Byla 2-160-186/2018
Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Š. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-1655-796/2017 pagal pareiškėjo Š. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-699-524/2012 pagal ieškovės BUAB „Taurų spalvos“ ieškinį atsakovams Š. Č., R. Č. dėl išieškojimo nukreipimo į atsakovų turtą, 2012 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nukreipė išieškojimą į atsakovų santuokoje įgytą turtą BUAB „Taurų spalvos“ 241 748,35 Lt kreditoriniams reikalavimams padengti, o neužtekus šio turto, išieškojimą leido nukreipti į atsakovų asmeninės nuosavybės teise turimą turtą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovų apeliacinį skundą, 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-663/2013, minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
  2. Pareiškėjas Š. Č. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 (prašymas gautas 2017 m. rugsėjo 25 d.). Pareiškėjo nuomone, civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 nebuvo nustatytas pagrindas tam, kad būtų galima nukreipti išieškojimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.104 straipsnio 2 dalimi. Nurodė, kad pagal CK 2.104 straipsnį, subsidiari prievolė atsiranda, kai įgyvendinamos tokios sąlygos: juridinio asmens dalyvis jau atsako pagal juridinio asmens pareigas; atsakomybė nustatoma tik už tas juridinio asmens prievoles, kurios atsirado iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre; juridinio asmens atsakomybė pagal juridinio asmens prievoles turi būti nustatyta per trejus metus nuo juridinio asmens pertvarkymo dienos. Tačiau teismas BUAB „Taurų spalvos“ bankroto byloje nenustatė jokios prievolės ar prisiimtų įsipareigojimų buvusiam savininkui. Pareiškėjas nurodė, kad iš Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-1597-613/2017, turinio galima spręsti, jog sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012, pagrindas buvo nustatytas, tačiau su tuo nėra pagrindo sutikti.
  3. Klaipėdos apygardos teisme 2017 m. rugsėjo 26 d. gautas Š. Č. papildymas / patikslinimas prie 2017 m. rugsėjo 25 d. pateikto prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012. Jame pareiškėjas nurodė, jog jis gavo teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. A2-1597-613/2017, kurioje nurodyta, kad atsakovų, kaip subsidiarių BUAB „Taurų spalvos“ skolininkų, prievolės dydis buvo konstatuotas Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012. Paaiškino, kad teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012, nebuvo spręsta dėl subsidiarios prievolės / atsakomybės, todėl yra tikslinga nustatyti kokia subsidiarios prievolės suma ir kaip, kada, kokiomis aplinkybėmis, kuo remiantis ji nustatyta.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi atsisakė priimti Š. Č. 2017 m. rugsėjo 25 d. prašymą ir 2017 m. rugsėjo 26 d. papildomą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012.
  2. Teismas konstatavo, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo yra grindžiamas tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir anksčiau Š. Č. teikti 2016 m. gegužės 17 d., 2017 m. balandžio 25 d. ir 2017 m. rugpjūčio 28 d. prašymai dėl proceso atnaujinimo. Nustatė, kad: Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs apelianto 2016 m. gegužės 17 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo, 2016 m. sausio 2 d. nutartimi šį prašymą atmetė ir nutartis įsiteisėjo; Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs apelianto 2017 m. balandžio 25 d. prašymą, 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi šį prašymą atsisakė priimti ir nutartis įsiteisėjo; Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs apelianto 2017 m. rugpjūčio 28 d. prašymą, 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsisakė šį prašymą priimti ir nutartis įsiteisėjo. Teismas sprendė, kad nors 2017 m. rugsėjo 25 d. prašyme ir 2017 m. rugsėjo 27 d. prašymo papildyme pareiškėjas cituoja 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2017 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apygardos nutartis, taip pat nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimu nėra spręsta ar mėginta spręsti dėl subsidiarios prievolės / atsakomybės, tai nėra laikytina naujomis ankstesniuose prašymuose nenurodytomis aplinkybėmis. Kadangi ginčo šalys, reikalavimas ir materialusis santykis, nurodytas šiame prašyme visiškai sutampa su Š. Č. Klaipėdos apygardos teismui 2016 m. gegužės 17 d. teiktame prašyme atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 nurodytomis ginčo šalimis, reikalavimu ir materialiuoju santykiu, o Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria šis prašymas buvo išnagrinėtas iš esmės ir atmestas, yra įsiteisėjusi, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi su tapačiu prašymu, todėl yra pagrindas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu bei 374 straipsniu, atsisakyti jį priimti ir jį grąžinti pareiškėjui.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9

  1. Pareiškėjas Š. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, taip pat perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti 2017 m. rugpjūčio 28 d., 2017 m. rugsėjo 4 d., 2017 m. rugsėjo 11 d., 2017 m. rugsėjo 25 d. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  2. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, nepasisakė dėl faktinių bylos aplinkybių ir proceso atnaujinimo pagrindo. Taip pat įrodinėja, jog yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012, nes šioje byloje priimtu sprendimu išieškojimas į buvusio savininko turtą pripažintas be pagrindo – nenustatyta subsidiari atsakomybė. Pažymi, kad pagal CK 2.104 straipsnį, subsidiari atsakomybė galima tik tada, jei prievolė ar jos dalis yra patvirtinta teisiškai ar dėl jos susitarė šalys, be to, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievoles, nustatytas tam tikru metu (pertvarkymo dieną), tačiau UAB „Taurų spalvos“ bankroto byloje juridinio asmens dalyviui joks kreditorinis reikalavimas nebuvo patvirtintas, jis nebuvo patvirtintas nei bankroto bylos iškėlimo dieną, nei įmonės pertvarkymo dieną, nei kitą dieną. Atkreipia dėmesį, kad subsidiari prievolė yra konkreti pinigų suma, tačiau teismas civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 jos nenustatė.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
  2. Proceso atnaujinimo institutas reglamentuojamas CPK XVIII skyriuje. Šio skyriaus 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas.
  3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog apelianto 2017 m. rugsėjo 25 d. prašymas grindžiamas tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip anksčiau teikti jo prašymai dėl proceso atnaujinimo, o Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pirmąjį jo prašymą dėl proceso atnaujinimo, jį atmetė ir teismo nutartis įsiteisėjo, todėl sprendė, jog yra pagrindas, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu bei 374 straipsniu, atsisakyti jį priimti ir jį grąžinti pareiškėjui.
  4. Kaip matyti iš Lietuvos informacinės teismų sistemos Liteko duomenų, apeliantas Klaipėdos apygardos teismui 2016 m. gegužės 17 d. teikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-530-163/2017, atsisakė atnaujinti procesą apelianto nurodytu pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-763-823/2017, paliko šią teismo nutartį nepakeistą.
  5. Iš minėtų teismų nutarčių turinio matyti, jog apeliantas 2016 m. gegužės 17 d. prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumą įrodinėjo tuo, kad teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 nutarta nukreipti išieškojimą iš Š. Č. ir R. Č. turto nenustačius subsidiarios prievolės bankroto byloje, vadovaujantis CK 2.104 straipsniu. Nagrinėjamu atveju pateiktas apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012, kuris buvo papildytas 2017 m. rugsėjo 26 d. papildymu / patikslinimu prie 2017 m. rugsėjo 25 d. pateikto prašymo, grindžiamas iš esmės tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip minėtas 2016 m. gegužės 17 d. teismui teiktas prašymas, todėl jis laikomas pakartotiniu, nes pareikštas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu.
  6. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apelianto pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo ir jo papildyme / patikslinime išdėstyti papildomi paaiškinimai, detalizavimai, citatos iš teismo nutarčių, nesudaro pagrindo jas laikyti naujomis ankstesniame prašyme nenurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nes prašyme išdėstytų argumentų visuma leidžia spręsti, jog proceso atnaujinimo faktinis ir teisinis pagrindas liko tas pats.
  7. Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde taip pat neneigia nagrinėjamu atveju pakartotinio prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 pateikimo fakto, o tik pakartotinai nurodo argumentus, jo įsitikinimu, sudarančius pagrindą procesui atnaujinti, kurie, anot jo, nepagrįstai pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto argumentai, kuriais įrodinėjamas pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje egzistavimas, prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje nėra vertinami. Jie būtų įvertinti tik tokiu atveju, kai toks prašymas teismo būtų priimtas, o šiuo atveju skundžiama nutartimi buvo atsisakyta jį priimti, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo atsiradusi pareiga vertinti minėtų apeliantų argumentų.
  8. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto prašymas su iš esmės tapačiais šioje byloje pareikšto prašymo motyvais jau buvo išnagrinėtas įsiteisėjusia teismo nutartimi ir nutarta atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012, yra pagrindas konstatuoti, jog apelianto keliamas šioje byloje proceso atnaujinimo klausimas teismo jau buvo išspręstas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo ir šio prašymo papildymą / patikslinimą atsisakyti priimti, vadovaujantis CPK 374 straipsniu.
  9. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

12Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai