Byla 2A-1000-567/2013
Dėl servituto nustatymo, kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, L. G., V. G., A. M., S. M., D. P., D. P. ir A. A. Š

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės - Jankūnienės ir Alvydo Barkausko, sekretoriaujant A. L., ieškovės atstovams O. L., K. P. ir advokatui T. Š., atsakovei Z. N. ir jos atstovui advokatui A. G., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-331-860/2012 pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovei Z. N. dėl servituto nustatymo, kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, L. G., V. G., A. M., S. M., D. P., D. P. ir A. A. Š..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė G. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama:

51) pagal UAB „Geovisata“ 2010 m. spalio mėnesį parengtą žemės sklypo Nr. ( - ) planą nustatyti atsakovo žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ), atlygintiną kelio servitutą, suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis pėsčiųjų taku: kelio servituto užimamas plotas – 16 kv.m, tarnaujantis daiktas – žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), viešpataujantis daiktas – žemės sklypas, unikalus ( - );

62) įpareigoti atsakovę pašalinti kliūtis naudotis servitutiniu keliu, t.y. nugriauti ant žemės sklypų, kadastriniai Nr. ( - ), ribose pastatytus betoninius stulpelius;

73) už kelio servituto nustatymą priteisti iš ieškovės atsakovės naudai vienkartinę 2000 Lt kompensaciją ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8Nurodė, kad ieškovei kartu su bendrasavininkiais (trečiaisiais asmenimis) L. G., V. G., A. M., S. M., D. P., D. P. ir A. A. Š. nuosavybės teisėmis priklauso 1,4183 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) Žemės sklypas buvo suformuotas pagal 1995 m. lapkričio mėnesį sudarytą žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktą ir 1996 m. sausio mėnesio parengtą laikiną žemės sklypo planą. Vilniaus apskrities valdytojas, vadovaudamasis minėtais sklypo formavimo dokumentais, 1996-06-20 sprendimu Nr. 41-2494 atkūrė nuosavybės teises J. N. į 1,34 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). UAB Korporacijos „Matininkai“ 1997 m. rugpjūčio mėnesį parengtame ir nuo 1997 m. Registrų centre įregistruotame žemės sklypo plane nustatytas vienintelis įvažiavimas į žemės sklypą, plane pažymėtas simboliu „4“, einantis per taškais 1 – 8 pažymėtą žemės sklypo kraštinę. Iki 2002 m. žemės sklypo plane simboliu „4“ pažymėtas įvažiavimas ėjo per laisvo valstybinio fondo žemę. Prieš keletą metų ( - ) gatvių gyventojai ir žemės sklypų savininkai jungtinėmis lėšomis finansavo minėtų gatvių asfaltavimo darbus. G. L. ir jos sutuoktinis O. L. taip pat finansiškai prisidėjo prie ( - ) gatvės įrengimo. 2002 m. parengtame Vilniaus rajono Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte greta J. N. tuo metu priklausiusio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), laisvo valstybinio fondo žemėje buvo suformuotas 0,12 ha ploto (iš tikrųjų 0,1388 ha) žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kuris bendra kraštine ribojasi su J. N. žemės sklypu. Minėto žemės sklypo plane bendra sklypų riba pažymėta taškais 1 – 8. Formuojamo žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), planas su gretimo žemės sklypo savininke J. N. nebuvo derintas. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-02-06 sprendimu Nr. 41-1192 P. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,12 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). 2008 m. atlikus žemės sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus padidėjo (neatlygintinai) iki 0,1388 ha ploto. Atsakovo žemės sklypo tikslieji kadastriniai matavimais (sklypo planas) su gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), savininkais nebuvo derinti. Netrukus po kadastrinių matavimų atlikimo P. N. gelžbetoniniais stulpeliais užtvėrė įvažiavimą iš ( - ) gatvės į ieškovės žemės sklypą, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl kelio servituto nustatymo. Ieškovė pažymėjo, jog užtvėrus įvažiavimą į sklypą per ( - )gatvę, negali patekti į savo sklypą. Prie jos sklypo nėra galimybės privažiuoti iš kitos pusės, nuo ( - ) kelio, nes žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esanti išvažinėta pievos juosta neturi kelio teisinio statuso ir patenka į atsakovei priklausantį kitą žemės sklypą. Ieškovei ir kitiems žemės sklypo bendrasavininkiams norint naudotis tokiu keliu reikėtų kreiptis į teismą dėl kelio servituto žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), nustatymo. J. N. ir G. L. nuo 1997 m. iki 2008 m. į savo žemės sklypą patekdavo per žemės sklypo, plane simboliu „4“ pažymėtą valstybinės žemės juostą, kurios dalis 2002 m. buvo neatlygintinai perleista atsakovui, o kt. dalyje suformuota ( - ) gatvė. Pagal atsakovo žemės sklypo formavimo metu galiojusius ir dabar tebegaliojančius žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis atsakovei suformuoto sklypo vietoje buvo simboliu „4“ pažymėtas kelias, kuris jungia ieškovės žemės sklypą su ( - ) gatve. Ieškovės žemės sklypo plane kartografuotas kelias turėjo būti pažymėtas Vilniaus rajono Avižienių kadastro žemėtvarkos projekto plane ir atsakovo nuosavybės teisių atkūrimo dokumentuose, tačiau tai nebuvo padaryta dėl žemės reformą žemėtvarkos projektą rengusių matininkų ir projektą tvirtinusios Vilniaus apskrities viršininko administracijos kaltės. Taip pat Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą rengę matininkai nesivadovavo (neturėjo) anksčiau suformuoto ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoto žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), planu, todėl žemės reformos žemėtvarkos projekte greta minėto žemės sklypo, buvusioje laisvo valstybinio fondo žemėje formuodami naują žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), į kurį vėliau buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovui P. N., nepažymėjo įvažiavimo į gretimą žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ). Ieškovės prašomas nustatyti servitutas yra 16 kv.m, toks servitutinio kelio plotas yra minimalus, siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą, o numatyta servituto lokalizacija mažiausiai riboja atsakovės nuosavybės teises. Tarnaujančio žemės sklypo servitutinė dalis pačios atsakovės yra naudojama ir ateityje bus naudojama, kaip įvažiavimas į jos žemės sklypą, todėl, nustačius kelio servitutą, servitutinėje dalyje žemės sklypo naudojimo būdas nepasikeis, t.y. žemės sklypo savininko valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių turinys po servituto nustatymo nesumažės (LR CK 4.117 str., 4.119 str., 4.126 str., 4.129 str.).

9Atsakovė Z. N. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašydama jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė servituto nustatymo būtinybės nepagrindė jokiais teisiškai reikšmingais argumentais ir faktiniais įrodymais. 1997-08-28 UAB Korporacijos „Matininkai“ parengtame plane niekur nenurodyta, jog simboliu „4“ pažymėta žemės juosta laikytina keliu, taip pat nėra jokių duomenų apie gretimuose žemės sklypuose nustatytus servitutus ieškovės sklypo naudai. Tikėtina, kad ieškovės žemės sklypo planas apskritai yra tikslintinas, nes neatitinka faktinių kadastro duomenų. Jame nurodytos gretimybės ir nustatyta, kad ties taškais 1 – 3 ir 7 – 1 buvo laisvos valstybinės žemės fondas, t.y. tuo metu aplinkui nebuvo sklypų, todėl ir įvažiavimas ties tašku 1 parodytas iš šiuo metu esančios ( - ) gatvės. Šio plano sudarymo metu aplinkui nebuvo suformuotų kitų sklypų. Minėtoje teritorijoje nuolat buvo formuojami nauji žemės sklypai, tuo pačiu neišvengiamai projektuojami nauji privažiavimai ir kiti infrastruktūros objektai prie jau esamų (suformuotų) žemės sklypų. Pagal teismui pateiktą ištrauką iš kadastro žemėlapio aišku, kad ( - ) k., ( - ) gatvė kaip tik baigiasi ties atsakovės žemės sklypo riba, t.y. jis užbaigia gatvę, suformuodamas akligatvį. Atsakovė nesutinka, kad dėl pareigūnų kaltės atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose nebuvo pažymėtas kelias. Tai nebuvo atlikta todėl, jog, nepaisant vykusio žemės sklypų projektavimo darbų, faktiškai visą laiką buvo ir egzistuoja kitas privažiavimas prie ieškovės žemės sklypo ir nebuvo jokios būtinybės papildomai pažymėti kelią iš ( - ) gatvės. Atsakovė pažymėjo, jog jokio įvažiavimo iš ( - ) gatvės į ieškovės sklypą nėra, todėl negalima kalbėti nei apie faktiškai, nei apie teisiškai egzistuojantį kelią, einantį per atsakovės žemės sklypą. Įvažiavimas į atsakovės sklypą eina tiesiai iš ( - ) gatvės, todėl ieškovės siūlomos žemės sklypo dalies atsakovė tikrai nenaudoja ir ateityje nenaudos kaip įvažiavimo. Atsakovės žemės sklypas nėra didelis ir realiai egzistuoja kitas privažiavimas prie ieškovės sklypo, toks servituto nustatymas neproporcingai apribotų jos nuosavybės teises, toks veiksmas neatitiktų abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju nėra jokių svarbių priežasčių, kurios pateisintų atsakovės nuosavybės teisių ribojimą ir realiai egzistuoja objektyvios bei įmanomos galimybės ieškovei naudotis jai priklausančiu sklypu pagal paskirtį. Prie ieškovės žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), galima privažiuoti iš kitos pusės, t.y. nuo 8 m pločio vietinio kelio į ( - ) kaimą. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog, nenustačius servituto, ji patirtų neprotingas ir nepateisinamas išlaidas (LR CK 4.37 str. 1 d., 4.111 str. 1 d., 4.124 str. 1 d., 4.126 str. 1 d., 4.129 str.).

10Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracija neprieštarautų, kad ieškovės prašymas būtų patenkintas įstatymų nustatytais pagrindais. Pažymėjo, jog nėra pagrindo priteisti iš atsakovės visų teismo išlaidų. Atsakovė, neduodama sutikimo dėl kelio servituto nustatymo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nėra pažeidusi, todėl būtina į tai atsižvelgti, sprendžiant teismo išlaidų paskirstymo klausimą (LR CK 4.126 str.).

11Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, jog sutinka su ieškovės G. L. ieškiniu dėl servituto nustatymo. Ieškovės naudojamą kelią ( - ) g. betoniniais stulpeliais yra užtvėręs gretimo sklypo savininkas P. N., kuriam nuosavybės teisių atkūrimo dokumentuose šis kelias nebuvo pažymėtas (LR CK 4.126 str. 2 d.).

12Tretieji asmenys L. G., V. G., A. M., S. M., D. P., D. P. ir A. Š. atsiliepimuose į ieškinį nurodė, jog ieškiniui neprieštarauja.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-01-10 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti atsakovės Z. N. naudai 4457 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės G. L.; priteisti iš ieškovės G. L. 114,73 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad servitutas – tai daiktinė teisė, kurio esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančio) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad servitutas gali būti nustatomas teismo sprendimu tik išimtiniais atvejais. Pagal CK 4.126 straipsnį teismo tvarka galima nustatyti servitutą tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas. Jeigu asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, tai servituto negalima nustatyti, nes jo nustatymas tokiu atveju reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą. Svarbu nustatyti ir įvertinti, ar servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagrįstos galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį tarnaujančiojo daikto savininkui suteikimo. Ta aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę. Dėl to servitutas gali būti nustatytas tik tada, kai jo nenustačius, kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu. Be to, teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti, neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; ar viešpataujančio daikto savininkas pats nesukūrė tokios situacijos dėl ko reikia nustatyti servitutą. Taikant servituto instituto normas, būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (LAT 2005-03-21 nutartis Nr. 3K-3-196/2005; 2005-04-04 nutartis Nr. 3K-3-246/2005, 2005-10-19 nutartis Nr. 3K-3-496/2005, 2006-12-22 nutartis Nr. 3K-3-691/2006; 2007-06-11 nutartis Nr. 3K-3-234/2007, 2009-05-29 nutartis Nr. 3K-3-2/2009, 2010-06-22 nutartis Nr. 3K-3-283/2010, 2011-11-04 nutartis Nr. 3K-3-419/2011 ir kt.). Teismas nustatė, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-10-29 rašte nurodyta, kad žemės sklypui Nr. ( - )nėra nustatytas kelio servitutas. Ieškovei ir tretiesiems asmenims bendros nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ), kelio servitutas taip pat nėra nustatytas. Rašte pažymėta, kad 2008-09-29 vietoje komisija nustatė, kad prie ieškovės žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), galima privažiuoti iš kitos pusės, t.y. nuo 8 metrų pločio vietinio kelio į ( - ) kaimą. Pagal Registrų centro duomenų bazėje esančią informaciją tarp geodeziškai pamatuotų žemės sklypų, kadastrinis Nr. ( - ), yra pravažiavimas iki ieškovės žemės sklypo (1 t., b.l. 20-21). Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-04-27 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 36 nurodyta, kad prie sklypo, kadastro Nr. ( - ), važiuojama natūroje esančiu lauko keliu per žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ) (B – C, pažymėta žemėtvarkos projekte) (2 t., b.l. 37 - 38). Teismas pažymėjo, kad toks kelias natūroje egzistuoja, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai (2 t., b.l. 58, 3 t., b.l. 14 - 15). Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-14 įsakymu Nr. 2.3-8447-(41) patvirtintame Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte laisvos valstybinės žemės juostoje yra suprojektuotas bendro naudojimo kelias iki žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), šis kelias nėra įrengtas (2 t., b.l. 130 - 134). Ieškovė ir kiti tretieji asmenys į jiems bendros nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), šiuo metu gali patekti natūroje esančiu lauko keliu per žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), taip pat priklausantį atsakovei, kartu su kitais bendrasavininkiais. Atsakovė nėra uždraudusi ieškovei ir tretiesiems asmenims naudotis minėtame sklype natūroje esančiu lauko keliu. Teismas konstatavo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų kreiptasi į atsakovę dėl šio kelio naudojimosi vienokia ar kitokia forma įteisinimo. Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-14 įsakymu Nr. 2.3-8447-(41) patvirtintame Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte laisvos valstybinės žemės juostoje, tarp sklypų kadastrinis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), yra suprojektuotas bendro naudojimo kelias, kuriuo ieškovė ir tretieji asmenys turi galimybę patekti iki savo sklypo, kadastrinis Nr. ( - ). Nors Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-04-04 patikrinimo akte Nr. 48ŽN-(14.4873-24) nurodyta, kad žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-8447-(41), nurodytas pravažiavimas vietovėje realiai nėra įrengtas ir sunkiai pravažiuojamas šiltuoju metų laiku, o žiemą galimai visai neįveikiamas (2 t., b.l. 132 - 133), tai iš dalies patvirtina ir antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai (1 t., b.l. 98 - 112), tačiau tai nesudaro pagrindo servituto nustatymui, nes šio kelio (apie 200 m. kelio atkarpos) įrengimas nepareikalautų neprotingų ir nepateisinamų išlaidų. Ieškovės pateiktoje Lokalinėje kelio įrengimo sąmatoje (2 t., b.l. 189) nurodyta, kad minėto asfaltuoto kelio įrengimas kainuotų 95202,01 Lt. Ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), yra žemės ūkio paskirties. Teismas padarė išvadą, kad negali būti pripažįstamos ieškovės nurodomos kelio įrengimo išlaidos pagrįstomis, nes nėra būtinybės iki žemės ūkio paskirties žemės įrengti asfaltuotą kelią tam, kad iki jo būtų galima privažiuoti. Atmetus kelio asfaltavimo išlaidas, jo įrengimas daugiau nei dvigubai sumažėtų. Ieškovė neįrodė, kad ji išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti, neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad įvažiavimas prie jos ir kitų trečiųjų asmenų bendros nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nuo 8 metrų pločio vietinio kelio į ( - ) kaimą prieštarautų jų sudarytai žemės sklypo naudojimosi tvarkai. Pažymėjo, jog jokia aptariamo žemės sklypo bendrasavininkių naudojimosi tvarka nėra įregistruota VĮ Registrų centre (1 t., b.l. 43 - 44), todėl šis faktas negali būti naudojamas prieš trečiuosius asmenis. Tai būtų pagrindas pripažinti, kad pati ieškovė su kitais trečiaisiais asmenimis, t.y. bendrasavininkiais, sukūrė sau tokią situaciją, todėl ši aplinkybė neleidžia servitutu riboti atsakovės nuosavybės teises. Liudytojas M. M. parodė, kad ieškovės vyras O. L. prisidėjo prie ( - ) g. įrengimo darbų (3 t., b.l. 74). Teismas šio liudytojo parodymus vertino kritiškai, nes jį sieja artimi draugystės ryšiai su ieškovės vyru O. L.. Tuo tarpu ( - ) g. kelio įrengimo darbus organizavęs R. J. teismo posėdžio metu taip pat apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad ieškovė (jos vyras Olegas) prie kelio įrengimo darbų neprisidėjo (3 t., b.l. 5). Teismas konstatavo, jog kitų liudytojų parodymai iš esmės yra bendro pobūdžio, pakankamai nekonkretūs, neinformatyvus. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010-05-31 rašte Nr. (41)-1.2-1510-(3.31) teigiama, kad ( - ) g. baigiasi ties žemės sklypu, kadastro Nr. ( - ); įvažiavimo į žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ) iš ( - ) g. nėra, tik bendras žemės sklypo ir gatvės sąlyčio taškas – riboženklis Nr. 1, pažymėtas žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), plane (2 t., b.l. 35 - 36), todėl net ir nustačius prašomą servitutą, problema nebūtų išspręsta, būtų reikalingos papildomos pastangos ir finansiniai ištekliai siekiant teisiškai įforminti trūkstamą ( - ) g. kelio atkarpą iki atsakovės žemės sklypo, taip pat įrengiant servitutu nustatytą kelią per atsakovės sklypą iki ieškovės žemės sklypo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog UAB Korporacijos „Matininkai“ 1997 m. rugpjūčio mėnesį parengtame ir nuo 1997 m. VĮ Registrų centre įregistruotame jos žemės sklypo plane nustatytas vienintelis įvažiavimas į žemės sklypą, plane pažymėtas simboliu „4“, einantis per taškais 1 – 8 pažymėtą žemės sklypo kraštinę, kad jos žemės sklypo plane kartografuotas kelias turėjo būti pažymėtas Vilniaus rajono Avižienių kadastro žemėtvarkos projekto plane ir P. N. nuosavybės teisių atkūrimo dokumentuose, tačiau tai nebuvo padaryta dėl žemės reformą žemėtvarkos projektą rengusių matininkų ir projektą tvirtinusios Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų kaltės. Teismas pažymėjo, kad ieškovei neginčijant atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų, nėra pagrindo vertinti ieškovės nurodomas aplinkybes. Teismas konstatavo, jog bylos duomenys patvirtina, kad nėra iš ( - ) g. nei faktiškai, nei teisiškai egzistuojančio kelio, einančio per atsakovės žemės sklypą iki ieškovės žemės sklypo. Be to, įvažiavimas į atsakovės sklypą eina tiesiai iš ( - ) gatvės, todėl ieškovės argumentai, kad tarnaujančio žemės sklypo servitutinė dalis pačios atsakovės yra naudojama ir ateityje bus naudojama kaip įvažiavimas į jos (atsakovės) žemės sklypą – atmestinas kaip nepagrįstas (CK 4.111 str. 1 d., 4.126 str.).

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16Ieškovė G. L. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-01-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti G. L. ieškinį ir pagal UAB „Geovisata“ 2010 m. spalio mėnesį parengtą žemės sklypo Nr. ( - ) planą nustatyti atsakovo žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ), esančiam ( - ) k., Vilniaus raj., atlygintiną kelio servitutą, suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis pėsčiųjų taku: kelio servituto užimamas plotas – 16 kv. m, tarnaujantis daiktas – žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), viešpataujantis daiktas – žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), valdytojams ir naudotojams važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku bei įpareigoti atsakovę pašalinti kliūtis naudotis servitutiniu keliu, t.y. nugriauti betoninius stulpelius, už kelio servituto nustatymą priteisti iš ieškovės atsakovo naudai vienkartinę 2000 Lt kompensaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl servituto atsakovės žemės sklypui, kuriuo siekiama užtikrinti ieškovės ir kitų žemės sklypo bendrasavininkų privažiavimą prie savo žemės sklypo per ( - ) g. būtinumo, kito privažiavimo būklė ir statusas yra esminė bylos aplinkybė, tačiau Vilniaus rajono žemėtvarkos pareigūnų 2008-09-29 atlikto faktinio duomenų patikrinimo išvados, kuriomis savo sprendime remiasi pirmosios instancijos teismas, prieštarauja Vilnius rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-04-27 žemės naudojimo patikrinimo metu nustatytoms aplinkybėms ir kitiems byloje esantiems įrodymams. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-09-29 atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad minėtas privažiavimas eina per laisvą valstybinio fondo žemę ir juo faktiškai galima naudotis. Tuo tarpu Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-04-27 atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad kitas privažiavimas yra natūroje esantis, bet neregistruotas lauko keliukas, kuris eina per kitą atsakovei priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). Pirmosios instancijos teismo pasiūlymas kreiptis į atsakovę dėl kelio servituto nustatymo per kitą jai priklausantį žemės sklypą prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai servitutų nustatymo bylose, bendriesiems protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams, nes teismo siūlomo nustatyti kelio servituto per kitą atsakovei priklausantį žemės sklypą ilgis būtų 200 metrų, tokio servituto plotas būtų 50 kartų didesnis nei ieškovės prašomo kelio servituto. Atsakovės nuosavybės teisės būtų labiau apsunkintos. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu ne kartą pareiškė, kad nesutiks su bet kokiu siūlomu taikos sutarties variantu dėl kelio servituto nustatymo. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, įvertinęs patikrinimo metu nustatytą faktų visumą, pažymėjo, kad žemėtvarkos projekte suprojektuotas privažiavimas prie ieškovės žemės sklypo, t.y. Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, tarp privačių žemės sklypų įsiterpusioje kelių metrų pločio laisvo valstybinio fondo žemės juostoje, 2010-06-14 pažymėtas bendro naudojimo kelias, kuris turėtų eiti nuo ( - ) kelio iki ieškovės žemės sklypo galimai suprojektuotas, neatsižvelgiant į protingumo, efektyvų ir optimalų žemės sklypo ir privažiavimo naudojimą. Nacionalinė žemės tarnyba 2010-09-12 rašte Nr. 3B-(7.5)-LŠ-184/3-974 pripažino, kad ieškovės žemės sklypo plane kartografuotas kelias turėjo būti pažymėtas Vilniaus rajono Avižienių kadastro projekto plane ir atsakovo žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), plane. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad tiek ieškovė ir kiti žemės sklypo bendrasavininkai, tiek ir pati atsakovė nenaudoja ir neketina naudoti jiems priklausančių žemės sklypų, kaip žemės ūkio paskirties žemės, o siekia šiuose žemės sklypuose statytis gyvenamuosius namus. Prašomas nustatyti kelio servitutas atsakovės teises ribotų tik tuo aspektu, kad jos žemės sklypas nebūtų galinis ( - ) gatvės žemės sklypas, todėl jos žemės sklypo vertė sumažėtų. Pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojo R. J. parodymus, kadangi jis sąmoningai atsisakė atsakyti į ieškovės atstovų jam užduodamus klausimus apie faktines aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2007 konstatavo kelio buvimo faktą, nors jis nebuvo pažymėtas atsakovėms priklausančio žemės sklypo formavimo nuosavybės teisių į jį perleidimo dokumentuose, remdamasis archyviniais žemės sklypų planais ir ortofotografiniais žemėlapiais (LR CK 1.138 str. 2 p.).

17Atsakovė Z. N. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad galimybė patekti į sklypą transporto priemones ir/ar pėsčiomis yra būtina sklypo formavimo sąlyga. Sklypai formuojami teisės aktų nustatyta tvarka, rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Nagrinėjamojoje teritorijoje yra galiojantis teritorijų planavimo dokumentas - Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-14 įsakymu Nr. 2.3-8447-(41) patvirtintas Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame tarp sklypų kadastrinis Nr. ( - )ir Nr. ( - ) yra suprojektuotas bendro naudojimo kelias, kuriuo ieškovė ir tretieji asmenys turi galimybę patekti į savo žemės sklypą. Ieškovė turėjo realią galimybę aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo procese. Teritorijų planavimo dokumentu yra numatytas pravažiavimo kelias, nustatyta tvarka rengiant detalųjį planą nebūtų jokių kliūčių tuo pačiu parengti ir valstybinėje žemėje esančio kelio techninį projektą, tuo pačiu išsprendžiant ir finansavimo klausimą su vietos savivaldos institucijomis. Savavališkai apeliantės išvažinėta žemė, kuri neva matosi ortofoto vaizde negali būti kaip įrodymas, kad tai kelias, gatvė, kuris turėtų būti pažymėtas rengiamame žemės reformos žemėtvarkos projekte. Žymimos tik Registre įregistruotos gatvės. Į bylą pateiktos įsigijimo sutartys neįrodo, kad bendraturčiai būtų aptarę naudojimosi tvarką sandorių sudarymo metu, t.y. nėra išreikštos šalių valios atskirai nepriklausomai nuo kitų bendraturčių naudoti ir disponuoti daikto dalimi. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2002-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1524/2002), nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo nori naudotis svetimu daiktu, kad jam tai yra patogiau ir naudingiau.

18Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2011-04-04 trečią kartą patikrinęs faktinę situaciją surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame konstatuota, jog bendrojo naudojimo kelias vietovėje realiai nėra įrengtas ir sunkiai pravažiuojamas šaltuoju metu laiku, o žiemą galimai neįveikiamas. Pažymėjo, jog dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos darbuotojų ir matininkų aplaidumo žemėtvarkos projekte suprojektuotas privažiavimas prie ieškovės žemės sklypo Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, tarp privačių žemės sklypų įsiterpusioje kelių metrų pločio laisvo valstybinio fondo žemės juostoje tik 2010-06-14. Pažymėtas bendro naudojimo kelias, kuris turėtų eiti nuo ( - ) kelio iki ieškovės žemės sklypo, galimai suprojektuotas, neatsižvelgiant į protingumo principus, efektyvų ir optimalų žemės sklypo ir privažiavimo panaudojimą.

19Tretieji asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracija, L. G., V. G., A. M., S. M., D. P., D. P. ir A. A. Š. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinis skundas atmestinas.

22LR CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais.

23Byloje kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 1.4183 ha žemės sklypas Vilniaus r. sav, ( - )k., unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso ieškovei ir bendrasavininkiams A. A. Š., V. G., L. G., D. P., D. P., S. M. ir A. M., naudojimosi sklypu tvarka nenustatyta (1 t., b.l. 43-44). Žemė sklypas, esantis Vilniaus r. sav., ( - ) k., unikalus Nr. ( - ), kuriam ieškovė G. L. prašo nustatyti servitutą, priklauso atsakovei N. N., Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-02-06 sprendimu Nr. 41-1192 atkūrus nuosavybės teises.

24Šalys nesutaria dėl servituto nustatymo, todėl klausimas spręstinas teismo tvarka. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, teisėjų kolegija pabrėžia, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti, neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).

25Bylos duomenimis atsakovei N. N. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), nėra nustatytas kelio servitutas. Ieškovei ir tretiesiems asmenims bendros nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ), kelio servitutas taip pat nėra nustatytas. Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-10-29 rašte Nr. SR-5414-(1.12) nurodyta, jog prie ieškovės žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), galima privažiuoti iš kitos pusės, t.y. nuo 8 m. pločio vietinio kelio į ( - ) km. Pagal VĮ Registrų centro duomenų bazėje esančią informaciją tarp geodeziškai pamatuotų žemės sklypų, kadastrinis Nr. ( - )ir kadastrinis Nr. ( - ), yra pravažiavimas prie ieškovės žemės sklypo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-04-06 rašte Nr. 48SS-665 nurodyta, jog 2010-06-14 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-8447-(41) patvirtiname Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte laisvos valstybinės žemės juostoje yra suprojektuotas bendro naudojimo kelias iki žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) (2 t., b.l. 130-131). Aplinkybes, jog prie ieškovei bei tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), galima privažiuoti keliu iš ( - ) g. pusės, neginčijo ir pati ieškovė. Faktą, jog ieškovė bei tretieji asmenys turi objektyvią galimybę privažiuoti prie jai ir bendrasavininkams priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), patvirtina ortofoto (1 t., b.l. 153), ortografinis žemėlapis (3 t., b.l. 14), žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ) plano žemės sklypo išdėstymo schema (3 t., b.l. 138).

26Pažymėtina, jog atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau.

27Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010-05-31 rašte Nr. (41)-1.2-1510-(3.31) teigiama, kad ( - ) g. baigiasi ties žemės sklypu, kadastro Nr. ( - ); įvažiavimo į žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), iš ( - ) g. nėra, tik bendras žemės sklypo ir gatvės sąlyčio taškas – riboženklis Nr. 1, pažymėtas žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), plane (2 t., b.l. 35 - 36).

28Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės argumentą, jog Vilniaus rajono žemėtvarkos pareigūnų 2008-09-29 atlikto faktinio duomenų patikrinimo išvados, kuriomis savo sprendime remiasi pirmosios instancijos teismas, prieštarauja Vilnius rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-04-27 žemės naudojimo patikrinimo metu nustatytoms aplinkybėms ir kitiems byloje esantiems įrodymams. Pažymėtina, jog ir 2008-09-29 ir 2010-04-27 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, surašydamas žemės naudojimo patikrinimo aktus, nustatė šių aktų surašymo metu buvusią situaciją. Aplinkybė, kad 2010-04-27 akte nurodytas lauko kelias per žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), kuris nėra suprojektuotas Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-14 įsakymu Nr. 2.3-8447-(41) patvirtintame Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte laisvos valstybinės žemės juostoje, tarp sklypų, kadastrinis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), yra suprojektuotas bendro naudojimo kelias, kuris patvirtina, kad ieškovė ir tretieji asmenys turi galimybę patekti iki savo sklypo, kadastrinis Nr.( - ).

29Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika, aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymo sąlygas, nuosekliai plėtojama ta linkme, kad servitutas gali būti nustatomas tik esant būtinumui, kai daikto neįmanoma naudoti kitokiu būdu nei nustačius servitutą, todėl, sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo būtinumas.

30Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismo pasiūlymas kreiptis į atsakovę dėl kelio servituto nustatymo per kitą jai priklausantį žemės sklypą, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai servitutų nustatymo bylose, bendriesiems protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams, nes teismo siūlomo nustatyti kelio servituto per kitą atsakovei priklausantį žemės sklypą ilgis būtų 200 metrų, tokio servituto plotas būtų 50 kartų didesnis nei ieškovės prašomo kelio servituto ir atsakovės nuosavybės teisės būtų labiau apsunkintos. Pažymėtina, jog Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-14 įsakymu Nr. 2.3-8447-(41) patvirtintame Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte laisvos valstybinės žemės juostoje, tarp sklypų kadastrinis Nr. ( - ), yra suprojektuotas bendro naudojimo kelias. Šis žemėtvarkos projektas nėra panaikintas, pakeistas ar nuginčytas nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo juo abejoti ir remiasi.

31Pažymėtina, kad servituto nustatymu negali būti suvaržoma nuosavybės teisė ir vieno asmens interesai tenkinami kito asmens interesų sąskaita, priešingu atveju, tai neatitiktų CK 4.126 straipsnio turinio. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė negali patekti į savo žemės sklypą bendrai naudojamu keliu iš ( - ) kelio pusės ir naudotis savo turtu pagal jo tiesioginę paskirtį. Ta aplinkybė, kad suprojektuotas kelias į ieškovei priklausantį žemės sklypą yra ilgesnis ir dėl to ieškovė gali patirti tam tikrų sunkumų ar nepatogumų, įgyvendindama savo nuosavybės teises, nėra pakankama priežastis, pagrindžianti kelio servituto būtinumo nustatymą atsakovės žemės sklype.

32Sutiktina su teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad ji išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti, neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Taigi, šiuo atveju servituto nustatymas reikštų nepagrįstą atsakovės nuosavybės teisės ribojimą.

33Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti, kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008).

34Tai, kad ieškovė ir atsakovė nenaudoja ir neketina naudoti jiems priklausančių žemės sklypų, kaip žemės ūkio paskirties žemės, o siekia šiuose žemės sklypuose statytis gyvenamuosius namus, nesuteikia ieškovei teisinių privilegijų, kadangi teismas nagrinėja ginčą pagal byloje esančius įrodymus, nustatant aplinkybes, ar ieškovė išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti, neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų, tuo tarpu šalių ketinimai neturi teisinės reikšmės servituto nustatymo poreikio objektyvumui.

35Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės ieškinyje numatyta servituto lokalizacija riboja atsakovės nuosavybės teises, mažinant žemės sklypo vertę, nes pakeičia atsakovės žemės sklypo ribą, užbaigiančią ( - ) gatvę ir suformuotą akligatvį. Visuotinai suprantama aplinkybė, kad žemės sklypas, kuris užbaigia gatvę, yra vertingesnis už žemės sklypą, šalia kurio yra gatvės tęsinys (CPK 182 str. 1 p.).

36Aplinkybė, kad 2011-04-04 trečią kartą patikrinus faktinę situaciją, buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, jog bendrojo naudojimo kelias vietovėje realiai nėra įrengtas ir sunkiai pravažiuojamas šaltuoju metu laiku, o žiemą galimai neįveikiamas, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes ieškovė bei tretieji asmenys turi objektyvią galimybę privažiuoti prie jai ir bendrasavininkams priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) (1 t., b.l. 153, 3 t., b.l. 14, b.l. 138). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, kuriais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo aspektu ginčijamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais apeliantė atitinkamas bylos aplinkybes interpretuoja sau palankia linkme.

37Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, išsamiai įvertindamas faktines aplinkybes, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, nes byla išspręsta teisingai. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., 4.111 str. 1 d., 4.126 str., CPK 2 str., 5 str. - 8 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

38Atmetus apeliacinį skundą, ieškovė įgijo pareigą atlyginti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme atsakovė sumokėjo 1936 Lt (3 t., b.l. 125). Šių išlaidų dydis mažinamas, nustatant, kad ieškovė turi atlyginti atsakovei iš viso 1650 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas: 1500 Lt (1,5 x 1000 Lt (MMA)) už atsiliepimo į apeliacinį skundo surašymą bei 150 Lt (0,15 x 1000 Lt) už atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (LR CPK 88 str., 80 str., 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8.11 p., 8.18 p., 9 p.).

39Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

40Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą nepakeistą.

41Priteisti iš ieškovės G. L. 1650 Lt už advokato pagalbą apmokėti atsakovės Z. N. naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė G. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino,... 5. 1) pagal UAB „Geovisata“ 2010 m. spalio mėnesį parengtą žemės sklypo... 6. 2) įpareigoti atsakovę pašalinti kliūtis naudotis servitutiniu keliu, t.y.... 7. 3) už kelio servituto nustatymą priteisti iš ieškovės atsakovės naudai... 8. Nurodė, kad ieškovei kartu su bendrasavininkiais (trečiaisiais asmenimis) L.... 9. Atsakovė Z. N. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašydama jį... 10. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė... 11. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 12. Tretieji asmenys L. G., V. G., A. M., S. M., D. P., D. P. ir A. Š.... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-01-10 sprendimu nusprendė ieškinį... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 16. Ieškovė G. L. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus... 17. Atsakovė Z. N. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama... 18. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 19. Tretieji asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracija, L. G., V. G., A.... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Apeliacinis skundas atmestinas.... 22. LR CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į... 23. Byloje kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo atsakovei nuosavybės teise... 24. Šalys nesutaria dėl servituto nustatymo, todėl klausimas spręstinas teismo... 25. Bylos duomenimis atsakovei N. N. nuosavybės teise priklausančiam žemės... 26. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės... 27. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010-05-31 rašte Nr.... 28. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės argumentą, jog... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika, aiškinant... 30. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios... 31. Pažymėtina, kad servituto nustatymu negali būti suvaržoma nuosavybės... 32. Sutiktina su teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad ji išnaudojo visas... 33. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos... 34. Tai, kad ieškovė ir atsakovė nenaudoja ir neketina naudoti jiems... 35. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės ieškinyje numatyta servituto... 36. Aplinkybė, kad 2011-04-04 trečią kartą patikrinus faktinę situaciją, buvo... 37. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamame sprendime yra objektyviai ir... 38. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovė įgijo pareigą atlyginti atsakovei jos... 39. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas... 40. Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą... 41. Priteisti iš ieškovės G. L. 1650 Lt už advokato pagalbą apmokėti...