Byla 2-1537/2013

Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1018-577/2013 pagal ieškovo Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams V. Z., R. J., A. J., A. J. dėl skolos priteisimo.

2Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams V. Z., I. Z., R. J., A. J., A. J. dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 308 557,30 Lt negrąžintos paskolos, 10 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: atsakovams I. Z., V. Z., R. J., A. J. ir A. J. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą reikalavimo sumai, t. y. 308 557,30 Lt. Turto neužtenkant ir/ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose bei pas trečiuosius asmenis, neviršijant reikalavimo sumos.

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: nutarė areštuoti atsakovų nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, ir atsakovų pinigines lėšas bendrai 309 000 Lt sumai.

7Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi bylos dalį dėl skolos išieškojimo iš atsakovės I. Z. nutraukė, o kitą dalį sustabdė iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-6614-661/2010.

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones V. Z., ir I. Z. atžvilgiu panaikino.

92011 m. gegužės 20 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ieškovo Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriuo ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui V. Z. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą reikalavimo sumai – 308 557,30 Lt. Turto neužtenkant ir/ar esant nepakankamai, ieškovas prašė areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose bei pas trečiuosius asmenis, neviršijant reikalavimo sumos. Prašyme ieškovas teigė, kad buvo nutraukta bylos dalis tik dėl skolos išieškojimo iš I. Z., o dėl skolos išieškojimo iš V. Z. nebuvo nutraukta. Todėl prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą iš V. Z..

10Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos atsakovo V. Z. atžvilgiu netenkino.

11Šioje civilinėje byloje 2012 m. gruodžio 27 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ieškovo Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo ieškovas prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti antstolės N. Š. depozitinėje sąskaitoje esančias V. Z. išmokėtinas pinigines lėšas – 182 406,36 Lt.

12Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 24 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.

132013m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ieškovo Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo ieškovas prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti antstolės N. Š. depozitinėje sąskaitoje esančias, V. Z. išmokėtinas, pinigines lėšas – 182 406,36 Lt.

14Prašyme ieškovas nurodė, kad 2013 m. vasario 20 d. Kredito unijos naudai civilinėje byloje Nr.2-5907-178/2010 areštuoto turto vertė sudarė 96 800 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad visas šiuo metu areštuotas turtas priklauso R. J., A. J. bei A. J., tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones V. Z. atžvilgiu ir areštuoti antstolės depozitinėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas – 182 406,36 Lt. Ieškovas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, bendra Vilniaus apygardos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių suma – 309 000 Lt, tačiau faktiškai areštuoto turto vertė – tik 96 800 Lt. Todėl areštavus atsakovo V. Z. lėšas, esančias antstolės depozitinėje sąskaitoje, bendra areštuoto turto vertė išaugtų iki 279 206,36 Lt. Ieškovo teigimu, tokiu būdu būtų efektyviau užtikrintas jo materialinių teisių gynimas, be to, ieškovas būtų apsaugotas nuo galimo V. Z. turto paslėpimo arba perleidimo tretiesiems asmenims, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas.

15II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

16Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovo Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.

17Teismas pažymėjo, jog ieškovas nurodė, kad prašoma priteisti suma yra didelė ir atsakovas V. Z. gali perleisti savo turtą, bet jokių įrodymų ar bent įtikinamų argumentų pastarajai aplinkybei pagrįsti ieškovas nenurodė. Teismas pabrėžė, kad galiojantys įstatymai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nesant tam objektyvaus pagrindo, nepagrįstai suvaržytų atsakovo teises ir teisėtus interesus. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos ir kitų atsakovų turtui, jos tebėra galiojančios ir iš dalies užtikrina ieškovo reikalavimus. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog šių priemonių nepakanka reikalavimo užtikrinimui.

18III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19Atskiruoju skundu ieškovas Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, tenkinant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

20Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

211. Laikinąsias apsaugos priemones būtina pakeisti todėl, kad ieškinio reikalavimas šiuo metu nėra užtikrintas pakankamai, nes yra areštuotas tik R. J., A. J. bei A. J. priklausantis turtas, dėl šios priežasties pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas, be to V. Z. grąžintos piniginės lėšos gali būti lengvai paslėptos ar iššvaistytos ir tokiu būdu būtų pažeisti ieškovo interesai.

222. Atsižvelgiant į tai, jog areštuotas visas V. Z. ir jo sutuoktinei I. Z. priklausantis nekilnojamasis turtas ir jis gali būti realizuotas kitų kreditorių iki tol, kol bus išnagrinėta ši byla bei įsiteisės joje teismo sprendimas, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones antstolės N. Š. depozitinėje sąskaitoje esančioms V. Z. išmokėtinoms piniginėms lėšoms, nes kitu atveju gali susidaryti situacija, kad ieškovas savo reikalavimą galės patenkinti tik nukreipęs išieškojimą į kitų šios bylos atsakovų turtą.

23Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai R. J., A. J. ir A. J. prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

24Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

251. Ieškinio reikalavimai nėra pakankamai užtikrinti, be to, yra pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas, kadangi areštuotas R. J., A. J. ir A. J. priklausantis turtas, kurio vertė sudaro 96 800,00 Lt.

262. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad visas V. Z. ir jo sutuoktinei I. Z. priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas. Jokios faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina, kad patenkinus ieškovo prašymą, būtų pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai.

273. Netenkinus ieškovo prašymo, ateityje gali būti pažeisti tiek ieškovo turtiniai interesai – teismo sprendimas gali būti iš esmės apsunkintas, tiek ir atsakovų R. J., A. J. ir A. J., kaip laiduotojų, teisės bei interesai, kadangi ieškovo turtinių reikalavimų patenkinimas būtų vykdomas išimtinai iš jiems priklausančio turto, tuo tarpu atsakovas V. Z. išvengtų atsakomybės.

28Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas V. Z. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovas, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisingą nutartį. Ieškovo reikalavimas yra grindžiamas vien delspinigiais ir palūkanomis. ieškovas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir elgiasi nesąžiningai.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Apeliacinis skundas netenkintinas.

31Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (o taip pat ir atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

32Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

33Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y. prašymo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti antstolės N. Š. depozitinėje sąskaitoje esančias V. Z. išmokėtinas pinigines lėšas – 182 406,36 Lt.

34Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t.y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1350/2011). Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Galimybė kreiptis į teismą su tokiu prašymu egzistuoja viso proceso metu, jos neriboja byloje antstolio atliekami veiksmai. Laikinųjų apsaugos priemonių keitimo pagrindą sudaro naujai paaiškėję duomenys ir teismui pateikiami įrodymai, kuriais grindžiamas šalies prašymas (CPK 178 str.).

35Apelianto argumentus, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, V. Z., grąžintinos piniginės lėšos gali būti lengvai paslėptos ar iššvaistytos ir tokiu būdu būtų pažeisti ieškovo interesai, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.

36Byloje esančios Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 15 d. nutarties Nr. I-237P/2010 turinys patvirtina, jog už priverstinai parduotą turtą gautos lėšos buvo paskirstytos tokiu būdu: hipotekos kreditoriui Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ išmokant 66 323,46 Lt, o likusius 182 406,36 Lt grąžinant antstolei N. Š. į kontoros depozitinę sąskaitą bei paskirstant ir išmokant kitiems kreditoriams CPK nustatyta tvarka (b.l. 147 -148, 2 t.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog minėta teismo nutartimi likusią sumą už priverstinai parduotą butą antstolė buvo įpareigota paskirstyti kitiems V. Z. kreditoriams, o ne grąžinti ne V. Z.. Pažymėtina, jog ieškovas nepateikė duomenų, kurie leistų nustatyti, kiek piniginių lėšų yra likę, atsiskaičius su kitais V. Z. kreditoriais ir ar išvis jų yra likę. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas V. Z. ketina perleisti savo turtą. (CPK 178 str.). Ieškovas, prašydamas areštuoti antstolės

37N. Š. depozitinėje sąskaitoje esančias V. Z. išmokėtinas pinigines lėšas – 182 406,36 Lt, nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog minėtos lėšos tebėra antstolės N. Š. depozitinėje sąskaitoje bei kad šios lėšos iš tiesų skirtos išmokėti V. Z..

38Pažymėtina, jog analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo buvo prašoma pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti antstolės N. Š. depozitinėje sąskaitoje esančias V. Z. išmokėtinas pinigines lėšas – 182 406,36 grindžiamą tais pačiais argumentais, šioje civilinėje ieškovas teikė 2012 m. gruodžio 27 d. (141-144 b. l., 2 t.). Minėtas prašymas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi buvo atmestas (166-167 b. l., 2 t.). Naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą pritaikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę, 2013m. vasario 20 d. pateiktame prašyme ieškovas nenurodė.

39Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo V. Z. atžvilgiu, tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrindą.

40Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

41Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

42Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

43Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį nepakeistą.