Byla 2-1350/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. J. ir A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarties, kuria ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-4542-520/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovams A. J. ir A. J. dėl skolos priteisimo. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „PGNT“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovo AB DnB NORD banko atstovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. J. ir A. J. 766 044,30 eurų negrąžinto kredito, 56 879,21 eurų nesumokėtų palūkanų, 3 050,90 eurų delspinigių, 7,17 procento dydžio metines palūkanas už priteistą įsiskolinimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio pareiškime taip pat buvo suformuluotas ieškovo prašymas taikyti atsakovų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 17 d. nutartimi šio prašymo netenkino.

5Ieškovo AB DnB NORD banko atstovė 2011 m. vasario 23 d. dar kartą prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovams A. J. ir A. J. nuosavybės teise priklausančius po ½ dalį žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančius ( - ), A. J. nuosavybės teise priklausančią 762/1524 dalį žemės sklypo, esančio ( - ), A. J. nuosavybės teise priklausančią 676/3400 dalį žemės sklypo, esančio ( - ), taip pat atsakovams priklausančias lėšas, turtines teises, esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad paaiškėjo aplinkybės, jog atsakovai perleido ir atlieka jiems priklausančio turto perleidimo tretiesiems asmenims veiksmus. Atsakovai nuo 2008 m. rugpjūčio 26 d. iki 2011 m. vasario 17 d. (laidavimo sutarčių galiojimo metu, esant įsiskolinimui, prieš pateikiant ir pateikus ieškinį atsakovams dėl skolos priteisimo) perleido tretiesiems asmenims didelės vertės jiems priklausiusį nekilnojamąjį turtą: V. Z. – žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius ( - ), E. G. ir G. G. – žemės sklypą, esantį ( - ), V. V. negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), taip pat žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius ( - ), giminaičiams T. J. ir V. J. 2011 m. vasario 7 d. (po pareiškimo teismui padavimo) padovanojo ½ dalį sklypo, esančio ( - ). Kadangi atsakovai perleido didelės vertės nekilnojamąjį turtą, o iš gautų lėšų nepadengė/nesumažino skolos bankui, yra pagrįsta tikimybė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jie sieks perleisti likusį nekilnojamąjį turtą ir taip apsunkinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ieškinio suma fiziniams asmenims yra labai didelė.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies – areštavo atsakovams A. J. ir A. J. nuosavybės teise priklausantį po ½ žemės sklypo ir ½ pastato, esančių ( - ), A. J. nuosavybės teise priklausančią 756/1524 žemės sklypo dalį, esančią ( - ), A. J. nuosavybės teise priklausančią 676/3400 dalį žemės sklypo, esančio ( - ), uždrausdamas atsakovams disponuoti areštuotu turtu, tačiau paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Teismas nurodė, kad 2007 m. lapkričio 12 d. kreditavimo sutarties įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, pagal kurią įkeistas UAB „PGNT“ priklausantis 4 210 000 Lt vertės nekilnojamasis turtas, taip pat laiduotojams A. J. ir A. J. priklausantis 220 000 Lt vertės nekilnojamasis turtas, A. J. priklausantis 260 000 Lt nekilnojamasis turtas. Ieškovas yra kreipęsis į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto 825 974,41 eurų vertės turto, priklausančio UAB „PGNT“ bei įkeistų daiktų savininkams A. J. ir A. J.. Teismo įsitikinimu, įvertinus tai, jog ieškovas pateikė duomenis, kad atsakovai, kurie yra laiduotojai pagal 2007 m. lapkričio 12 d. laidavimo sutartį, perleidžia jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, iš perleisto turto gautų lėšų, kaip nurodo ieškovas, neatsiskaito su ieškovu, nesumoka skolos, todėl yra pagrįsta tikimybė ir grėsmė, jog atsakovai savo veiksmais gali iš dalies apsunkinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo sumą, į tai, kad prievolė užtikrinta hipotekos sandoriu, kad ieškovai papildomai prie hipotekos sandoriu įkeisto turto prašo areštuoti konkretų atsakovams priklausantį turtą, kurio vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra apie 139 039,05 Lt, nuspręsta, jog yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovo prašymą - areštuoti konkretų atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepranešus atsakovams.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovai A. J. ir A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas 2011 m. vasario 17 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes sutarties vykdymas užtikrintas hipoteka. Ieškovas yra kreipęsis į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su prašymu areštuoti 825 974,41 eurų vertės turtą. Teismas 2011 m. vasario 17 d. nutartyje konstatavo, kad nesutinka su ieškovo nurodyta pasikeitusia (sumažėjusia) įkeisto turto verte.
  2. Ieškovas siekia atgauti įsiskolinimą trimis būdais: kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl 825 974,41 eurų priverstinio skolos išieškojimo ir šiai sumai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones; yra įstojęs į UAB „PGNT“ bankroto bylą bei pareiškęs kreditorinį reikalavimą; pareiškė reikalavimus šioje byloje. Neaišku, kodėl teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jam kilo abejonių dėl ieškovo vidaus struktūrinio padalinio - Vertinimo skyriaus pateikto turto vertės objektyvumo, o pats teismas 2011 m. vasario 17 d. nutartyje nurodė, kad netikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes taikytos ir kitos užtikrinimo priemonės. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai.
  3. Teismui manant, kad turto vertė neobjektyvi ir esant akivaizdžių aplinkybių, jog bankas savo reikalavimus gali patenkinti dar dviem būdais, būdamas hipotekos turėtoju, vien tai, kad atsakovas sutarties galiojimo metu perleido dalį savo turto tretiesiems asmenims, nesudaro pagrindo teigti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.
  4. CK nenumato laiduotojui pareigos išsaugoti tokią pačią turto masę, kokia ji buvo sutarties bei laidavimo sutarčių sudarymo metu. Reikalavimas ilgiau negu ketverius metus apskritai nedisponuoti turtu reikštų esminį nuosavybės teisės ribojimą. Laidavimo sutartyse nėra aptartas įsipareigojimas išlaikyti fiksuotą šių sutarčių sudarymo metu esančią turto masę.
  5. Didžioji dalis turto perleista atlygintinai, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovai sumažino savo turto masę. Kita vertus, net ir sumažinus turto masę, atsakovo turto vertė viršija ieškovo prašomą priteisti įsiskolinimą, nes sutarties įvykdymui užtikrinti įkeistas konkretus nekilnojamasis turtas. Vien tai, kad perleista dalis turto, nereiškia, kad atsakovai nėra arba nebus pajėgūs įvykdyti laidavimo prievolės. Ieškovas turi pranašumą prieš kitus kreditorius bankroto byloje, o jo reikalavimas bus patenkintas. Laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai varžo ūkinės veiklos laisvę, pažeidžia nuosavybės neliečiamumo principą.
  6. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovų neatsiskaitymas su ieškovu perleidus turtą, esąs nesąžiningas atsakovų elgesys. Daugumos sandorių sudarymo metu apskritai nebuvo suėjęs terminas atsiskaityti su ieškovu, o tuo metu skolą dengė pati bendrovė, todėl laiduotojai neturėjo pareigos dengti ieškovui įsiskolinimo už mokią bendrovę. Nekilnojamojo turto perleidimas V. V. nuosavybėn nebuvo įprastinis pirkimo-pardavimo sandoris – tai buvo prievolės įvykdymas įskaitymo būdu.

9Trečiasis asmuo UAB „PGNT“ atsiliepime į atsakovų A. J. ir A. J. atskirąjį skundą prašo atsakovų skundą tenkinti bei panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Atsiliepime pažymima, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes sutarties vykdymas užtikrintas hipoteka, kuria įkeistas didelės vertės nekilnojamasis turtas, be to, ieškovas jau yra kreipęsis į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su prašymu areštuoti 825 974,41 eurų vertės turtą. Ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis. Vien tai, kad buvo perleista dalis turto, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

10Ieškovas AB DnB NORD bankas atsiliepime į atsakovų A. J. ir A. J. atskirąjį skundą prašo atsakovų skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti galioti, taip pat prašo atsakovų skundą nagrinėti kartu su AB DnB NORD banko skundu dėl teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarties. Atsiliepime pažymima, kad pasikeitusi teismo nuomonė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta objektyviais įrodymais. Įkeisto turto nepakanka skolai bankui visiškai padengti. Ieškinio tenkinimo atveju bankui įkeisto turto nepakaks sprendimo įvykdymui.

11Teisėjų kolegija neturi pagrindo pagal ieškovo AB DnB NORD banko prašymą nagrinėti atskirąjį skundą dėl teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarties kartu su atskiruoju skundu dėl teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarties. Šiai teisėjų kolegijai paskirtas nagrinėti tik atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarties, parengiamieji procesiniai veiksmai taip pat buvo atlikti tik atskirojo skundo dėl teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarties nagrinėjimui.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010).

14Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad prezumpcija, jog didelė reikalavimo suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis byloje Nr. 2-1075/2010, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis byloje Nr. 2-1539/2010, ir kt.). Be to, laikomasi nuostatos, kad įkeitimu (hipoteka) užtikrintos prievolės įvykdymui užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju ir tokiu mastu, kiek prievolės įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis byloje Nr. 2-956/2009, 2009 m. balandžio 9 d. nutartis byloje Nr. 2-415/2009, 2008 m. gruodžio 24 d. nutartis byloje Nr. 2-933/2008, 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis byloje Nr. 2-1075/2010 ir kt.).

15Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo reikalavimas siejamas su 2007 m. lapkričio 12 d. kreditavimo sutartimi Nr. K-2400-2007-818 bei susitarimais dėl jos sąlygų keitimo (civilinė byla Nr. 2-4542-520/2011, b. l. 7-23). Laiduotojai (atsakovai) A. J. ir A. J. laidavimo sutartimis laidavo AB DnB NORD bankui už UAB „PGNT“ pagal 2007 m. lapkričio 12 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-818 su visais jos pakeitimais ir papildymais (civilinė byla Nr. 2-4542-520/2011, b. l. 23-24). Nagrinėjamu atveju ieškovo pareikštų reikalavimų suma sudaro 825 974,41 eurų (2 851 924,44 Lt) (civilinė byla Nr. 2-4542-520/2011, b. l. 2-6). Iš byloje esančių Hipotekos lakštų matyti, kad 2007 m. lapkričio 12 d. kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2007-818 įvykdymui užtikrinti A. J. ir A. J. įkeitė kreditoriui AB DnB NORD bankui nekilnojamąjį turtą, kurio vertė nurodyta 220 000 Lt (civilinė byla Nr. 2-4542-520/2011, b. l. 28-32), A. J. įkeitė kreditoriui AB DnB NORD bankui nekilnojamąjį turtą, kurio vertė nurodyta 260 000 Lt (civilinė byla Nr. 2-4542-520/2011, b. l. 33-37), UAB „PGNT“ įkeitė kreditoriui AB DnB NORD bankui nekilnojamąjį turtą, kurio vertė nurodyta 4 210 000 Lt (civilinė byla Nr. 2-4542-520/2011, b. l. 38-40). AB DnB NORD bankas pateikė savo Turto vertinimo skyriaus 2010 m. gegužės 3 ir 5 d. pažymas, pagal kurias UAB „PGNT“ hipotekos lakštu įkeisto turto vertė nurodyta 830 000 Lt (turto likvidacinė vertė 580 000 Lt) (civilinė byla Nr. 2-4542-520/2011, b. l. 43-45), A. J. hipotekos lakštu įkeisto turto vertė nurodyta 37 000 Lt (turto likvidacinė vertė 26 000 Lt) (civilinė byla Nr. 2-4542-520/2011, b. l. 46-48), A. J. ir A. J. (turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad turtas priklauso UAB „PGNT“) hipotekos lakštu įkeisto turto vertė nurodyta 42 000 Lt (turto likvidacinė vertė 30 000 Lt) (b. l. 49-51, civilinė byla Nr. 2-4542-520/2011). AB DnB NORD bankas pateikė pareiškimą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriui dėl skolos išieškojimo iš įkeisto bankui turto (b. l. 52-53). Prie atsiliepimo į atsakovų atskirąjį skundą pateiktos AB DnB NORD banko Turto vertinimo skyriaus 2011 m. balandžio 1 d. pažymos apie bankui įkeistą turtą, kuriuose nurodyta dar mažesnė turto vertė (b. l. 64-76).

16Kaip jau paminėta aukščiau, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju ir tokiu mastu, kiek prievolės įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis byloje Nr. 2-956/2009, 2009 m. balandžio 9 d. nutartis byloje Nr. 2-415/2009, 2008 m. gruodžio 24 d. nutartis byloje Nr. 2-933/2008 ir kt.). Ši nuostata grindžiama tuo, jog pareiškus ieškinį dėl prievolės, kurios įvykdymas yra užtikrintas įkeitimu (hipoteka), tinkamo įvykdymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo principus, nes esant tam pačiam pagrindinės prievolės atsiradimo pagrindui, tiek įkeitimu (hipoteka) kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone, tiek laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama tų pačių tikslų įgyvendinimo – kreditoriaus (ieškovo) reikalavimų patenkinimo. Pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus tokį turtą (CK 4.192 str. 1 d.). Prievolės užtikrinimas hipoteka (įkeitimu) iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t.y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą.

17Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus teisinio pagrindo vadovautis paties ieškovo, turinčio teisinį suinteresuotumą sprendžiamu klausimu, Turto vertinimo skyriaus pateiktais vertinimais. Manytina, kad ieškovas, teikdamas atitinkamą išvadą apie turto vertę, turi ir turėjo tiesioginį suinteresuotumą šio turto konkrečios vertės nurodymu. Tokiu atveju pateikti turto vertinimai gali sukelti abejonių dėl išvados visiško objektyvumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį byloje Nr. 2-1168/2009; 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartį byloje Nr. 2-1075/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija negali sutikti su ieškovo teiginiais, kad jam įkeisto (hipoteka nustatyto) turto vertė yra sumažėjusi iki tokio dydžio, kad nagrinėjamu atveju ji neužtikrintų pareikšto reikalavimo bei būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į įkeisto (hipoteka nustatyto) turto įvertinimą, kuris nurodytas hipotekos lakštuose, ir kurio nepaneigė ieškovas, darytina išvada, kad ieškovui įkeisto turto realiai pakaktų teismo sprendimui ieškovo pareikštiems 825 974,41 eurų (2 851 924,44 Lt) dydžio reikalavimams įvykdyti ir nėra objektyvaus pagrindo taikyti papildomus ribojimus atsakovams. Pakartotinis ieškovo reikalavimų užtikrinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų perteklinis, neatitiktų protingumo, teisingumo, ekonomiškumo principų.

18Sprendžiant klausimą dėl teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo, būtina įvertinti ir paties pirmosios instancijos teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartimi, kuria ieškovo AB DnB NORD banko prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo patenkintas, konstatuotas aplinkybes. Toje nutartyje teismas akcentavo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog yra pasikeitusi hipoteka įkeisto turto vertė, nesudaro pagrindo šioje proceso stadijoje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad ieškovo išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog reikalavimo užtikrinimui įkeisto turto vertė šiuo metu yra būtent tokia, kad įkeisto skolininkui UAB „PGNT“ priklausančio žemės sklypo vertė nuo 2007 m. lapkričio 27 d. (kai buvo įkeistas nekilnojamasis daiktas) iki 2010 m. gegužės 3 d. ieškovo atlikto šio turto vertinimo nukrito nuo 4 210 000 Lt iki 830 000 Lt, atsakovams priklausančių žemės sklypų vertė per tą patį laikotarpį pasikeitė nuo 260 000 Lt iki 37 000 Lt ir nuo 220 000 iki 42 000 Lt.

19Ieškovas AB DnB NORD bankas 2011 m. vasario 23 d. pakartotiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones konkrečiam atsakovų turtui. Šis prašymas iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad paaiškėjo aplinkybės, jog atsakovai jiems priklausantį turtą ėmė perleidinėti tretiesiems asmenims (b. l. 11-14). Teisėjų kolegija, vertindama aukščiau išdėstytas aplinkybes, kurios patvirtina, kad iš esmės AB DnB NORD bankui įkeisto turto pakaktų įvykdyti jo pareikštiems reikalavimams, pažymi, jog aplinkybės, kad atsakovai perleido jiems priklausantį turtą nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – konkretaus atsakovams priklausančio turto arešto. Tokios aplinkybės, kaip atsakovams priklausančio turto perleidimas, sudarytų pagrindą taikyti atsakovams papildomus ribojimus tik tuo atveju, jeigu ieškovas objektyviais įrodymais įrodytų, kad jam hipoteka nustatyto (įkeisto) turto realiai neužtenka būsimo teismo sprendimo įvykdymui, t.y. kad šiuo metu jam įkeisto turto vertė yra mažesnė negu byloje pareikšto reikalavimo suma. Tuo atveju, kai ieškovo reikalavimų suma yra užtikrinta hipoteka, nėra objektyvaus ir būtino pagrindo tai pačiai reikalavimų sumai taikyti papildomus ribojimus laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba.

20Teisėjų kolegija sutinka su skundo motyvais, kad nagrinėjamu atveju vien tai, jog kreditavimo sutarties galiojimo metu buvo perleista dalis atsakovų turto tretiesiems asmenims, nesudaro pagrindo teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. CK nuostatos nenumato laiduotojui pareigos išsaugoti tokią pačią savo turto masę, kokia ji buvo laidavimo sandorio sudarymo metu. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto pastebėjimu, kad kai kurių sandorių sudarymo metu nebuvo suėjęs skolininko atsiskaitymo su ieškovu terminas. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą kiti atskirajame skunde išdėstyti motyvai tampa neaktualūs, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

21Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones atsakovams pritaikė neįvertinęs visų bylos aplinkybių, nenustatęs, ar šiuo atveju tikrai yra objektyvi grėsmė, jog nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kadangi ieškovo reikalavimai iš esmės užtikrinti sutartinės hipotekos pagrindu (įkeitimu), teismui nebuvo objektyvaus pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams vien dėl to, kad jie sudarė turto perleidimo sandorius. Esant tokioms aplinkybėms laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų tikslingas tik tada, jeigu ieškovas objektyviais įrodymais įrodytų, kad sutartine hipoteka įkeisto turto neužtektų būsimo teismo sprendimo pagal pareikštus reikalavimus įvykdymui. Tačiau tokių aplinkybių ieškovas neįrodė. Dėl išdėstytų motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – konkretaus atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto areštas, naikintina, o ieškovo AB DnB NORD banko 2011 m. vasario 23 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams atmetamas.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad pasikeitus faktinei situacijai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti reiškiamas bet kurioje vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 str.).

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

24Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko (JA kodas 112029270) 2011 m. vasario 23 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams A. J. (a. k. ( - ) ir A. J. (a.k. ( - )

25Nutartį siųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovo AB DnB NORD banko atstovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti... 5. Ieškovo AB DnB NORD banko atstovė 2011 m. vasario 23 d. dar kartą prašė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovo prašymą... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovai A. J. ir A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m.... 9. Trečiasis asmuo UAB „PGNT“ atsiliepime į atsakovų A. J. ir A. J.... 10. Ieškovas AB DnB NORD bankas atsiliepime į atsakovų A. J. ir A. J.... 11. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pagal ieškovo AB DnB NORD banko prašymą... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 13. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos... 14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad prezumpcija,... 15. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo reikalavimas siejamas su 2007 m.... 16. Kaip jau paminėta aukščiau, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi... 17. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, jog nagrinėjamu... 18. Sprendžiant klausimą dėl teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartimi pritaikytų... 19. Ieškovas AB DnB NORD bankas 2011 m. vasario 23 d. pakartotiniu prašymu dėl... 20. Teisėjų kolegija sutinka su skundo motyvais, kad nagrinėjamu atveju vien... 21. Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pasikeitus faktinei situacijai prašymas dėl... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį ir... 25. Nutartį siųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei...