Byla 3K-3-397/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Vinco Versecko (pranešėjas) ir Gražinos Davidonienės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo 519-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo 519-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu bei žalos atlyginimo, tretysis asmuo UAB ,,Vilniaus energija“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija 1996 m. rugpjūčio 28 d. sudaryta su atsakovu šilumos vartojimo sutartimi bei 1998 m. birželio 10 d. ir 1999 m. balandžio 9 d. papildomais susitarimais, kurie galiojo iki 2000 m. balandžio 30 d., susitarė, kad atsakovas parduos bendrijos namo gyventojams šilumą, o bendrija įsipareigojo sunaudotos šilumos kiekį paskirstyti bendrijos gyventojams ir surinktus mokesčius pervesti atsakovui. Ieškovas 2002 m. balandžio 16 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, nurodydamas, kad ginčo sutarties sąlyga ,,Vartotojas įsipareigoja sunaudotos šilumos kiekį paskirstyti bendrijos gyventojams“ neatitiko tuo metu galiojusių teisės aktų, kurie numatė, jog kiekvienas gyventojas moka tik už jo sunaudotą šilumos kiekį, todėl šią sąlygą ieškovas laikė nesąžininga vartotojų atžvilgiu. Be to, atsakovas, skaičiuodamas mokėjimus už šildymą ir karštą vandenį už 1999 m. gegužės 1 d. – 2000 m. balandžio 30 d. laikotarpį, nesilaikė teisės aktų reikalavimų (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 1999 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 85 nustatytą Centralizuotos šilumos kainų taikymo, nustatant mokėjimus už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą daugiabučio namo butams, tvarkos). Pagal šią tvarką šiluma, sunaudota nepaskirstyto karšto vandens pašildymui, yra tiekėjo nuostoliai, todėl negalėjo būti paskirta mokėti namo gyventojams. Ieškovas nurodė, kad atsakovas per keturis ginčo mėnesius (nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. balandžio 9 d.) skaičiavo bendrijai neteisėtai padidintus mokėjimus už šildymą. Nešildymo sezono metu atsakovas, pažeisdamas Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1507 1.4 punkto, Energetikos ministerijos 1995 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintos Atsiskaitymo su gyventojais už karštą vandenį ir patalpų šildymą metodikos 3.5 punkto nuostatas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 30 nustatyto karšto vandens Vilniaus mieste kainas, taip pat neteisėtai paskyrė namo gyventojams sumokėti už nepaskirstytą karšto vandens šilumą, todėl mokėjimai už karštą vandenį vasaros mėnesiais butų savininkams buvo taip pat neteisėtai padidinti. Atsakovas neteisėtais veiksmais bendrijos namo gyventojams padarė 10 106,08 Lt žalą. Kadangi bendrija jau yra surinkusi iš gyventojų ir sumokėjusi visus atsakovo neteisėtus priskaitymus, ieškovas šią sumą prašė priteisti bendrijai, nes jai yra padaryta žala.

5Ieškovas, patikslinęs ieškinį ir remdamasis 1964 m. CK 47, 59, 60 straipsniais, CK 1.138 straipsnio 6 punktu, 6.251 straipsnio 1 dalimi, 6.193, 1.95, 1.96 straipsniais, 1.80 straipsnio 2 dalimi, Energetikos įstatymu, Vartotojų teisių gynimo įstatymu, Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymu, Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1507, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 1999 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 85, prašė teismą pripažinti negaliojančia nuo pasirašymo dienos ieškovo ir AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ 1999 m. balandžio 9 d. papildomo susitarimo 2 p. nuostatą ,,Vartotojas įsipareigoja sunaudotos šilumos kiekį paskirstyti bendrijos gyventojams“; po šio modifikavimo papildomo susitarimo 2 punkto nuostatą išdėstyti taip ,,Vartotojas įsipareigoja surinkti iš bendrijos namo gyventojų mokėjimus už jų sunaudotą šilumą bei karštą vandenį ir pervesti Tiekėjui“; priteisti iš atsakovo 10 106,08 Lt patirtos žalos atlyginimą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2007 m. spalio 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad prašymas pripažinti papildomą susitarimą 1964 m. CK 47 straipsnio pagrindu negaliojančiu nepagrįstas. Ginčijamą sutartį ir papildomus susitarimus prie jos šalys pasirašė laisva valia, sutarties įsipareigojimai buvo vykdomi, pretenzijų dėl sutarties ar papildomo susitarimo sąlygų šalys nereiškė. Ginčijamu laikotarpiu galiojusioje Energetikos ministro 1995 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintoje Atsiskaitymų su gyventojais už karštą vandenį ir patalpų šildymą metodikoje buvo nustatyta, kad šalims susitarus ir atsiskaitant pagal tiesiogines bendrijos ir tiekėjo sutartis, sunaudotos šilumos energijos paskirstymą tarp butų savininkų ir nuomininkų atlieka savininkas ar bendrijos kooperatyvo tam įgaliotas asmuo, vadovaudamasis šia metodika arba nustatydamas kitą butų vidaus atsiskaitymo tvarką, tačiau laiku ir visiškai apmokant už namo sunaudotą šilumos energiją pagal įvadinių skaitiklių parodymus. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad ieškovas skaitiklių parodymų duomenis pateikdavo atsakovui, o šis jų pagrindu išrašydavo sąskaitas. Teismas taip pat patikrino ginčo laikotarpiu ieškovo sumokėtų sumų apskaičiavimo teisingumą ir sprendė, kad atsakovo atlikti skaičiavimai atitinka galiojusių teisės normų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje prejudicinę reikšmę turi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004. Šioje byloje išaiškinta, kad sutartys, kuriomis nustatytas šilumos ir karšto vandens tiekimas į daugiabučius namus, negali būti traktuojamos vien kaip vartojimo sutartys, nes tiekiama šilumos energija kartu yra ir resursai daiktui išlaikyti, todėl kaip vartotojai ir daikto savininkai namo gyventojai turi padengti nuostolius. Šių motyvų pagrindu teismas abu ieškinio reikalavimus atmetė.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 20 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto 3-osios apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia ginčijamą susitarimą CK 47 straipsnio pagrindu nepagrįstas, nes ginčijamas papildomas susitarimas neprieštarauja ne tik įstatymams, bet ir poįstatyminiams aktams. Pasisakydama dėl reikalavimo priteisti bendrijai žalą, atsiradusią nepagrįstai suskaičiavus mokestį už šildymą ir karštą vandenį, kolegija nurodė, kad šis reikalavimas kilo iš sutartinių teisinių santykių, todėl negali būti vertinamas kaip deliktas. Kolegija taip pat nurodė, kad reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė reikalavimo teisės neturintis juridinis asmuo. Ieškovas neįrodė, kad būtent bendrija kaip juridinis asmuo patyrė nuostolius. Namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai, todėl šie asmenys turi teisę proporcingai jų daliai bendroje nuosavybėje į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas, privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir reikalauti žalos atlyginimo. Ieškovas CPK 45 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka nepateikė prašymo pakeisti ieškovą tinkamu, todėl pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė teisėtai. Kolegija, pasisakydama dėl kitų apeliacinio skundo motyvų, nurodė, kad ginčo dėl matematinių apskaičiavimų teisingumo byloje nėra – atsakovas ir tretysis asmuo neginčija ieškovo pateiktų skaičiavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl ekspertizės šių skaičiavimų pagrįstumui patikrinti skyrimo. Kaip netinkamo mokėjimų apskaičiavimo prielaidą ieškovas nurodė aplinkybę, kad atsakovas nevykdė Vyriausybės 1997 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 1507 1.3 punkte nustatytos pareigos namo butuose savo lėšomis įrengti šiluminės energijos ir karšto vandens apskaitos prietaisus. Šiame punkte nurodyta, kad tiekėjas apskaitos prietaisus įrengia tiems vartotojams, su kuriais yra sudaręs tiekimo ir vartojimo sutartis. Kolegija nurodė, kad šiuo atveju sutartis buvo sudaryta su bendrija, todėl atsakovas neprivalėjo butuose įrengti apskaitos prietaisų.

9III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas 519-osios daugiabučio namo savininkų bendrija prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-osios apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutarties dalis dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo atsiradusią žalą dėl neteisingai suskaičiuoto mokesčio už šilumą ir priimti naują sprendimą šį reikalavimą tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

111) Pripažindamas bendriją netinkamu ieškovu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė Bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą bendrijai ginti jos narių ekonominius interesus. Tokios pat teisės numatytos ir kasatoriaus bendrijos įstatuose. Be to, 2001 m. rugpjūčio 14 d. kasatoriaus bendrijos narių susirinkimas nusprendė siekti susigrąžinti neteisėtai permokėtas ar kitaip prarastas lėšas.

122) Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarties, nustatančios ginčo šalių ir butų savininkų tarpusavio santykius, kvalifikavimui reikšmingas teisės normas, todėl neteisingai kvalifikavo sutartį. Kasatorius mano, kad šalių sudaryta ginčo sutartis yra vartojimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismas ginčo sutartį kvalifikavo kaip komercinę sutartį tarp dviejų juridinių asmenų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-579/2003 yra pasisakęs, kad bendrijų sutartys dėl šilumos tiekimo pripažintinos ne tik vartojimo sutartimi, bet ir sutartimi, turinčia atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektą. Šiuo atveju lieka neaiškus bendrijos, kuri pasirašo sutartį už savo namo butų savininkus – vartotojus, statusas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo sutarčių kvalifikavimo klausimu yra nevienoda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. SP UAB ,,Vilniaus vandenys“, SP AB ,,Vilniaus Energija“, bylos Nr. 3K-3-579/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, Č. K. v. AB ,,Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB ,,VE“ ir kt, bylos Nr. 3K-3-514/2004).

133) Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius atsiskaitymo už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį teisinius pagrindus.

144) Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ginčo dėl matematinių apskaičiavimų teisingumo byloje nėra, nes atsakovas neginčijo ieškovo pateiktų skaičiavimų. Tokia teismo išvada, kasatoriaus nuomone, leidžia daryti išvadą, kad teismas laiko ieškovo pateiktą apskaičiavimą teisingu ir įrodytu. Dėl to kasacinės instancijos teismui reikia tik patikrinti kasatoriaus skaičiavimus teisės taikymo aspektu.

15Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1507 1.3 punktu šilumos, karšto vandens tiekėjas buvo įpareigotas įrengti tik namo ar jo dalies įvadinį apskaitos prietaisą, o ne apskaitos prietaisą kiekvieno vartotojo bute. Šiuo metu galiojantis Šilumos ūkio įstatymas taip pat numato, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjas privalo savo lėšomis įrengti ir užtikrinti tinkamą techninę būklę tik tų atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų, kurie yra įrengiami šilumos pirkimo-pardavimo vietoje, t. y namo įvadiniai apskaitos prietaisai. Taigi ginčo laikotarpiu teisės aktai nenumatė šilumos tiekėjui pareigos įrengti vartotojams apskaitos prietaisus, todėl jis neprivalo prisiimti nuostolių, atsiradusių dėl neįrengtų apskaitos prietaisų butuose ar netinkamos jų priežiūros. Ginčo sutarties kvalifikavimas kaip vartojimo ar kitokios sutarties šios bylos išsprendimui neturi jokios reikšmės, nes ginčo sutarties nuostatos atitinka jos vykdymo metu galiojusius teisės aktus, neblogino nė vienos šalies padėties labiau nei leido teisės aktai. Be to, ginčo sutartis nėra vartojimo sutartis nei pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-514/2004 pateiktą išaiškinimą, nei pagal Vartotojų teisių gynimo įstatymo nuostatas. Atsiliepime sutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas yra netinkama šalis. Reikalavimo dalyje dėl nuostolių atlyginimo kasatoriui turėtų tekti atsakovo procesinė padėtis, o butų savininkai proporcingai jų daliai turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ne patys matematiniai skaičiavimai yra šios bylos esmė ir ginčo dalykas, o pagal kokius teisės aktus privalo būti apmokestintas ir paskirstytas pateiktos šilumos energijos kiekis. Teismai pagrįstai nustatė, kad visą šilumos energijos dalį privalo apmokėti gyventojai.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą tretysis asmuo UAB ,,Vilniaus energija“ prašo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad Centralizuotos šilumos kainų taikymo, nustatant mokėjimus už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą daugiabučio namo butams, tvarka buvo privaloma visiems centralizuotos šilumos tiekėjams, paskirstantiems centralizuotą šilumą ir karštą vandenį daugiabučiuose namuose. Pagal ginčo sutarties sąlygas suvartotos šilumos paskirstymą atlikdavo ne tiekėjas, o kasatorius, todėl, skaičiuojant mokesčius, atsakovas neturėjo laikytis Tvarkos reikalavimų. Atsakovas nepažeidė ir Metodikos reikalavimų. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ieškovas yra netinkama šalis byloje, nes neįrodė, kad bendrija kaip juridinis asmuo patyrė nuostolius.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Kasaciniu skundu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys, kuriomis atmestas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai atmetė reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes šį reikalavimą pareiškė reikalavimo teisės neturintis juridinis asmuo. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė daugiabučių namų savininkų bendrijų teisinę padėtį reglamentuojančias teisės normas ir ar pagrįstai suvaržė jų teisę reikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo.

20Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į žalos atlyginimą, nurodė, jog bendrija neįrodė patyrusi nuostolių, nes ne bendrija, o butų savininkai yra bendro naudojimo objektų savininkai, ir šie asmenys, proporcingai jų daliai bendroje dalinėje nuosavybėje, turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas, privalo sumokėti išlaidas namo išlaikymui, mokėti mokesčius ir kitas įmokas. Tokią išvadą pagrindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėse bylose L. B., I. V., I. Z. A. v. DNSB ,,Medvėgalis“ , UAB ,,Telšių šilumos tinklai“, bylos Nr. 3K-7-345/2007, 257-oji DNSB v. UAB ,,Vilniaus vandenys“, bylos Nr. 3K-3-579/2003. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino, jog minimose civilinėse bylose buvo nagrinėjami kitokio pobūdžio reikalavimai. Šiose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pasisakyta dėl bendrijų civilinės atsakomybės aspektų ir konstatuota, kad žalą, atsiradusią bendrijos nariams įgyvendinant savo bendrojo naudojimo objektų disponavimo teisę, turi atlyginti bendraturčiai, o ne bendrija. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškė bendrija, siekdama išieškoti žalą, atsiradusią vykdant ieškovo ir atsakovo sudarytą sutartį.

21Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrija yra bendraturčių susivienijimas, turintis ypatumų, kuriuos sąlygoja tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne Bendrija, o butų savininkai, kurie turi disponavimo šiais objektais teisę. Šie asmenys, o ne Bendrija, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 straipsnio 6 dalis), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Įgyvendinant šias teises ir vykdant pareigas, tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp Bendrijos, kuri įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų susiklosto išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Taigi bendrija yra bendrasavininkių įsteigtas juridinis asmuo bendrai dalinei nuosavybei valdyti, naudoti ir tvarkyti. Vykdydama savo funkcijas bendrija su atsakovu sudarė 1996 m. rugpjūčio 28 d. sutartį ir 1998 m. birželio 10 d. bei 1999 m. balandžio 9 d. papildomus susitarimus prie šios sutarties. Vykdydama sutarties ir susitarimų sąlygas, bendrija skirstė sunaudotos šilumos kiekį bendrijos gyventojams, rinko iš jų mokesčius už šilumą ir karštą vandenį bei pervesdavo juos tiekėjui (bendrijos išoriniai teisiniai santykiai). Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punktu bendrija įpareigojama saugoti ir ginti bendrijos ir jos narių teises bei ekonominius ir kitus teisėtus interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Dėl to, manydama, kad iš savo narių surinko ir sumokėjo atsakovui daugiau mokesčių už šildymą ir karštą vandenį nei priklausė pagal teisės aktus, ir gindama savo narių turtinius interesus, bendrija turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisingo mokesčių skaičiavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo tenkinimo atveju grąžintų pinigų panaudojimo bendrijos interesams ar paskirstymo tarp jos narių klausimas sprendžiamas pagal bendrijos narių vidinių teisinių santykių tvarką.

22Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas ir nepagrįstai pripažino, kad bendrija neturi reikalavimo teisės dėl žalos, kuri kilo iš šalių sudarytos sutarties, atlyginimo, todėl įvertinusi tai, kas išdėstyta, naikina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl žalos atlyginimo ir perduoda šią bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

23Teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškinio šio reikalavimo esmės ir su juo susijusių kasacinio skundo argumentų, nes apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino apeliacinio skundo argumentų dėl faktinių aplinkybių, sutarties teisinio kvalifikavimo ir suskaičiuotų bei sumokėtų už šildymą ir karštą vandenį mokesčių atitikties teisės aktų reikalavimams. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš esmės, būtina aiškintis, dėl kokių priežasčių susidaro nepaskirstyto pašildyto vandens tarp įvado ir butų karšto vandens apskaitos prietaisų skirtumas, kas buvo atsakingas už namo tinklų ir apskaitos prietaisų priežiūrą, kontrolę ir tinkamą funkcionavimą, ir priklausomai nuo to, kokios bus nustatytos faktinės aplinkybės, spręsti, ar atsakovas pagal galiojusius teisės aktus privalo atlyginti reikalavimu prašomą priteisti sumą.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

25

26Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

27Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

28Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija 1996 m. rugpjūčio 28... 5. Ieškovas, patikslinęs ieškinį ir remdamasis 1964 m. CK 47, 59, 60... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2007 m. spalio 25 d. sprendimu... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 9. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovas 519-osios daugiabučio namo savininkų bendrija... 11. 1) Pripažindamas bendriją netinkamu ieškovu, apeliacinės instancijos... 12. 2) Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarties, nustatančios... 13. 3) Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė poįstatyminius teisės... 14. 4) Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ginčo dėl matematinių... 15. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą tretysis asmuo UAB ,,Vilniaus energija“... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai ... 19. Kasaciniu skundu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ir... 20. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovas neturi... 21. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį... 22. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo kasacinio skundo argumentu, kad... 23. Teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškinio šio reikalavimo esmės ir su juo... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. ... 26. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 27. Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 28. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...