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų. Kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje pagal P. L. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-69/2005; 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal G. V. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-380/2007). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009). CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Kai toks asmuo neįtraukiamas į bylą, akivaizdu, kad teismas, išspręsdamas bylą, savo sprendimu nusprendžia ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių bei pareigų į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje A. Š., R. A., J. Ž. v. A. U., J. K., Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-188/2005). Taigi, sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi.

19Iš civilinėje byloje Nr. 2-242-780/2014 esančio Janėnų žemės ūkio bendrovės 1994-03-23 visuotinio pajininkų susirinkimo protokolo Nr. 7 matyti, jog susirinkime buvo svarstytas klausimas dėl pardavimo uždarame aukcione naujos veršidės, kurios balansinė vertė 1 531,28 Lt. Pravedus aukcioną, naują veršidę nupirko 9 žmonės: pareiškėja N. V. kartu su dar kitais 8 pajininkais (tame tarpe ir V. D.). Taigi iš minėto protokolo matyti, jog Janėnų žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija nutarė už pajus parduoti pareiškėjai N. V. ir dar 8 pajininkams tam tikrą bendrovės turtą – veršidę, o visi minėti asmenys savo parašais patvirtino, kad tą turtą nupirko. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja N. V. ir kiti 8 pajininkai (tame tarpe ir V. D.) su Janėnų žemės ūkio bendrove buvo sudarę sandorį ir aiškiai išreiškė valią perduoti–priimti bendrovės turtą - veršidę. Nors 1994-03-23 visuotinio pajininkų susirinkimo protokole Nr. 7 yra pažymėta apie nuosavybės teisės į veršidę perleidimą, tačiau šis dokumentas nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjos N. V. nuosavybės teisę į dalį įsigyto turto. Visgi, pažymėtina, jog nors pareiškėja N. V. 1994-03-23 visuotinio pajininkų susirinkimo protokolo Nr. 7 pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į veršidę, tačiau tai nereiškia, kad ji apskritai neturi subjektinės teisės į ginčo objektą – veršidę, ir turimų pajų pagrindu negalėtų įgyti nuosavybės teisės į minėtą turtą, kad ir tuo pačiu, kaip ir V. D. pagrindu. 1994-03-23 Janėnų žemės ūkio bendrovės susirinkimo pajininkų protokolo pagrindu nekilnojamojo turto bendrovės nariams perleidimas turtą įgijusių asmenų atžvilgiu sukelia vienodas teisines pasekmes – už konkretų pajų konkretiems asmenims buvo perduotas nekilnojamasis turtas.

20Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatyme (redakcija 1991-05-10 Nr. 13-328) numatyta, jog pajus yra bendrovės narių turtinis ar neturtinis įnašas, suteikiantis jiems teisę dalyvauti bendrovės veikloje ir gauti dalį jos pelno (14 straipsnio 1 dalis). Narys visais atvejais turi teisę gauti, o bendrovė privalo išmokėti pinigais ar natūra jam priklausantį pajų (20 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančių pajų perleidimo (pirkimo–pardavimo) sutarčių nustatyta, jog V. D. turto dalį yra išpirkusi iš 7 pajininkų, išskyrus iš N. V.. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog tiek pareiškėja N. V., tiek V. D. yra lygiateisės pajininkės (turto dalininkės), turinčios subjektinę teisę į ginčo objektą ir vienodą teisinę galimybę įregistruoti nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą – veršidę, jų santykis su nekilnojamuoju turtu – veršide, įgytu pajų pagrindu uždarame aukcione, yra vienodas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog VĮ Registrų centras Alytaus filialas 2008-01-16 sprendimu atsisakė tenkinti V. D. prašymą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą tuo pagrindu, jog nebuvo pateikti juridiniai dokumentai dėl nuosavybės teisių įregistravimo į nekilnojamąjį daiktą, esantį ( - ). Šis VĮ Registrų centras Alytaus filialo sprendimas patvirtina, jog V. D., išpirkusi turto dalį iš kitų 7 pajininkų (išskyrus pareiškėją N. V.), prieš kreipdamasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo taip pat kaip ir N. V. nebuvo įregistravusi nuosavybės teisės į ginčo objektą ir negalėjo to padaryti kitu būdu, t. y. be teismo sprendimo. Tik VĮ Registrų centras Alytaus filialui atsisakius registruoti nuosavybės teisę į ginčo objektą, ji 2014-03-04 kreipėsi su pareiškimu į Lazdijų rajono apylinkės teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Lazdijų rajono apylinkės teismui 2014-04-10 sprendimu patenkinus pareiškėjos V. D. prašymą ir nustačius nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad visa negyvenamoji patalpa – veršidė – nuosavybės teise priklauso pareiškėjai V. D., buvo pažeistos pajininkės (turto dalininkės) N. V. teisės į ginčo objektą, ji neteko teisės į nekilnojamojo turto, įgyto už pajus iš žemės ūkio bendrovės, dalį.

21Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos N. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodė, jog nenustačius pareiškėjos nuosavybės teisės į ginčo objektą egzistavimo fakto, nėra pagrindo konstatuoti, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-242-780/2014 objektyviai gali turėti įtakos pareiškėjos N. V. teisėms. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Kai toks asmuo neįtraukiamas į bylą, akivaizdu, kad teismas, išspręsdamas bylą, savo sprendimu nusprendžia ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių bei pareigų į ginčo objektą. Nagrinėjamu atveju, nors, kaip jau minėta, pareiškėja N. V. neturėjo nuosavybės teisės į ginčo objektą, tačiau ji turėjo pajinę (subjektinę) teisę, kurią patvirtina 1994-03-23 visuotinio pajininkų susirinkimo protokolas Nr. 7. Todėl, darytina išvada, jog Lazdijų rajono apylinkės teismas, neįtraukdamas pareiškėjos N. V. į bylą, kurioje buvo sprendžiamas kausimas dėl V. D. nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, pažeidė pareiškėjos teises į ginčo objektą.

22Pirmosios instancijos teismas 2015-01-13 nutartyje taip pat nurodė, jog notariškai nepatvirtinus veršidės perleidimo sandorio ir per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą jo neįregistravus registro įstaigoje, pareiškėja nuosavybės teisės į veršidę negalėjo įgyti ir neįgijo, kadangi nebuvo įvykdytos visos būtinos sąlygos nuosavybės teisei šiuo pagrindu atsirasti, nes 1964 m. Civilinio kodekso normos nuosavybės teisės atsiradimą siejo su sutarties įregistravimu. 1964 m. CK 44 straipsnyje buvo nustatyta, kad sandorius notariškai patvirtinti privaloma tik įstatymo nustatytais atvejais. 1964 m. CK nebuvo reglamentuota žemės ūkio bendrovių turto perdavimo tvarka, o minėtas reikalavimas įregistruoti sutartį buvo nustatytas tik pirkimo–pardavimo, dovanojimo, mainų sutartims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2006). Pažymėtina, kad Žemės ūkio bendrovių įstatymo nuostatos, kuriose reglamentuojama žemės ūkio bendrovės turto dalies perdavimo už nario pajų tvarka, yra specialiosios teisės normos 1964 m. CK normų atžvilgiu. Minėto įstatymo normose nebuvo nustatytas reikalavimas notariškai patvirtinti ir per tris mėnesius įregistruoti sandorį, kuriuo bendrovės nariui už jo pajų perleidžiama bendrovės turto dalis. Taigi teismas sprendžia, kad, pareiškėjai N. V. ir dar 8 asmenims perleidžiant už pajų Janėnų žemės ūkio bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą - veršidę, nebuvo pažeistos 1964 m. CK 255 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos. Dėl to darytina išvada, kad veršidės, esančios ( - ), perleidimo pareiškėjai bei kitiems asmenims sandoris neturėjo būti notariškai patvirtintas ir per tris mėnesius įregistruotas.

23Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su proceso atnaujinimo institutu, ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjos N. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo, naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo tenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

24Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

25Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti procesą Lazdijų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-242-780/2014.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio... 2. Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėja N. V. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą Lazdijų... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjos... 7. Teismas nustatė, kad veršidės, esančios ( - ), perleidimo pareiškėjai bei... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atskiruoju skundu pareiškėja N. V. prašo panaikinti Lazdijų rajono... 10. Suinteresuotas asmuo V. D. atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą... 11. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados... 12. Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 13. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas... 14. Iš civilinėse bylose Nr. 2-242-780/2014 ir A2-42-743/2015 esančių duomenų... 15. Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui... 16. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu... 17. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinti kriterijai,... 19. Iš civilinėje byloje Nr. 2-242-780/2014 esančio Janėnų žemės ūkio... 20. Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatyme (redakcija 1991-05-10... 21. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos N. V. prašymą dėl... 22. Pirmosios instancijos teismas 2015-01-13 nutartyje taip pat nurodė, jog... 23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei... 24. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 25. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir...