Byla 2A-1876-230/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Didma“ ieškinį atsakovui G. R., tretiesiems asmenims Daugiabučio namo savininkų bendrijai ,,Gluosnis“, E. P., J. Š. ir J. S. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė UAB „Didma“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo G. R. 808,39 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ji nuo 2009 m. spalio mėnesio tiekia šilumos energiją į daugiabutį namą ( - ), kuriame įsteigta DNSB „Gluosnis“. Įvadinis šilumos skaitiklis šiame name buvo įrengtas ir iki 2013/2014 metų šildymo sezono pradžios apskaitė visą į namą patenkančią šilumos energiją be sutrikimų. Po 2013 m. name atliktos šildymo sistemos ir/ar šilumos punkto modernizavimo ir/ar remonto darbų, apie kuriuos šilumos tiekėjas nebuvo informuotas, šilumos tiekėjas 2013/2014 metų šildymo sezono metu pradėjo stebėti šilumos energijos nuostolius. Ženklus šiluminės energijos sumažėjimas kartojosi ir vėlesniais šildymo sezonais. Šilumos tiekėjas visais būdais bandė susitarti tiek su namo valdytoju, tiek su butų savininkais dėl įvadinio skaitiklio išvežimo neeilinei patikrai, o neleidus jo demontuoti, bent jau dėl kontrolinio skaitiklio pastatymo galimybės šilumos punkto patalpose, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko. 2015 m. lapkričio 3 d. kontrolinis apskaitos prietaisas buvo įrengtas prie namo šulinyje, kurio parodymai ženkliai skyrėsi nuo esančio šilumos punkte, nors atmetus (skaičiavimo būdu) dėl atstumo parodymų nuokrypius, buvo galutinai įsitikinta, kad visa į namą patenkanti ir suvartota šilumos energija nėra pilnai apskaitoma, todėl buvo nuspręsta nedelsiant vežti apskaitą neeilinei patikrai. 2016 m. vasario 9 d. demontuojant apskaitą buvo nustatyta įvadinės apskaitos sumontavimo pažeidimas ir surašytas aktas, kuriame konstatuota, kad įvadinis šilumos skaitiklis, esantis rūsyje (šilumos punkte), sumontuotas neteisingai, t. y. skaitiklio paduodamo vandens termopora sumontuota virš šilumos tiekimo vamzdžio ir neturi kontakto su paduodamu šilumnešiu. Tokiu būdu ieškovei buvo padaryta 30 060,13 Eur žala. Kadangi žalos atsiradimą lėmė namo valdytojo ir butų savininkų sprendimai ir/ar veiksmai, todėl padarytą žalą šilumos tiekėjui turi atlyginti visų butų savininkai pagal nuosavybės teise valdomo turto dalį.

82.

9Atsakovas G. R. su ieškovės ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad šilumos punkto modernizavimo darbai vyko tuomet, kai bendrijos pirmininkė buvo E. P.. Namo gyventojai apie atliekamus modernizavimo darbus informuojami nebuvo. Be to, namo gyventojai E. P. leidimo atlikti modernizavimo darbus šilumos punkte nebuvo davę. Darbai buvo atliekami E. P. iniciatyva, juos vykdė E. P. sugyventinis J. Š. bei tuo metu šilumos punkto prižiūrėtoju buvęs J. S.. DNSB „Gluosnis“ šilumos punkte jokie įrenginiai nebuvo keičiami, šilumos skaitiklis buvo sumontuotas pagal ieškovės pateiktą schemą. Vėliau skaitiklis permontuojamas nebuvo ir atitiko visus keliamus reikalavimus. Ieškovė nenurodė, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atsakovas atliko, dėl kurių ieškovė patyrė žalą.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB ,,Didma“ iš atsakovo G. R. 727,55 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 353,37 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš ieškovės UAB ,,Didma“ 3,64 Eur, o iš atsakovo G. R. 32,72 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

144.

15Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2009 metų tiekia šilumos energiją šildymui ir karštam vandeniui ruošti į namą, esantį ( - ), kuriame butą turi ir atsakovas. 2012 metų lapkričio mėnesį namo šilumos punkte buvo pastatytas cirkuliacinis siurblys ir atlikti kiti renovacijos darbai. Nuo šio laikotarpio šilumos energijos sunaudojimas name ėmė ženkliai mažėti. 2016 m. vasario 9 d. ieškovė nustatė, kad skaitiklis sumontuotas neteisingai, t. y. skaitiklio paduodamo vandens termopora sumontuota virš šilumos tiekimo vamzdžio ir neturi kontakto su paduodamu šilumnešiu. Nuimtas skaitiklis 2016 m. vasario 19 d. buvo pateiktas Lietuvos Energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijai. Tyrimo ataskaitoje Nr. 01/16 konstatuota, jog name sumontuotas šilumos skaitiklis WSF4-3.00 K5, turi tiesioginio panardinimo temperatūros jutiklius. 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi teismas civilinėje byloje Nr. 2-1064-374/2016 patvirtino šalių taikos sutartį, kurioje atsakovė, t. y. namo bendrija, atstovaujama G. R., pripažino, kad DNSB ,,Gluosnis“ namo rūsyje 2013 metais vykdė šilumos mazgo rekonstrukcijos projektą, kuris nebuvo suderintas nustatyta tvarka. Šilumos mazgo rekonstrukcijos metu skaitiklio montavimo ruože netinkamai buvo sumontuotas šilumos skaitiklio WSD4-3.00KS temperatūros jutiklis, ko pasėkoje ieškovė patyrė nuostolius. Taigi įsiteisėjusia nutartimi nustatytas faktas, kad apskaitos prietaiso jutiklis sumontuotas pažeidžiant reikalavimus, dėl ko namui patiekiamą šilumą jis apskaitė neteisingai.

165.

17Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, pagal kurias šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyviai (pardavėjas ir pirkėjas) pastate, esančiame ( - ), yra ieškovė ir butų savininkai (šilumą naudojantys tiek sutarties, tiek konkliudentinių veiksmų pagrindu), kadangi bendrija sudaryta tik namo bendrų bendrojo naudojimo objektams valdyti, su ja sutarties ieškovė nėra sudariusi, sprendė, kad atsakovas byloje nurodytas tinkamai. Teismo nuomone, šildymo apskaitos prietaisas namo gyventojų atstovų iniciatyva buvo sumontuotas netinkamai, dėl ko jis pratekančią į namą šilumos energiją apskaitė neteisingai ir ieškovei dėl to buvo padaryta žala, tarp namo gyventojų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, o savo kaltės, kuri pagal įstatymą yra preziumuojama, atsakovas nenuginčijo.

186.

19Teismas iš pateiktos skaičiuotės nustatė, kad 2015 metų lapkričio mėnesį, kai šalia namo buvo pastatytas kontrolinis apskaitos prietaisas, remiantis teisės aktais atliktais paskaičiavimas, gyventojų deklaruotos ir suvartotos vidutinės šilumos energijos skirtumas 2015 metais sudaro 16973 kw, gruodžio mėnesį 21127 kw, o 2016 m. sausio mėnesį 30264 kw. Tuo tarpu skirtumą skaičiuojant pagal kontrolinio skaitiklio rodmenis, per tą patį laikotarpį rodmenų skirtumas yra: lapkričio mėnesį 15950 kw, gruodžio mėnesį 15759 kw ir 2016 m. sausio mėnesį 25846 kw. Įvertinęs tą aplinkybę, jog kontrolinio skaitiklio rodmenys nuimami ne už visą mėnesį (įvertinant dienų skirtumą, tas matyti iš ieškinio lentelės), kas mėnesį namo skaitiklio ir kontrolinio skaitiklio rodmenys skiriasi (vienu atveju, pvz., lapkričio mėnesį jis apskaitytų daugiau, jei duomenys buvo nuimti už visą mėnesį, nei namo pagrindinis skaitiklis, kitais mėnesiais yra parodymų skirtumas), teismas sprendė, jog tikslinga imti turimų trijų mėnesių lyginamąjį vidurkį ieškovės realiai patirtai žalai paskaičiuoti. Skaičiuojant parodymų skirtumo vidurkį už tris mėnesius matyti, jog jis sudaro 10 procentų, todėl tokiu dydžiu mažintina ieškovės patirta ir jai priteistina žala.

20III.

21Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

227.

23Apeliaciniu skundu atsakovas G. R. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

241.1.

25Ieškovė neįrodė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Vien tik buvimas šilumos pirkimo–pardavimo sutartinių santykių dalyviu nesuponuoja besąlygiškos atsakovo pareigos atsakyti. Pareigas ir dėl jų netinkamo atlikimo kylančią atsakomybę turi ne tik šilumos vartotojas – atsakovas G. R., bet ir šilumos tiekėjas – ieškovė UAB „Didma“.

261.2.

27Teismas nevertino atsakovo į bylą pateikto 2012 m. lapkričio 8 d. surašyto akto dėl DNSB „Gluosnis“ šilumos mazgo, kurį pasirašė ir ieškovės buvęs darbuotojas K. V., byloje apklaustas liudytoju. Iš šio akto turinio, taip pat šalių paaiškinimų matyti, kad šilumos mazgo sutvarkymas buvo revizuotas ieškovės atsakingo darbuotojo, ieškovė dėl šilumos mazgo sutvarkymo pretenzijų bendrijai neturėjo. Taigi pagrindinė priežastis, dėl ko ieškovė galimai patyrė nuostolius, neteisingai sumontuotas skaitiklis, jo termopora, o šį šilumos apskaitos prietaisą savo lėšomis turėjo įrengti ir jo techninę būklę privalėjo užtikrinti pati ieškovė.

281.3.

29Šilumos skaitiklio montavimo darbai ieškovės atsakingų darbuotojų nurodymu buvo padaryti tuometinės bendrijos pirmininkės E. P. ir techninio prižiūrėtojo J. Š. iniciatyva. Šilumos skaitiklis kas du metus buvo teikiamas periodinei patikrai. Kaip nurodė ieškovė, skaitiklis patikrai visuomet buvo teikiamas neatsiejamai kartu su termopora; patikrai skaitiklis su termopora nuimamas ir po patikros uždedamas tik ieškovės darbuotojo; tik ieškovės darbuotojui nuėmus plombas galima prieiga prie skaitiklio termoporos. Taigi pati ieškovė tinkamai nevykdė savo pareigos dėl šilumos apskaitos prietaisų įrengimo ir techninės būklės užtikrinimo, dėl ko galimai patyrė nuostolius. Atsakovas nebuvo atsakingas už tinkamą šilumos apskaitos prietaiso įrengimą ir jo techninės būklės užtikrinimą.

301.4.

31Ieškovė nenurodė ir nepagrindė, kuo konkrečiai pasireiškė atsakovo kaltė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atsakovas atliko ir koks yra priežastinis ryšys tarp ieškovės patirtų nuostolių ir būtent atsakovo veiksmų.

321.5.

33Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1064-374/2016, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, tačiau minėtoje byloje atsakovas, pripažinęs atitinkamas aplinkybes, buvo DNSB „Gluosnis“, bet ne G. R.. Todėl svarstytinas klausimas, ar ieškovė byloje pasirinko tinkamą atsakovą.

341.6.

35Ieškovė nepateikė pagrįstų ir aiškių skaičiavimų dėl žalos dydžio, skaičiavimai yra neteisingi, o teismas nevykdė pareigos patikrinti skaičiuotės teisingumą. Atkreiptinas dėmesys į labai didelius skirtumus lyginant faktiškai sunaudotos šiluminės energijos kiekį šildymo sezono metu be kontrolinio skaitiklio su faktiškai sunaudotos šiluminės energijos kiekiu šildymo sezono metu esant įrengtam kontroliniam skaitikliui, o būtent 2013/2014 sezonas – 164524 kWh ir 2015/2016 sezonas – 101748 kWh, kur skirtumas net 62 776 kWh; analogiškai 2014/2015 sezonas – 168425 kWh ir 2015/2016 sezonas – 101748 kWh, kur skirtumas net 66 677 kWh. Be to, Lietuvos Energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos Tyrimo ataskaitoje Nr.01/16, išvadų 4 punkte nurodyta, kad neapskaitytas šilumos kiekis sudarytų 40,5 procentų nuo faktiškai patiekto šilumos kiekio. Taigi tokiu atveju, kai ieškovės pateiktais duomenimis 2013/2014 šildymo sezono faktiškai patiektas šilumos energijos kiekis yra 24243 kWh, remiantis minėta išvada, neapskaitytas šilumos kiekis turėtų būti apie 9818 kWh (24243x40,5:100= 9818,415 kWh), o ieškovės nurodomas šis rodiklis yra ženkliai didesnis – 140281 kWh, o faktiškai sunaudotos šiluminės energijos kiekis turėtų būti apie 34061 (24243 + 9818) kWh, kai ieškovės nurodomas šis rodiklis yra 164524 kWh. Analogiškai yra ir su kitų šildymo sezonų rodikliais.

368.

37Ieškovė UAB „Didma“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

382.1.

39Atsakovas neabejotinai turi pareigą atlyginti padarytą žalą, o argumentai, kad atsakovu turėjo būti nurodyta DNSB „Gluosnis“ nepagrįsti.

402.2.

41Teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir nustatė visas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

422.3.

43Dėl neteisėtos renovacijos nustatytus pažeidimus turėjo pareigą pašalinti būtent daugiabučio namo savininkai, todėl jų pareiga buvo surasti tinkamą kvalifikaciją turinčius asmenis, kurie turėjo nustatytus pažeidimus pašalinti tinkamai ir nepadaryti dar daugiau žalos. Šiuo atveju šilumos tiekėjas vykdė savo pareigas, nustatęs neatitikimus, bandė atlikti neperiodinę skaitiklio patikrą, tačiau šias pareigas jam vykdyti trukdė pats atsakovas, pasirašydamas DNSB susirinkimo protokolą, kuriuo buvo nuspręsta neleisti ieškovei atlikti neeilinės šilumos skaitiklio patikros.

442.4.

45Už 2015/2016 metų šildymo sezono metu padarytą žalą buvo reikalaujama žalos atlyginimo tik už keturis šildymo sezono mėnesius, kai tuo tarpu už 2013/2014 ir 2014/2015 metų sezonais padarytą žalą atlyginimas reikalautas už visus 7 šildymo sezono mėnesius, todėl šiais sezonais suvartotos šiluminės energijos kiekis proporcingai didesnis lyginant su 2015/2016 metų sezonu. Visi skaičiavimai atlikti pagal patvirtintą metodiką, kurios pats atsakovas neginčija.

46IV.

47Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

48Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

499.

50Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5110.

52Byloje kilo ginčas dėl žalos šilumos tiekėjui už neapskaitytos šilumos energijos suvartojimą atlyginimo.

5311.

54Nustatyta, kad ieškovė UAB „Didma“ (šilumos tiekėjas) tiekė šilumos energiją daugiabučiam namui, esančiam ( - ), kuriame butas Nr. 19 priklauso atsakovui G. R.. Name įsteigta Daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Gluosnis“. Šilumos tiekėjui 2013/2014 šildymo sezono metu pastebėjus šilumos energijos nuostolius, po nevienkartinių bandymų susitarti su namo valdytoju dėl įvadinio skaitiklio išvežimo patikrai, 2016 m. vasario 9 d. demontuojant apskaitą, buvo nustatyta, kad skaitiklis sumontuotas neteisingai, kadangi skaitiklio paduodamo vandens tempora sumontuota virš šilumos tiekimo vamzdžio ir neturi kontakto su paduodamu šilumnešiu, dėl ko skaitiklis nepilnai apskaičiuodavo suvartojamą šiluminę energiją ir už ją su tiekėju nebuvo atsiskaityta. DNSB „Gluosnis“ Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1064-374/2016 (pagal ieškovo UAB „Didma“ ieškinį atsakovei DNSB „Gluosnis“ dėl prevencinio ieškinio) pripažino, kad DNSB „Gluosnis“ nurodyto namo rūsyje 2013 m. vykdė šilumos mazgo rekonstrukcijos projektą, kurio metu skaitiklio montavimo ruože buvo netinkamai sumontuotas šilumos skaitiklio temperatūros jutiklis, dėl ko ieškovė patyrė 30 060,13 Eur nuostolius. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 808,39 Eur skolą.

5512.

56Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovei 727,55 nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendė, kad šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyviais yra ieškovė ir butų savininkai, o bendrija sudaryta tik bendrojo naudojimo objektams valdyti, todėl atsakovas, kaip buto savininkas, yra tinkamas atsakovas. Kadangi name gyventojų atstovų iniciatyva atliekant šilumos punkto rekonstrukciją skaitiklis buvo netinkamai sumontuotas, dėl ko buvo neteisingai apskaityta į namą patenkanti šilumos energija, ieškovei buvo padaryta žala, už kurią atsakingi namo gyventojai. Teismas žalos dydį sumažino 10 procentų, toks žalos dydis pagal teismo paskaičiavimus yra labiau pagrįstas realiai žalai paskaičiuoti.

5713.

58Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo priimtu sprendimu, nurodydamas, kad jis nėra tinkamas atsakovas, nėra nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, pati ieškovė netinkamai vykdė pareigas dėl apskaitos prietaiso įrengimo ir jo techninės būklės užtikrinimo, o žalos dydis nėra tinkamai nustatytas.

59Dėl šilumos energijos vartotojo atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neapskaitytos šilumos energijos vartojimo

6014.

61Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 52 punktą šilumos vartotojas (vartotojas) – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Su pastato butų ir kitų patalpų savininku – buitiniu šilumos vartotoju sudaroma neterminuota šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 20.1 punktas).

6215.

63Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad neteisėtas šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimas – tai tokie atvejai, kada asmuo vartoja tiekiamą šilumą ir (ar) karštą vandenį savavališkai prijungęs šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginius prie šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo ar pastato šilumos įrenginių ir (ar) pastato vidaus karšto vandens sistemų, arba savavališkai prijungęs juos prieš atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus ir (ar) atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, arba daro įtaką šiems apskaitos prietaisams ar jų rodmenims taip, kad negalima naudotis jų rodmenimis. Taisyklių 133.9. punkte nustatyta, kad vartotojas privalo atlyginti juridinių ar fizinių asmenų patirtą žalą dėl jo pateiktų klaidingų duomenų suvartotos šilumos sąnaudoms apskaičiuoti, savavališkai pakeitus šilumos įrenginių elementus (išskyrus vandens ėmimo prietaisus) kitokiais negu nurodyta statinio projekte (ar jo dalyje), pakeitus jų jungimo schemą arba pažeidus pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartyje nustatytas jų priežiūros sąlygas.

6416.

65Pagal Šilumos ūkio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise, o Taisyklių 132.9. punkte nustatyta, kad vartotojai turi teisę kartu su kitais vartotojais įstatymų nustatyta tvarka įsteigti bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ar kitų bendro naudojimo objektų valdymo ir priežiūros.

6617.

67Nurodytų teisės aktų reikalavimai patvirtina, kad santykiuose tarp šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo – fizinio asmens pareiga atsiskaityti už patiektą šilumos energiją (tiek tinkamai apskaitytą, tiek ir neapskaitytą, kaip žalą) tenka vartotojui, o ne daugiabučio namo savininkų bendrijai, kuri, kaip nurodyta, vykdo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ar kitų bendro naudojimo objektų valdymą ir priežiūrą.

6818.

69Be to, pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reguliuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Taigi, remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, daugiabučio gyvenamojo namo karšto vandens sistemos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad namo bendrųjų inžinerinių konstrukcijų ir kitų bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2008).

7019.

71Nurodytų teisės aktų analizė rodo, kad daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, kurie juos valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise, todėl yra atsakingi už tinkamą jų būklę. Taigi butų savininkai, kaip šilumos punkto įrenginių savininkai, yra atsakingi už tinkamą šio punkto įrenginių eksploatavimą, kuris turi užtikrinti teisingą suvartotos šiluminės energijos apskaitą, kartu vertinant tai, kad jie turi ir prievolę atsiskaityti už patiektą jų butui ir namui šiluminę energiją. Todėl buto savininkas tokiuose teisiniuose santykiuose yra tinkamas atsakovas. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime labiau akcentavo tarp šalių susiklosčiusius šilumos energijos pirkimo–pardavimo santykius, tačiau aukščiau nurodyti argumentai pagrindžia, kad atsakovas, kaip buto, kuriam buvo tiekiama neapskaityta šilumos energija, savininkas, yra atsakingas ne tik prievolinių teisinių santykių pagrindu, bet ir dėl jo, kaip savininko, valdančio šilumos punkto įrenginius bendrosios dalinės nuosavybės teise, netinkamo pareigų vykdymo, valdant, naudojantis ir disponuojant bendrąja daline nuosavybe.

72Dėl šilumos tiekėjo atsakomybės už šilumos apskaitos prietaiso tinkamą techninę būklę

7320.

74Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija teismo nustatyto fakto, kad DNSB „Gluosnis“ ginčo namo rūsyje 2013 m. vykdė šilumos mazgo rekonstrukcijos projektą, kurio metu montuojant skaitiklį buvo netinkamai sumontuotas šilumos skaitiklio temperatūros jutiklis, dėl ko buvo netinkamai apskaityta patiekta šilumos energija. Kaip jau nurodyta, tokie faktai buvo nustatyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1064-374/2016. Atsakovas tik nesutinka, kad šie faktai turi prejudicinę reikšmę jo, kaip buto savininko, atžvilgiu, kadangi tokius faktus pripažino DNSB „Gluosnis“, bet ne jis, kaip buto savininkas.

7521.

76CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp ieškovės UAB „Didma“ ir atsakovės DNSB „Gluosnis“, kurioje pastaroji pripažino nurodytus faktus. Pažymėtina, kad tuo metu DNSB „Gluosnis“ pirmininku buvo būtent pats atsakovas G. R. (t. 1 b. l. 80-81). Nors butų savininkai šioje byloje nebuvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, tačiau šalių pasirašytoje taikos sutartyje buvo pripažinti faktai, susiję su būtent bendrijos veiksmais vykdant daugiabučio namo šilumos punkto rekonstrukciją, kuri, beje, buvo atliekama butų savininkų valia. Nustatyti tam tikri bendrijos, kaip butų savininkų atstovo, veiksmai sukelia teisines pasekmes ir bendrijos nariams, todėl laikytini prejudiciniais faktais ir jų atžvilgiu.

7722.

78Apeliacinio skundo argumentai, jog pats šilumos tiekėjas nevykdė jam skirtų pareigų užtikrinti šilumos apskaitos prietaiso įrengimą ir jo tinkamą techninę būklę, atmestini. Iš tikrųjų Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą. Taisyklių 129.16. punkte taip pat numatyta šilumos tiekėjo pareiga įrengti ir prižiūrėti Taisyklėse ir teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 1, 3, 6, 7, 12, 14, 15, 26, 31, 34, 35, 37, 39, 45 punktai) nustatyta tvarka statinio projekte (ar jo dalyje) nurodytoje vietoje atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus.

7923.

80Atsakovas nurodo, kad, šilumos tiekėjui pareikalavus pašalinti nustatytus trūkumus, atsiradusius dėl šilumos punkto rekonstrukcijos metu pakeistos skaitiklio jungimo schemos, pažeidimo pašalinimas (temperatūros jutiklio grąžinimo į reikiamą vietą) buvo priimtas ieškovės atsakingo darbuotojo, be to, skaitiklis buvo teikiamas patikrai su temperatūros jutikliu ir po patikros uždedamas ieškovo darbuotojo ir plombuojamas, todėl pati ieškovė nevykdė nurodytų pareigų tinkamai sumontuoti apskaitą. 2012 m. lapkričio 8-9 d. bendrijos surašytas aktas, kurį yra pasirašęs ieškovės darbuotojas K. V. (t. 2 b. l. 67) ir kuriuo apeliaciniame skunde remiasi atsakovas, patvirtina, kad ieškovės darbuotojas po šilumos punkto rekonstrukcijos priėmė ieškovės nurodymu atliktą šilumos daviklio perkėlimą į jos nurodytą vietą ir jį užplombavo, tokiu būdu patvirtindamas, kad šilumos mazgas buvo tvarkingas. Tačiau akte nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad šilumos daviklį į šilumos tiekėjo nurodytą vietą sumontavo būtent pati bendrija, tačiau nepatvirtina, kad šilumos tiekėjas pripažino tinkamą jo sumontavimą, kadangi, kaip parodė liudytojas K. V., nėra galima vizualiai pamatyti, ar temperatūros jutiklis tinkamai įstatytas, todėl buvo uždėtos skaitiklio plombos. Paslėptas pažeidimas išaiškėjo tik vėliau, kai buvo pastebėti šilumos nuostoliai, o bendrijos narių prieštaravimai pastatyti kontrolinį skaitiklį ar atlikti neeilinę skaitiklio patikrą patvirtina bendrijos bandymą toliau neatskleisti padaryto pažeidimo. Nors skaitiklio įrengimas yra šilumos tiekėjo pareiga, tačiau šiuo atveju bendrija po pradinio skaitiklio sumontavimo rekonstravo šilumos punktą ir jo eigoje būtent ji, o ne šilumos tiekėja parengė vietą apskaitos prietaiso temperatūros jutikliui įmontuoti, šiais veiksmais padarydama pažeidimą, dėl kurio termopora negalėjo būti panardinta į vandenį ir atlikti šilumos matavimo funkcijos, todėl tik bendrija, kaip butų savininkų atstovė, už tai yra atsakinga.

8124.

82Ieškovė neneigia, kad šilumos apskaitos prietaisas ir temperatūros jutiklis yra jos nuosavybė ir jos žinioje, tačiau nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta, jog tam, kad apskaitos prietaisas tinkamai apskaitytų tiekiamą šilumą, temperatūros jutiklis turi patekti į termofikacinį vandenį vamzdyne, kuris yra daugiabučio namo žinioje ir kuriam vietą parengė būtent bendrija. Vykdant šilumos punkto rekonstrukciją tokia vieta (šilumos apskaitos prietaiso temperatūros jutiklio montavimo vieta) turėjo būti paruošta vamzdyno turėtojo ir ją šiuo atveju padarė bendrijos užsakymu renovaciją atlikę darbuotojai. Iš Šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymų laboratorijos tyrimo ataskaitos ir jos 1 pav. (t. 1 b. l. 118-124) matyti, kad prie vamzdžio buvo prilituotas anksčiau nupjautas temperatūros jutiklio lizdas ir papildomai prilituotas balnas temperatūros jutikliui, o tai atliko bendrija, atlikusi renovaciją. Nurodyta temperatūros jutiklio vietos konstrukcija patvirtina aplinkybę, kad šilumos tiekėja temperatūros jutiklį įleisdama į parengtą jam vietą neturėjo galimybės pamatyti, jog jutiklio lizdas įrengtas netinkamai (t. y. pažeidimas buvo paslėptas), todėl ir vėliau, nuimdama apskaitos prietaisą su temperatūros jutikliu patikrai ir jį po patikros grąžindama į tą pačią vietą, to nepastebėdavo. Taigi atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovė, kaip šilumos tiekėja, turėdama pareigą užtikrinti šilumos apskaitos prietaiso įrengimą, taip pat vėliau atlikdama skaitiklio patikras ir uždėdama atgal skaitiklį, pati elgėsi neatsakingai, todėl yra atsakinga už atsiradusią žalą, kadangi skaitiklio patikra ir jo pastatymas nesuteikė ieškovei galimybės nustatyti, kad termopora nepanardinama į vandenį, o bendrijos padarytas pažeidimas buvo paslėptas.

8325.

84Taigi bendrijai pripažinus faktą, kad vykdant šilumos punkto rekonstrukciją buvo netinkamai sumontuota vieta šilumos skaitiklio temperatūros jutikliui, taip pat įvertinus tai, kad šilumos punkto rekonstrukcija nebuvo derinama su šilumos tiekėju (tokių įrodymų byloje nėra pateikta), o šilumos tiekėjui nustačius šilumos nuostolius buvo trukdoma pastatyti kontrolinę apskaitą ar demontavus skaitiklį išvežti neeiliniai patikrai, kam prieštaravo bendrijos nariai (t. 1 b. l. 7-14) ir skaitiklis patikrai buvo demontuotas tik gavus teismo leidimą, yra akivaizdus bendrijos ir jos narių veiksmų neteisėtumas ir trukdymas šilumos tiekėjui nustatyti priežastis dėl atsiradusių šilumos nuostolių. Atsižvelgiant į tai, nenustatytas didelis šilumos tiekėjo neatsargumas, galėjęs turėti įtakos žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

85Dėl atsakovo atsakomybės sąlygų

8626.

87Atsakovas teigia, kad nebuvo įrodytos įstatyme numatytos civilinės atsakomybės sąlygos (jo neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusių nuostolių, žala (nuostoliai) ir kaltė). Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo pareigą atsakyti šilumos tiekėjui už atsiradusius nuostolius, nurodė jo, kaip vartotojo, netinkamą pareigų, numatytų Taisyklėse, vykdymą, bendrijos neteisėtus veiksmus rekonstruojant šilumos mazgą, taip pat nustatė ieškovei atsiradusią žalą ir konstatavo, kad nuostoliai ieškovei atsirado dėl nurodytų namo gyventojų ir juos atstovaujančios bendrijos neteisėtų veiksmų, o kaltės atsakovas nenuginčijo, nes skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad buvo nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.

8827.

89Atsakovas, kaip šilumos vartotojas ir kaip namui šilumą tiekiančio vamzdyno, valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais namo gyventojais, savininkas, padaręs nurodytus pažeidimus, dėl kurių nepilnai buvo apskaitoma į daugiabutį namą tiekiama šilumos energija, padarė neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė, kaip šilumos tiekėja, negavo pilno apmokėjimo už namui patiektą šilumos energiją. Pats šilumos energijos vartojimo be apskaitos faktas, kai tai turėjo įtakos ir atsakovo, kaip bendraturčio, veiksmai netinkamai valdant ir naudojant bendrąją dalinę nuosavybę, patvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumą, o žalos faktas yra akivaizdus ir nuostoliai ieškovei atsirado būtent dėl šių atsakovo veiksmų.

90Dėl žalos dydžio

9128.

92Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo žalos dalį, proporcingą atsakovo turimos nuosavybės daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Žalą paskaičiavo pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. O3-121 patvirtintas Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisykles bei 2003-12-22 nutarimu Nr. 03-116 patvirtintą Atskirų energijos kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodiką, kuriuos šiuo atveju ieškovei nurodė taikyti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (1 t. b. l. 40-42).

9329.

94Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad žalos dydis paskaičiuotas, vadovaujantis nurodytais teisės aktais, o byloje dalyvaujantys asmenys bylos nagrinėjimo metu šių paskaičiavimų teisingumo neginčijo, tačiau žalos dydį sumažino, įvertinęs tai, kad skirtumas 2015 m. lapkričio mėn. – 2016 m. sausio mėn. tarp gyventojų deklaruotos ir suvartotos vidutinės šilumos energijos (t. 1 b. l. 93) ir skirtumas tarp gyventojų deklaruoto ir ieškovės iniciatyva pastatyto kontrolinio skaitiklio rodmenų tuo pačiu laikotarpiu skiriasi. Teismas sprendė, kad dėl šio skirtumo žalos dydis mažintinas 10 %, kas atitinka nurodytus skirtumus, ir toks žalos dydis yra labiau artimas realiam, kadangi nustatytas įvertinus kontrolinio skaitiklio parodymus.

9530.

96Atsakovas sutinka, kad žala turi būti skaičiuojama nurodytų teisės aktų nustatytu būdu, taip pat kad faktiškai sunaudotos šiluminės energijos kiekis artimesnis nustatytam pagal kontrolinio skaitiklio parodymus, tačiau mano, kad turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad labai skiriasi faktiškai sunaudotos energijos kiekis ir kitais šildymo sezonais (2013/2014, 2014/2015), lyginant jį, kai nebuvo kontrolinio skaitiklio ir kai jis buvo pastatytas. Tačiau pažymėtina, kad laikotarpis, kai buvo įrengtas skaitiklis (2015 m. lapkričio mėn. – 2016 m. sausio mėn.) apima tik tris mėnesius, kai faktiškai šildymo sezonas yra kur kas ilgesnis (6-7 mėnesiai) ir kiekvienais metais jo trukmė gali skirtis. Šį laikotarpį teismas vertino tik skirtumų tarp nurodytų neapskaitytos šilumos energijos nustatymo būdų (nustatant skirtumą tarp deklaruotos ir suvartotos vidutinės šilumos energijos ir deklaruotos bei nustatytos pagal kontrolinio skaitiklio parodymus) įvertinimui, kas buvo nustatyta esant 10 % skirtumui.

9731.

98Apelianto nuoroda į tai, kad Šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymų laboratorijos tyrimo ataskaitoje buvo nustatyta, jog neapskaitytos šilumos kiekis sudarytų 40,5 procentų nuo faktiškai patiekto šilumos kiekio, neturi esminės reikšmės nustatant žalos dydį. Kaip nustatyta, žalos dydis paskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka, taigi įstatymo leidėjas, nustatydamas žalos paskaičiavimo tvarką, yra įvertinęs visas turinčias įtakos aplinkybes neapskaitytos šilumos kiekiui nustatyti. Be to, teismas siekdamas nustatyti neapskaitytos šilumos energijos kiekį, kuo artimesnį realiai suvartotam šilumos kiekiui, patikslino paskaičiavimus pagal kontrolinio apskaitos prietaiso rodmenis, todėl dar daugiau mažinti žalos dydį nėra jokio pagrindo. Šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymų laboratorijos tyrimo ataskaitoje padaryta išvada yra grįsta tam tikrų bandymų rezultatais, o žalos paskaičiavimas pagal metodiką, įvertinus ir kontrolinio apskaitos prietaiso rodmenis, labiau atspindi realų žalos dydį, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl žalos dydžio nepagrįstumo atmestinas.

99Dėl bylinėjimosi išlaidų

10032.

101Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, netenkinamas ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, o ieškovė, nors ir pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tačiau jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nėra pateikusi, todėl jos prašymas taip pat netenkinamas (CPK 93 straipsnis).

10233.

103Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo priteistinos 11,71 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

104Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

105Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

106Priteisti iš atsakovo G. R. (asmens kodas ( - ) 11,71 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

107Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė UAB „Didma“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo G.... 8. 2.... 9. Atsakovas G. R. su ieškovės ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad šilumos... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. birželio 25 d.... 14. 4.... 15. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2009 metų tiekia šilumos energiją... 16. 5.... 17. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, pagal kurias šilumos... 18. 6.... 19. Teismas iš pateiktos skaičiuotės nustatė, kad 2015 metų lapkričio... 20. III.... 21. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 22. 7.... 23. Apeliaciniu skundu atsakovas G. R. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės... 24. 1.1.... 25. Ieškovė neįrodė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Vien tik... 26. 1.2.... 27. Teismas nevertino atsakovo į bylą pateikto 2012 m. lapkričio 8 d. surašyto... 28. 1.3.... 29. Šilumos skaitiklio montavimo darbai ieškovės atsakingų darbuotojų nurodymu... 30. 1.4.... 31. Ieškovė nenurodė ir nepagrindė, kuo konkrečiai pasireiškė atsakovo... 32. 1.5.... 33. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi Marijampolės apylinkės... 34. 1.6.... 35. Ieškovė nepateikė pagrįstų ir aiškių skaičiavimų dėl žalos dydžio,... 36. 8.... 37. Ieškovė UAB „Didma“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo... 38. 2.1.... 39. Atsakovas neabejotinai turi pareigą atlyginti padarytą žalą, o argumentai,... 40. 2.2.... 41. Teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir nustatė visas sąlygas... 42. 2.3.... 43. Dėl neteisėtos renovacijos nustatytus pažeidimus turėjo pareigą pašalinti... 44. 2.4.... 45. Už 2015/2016 metų šildymo sezono metu padarytą žalą buvo reikalaujama... 46. IV.... 47. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 48. Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės ... 49. 9.... 50. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 51. 10.... 52. Byloje kilo ginčas dėl žalos šilumos tiekėjui už neapskaitytos šilumos... 53. 11.... 54. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Didma“ (šilumos tiekėjas) tiekė šilumos... 55. 12.... 56. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš... 57. 13.... 58. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo priimtu sprendimu,... 59. Dėl šilumos energijos vartotojo atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl... 60. 14.... 61. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 52 punktą... 62. 15.... 63. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad neteisėtas šilumos ir (ar) karšto vandens... 64. 16.... 65. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo butų ir... 66. 17.... 67. Nurodytų teisės aktų reikalavimai patvirtina, kad santykiuose tarp šilumos... 68. 18.... 69. Be to, pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą,... 70. 19.... 71. Nurodytų teisės aktų analizė rodo, kad daugiabučio namo šilumos punkto... 72. Dėl šilumos tiekėjo atsakomybės už šilumos apskaitos prietaiso tinkamą... 73. 20.... 74. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija teismo nustatyto fakto,... 75. 21.... 76. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių,... 77. 22.... 78. Apeliacinio skundo argumentai, jog pats šilumos tiekėjas nevykdė jam skirtų... 79. 23.... 80. Atsakovas nurodo, kad, šilumos tiekėjui pareikalavus pašalinti nustatytus... 81. 24.... 82. Ieškovė neneigia, kad šilumos apskaitos prietaisas ir temperatūros jutiklis... 83. 25.... 84. Taigi bendrijai pripažinus faktą, kad vykdant šilumos punkto rekonstrukciją... 85. Dėl atsakovo atsakomybės sąlygų... 86. 26.... 87. Atsakovas teigia, kad nebuvo įrodytos įstatyme numatytos civilinės... 88. 27.... 89. Atsakovas, kaip šilumos vartotojas ir kaip namui šilumą tiekiančio... 90. Dėl žalos dydžio ... 91. 28.... 92. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo žalos dalį, proporcingą atsakovo... 93. 29.... 94. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad žalos dydis paskaičiuotas,... 95. 30.... 96. Atsakovas sutinka, kad žala turi būti skaičiuojama nurodytų teisės aktų... 97. 31.... 98. Apelianto nuoroda į tai, kad Šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymų... 99. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 100. 32.... 101. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, netenkinamas ir jo prašymas priteisti... 102. 33.... 103. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo priteistinos 11,71 Eur... 104. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 105. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 25 d.... 106. Priteisti iš atsakovo G. R. (asmens kodas ( - ) 11,71 Eur išlaidas,... 107. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....