Byla e2KT-156-196/2017
Dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, Konstantinas Gurinas, susipažinęs su pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ pareiškimu dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-2865-343/2017 nagrinėjimo.

3Pareiškėja UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ nušalinimo pareiškime nurodė, kad ieškovės UAB „NEG Recycling“ pagrindinis akcininkas yra V. B.. V. B. yra ir UAB „Vėtrūna“, kuri vykdė Kauno apygardos teismo renovacijos darbus kaip generalinė rangovė, pagrindinis akcininkas ir valdybos narys. Kadangi V. B. kontroliuojama įmonė yra teikusi paslaugas Kauno apygardos teismui, atsakovei UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ kyla abejonių dėl visų šio teismo teisėjų šališkumo.

4Teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, jog Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-2865-343/2017 nagrinėjanti teisėja R. P. klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė po to, kai atsakovė išreiškė nepasitikėjimą visais Kauno apygardos teisme dirbančiais teisėjais.

5Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

6Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas bei nešališkumas yra preziumuojamas, todėl asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi, reikšdamas nušalinimą.

7Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011).

8Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kontekste gali būti nagrinėjamas dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. EŽTT 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją, peticijos Nr. 10486/83). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., EŽTT 2005 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-916/2017).

9Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodo konkrečių argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas civilinę bylą Nr. e2-2865-343/2017 nagrinėjančia teisėja R. P.. Nušalinimas reiškiamas visiems Kauno apygardos teismo teisėjams dėl to, kad ieškovės pagrindinio akcininko V. B. kontroliuojama įmonė UAB „Vėtrūna“ yra teikusi rangos paslaugas Kauno apygardos teismui.

10Visų pirma pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią sprendžiant klausimus dėl teisėjų nušalinimo turėtų būti vertinami būtent teisėjo ir proceso šalių hierarchiniai ar kitokie ryšiai. Minėtas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas detalizuojamas Teismų įstatymo 3 straipsnyje, kuris, be kita ko, nustato, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Taigi, teisėjai nagrinėdami bylas ir priimdami sprendimus nėra ir negali būti saistomi vieni kitų nuomonės ar kitokių ryšių.

11Nors pareiškėja nuogąstauja dėl Kauno apygardos teismo šališkumo, tačiau nušalinimo pareiškime apskritai nenurodo jokių proceso šalių ir Kauno apygardos teismo teisėjų ryšių, kurie galėtų turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl šio teismo šališkumo, nušalinimo pareiškimas išimtinai grindžiamas vieninteliu argumentu – ieškovės pagrindinio akcininko V. B. kontroliuojama įmonė UAB „Vėtrūna“ yra teikusi rangos paslaugas Kauno apygardos teismui. Taigi, pareiškime nenurodomos jokios aplinkybės, kurios sudarytų prielaidą kilti abejonėms dėl nešališko ir nepriklausomo bylos išnagrinėjimo Kauno apygardos teisme, ar kitų aplinkybių, kurios leistų abejoti visų šio teismo teisėjų nešališkumu.

12Pažymėtina, jog Kauno apygardos teismas, kaip biudžetinė įstaiga, paslaugas, įskaitant ir generalinės rangos, iš tiekėjų privalo įsigyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, t. y. viešojo pirkimo būdu. Tokių pirkimų teismų teisėjai nevykdo ir nedaro jų rezultatams nei tiesioginės, nei netiesioginės įtakos. Taigi analizuota aplinkybė, objektyviuoju aspektu nesudaro pagrindo abejoti visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Patenkinus pareiškėjos nušalinimo pareiškimą ir perdavus civilinę bylą kitam apygardos teismui vien dėl nurodytos aplinkybės, būtų patenkintas byloje dalyvaujančio asmens pageidavimas, paremtas subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis.

13Pareiškėjos abejonės susiję su bylą nagrinėjančios teisėjos procesiniais veiksmais dėl to, jog teisėja išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki kol bus išnagrinėtas nušalinimo pareiškimas, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimą, kadangi procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Be to, CPK 68 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kol nėra išspręstas klausimas dėl teisėjo nušalinimo, byloje gali būti atliekami tik neatidėliotini procesiniai veiksmai, o CPK 147 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

14Pareiškėjai išaiškintina, kad nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą.

15Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

16pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-2865-343/2017 nagrinėjimo netenkinti. Teisėjas,

17Konstantinas Gurinas laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas

Proceso dalyviai
Ryšiai