Byla 3K-3-344/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Algirdo Taminsko ir Juozo Šerkšno (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. T., P. R., E. S., A. P. T., L. K., R. M. S., L. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. T., P. R., E. S., A. P. T., L. K., R. M. S., L. B. ieškinį atsakovėms O. Z., L. S., Kauno rajono savivaldybei dėl pažeistų teisių gynimo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis bei jų panaikinimo; tretieji asmenys: Kauno apskrities viršininko administracija, Karmėlavos seniūnija, Kauno rajono miškų urėdija.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), nuo pagrindinio kelio Kaunas–Jonava nutolusiame per keletą kilometrų. Į nurodytą kaimą galima patekti tik vieninteliu keliu, einančiu per atsakovių O. Z. ir L. S. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Atsakovės nuo 2003 m. liepos mėnesio trukdo naudotis keliu, todėl ieškovai teismo prašė taikyti CK 1.138 straipsnio 2 punkte nustatytą teisių gynimo būdą – atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; iš dalies panaikinti administracinius aktus, kurių pagrindu leista M. O. privatizuoti 499 kv. m ploto kelią; pripažinti negaliojančia ir panaikinti tą 1995 m. vasario 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. R-852/95-0706 dalį, pagal kurią kartu su žemės sklypu M. O. parduotas ir 499 kv. m faktiškai jų naudojamas kelias; pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti tas 2002 m. birželio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2–7807 ir 2002 m. birželio 11 d. dovanojimo sutarties Nr. 2–7811 dalis, pagal kurias M. O. perleido atsakovėms žemės sklypą ir 499 kv. m ploto naudojamą kelią; pakeisti atsakovėms priklausančio žemės sklypo teisinę registraciją, kad būtų atkurta iki teisės pažeidimo buvusi padėtis, t. y. iš atsakovėms L. S. ir O. Z. nuosavybės teise priklausančio 11 168 kv. m ploto sklypo išskirti ir grąžinti valstybei nuosavybėn 5 m pločio, 499 kv. m ploto kelią pagal UAB „Architektų pastogė“ 2006 m. gegužės 12 d. plane pažymėtas koordinates, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad Karmėlavos apylinkės viršaičio 1992 m. liepos 27 d. potvarkio Nr. 108, 1994 m. spalio 3 d. potvarkio Nr. 43 bei Kauno rajono valdybos 1994 m. lapkričio 24 d. potvarkio Nr. 611 pagrindu 1995 m. vasario 9 d. M. O. ir Kauno rajono valdyba sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią M. O. įsigijo 11 168 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pirkimo dokumentuose kelio nenustatyta. 2002 m. birželio 11 d. sutartimis M. O. 1/2 dalį žemės sklypo pardavė vaikaitei L. S. ir 1/2 dalį padovanojo dukteriai O. Z. Teismas nustatė, kad M. O. žemės sklypo privatizavimo byloje yra pažymėtas ginčo kelias. Teismas laikė, kad atsakovės de facto yra realiai egzistuojančio vietinės reikšmės kelio, kurio apibūdinimas buvo nustatytas Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (1995 m. gegužės 11 d. įstatymo Nr. I–891 redakcija, Žin., 1995, Nr. 44–1076) 2–4 straipsniuose, savininkės. Remiantis nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais, privatizuojant žemės sklypą, ginčo kelias nebuvo užfiksuotas teisės aktų nustatyta tvarka, bet parduotas kaip sklypo dalis, todėl nepažymėtas valstybinio žemės kadastro duomenų registre kaip žemės naudmenų kiekybinės charakteristikos duomuo. De jure atsakovių sklype kelio nėra. M. O. privatizuojant jos naudojamą žemės sklypą, nebuvo atsižvelgta į teritorijos planavimo dokumentus, preliminarų žemės reformos žemėtvarkos projektą; nors privatizavimo byloje esančiame plane buvo pažymėtas pravažiavimas, ginčo kelio plotas įskaičiuotas į M. O. parduoto sklypo plotą. Teismas padarė išvadą, kad 1995 vasario 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kuria M. O. parduotas žemės sklypas, įskaitant naudojamo kelio plotą, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis); šio sandorio padariniai yra tai, kad ieškovai neteko galimybės naudotis keliu, kuriuo naudojosi ilgą laiką. Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantį sandorį teismas pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį pripažino negaliojančiu, taikė vienašalę restituciją: grąžino valstybei nuosavybėn dalį žemės sklypo.

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių apeliacinius skundus, 2007 m. vasario 1 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar atsakovės buvo nesąžiningos daikto įgijėjos; to nepadarius, vienašalė restitucija taikyta nepagrįstai, nemotyvuojant. Byloje neišsiaiškinus daikto įgijėjo sąžiningumo fakto, pažeistos procesinės teisės normos, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Ieškovų argumentą, kad atsakovių nesąžiningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnį, kolegija laikė nepagrįstu ir nurodė, jog pagal nurodytą įstatymo normą preziumuojamas nesąžiningumas, taikomas prievolinėje, bet ne daiktinėje teisėje. Nagrinėjamu atveju galioja prezumpcija, kad daikto įgijėjas yra sąžiningas, jeigu ieškovas neįrodo priešingai. Kolegija pripažino pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 20 d. nutartyje nustatyti faktai neturi prejudicinės galios, kaip tai nustatyta CPK 182 straipsnio 2 punkte; šiuo atveju ginčas nagrinėjamas iš naujo toje pačioje byloje, todėl turi būti laikomasi bendrųjų įrodymų rinkimo, tyrimo ir vertinimo taisyklių (CPK 176–185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, toks atvejis pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Nustatyta, kad byloje pareikštus ieškinio reikalavimus teismas pripažino pagrįstais, sandorius panaikino CK 1.81 straipsnyje nustatytu pagrindu; kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė argumentų išvadoms pagrįsti; teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 1.81 straipsnio prasmę turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ir gerai moralei, pasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prieš UAB „Kraitenė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2003). Pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų dėl byloje ginčui išnagrinėti taikytų 2000 m. CK, bet ne 1964 m. CK normų, nors sandoriai sudaryti iki 2001 m. liepos 1 d.; taip pat nemotyvuota dėl sandoriams pripažinti negaliojančiais taikytų CK 1.81, bet ne 1.80 straipsnyje nustatytų normų, nors ieškovai rėmėsi abiejose įstatymo normose nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais.

8III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 1 d. nutartį ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą motyvavo, kad šio sandorio padariniai yra tai, kad ieškovai neteko galimybės naudotis keliu, kuriuo naudojosi ilgą laiką. Kasatoriai laiko, kad apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netyrė įrodymų. Priešingai, teismas ne tik ištyrė ir įvertino įrodymus, kurie jau buvo tirti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos priimant 2005 m. gruodžio 20 d. nutartį, bet ir kitus įrodymus, surinktus grąžinus bylą iš naujo nagrinėti.

11Apeliacinės instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad teismas sprendime nemotyvavo, kodėl taikė vienašalę restituciją; kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju galioja prezumpcija, kad daikto įgijėjas yra sąžiningas, jeigu ieškovas neįrodo priešingai. Kolegija neįvertino aplinkybės, kad ieškovai ieškiniu neprašė išreikalauti neteisėtai įgyto kelio savo nuosavybėn, t. y. neprašė pritaikyti restitucijos tokiu būdu, kad ginčo kelias pereitų jų nuosavybėn. Ieškovai reikalavo, kad būtų atkurta iki teisės pažeidimo buvusi padėtis (CK 1.138 straipsnio 2 punktas) ir panaikinti valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams (CK 1.138 straipsnio 7 punktas). Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad kasatoriai siekė išreikalauti daiktą (ginčo kelią) savo nuosavybėn. Kasatorių nuomone, vindikacijos institutas ir vindikacinis ieškinys taikomi tais atvejais, kada savininkas siekia išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95, 4.96 straipsniai).

12Kasatoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrįstai gynė ne tik ieškovų teises, bet ir viešąjį interesą, nes kelias yra būtinas ne tik ieškovams, bet ir valstybės bei savivaldybių institucijoms, trečiajam asmeniui – VĮ Kauno miškų urėdijai, taip pat visuomenei. Pirmosios instancijos teismui nustačius faktines bylos aplinkybes, kad pradiniam įgijėjui civilinės teisės atsirado iš neteisėto administracinio akto, apeliacinės instancijos teismas negalėjo taikyti CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatytos normos ar aiškinti, kad pirmosios instancijos teismas taikė šią normą netinkamai. Pagal nurodytoje normoje įtvirtintą nuostatą yra ginamos tik sąžiningo įgijėjo teisės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administraciniai aktai, kurių pagrindu M. O. įgijo nuosavybėn kelią, prieštaravo imperatyviosioms įstatymo normoms; šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad asmuo, kuriam civilinės teisės ir pareigos atsirado iš neatitinkančio įstatymo reikalavimų administracinio akto, gali būti pripažintas nesąžiningu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje T. N. S. prieš J. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2006). Nuostatos, kad negali būti ginamos nesąžiningo įgijėjo teisės, laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pabrėžiama, jog iš nesąžiningo asmens daiktas gali būti išreikalautas visais atvejais (CK 4.96 straipsnis).

13Sandorį pripažinus negaliojančiu, taikoma restitucija; nagrinėjamoje byloje nenustatyta išimtinių atvejų, kai pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį netaikoma restitucija; teismas turėjo ją taikyti ex officio. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai traktavo vindikacijos institutą, klaidingai aiškino nesąžiningumo prezumpciją. Dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovių nesąžiningumas negali būti preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnį ir kad iš daiktinės teisės kilusiam ginčui taikytinos CK 4.95, 4.96 straipsniuose įtvirtintos nuostatos, jog galioja prezumpcija, kad daikto įgijėjas yra sąžiningas.

14Trečiasis asmuo VĮ „Kauno miškų urėdija“ pareiškimu prisideda prie kasacinio skundo.

15Atsiliepime į ieškovų kasacinį skundą atsakovė O. Z. prašo jį atmesti, nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog už paimtą žemę turi būti teisingai atlyginama. Pripažinus sandorius negaliojančiais, taikytina restitucija (CK 6.145 straipsnis). Nagrinėjamu atveju taikyta vienašalė restitucija; atsakovei, kuri teismo sprendimu prarado dalį žemės, restitucija netaikyta. Įstatymo, kuris šiuo atveju apribotų restitucijos taikymą, nėra. Tuo tarpu atsakovė prarado ne tik dalį turto, bet, vykdant teismo sprendimą, patirtų išlaidų žemės planui iš naujo rengti.

16Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė L. S. prašo jį atmesti. Ji nurodo, kad atsakovių nesąžiningumas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo svarstomas, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad šiuo klausimu sprendimas nemotyvuotas. Be to, ieškovai patikslintame ieškinyje prašė pakeisti teisinę atsakovėms priklausančio sklypo registraciją, kad būtų atkurta iki teisės pažeidimo buvusi padėtis, t. y. iš atsakovėms nuosavybės teise priklausančio sklypo būtų išskirtas ir grąžintas valstybės nuosavybėn 5 metrų pločio 499 kv. m kelias pagal UAB „Architektų pastogė“ 2006 m. gegužės 12 d. plane pažymėtas koordinates. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šio reikalavimo ir jo neišsprendė. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 327 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

20Administracinių aktų pagrindu Kauno rajono valdybos ir M. O. 1995 m. vasario 9 d. sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi M. O. įsigijo 11 168 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pirkimo dokumentuose kelio nenustatyta. M. O. 2002 m. birželio 11 d. sudarytų sutarčių pagrindu žemės sklypo 1/2 dalį perleido vaikaitei atsakovei L. S., 1/2 dalį – dukteriai atsakovei O. Z. Atsakovės trukdo ieškovams važiuoti per sklype esantį kelią, ginčija kelio šiame sklype buvimą. 1932 m. Narėpų ir Margavos kaimų žemės išskirstymo planas, Kauno rajono savivaldybės eksploatuojamų kelių ir gatvių tinklo Karmėlavos seniūnijoje planas, 1998 metų aerofotografinė nuotrauka, 2000 m. ortofotografinis žemėlapis, taip pat 1999 m. liepos 30 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-4419IR patvirtintas Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, žemės sklypo privatizavimo byloje esantys 2003 m. rugsėjo 30 d. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto bei Kauno miškų urėdijos raštai apie Vaistariškių kaimo gyventojų naudojamą kelią į namų valdas privažiuoti, kelio reikalingumą į valstybinės reikšmės miškus įvažiuoti, patvirtina kelio buvimo faktą.

21V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Byloje keliamas klausimas dėl naudojimosi keliu, ėjusiu per atsakovėms nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Ginčo esmė šiuo atveju yra ta, ar atsakovės pagrįstai atsisako leisti ieškovams naudotis keliu, ar pagrįstas atsakovių aiškinimas, kad jų sklype kelio nėra. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kelias yra daiktinės teisės objektas ir jis gali būti nustatytas įstatymu, taip pat servitutu. Teismai, spręsdami šalių ginčą, taikė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX–1113 redakcija; Žin., 2002, Nr. 101–4492) normas. Pareikšdami ieškinį, ieškovai kelio servituto faktiškai atsisakė ir tai liko neįvertinta. Faktinį kelio buvimą ieškovai įrodinėjo tik tuo, kad faktiškai juo naudojosi, nenurodydami kelio buvimo teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad privatizuojant žemės sklypą ginčo kelias nebuvo užfiksuotas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau naudojimąsi keliu nustatė tik remdamiesi faktiniu jo naudojimusi. Dėl to teisėjų kolegija laiko, kad kasacijos dalykas šiuo atveju yra pirmiau nurodyto įstatymo normų, nustatančių kelio – kaip inžinerinio statinio – tikrojo turinio aiškinimas ir taikymas. Lietuvos Respublikos kelių įstatyme nustatyti Lietuvos Respublikos kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisiniai pagrindai. Šio įstatymo 3 straipsnyje keliai pagal reikšmę suskirstyti į valstybinės ir vietinės reikšmės; pagal įstatymo nustatytą apibūdinimą vietinės reikšmės keliai jungia rajoninius kelius, kaimus, taip pat tai yra kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui. Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės kelius registruoja bei jų sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos.

23Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas reikiamai nesiaiškino, ar žemės sklypo pardavimo M. O. momentu Kauno rajono savivaldybėje buvo registruotas ieškovų nurodomas kelias, einantis per atsakovėms šiuo metu priklausantį žemės sklypą, ir ar jis buvo įteisintas. Byloje nustatyta, kad Kauno rajono valdyba pardavė M. O. žemės sklypą be kelio, taip pat kad nebuvo nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis. Priklausomai nuo surinktų įrodymų ne tik apie faktinį kelio buvimą, bet ir apie teisinį kelio įteisinimą svarstytina, ar ieškovai, kaip faktinio kelio naudotojai, turėtų teisę važiuoti per žemės sklypą, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovėms; nagrinėjant bylą iš naujo, teismas turi padaryti išvadą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, laikydamasis bendrųjų įrodymų rinkimo, tyrimo ir vertinimo taisyklių (CPK 176–185 straipsniai).

24Ieškovai prašė pripažinti sandorius negaliojančiais CK 1.80 ir 1.81 straipsniuose nustatytais pagrindais. Teisėjų kolegija pripažįsta teisinga apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nemotyvavo, dėl kokių priežasčių sandoriai pripažintini negaliojančiais. Pažymėtina, kad CK 1.80 ir 1.81 straipsniuose nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai, kai pažeidžiamos imperatyvios įstatymo normos ir šie sandoriai prieštarauja viešosios tvarkos ar geros moralės normoms. Nuosavybės teisės grąžinimas nėra prieštaravimas viešosios teisės normoms, o trečiųjų asmenų teisės, kurios paliečia nuosavybės teisių grąžinimą ar vėlesnį disponavimą nuosavybės teise, gali būti ginamos kitais būdais. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo atmestini.

25Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypo įgijimo, perleidimo teisiniai santykiai atsirado iš sandorių; sandorių pasekmėms (restitucijai) taikomos CK 1.80 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pirmosios instancijos teismas nurodytų įstatymo reikalavimų netaikė.

26Dėl pirmiau nurodytų motyvų nėra pagrindo naikinti kasacine tvarka apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties kasaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

28

29Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

30Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), nuo pagrindinio... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį... 7. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie kasacinio skundo ir atsiliepimų į... 9. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 10. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios... 11. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad teismas sprendime... 12. Kasatoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas teisėtą ir... 13. Sandorį pripažinus negaliojančiu, taikoma restitucija; nagrinėjamoje byloje... 14. Trečiasis asmuo VĮ „Kauno miškų urėdija“ pareiškimu prisideda prie... 15. Atsiliepime į ieškovų kasacinį skundą atsakovė O. Z. prašo jį atmesti,... 16. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė L. S. prašo jį atmesti. Ji nurodo,... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 20. Administracinių aktų pagrindu Kauno rajono valdybos ir M. O. 1995 m. vasario... 21. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Byloje keliamas klausimas dėl naudojimosi keliu, ėjusiu per atsakovėms... 23. Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas reikiamai... 24. Ieškovai prašė pripažinti sandorius negaliojančiais CK 1.80 ir 1.81... 25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypo... 26. Dėl pirmiau nurodytų motyvų nėra pagrindo naikinti kasacine tvarka... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. ... 29. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.... 30. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...