Byla eA-942-624/2019

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. E. P., G. P., valstybės įmonei Registrų centro Vilniaus filialui (teisių ir pareigų perėmėjas valstybės įmonė Registrų centras), tretieji suinteresuoti asmenys – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio ūkis“, dėl rašytinio pritarimo statinio projektui, deklaracijos apie statybos užbaigimą ir įrašo viešame registre apie patalpų paskirties pakeitimą panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas A. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2014 m. spalio 31 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-141031-01251 (toliau – ir ginčijamas rašytinis pritarimas); 2) atsakovų J. E. P. ir G. P. 2014 m. lapkričio 14 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1; 3) įrašą viešame registre apie patalpų paskirties pakeitimą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Pareiškėjas nurodė, kad Administracija nepagrįstai išdavė atsakovams J. E. P. ir G. P. rašytinį pritarimą statinio projektui, kuriuo kultūros paskirties patalpų (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ) (toliau – ir ginčo patalpos), paskirtis pakeista į viešbučio (nakvynės svečių namų) paskirtį. Pažymėjo, kad atsakovų parengtas patalpų paskirties techninis projektas pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo (toliau – ir NKPĮ), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir STR1.07.01:2010) nuostatas privalėjo būti suderintas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) ir su Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriumi, kadangi ginčo patalpos yra žemės sklype, esančiame nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Teigė, kad pagal nurodytų teisės aktų nuostatas rengiant patalpų paskirties techninį projektą, turėjo būti gauti specialieji paveldosaugos reikalavimai ir atlikta tvarkomųjų statybos darbų paveldosaugos ekspertizė. Pabrėžė, kad prie atsakovų parengto projekto nėra pateiktas jį parengusio architekto atestatas, kaip tai nustatyta NKPĮ 23 straipsnio 6 dalyje, kartu su projekto dokumentais Administracijai pateikta ne ginčo patalpų, o kitų patalpų, priklausančių akcinei bendrovei (toliau – ir AB) SEB bankui, kadastrinių matavimų byla, ginčo patalpos nepritaikytos žmonių su negalia reikmėms.

93.

10Pareiškėjo teigimu, keičiant ginčo patalpų paskirtį buvo pažeistos jo, kaip pastato bendraturčio teisės, nes nebuvo gautas jo sutikimas dėl bendrojo naudojimo patalpų, jis nebuvo informuotas apie patalpų paskirties keitimą, nebuvo įrengtas atskiras įėjimas į ginčo patalpas. Atsakovai gavo kitų pastato bendraturčių sutikimus, nors jie bendrojo naudojimosi patalpomis, t. y. laiptine, nesinaudoja, kadangi į savo patalpas patenka per atskirus įėjimus. Pažymėjo, kad prieš išduodama pritarimą Administracija turėjo patikrinti, ar statybos nepažeis trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų, tačiau to nepadarė, t. y. neįvertino, ar nebus pažeisti pareiškėjo ir AB SEB banko, kuriam yra įkeistos ginčo patalpos, teisės. Atsakovai nesilaikė bendraturčių balsavimo raštu tvarkos, kadangi apie balsavimą pareiškėjas net nebuvo informuotas. Pareiškėjo vertinimu, parengtas projektas neatitinka gaisrinės saugos reikalavimų, keičiant ginčo patalpų paskirtį turėjo būti įrengtas atskiras įėjimas, o rengiant projektą turėjo būti numatyta ir įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Pareiškėjas mano, kad ginčijamas rašytinis pritarimas patalpų paskirties projektui išduotas neteisėtai, todėl neteisėta yra ir atsakovų surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą.

114.

12Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad nepagrįsti Administracijos argumentai, jog apie rašytinį pritarimą pareiškėjas sužinojo 2014 m. spalio 31 d., kai informacija apie tai buvo paskelbta IS „Infostatyba“. Teigė, kad apie ginčijamus aktus sužinojo tik 2014 m. gruodžio 8 d., kai J. E. P. ir G. P. viešai įregistravo patalpų paskirties pakeitimą Nekilnojamojo turto registre, todėl skundą teismui padavė nepraleidęs vieno mėnesio termino. Teismui nusprendus, kad terminas skundui buvo praleistas, prašė jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, kad pareiškėjas sąmoningai nebuvo informuotas apie patalpų paskirties pakeitimą.

135.

14Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

156.

16Atsakovas nurodė, kad pagal atliekamų statybos darbų pobūdį buvo išduotas rašytinis pritarimas ginčo patalpose atlikti paprastąjį remontą. Pažymėjo, kad Administracijai buvo pateikti visi pagal Statybos įstatymą privalomi pateikti dokumentai, todėl ji neturėjo teisinio pagrindo neišduoti ginčijamo rašytinio pritarimo. Atsakovo nuomone, pareiškėjo sutikimas statybos darbams atlikti neprivalėjo būti gautas, be to, pareiškėjas nepagrindė, kaip yra pažeidžiamos jo teisės ar teisėti interesai, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas tiek pareiškėjas, tiek atsakovai J. E. P. ir G. P. turi teisę naudotis bendrojo naudojimo patalpomis.

177.

18Atsakovas teigė, kad atskiras įėjimas į ginčo patalpas neturėjo būti įrengtas, nes pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (toliau – ir STR1.01.09:2003) atskiras įėjimas turi būti įrengiamas keičiant gyvenamosios paskirties patalpas, o šiuo atveju ginčo patalpų paskirtis buvo keičiama iš negyvenamosios (kultūros) į negyvenamosios (viešbučių) patalpų paskirtį. Objektyvių duomenų, kad pastatas, kuriame yra ginčo patalpos, būtų nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, nėra, todėl patalpų paskirties keitimo projektas neprivalėjo būti suderintas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos ir jam neturėjo būti išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai, atlikta statinio projekto ekspertizė. Nurodė, kad pats pastatas nėra kultūros paveldo objektas, o vietovės vertingosios savybės taip pat negalėjo būti pažeistos, nes statybos darbai buvo atlikti pastato viduje, nekeičiant išorinių pastato elementų. Pažymėjo, kad išduodamas rašytinį pritarimą vertino projekte pateikiamus duomenis apie atitiktį gaisrinei saugai.

198.

20Atsakovo nuomone, pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą skundui paduoti, kuris skaičiuotinas nuo 2014 m. spalio 31 d., kai informacija apie išduotą statybą leidžiantį dokumentą buvo paskelbta viešai, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės Leidimų statybai registre ir IS ,,Infostatyba“.

219.

22Atsakovai J. E. P. ir G. P. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2310.

24Atsakovai nurodė, kad atliekant ginčo patalpų paprastąjį remontą pastato išvaizda nebuvo keičiama, todėl neturėjo būti gautas Kultūros paveldo departamento pritarimas projektui. Teigė, kad ginčo patalpos nėra kultūros paveldo objektas, nebuvo atliekami tvarkomieji kultūros paveldo teritorijos darbai, todėl neturėjo būti gauti specialieji paveldosaugos reikalavimai ir atlikta statybos darbų paveldosaugos ekspertizė. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ (toliau – ir STR2.03.01:2001) šiuo nagrinėjamu atveju netaikomas, nes ginčo patalpos nebuvo rekonstruojamos ar kapitaliai remontuojamos.

2511.

26Atsakovų teigimu, pagal kasacinio teismo praktiką jie neprivalėjo gauti visų pastato bendraturčių sutikimo, o pareiškėjui, kaip ir kitiems bendraturčiams, balsavimo biuletenis buvo išsiųstas registruotu laišku. Pabrėžė, kad projektu buvo keičiama negyvenamųjų patalpų paskirtis, todėl atskiras įėjimas neprivalėjo būti įrengtas. Pagal STR1.05.06:2010 2 dalies nuostatas gaisrinės saugos reikalavimai neprivalėjo būti įtraukti į projektą, nepaisant to, parengtame projekte dalis šių reikalavimų buvo aptarti.

2712.

28Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas (toliau – ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialas) atsiliepime į pareiškėjo skundą pažymėjo, kad bylos dalis, kuria prašoma panaikinti įrašus viešajame registre, turėtų būti nutraukta, nes pareiškėjas nėra pasinaudojęs privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir nebegali ja pasinaudoti. Nusprendus, kad bylos dalis negali būti nutraukta, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes duomenys Nekilnojamojo turto kadastre ir registre yra įregistruoti remiantis galiojančiais patalpų paskirties pakeitimą patvirtinančiais dokumentais.

2913.

30Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius atsiliepime prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

3114.

32Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pastatas, kuriame yra ginčo patalpos, patenka į kultūros paveldo vietovės – ( - ) teritoriją, todėl pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 4 punktą projektui turėjo būti gautas Kultūros paveldo departamento pritarimas. Kadangi tokio pritarimo Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius nėra davęs, rašytinis pritarimas statinio projektui yra neteisėtas.

33II.

3415.

35Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

3616.

37Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eI-1462-764/2017, bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė, nustatęs, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir neprašė atnaujinti praleisto skundo padavimo termino. Pareiškėjo atskirąjį skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-453-520/2017 pareiškėjo skundą tenkino ir administracinę bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmetė Administracijos argumentus, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminą turėjo skaičiuoti ne nuo 2014 m. gruodžio 8 d., o nuo 2014 m. spalio 31 d.

3817.

39Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas vertino, kad dėl pareiškėjo kreipimosi į teismą termino pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-453-520/2017, todėl pripažinęs, jog kreipimosi į teismą terminas nėra praleistas, dėl šių atsakovų argumentų nepasisakė.

4018.

41Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo ginčijamu atsakovams išduotu Administracijos 2014 m. spalio 31 d. rašytiniu pritarimu statinio projektui Nr. RPP-01-141031- 01251 buvo pritarta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), kultūros paskirties patalpų keitimo į viešbučių paskirtį atliekant paprastąjį remontą projektui Nr. TP/20141023, parengtam projektuotojo V. R.. Statybą leidžiančiu dokumentu statytojui J. E. P. suteikta teisė atlikti šio statinio paprastąjį remontą: statinio paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiaaukščiai pastatai, kategorija – neypatingas, unikalus numeris ( - ); patalpa: esama paskirtis – kultūros (negyvenamosios paskirties patalpos, biblioteka), unikalus numeris ( - ), būsima paskirtis – viešbučių (negyvenamosios paskirties patalpos).

4219.

43Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad nebuvo gautas jo sutikimas dėl bendrojo naudojimo patalpų, pažymėjo, kad statinio bendraturčių sutikimas yra vienas privalomų dokumentų, kurie pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalį pridedami pateikiant prašymą išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui. Statybos įstatymas ir kiti teisės aktai nereglamentuoja, kokia forma turi būti gaunami bendraturčiu sutikimai, o Administracijos tarnautojai neturi galimybės patikrinti, ar biuleteniai buvo išsiųsti ir įteikti visiems bendraturčiams, tačiau, vykdydama statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, Administracija turi pareigą įsitikinti, jog pareikti visi pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalį teiktini dokumentai, tame tarpe ir statinio bendraturčių sutikimas.

4420.

45Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pastate, adresu ( - ), yra devynios patalpos (septynios administracinės ir prekybos paskirties ir dvi gyvenamosios paskirties), 2014 m. rugsėjo 24 d. patalpų savininkams buvo įteikti (išsiųsti) balsavimo biuleteniai, kuriuose siūlomas balsavimas dėl atsakovams priklausančios patalpos ( - ) (unikalus Nr. ( - )) paskirties keitimo iš kultūros paskirties į viešbučių. Sprendimui keisti patalpų paskirtį pritarė didžioji dalis patalpų savininkų (penki iš devynių).

4621.

47Įvertinęs pateiktus biuletenius, teismas padarė išvadą, kad buvo gauti ir Administracijai pateikti daugumos pastato patalpų, adresu ( - ), savininkų sutikimai leisti atsakovams pakeisti patalpų paskirtį. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į pateiktus balsavimo duomenis, Administracija padarė pagrįstas išvadas, jog bendro naudojimo patalpų bendraturčių pritarimas patalpų paskirties keitimui buvo duotas.

4822.

49Dėl pareiškėjo argumentų, kad jo, kaip bendro naudojimo patalpų bendraturčio, teisės buvo pažeistos ir jo sutikimo nebuvimas yra pagrindas naikinti rašytinį pritarimą projektui, teismas pažymėjo, kad sprendimų priėmime dalyvavo viso namo patalpų savininkai ir sprendimas priimtas jų balsų dauguma. Be to, statybą leidžiančiu dokumentu patalpų paskirtį leista keisti atliekant paprastąjį remontą, kurio metu nėra keičiamos, šalinamos ar įrengiamos pastato laikančiosios konstrukcijos, bendrosios dalinės nuosavybės objektuose nėra atliekama jokių remonto darbų. Visi pagal projektą atliekami remonto darbai vykdomi išskirtinai atsakovams priklausančiose patalpose, todėl teismas neturėjo pagrindo sutikti su minėtu pareiškėjo argumentu.

5023.

51Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad dėl patalpų paskirties pakeitimo padaugės laiptine besinaudojančių asmenų ir taip bus pažeista jo teisė į ramią ir saugią gyvenamąją aplinką. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui priklausančios patalpos yra administracinės, o ne gyvenamosios paskirties. Be to, visame ( - ) pastate dominuoja administracinės ir komercinės paskirties patalpos (iš devynių patalpų tik dvi patalpos yra gyvenamosios paskirties, o iš jų vienas butas priklauso atsakovei G. P.). Atsakovai ginčo patalpas įsigijo dar 2007 m., iki tol šiose patalpose veikė kultūros paskirties objektas – biblioteka. Pareiškėjas patalpas įsigijo 2014 m., todėl teismas vertino, kad pareiškėjas žinojo arba turėjo visas galimybes žinoti, kokie objektai yra jo įsigyjamų patalpų kaimynystėje. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepagrindė savo teiginio, jog dėl patalpų paskirties pasikeitimo padidės laiptine besinaudojančių žmonių srautas, nes iki paskirties pakeitimo buvusi jų paskirtis – kultūros (negyvenamosios paskirties patalpos, biblioteka), taip pat lėmė, kad šiose patalpose nuolat lankydavosi bibliotekos lankytojai. Nors biblioteka kurį laiką neveikė, teismas vertino, kad tai taip pat neleidžia pripažinti pareiškėjo teisų pažeidimo, nes pareiškėjas negalėjo tikėtis, jog šiose patalpose visą laiką nevyks jokia veikla.

5224.

53Dėl pareiškėjo argumento, kad keičiant patalpų paskirtį nebuvo įrengtas atskiras įėjimas į ginčo patalpas, teismas pažymėjo, kad keičiamų patalpų paskirtis nebuvo gyvenamoji, todėl pareiškėjo nurodyti Aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 7.3 punkto reikalavimai dėl atskiro įėjimo įrengimo keičiant negyvenamosios (kultūros) patalpų paskirtį į viešbučių šiuo nagrinėjamu atveju nėra taikomi. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad projektas parengtas neatsižvelgiant į žmonių su negalia poreikius ir nepritaikytas jų reikmėms, kadangi nagrinėjamu atveju nėra rengiamas naujo statinio projektas. Patalpų paskirties keitimui buvo parengtas praprastojo remonto projektas, todėl STR2.03.01:2001 reglamento reikalavimai šiuo atveju negali būti taikomi.

5425.

55Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis STR 1.07.01:2010 6 priedo 5 punkto nuostatomis, sprendė, kad šiuo nagrinėjamu atveju atliekant paprasto remonto darbus statinio išvaizda nebuvo keičiama, jokie darbai pastato išorėje nebuvo atliekami, jie buvo vykdomi tik patalpų viduje, todėl Kultūros paveldo departamento pritarimas nebuvo būtinas. Teismas akcentavo, kad atsakovai J. E. ir G. P. bylos nagrinėjimo metu patalpų paskirties keitimo paprastojo remonto projektą suderino su Kultūros paveldo departamento teritoriniu skyriumi.

5626.

57Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad dalis pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų yra susiję su viešojo intereso gynimu, nes žemės sklypas, kuriame pastatytas pastatas, yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Šiame kontekste teismas vertino, kad pareiškėjas nėra subjektas galintis ginti viešąjį interesą.

5827.

59Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Administracijai buvo pateikti visi Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje nurodyti dokumentai, prašymas, projektas, aiškinamasis raštas, kadastro duomenų byla, statinio bendraturčių daugumos sutikimai. Administracija, patikrinusi ir įsitikinusi, kad prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo turi teisę būti statytoju pagal šio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus, buvo pateikti statinio bendraturčių daugumos pritarimai patalpų paskirties keitimo projektui, pagrįstai sprendė, jog projektas nepažeidžia trečiųjų asmenų (bendro naudojimo patalpų bendraturčių) interesų. Priimant ginčijamą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-141031-01251 nebuvo viršyta atsakovo kompetencija, pritarimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių savivaldybės administracija gavo atitinkamus įgaliojimus, buvo atsižvelgta į faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikytos statybą leidžiančių dokumentų išdavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

6028.

61Netenkinęs pagrindinio reikalavimo – panaikinti 2014 m. spalio 31 d. rašytinį pritarimą statinio projektui, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimus panaikinti 2014 m. lapkričio 14 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą ir įrašą viešame registre atmetė kaip išvestinius reikalavimus.

62III.

6329.

64Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6530.

66Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teigia, kad teismas neteisingai vertino skundo argumentus ir byloje pateiktus įrodymus, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė neteisėta sprendimą, kuris prieštarauja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-223-141/2016, kurioje pareiškėjo ieškinys atsakovams patenkintas.

6731.

68Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-223-141/2016, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo ieškinys atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. E. P., G. P., tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, AB SEB bankas, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Senamiesčio ūkis“ dėl rašytinio pritarimo statinio projektui, deklaracijos apie statybos užbaigimą ir įrašo viešajame registre apie patalpų paskirties pakeitimą panaikinimo, buvo pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, patvirtinantis, kad pareiškėjui priklausančių patalpų (unikalus Nr. ( - )) paskirtis 2015 m. liepos 15 d. pakeista į gyvenamąjį butą. Atsižvelgdamas į tai, kad visi civilinės bylos Nr. e2-223-141/2016 dokumentai buvo administracinėje byloje Nr. eI-3923-821/2017, pareiškėjas mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, o išvada, kad pareiškėjo gyvenamoji aplinka nepablogės – nepagrįsta. Teigia, kad jo interesus pažeidžia ne tik tai, jog ta pačia laiptine naudojasi didelis srautas turistų, kelia triukšmą bei gadina bendrojo naudojimo laiptinę, tačiau ir tai, kad atsakovams J. E. P. ir G. P. priklausančios patalpos neatitinka esminių gaisrinės saugos reikalavimų.

6932.

70Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nevertino ir nepasisakė dėl jo argumentų, kad patalpų paskirties pakeitimo techninis projektas neatitinka esminių normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, ką patvirtina teismo eksperto K. L. atliktos ekspertizės aktas.

7133.

72Pareiškėjas nurodo, kad pagal Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3.2 punktą balsavimo biuletenį balsavimo organizatorius įteikia kiekvienam patalpų savininkui asmeniškai, pasirašant biuletenių išdavimo lape, arba išsiunčia registruotu laišku. Teigia, kad atsakovų J. E. P. ir G. P. advokatė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog balsavimo biuletenis pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu paštu, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pažymi, kad atsakovai ne tik jo neinformavo apie numatomą patalpų paskirties pakeitimą, tačiau ir pažeidė Tvarkos aprašo 3 punkte nurodytą balsavimo tvarką. Tuo tarpu Administracija, prieš išduodama ginčijamą rašytinį pritarimą, neįvykdė pareigos patikrinti, ar visi pastato bendraturčiai buvo informuoti teisės aktų nustatyta tvarka bei tai, ar balsavimas vyko teisės aktų nustatyta tvarka.

7334.

74Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais atmestas jo argumentas dėl neįrengto atskiro įėjimo į ginčo patalpas, keičiant patalpų paskirtį. Teigia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintame Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, jog „gyvenamosios paskirties (vieno ar dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) pastate (name) ar patalpose, kurias savininkas naudoja kaip gyvenamąsias patalpas, nepakeitus jų paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, galima Aprašo 4 punkte nurodyta negamybinė veikla, nedaranti žalos dviejų butų namo, daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžianti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų“. Pažymi, kad į Aprašo 4 punkte numatytų atvejų sąrašą nepatenka viešbučių (nakvynės svečių namų) veikla, todėl mano, jog tokia veikla apskritai nėra galima daugiabučiame pastate neįrengus papildomo įėjimo.

7535.

76Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad Kultūros paveldo departamento pritarimas projektui nebuvo būtinas. Pareiškėjo teigimu, kadangi ginčo patalpa yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), patalpų paskirties pakeitimo techninis projektas privalėjo būti suderintas su Kultūros paveldo departamentu bei Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriumi. Pažymi, kad šią aplinkybę patvirtina Kultūros paveldo departamento atsiliepimas į skundą ir byloje esantys 2015 m. balandžio 22 d. Nr. (1.29-v)2V-483 bei 2015 m. balandžio 28 d. Nr. (1.29-V)2V-483 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio raštai.

7736.

78Pareiškėjas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nevertino jo argumentų, kad patalpų paskirties pakeitimo techniniame projekte nėra specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, nėra atlikta tvarkomųjų statybos darbų paveldosaugos (specialioji) ekspertizė. Atkreipia dėmesį, kad prie patalpų paskirties keitimo techninio projekto dokumentacijos yra pateiktas architekto V. R. diplomas, tačiau tarp techninio projekto dokumentų nėra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 23 straipsnio 6 dalyje nustatyto atestato, todėl mano, jog patalpų paskirties keitimo techninis projektas neatitinka imperatyvių teisės aktų nuostatų.

7937.

80Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Administracijai buvo pateikti visi Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje nurodyti dokumentai, kadangi: Administracijai nebuvo pateikti įrodymai, jog visi bendraturčiai tinkamai informuoti; patalpų paskirties pakeitimo techninis projektas nebuvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu bei Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriumi; prie techninio projekto pateikta netinkamų patalpų kadastrinių matavimų byla. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas mano, kad atsakovams J. E. P. ir G. P. išduodant ginčijamą rašytinį pritarimą patalpų paskirties pakeitimui, buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos.

8138.

82Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

8339.

84Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Papildomai pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjas pakeitė savo nuosavybės teise valdomų patalpų paskirtį iš administracinės į gyvenamąją, savaime neįrodo, kad patalpų paskirties pakeitimas turėjo kokią nors įtaką pareiškėjo gyvenimo kokybei. Akcentuoja, kad byloje apskritai nėra objektyvių duomenų, jog pareiškėjas faktiškai gyvena patalpose, adresu ( - ), kas, atsakovo vertinimu, suponuoja pareiškėjo teiginių apie pablogėjusią gyvenimo kokybę deklaratyvumą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas į bylą nėra pateikęs įrodymų, jog patalpų lankytojai kelia triukšmą ir gadina bendro naudojimo laiptinę. Mano, kad pareiškėjas, įsigydamas patalpas pastate, kuriame dominuoja administracinės ir komercinės paskirties ūkinė veikla, niekaip negalėjo tikėtis, jog gyvens ramioje aplinkoje, juolab, kad ( - ) yra viena judriausių ir triukšmingiausių gatvių ( - ).

8540.

86Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad patalpų paskirties pakeitimo techninis projektas neatitinka esminių normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, kadangi šis teiginys nėra įrodytas jokiais teisėtais, leistinais ir byloje esančiais įrodymais, be to, rengiant patalpų paskirties keitimo ir paprastojo remonto techninį projektą apskritai neturėjo būti rengiama gaisrinės saugos dalis. Pažymi, kad pareiškėjas, konstatuodamas gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą, remiasi tik vienu dokumentu – eksperto K. L. atlikta ekspertize, kuri, atsakovo nuomone, nėra leistinas ir teisėtas įrodymas. Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 214 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ (toliau – ir STR1.06.03:2002) nesuteikia pareiškėjui teisės užsakyti projekto ekspertizės – tokią teisę ar pareigą turi tik statytojas, t. y. šiuo atveju J. E. P..

8741.

88Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, susijusiais su bendraturčių sutikimo nebuvimu ir balsavimo tvarkos pažeidimais. Atsakovas sutinka su teismo išvadomis, pasisakant dėl šių pareiškėjo argumentų. Pažymi, kad Tvarkos apraše nurodytos tam tikros balsavimo procedūros ar tvarka, kuri yra skirta balsavimo organizatoriui, nekeičia fakto, jog pagal įstatymą yra privaloma gauti daugumos statinio bendraturčių sutikimus ir būtent šią aplinkybę privalėjo patikrinti Administracija. Pabrėžia, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Administracija privalėjo nustatyti, ar visi statinio bendraturčiai buvo informuoti teisės aktų nustatyta tvarka – tokios pareigos, kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, nenumato teisės aktai.

8942.

90Pasisakydamas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, susijusių su atskiro įėjimo į pastatą įrengimu, atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi STR 1.01.09:2003 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtinto Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo nuostatomis. Teigia, kad atskiro įėjimo įrengimo privalomumo, keičiant negyvenamųjų patalpų paskirtis, nenumato ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64 patvirtintų Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių 17 punktas.

9143.

92Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad prieš išduodant ginčijamą rašytinį pritarimą buvo būtinas Kultūros paveldo departamento suderinimas. Pabrėžia, kad visi atsakovai šios bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog šiuo atveju minėto projekto derinti su Kultūros paveldo departamentu apskritai nebuvo būtina, kadangi pastatas, kuriame yra ginčo patalpos, nėra pripažintas kultūros paveldo objektu, o ginčijamu rašytiniu pritarimu leista atlikti statybos darbus tik ginčo patalpų viduje, nekeičiant ( - ), kaip ( - ) dalies, išklotinės vertingųjų savybių. Akcentuoja, kad gyvenamasis namas, kuriame yra ginčo patalpos, yra žemės sklype, esančiame nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, tačiau tai savaime nereiškia, jog ginčo patalpos yra kultūros paveldo objektas, kuriam turi būti taikomi nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbus reglamentuojantys teisės aktai.

9344.

94Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad statytojai turėjo atlikti tvarkomųjų statybos darbų projekto paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, kadangi statytojams J. E. ir G. P. nevykdant jokių tvarkomųjų paveldosaugos darbų, kurie NKPAĮ 2 straipsnio 36 punkte yra apibrėžiami kaip tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą, negalėjo kilti pareiga atlikti ir projekto specialiąją ekspertizę pagal pareiškėjo nurodytą NKPAĮ 23 straipsnio 8 dalį.

9545.

96Atsakovai J. E. P. ir G. P. atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9746.

98Atsakovai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teigia, kad pareiškėjas administracinių patalpų paskirtį į gyvenamųjų patalpų paskirtį pakeitė tik 2015 m. liepos 15 d., tuo tarpu ginčijamas rašytinis pritarimas keisti atsakovams priklausančių patalpų paskirtį išduotas 2014 m. spalio 31 d. Pareiškėjas jam priklausančių patalpų paskirtį pakeitė žinodamas apie atsakovams priklausančių patalpų paskirties pakeitimą iš bibliotekos į nakvynės–svečių namus ir jau esant ginčui teisme, todėl mano, jog pareiškėjas, keisdamas jam priklausančių patalpų paskirtį, pats prisiėmė riziką dėl galimų nepatogumų. Pažymi, kad pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta 2015 m. liepos 31 d. buvo ( - ), kas, atsakovų nuomone, patvirtina, jog pareiškėjas adresu ( - ), negyvena, dėl ko visi nurodyti teiginiai dėl neva jam sudaromų nepatogumų yra deklaratyvūs, vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

9947.

100Atsakovų teigimu, nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl patalpų paskirties pakeitimo techninio projekto neatitikimo esminiams normatyviniams statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimams. Pažymi, kad pareiškėjo pateiktas ekspertizės aktas ir apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklėse nustatytų normų pažeidimu. Tuo tarpu vadovaujantis Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių 7 punktu jos taikomos: 1) projektuojant, rekonstruojant ir remontuojant gyvenamuosius pastatus ir patalpas; 2) keičiant statinių ar statinių dalių naudojimo paskirtį į gyvenamąją. Šiuo atveju pats pastatas nebuvo remontuojamas, atliekamas eilinis remontas negyvenamosios paskirties patalpose, o taip pat keičiama patalpų paskirtis ne į gyvenamąją, dėl ko Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklės šiuo atveju išvis netaikomos.

10148.

102Atsakovai nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl bendraturčių sutikimo nebuvimo, balsavimo raštu tvarkos pažeidimo, atskiro įėjimo į patalpas įrengimo, privalomojo projekto suderinimo su Kultūros paveldo departamentu ir Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriumi. Atsakovai šiame kontekste iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais buvo atmesti šie teiginiai. Atsakovų nuomone, pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, jog buvo būtina atlikti statinio projekto ekspertizę. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodoma NKPAĮ 23 straipsnio 8 dalis reglamentuoja tvarkomųjų statybos darbų atlikimo tvarką, kas šiuo atveju nebuvo atliekama. Vadovaujantis NKPAĮ 2 straipsnio 36 dalimi, tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje. Tuo tarpu patalpų remontas pagal projektą numatytas ne kultūros paveldo objekte (pats pastatas nepriskirtas prie kultūros paveldo objektų) ir jokie darbai nebuvo atliekami objekto teritorijoje ar apsaugos zonoje.

10349.

104Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymi, kad pareiškėjas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo priimto sprendimo pakeisti negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. ( - )) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre neteisėtumo nepagrindžia jokiomis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiklą reglamentuojančiomis materialinės ar procesinės teisės normomis, nenurodo teisinių argumentų, kodėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus negyvenamosios patalpos kadastro duomenis, yra nepagrįsta ir neteisėta. Prašo pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalies dėl ginčijamo rašytinio pritarimo išdavimo bei deklaracijos surašymo, dėl kurių išsprendimo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas materialinio teisinio suinteresuotumo neturi, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą spęsti apeliacinės instancijos teismo nuožiūra.

105Teisėjų kolegija

konstatuoja:

106IV.

10750.

108Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 31 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento (rašytinio pritarimo statinio projektui), atsakovų deklaracijos apie statybos užbaigimą bei įrašo viešame registre apie patalpų paskirties pakeitimą teisėtumo bei pagrįstumo.

10951.

110Bylos duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. spalio 31 d. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-141031-01251, kuriuo buvo pritarta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), kultūros paskirties patalpų keitimo į viešbučių paskirtį atliekant paprastąjį remontą projektui Nr. TP/20141023, 2014 m. parengtam projektuotojo V. R.. Statybą leidžiančiu dokumentu statytojui J. E. P. suteikta teisė atlikti šio statinio paprastąjį remontą: statinio paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiaaukščiai pastatai, kategorija – neypatingas, unikalus numeris ( - ); patalpa: esama paskirtis – kultūros (negyvenamosios paskirties patalpos, biblioteka), unikalus numeris ( - ), būsima paskirtis – viešbučių (negyvenamosios paskirties patalpos).

11152.

112Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl ginčijamo rašytinio pritarimo bei kitų aktų panaikinimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo teiginiai dėl pažeistų jo, kaip pastato bendraturčio (nebuvo gautas jo sutikimas dėl bendrojo naudojimo patalpų; jis nebuvo informuotas apie patalpų paskirties keitimą, nebuvo įrengtas atskiras įėjimas į ginčo patalpas) teisių, taip pat teiginiai, kad projektas nebuvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu, pateikta netinkamų patalpų kadastrinių matavimų byla, projektas parengtas neatsižvelgiant į žmonių su negalia poreikius ir nepritaikytas jų reikmėms, neatitinka gaisrinės saugos reikalavimų, nėra pagrįsti. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą.

11353.

114Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 31 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento (rašytinio pritarimo statinio projektui) teisėtumo: visų pirma, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl teisės aktų, pareiškėjo teigimu, nustatančių reikalavimą dėl atskiro įėjimo į patalpas įrengimo ginčo atveju: Statybos įstatymo (ginčui reikšminga įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 40 straipsnio 1 punktas nustato, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2011m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 (ginčui reikšminga nutarimo redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 30 d.), nustatantis gyvenamosios paskirties pastato (namo) ar jo patalpų ir negyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį reikalavimus, be kita ko, numato: gyvenamosios paskirties (vieno ar dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) pastate (name) ar patalpose, kurias savininkas naudoja kaip gyvenamąsias patalpas, nepakeitus jų paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, galima Aprašo 4 punkte nurodyta negamybinė veikla, nedaranti žalos dviejų butų namo, daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžianti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų (Aprašo 3 p.); jeigu Aprašo 4 punkte nurodytų rūšių veiklos vykdymas susijęs su klientų lankymusi, sprendimą dėl daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų, nepakeitus jų paskirties, naudojimo atitinkamai veiklai priima daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsniu. Sprendimas nepakeitus gyvenamųjų patalpų paskirties leisti vykdyti Aprašo 4 punkte nurodytų rūšių veiklą, priimamas tik turint su šiomis patalpomis bendras sienas ir (ar) perdangas turinčių butų ir kitų patalpų savininkų raštiškus sutikimus (Aprašo 9 p.). Taigi, aptartos Aprašo nuostatos, nustato reikalavimus gyvenamosios paskirties patalpų naudojimui ne pagal jų paskirtį, kai jų paskirtis nėra keičiama, tačiau ne reikalavimus gyvenamosios paskirties patalpų paskirties keitimui, todėl netaikytinos ginčo santykiams.

11554.

116Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį, patvirtinto Aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. Nr. 28 (ginčui reikšminga akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 11 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), kurio reikalavimai yra privalomi visiems statybos dalyviams ir viešojo administravimo subjektams, 7.3 papunktis, reglamentuojantis vieną iš gyvenamų pastatų (namų) pogrupių – gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučius) pastatus (namus), nustato, kad daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Patalpos daugiabučiame name gali būti remontuojamos, rekonstruojamos ir naudojamos prekybos, viešojo maitinimo, teisėsaugos, ryšių, medicinos, spaudos platinimo, buitinių paslaugų teikimo bei kitoms negamybinėms reikmėms, jeigu tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų reikalavimams. Keičiant gyvenamųjų patalpų paskirtį, jos turi būti rekonstruotos taip, kad būtų įrengtas atskiras įėjimas iš lauko ir kad šis rekonstravimas atitiktų gyvenamojo namo architektūros, higienos, priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos ir statybos techninius reikalavimus. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčo atveju buvo keičiama daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), ne gyvenamųjų patalpų, o kultūros paskirties patalpų paskirtis į viešbučių paskirtį, todėl minėta statybos techninio reglamento nuostata netaikytina.

11755.

118Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad patalpų paskirties pakeitimo projektas turėjo būti, tačiau nebuvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu, taip pat kad nebuvo pateiktas Statybos įstatymo numatytas dokumentas rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti – statinio bendraturčių sutikimas, dėl ko ginčijamas rašytinis pritarimas negali būti pripažintas teisėtu: pastatas ( - ) nėra registruotas Kultūros vertybių registre, tačiau jis patenka į kultūros paveldo objekto – ( - ) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – ( - )) – teritoriją, taip pat yra kultūros paveldo vietovėje – ( - ) archeologinėje vietovėje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – ( - )). Statybos 20 straipsnio 1 dalies 13 punktas nustato, kad pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektas rengiamas keičiant pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais, statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas). Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 4 punktas nustato, jog šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytų statinių projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją tikrina Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas valstybės tarnautojas – statybos kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose atvejais. Analogiškos nuostatos nurodytos Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (ginčui reikšminga akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d.) 9 priedo 5 punkte, todėl teisėjų kolegija nesutinka pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis jis pritarė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentams, jog Kultūros paveldo departamento pritarimas šiuo atveju nebuvo būtinas, o taip pat kad atsakovai J. E. P. ir G. P. bylos nagrinėjimo metu patalpų paskirties keitimo paprastojo remonto projektą suderino su Kultūros paveldo departamento teritoriniu skyriumi: skundžiamame teismo sprendime minimame STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priede nurodyti atvejai, kada privaloma rengti atitinkamos rūšies statinio projektą ir gauti šiam projektui rašytinį pritarimą, o ne projektus tikrinantys subjektai ar jų kompetencijos sritys, be to, minėto 6 priedo 8 punkte pakartota aptarta Statybos įstatymo nuostata, kad rašytinis pritarimas pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektui privalomas visais atvejais; teismui buvo pateikti 2017 m. liepos 17 d. išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai, kurie išduodami projekto rengimui, o ne jį tikrinant (Statybos 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

11956.

120Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalie 1–8 punktuose nurodyti rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti pateikiami dokumentai, iš jų – ir 4 punkte numatytas statinio bendraturčių sutikimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnis (2012 m. gegužės 10 d. įstatymo Nr. XI-2005 redakcija), reglamentuojantis butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, be kita ko, nustato: sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 str. 1 d.). Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbus apie susirinkimo sušaukimą ir jo darbotvarkę (CK 4.85 str. 4 d.). Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų. Jeigu šioje dalyje nurodyti subjektai per vieną mėnesį nuo reikalavimo pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, susirinkimą šaukia 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų (CK 4.85 str. 5 d.). Byloje nėra duomenų, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), patalpų savininkų susirinkimas dėl kultūros paskirties patalpų keitimo į viešbučių paskirtį atliekant paprastąjį remontą buvo šaukiamas.

12157.

122Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 7 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 4.85 str. 7 d.). Tokia tvarka nustatyta aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 (ginčui reikšminga akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d.) patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas).

12358.

124Bylos duomenimis, ginčo atveju Tvarkos aprašo nuostatų dėl butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo nesušaukus susirinkimo nebuvo laikomasi, todėl nėra galima konstatuoti, kad savivaldybės administracijai buvo pateiktas Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalie 4 punkte numatytas statinio bendraturčių sutikimas: balsavimą raštu organizavo daugiabučio gyvenamojo namo patalpų bendraturčiai J. E. P. ir G. P., kuriems priklausė mažiau nei 1/4 dalis butų ir kitų patalpų (2 patalpos iš 9), nors balsavimą raštu (toliau – ir Balsavimas) gali organizuoti tik (a) daugiabučio gyvenamojo namo (daugiabučių gyvenamųjų namų) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba (b) butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba (c) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba (d) savivaldybės vykdomoji institucija, arba (e) 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų CK 4.85 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju; atsakovai nepateikė įrodymų, kad buvo laikomasi Tvarkos aprašo nuostatų dėl Balsavimo biuletenių įteikimo daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkams. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymai, jog pareiškėjui balsavimo biuletenis buvo išsiųstas registruotu laišku, nėra pateikti, todėl tokia aplinkybė, kurią nurodė ir turėjo pareigą įrodyti atsakovai, nėra nustatyta; Balsavimo rezultatai nebuvo įforminti Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole (Tvarkos aprašo 2 priedas). Šiuo ginčo aspektu taip pat pažymėtina, kad atsakovų argumentai dėl name esančios ar buvusios dėl sprendimų priėmimo praktikos, taip pat dėl pateiktų įrodymų apie daugiau nei 1/2 dalies daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ) patalpų savininkų sutikimo dėl kultūros paskirties patalpų keitimo į viešbučių paskirtį atliekant paprastąjį remontą nėra svarbūs, kadangi tokio pobūdžio faktas (statinio bendraturčių sutikimas) įrodomas pateikiant arba dokumentą (-us), patvirtinantį visų statinio bendraturčių valią tokiu klausimu, arba Tvarkos aprašo nustatyta tvarka priimtą ir įformintą Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą tokiu klausimu.

12559.

126Įvertinus, kad ginčijamas rašytinis pritarimas nebuvo pateiktas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), patalpų savininkų sutikimui dėl kultūros paskirties patalpų keitimo į viešbučių paskirtį atliekant paprastąjį remontą, taip pat daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), kultūros paskirties patalpų keitimo į viešbučių paskirtį atliekant paprastąjį remontą projektas Nr.TP/20141023 nebuvo patikrintas Kultūros paveldo departamento įgalioto valstybės tarnautojo, 2014 m. spalio 31 d. rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. RPP-01-141031-01251 negalėjo būti išduotas, todėl jis pripažįstamas neteisėtu ir naikinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p., ). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl pareiškėjo, byloje pateiktais duomenimis esančio daugiabučio gyvenamojo namo, adresu ( - ), trijų patalpų savininku, teisės ginčyti rašytinį pritarimą daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), kultūros paskirties patalpų keitimo į viešbučių paskirtį atliekant paprastąjį remontą projektui Nr. TP/20141023 nurodytais pagrindais, kadangi toks patalpų paskirties pakeitimas, be kita ko, yra susijęs su daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų ir kitokios įrangos naudojimo pakitimais, kurie gali pažeisti kitų statinio bendraturčių, iš jų – ir pareiškėjo, teises.

12760.

128Statinių paprastasis remontas, nesudėtingų statinių kapitalinis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas), nekeičiant statinio kategorijos, užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą (Statybos įstatymo 24 str. 4 d.). Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kurios neprivaloma patvirtinti ir įregistruoti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, galiojimą panaikina statytojas arba teismas (Statybos įstatymo 24 str. 6 d.). Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintas aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (ginčui reikšminga akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. rugpjūčio 15 d. iki 2015 m. balandžio 17 d.), nustato, kad: statybos užbaigimo procedūros – STR 1.11.01:2010 nustatytos procedūros, kurias atlikus surašomas Statybos užbaigimo aktas ar Deklaracija apie statybos užbaigimą (STR 1.11.01:2010 8.1 p.); Deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo, paveldėtojo pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus šio reglamento 8.2 punkte nurodytus) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Deklaracijos rekvizitai patvirtinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko įsakymu (STR 1.11.01:2010 8.3 p.); Aktas ir Deklaracija apie statybos užbaigimą apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre (STR 1.11.01:2010 44 p.).

12961.

130Konstatavus, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 31 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas (rašytinis pritarimas statinio projektui) išduotas neteisėtai, neteisėtais pripažįstami ir naikinami (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.) atsakovų J. E. P. ir G. P. 2014 m. lapkričio 14 d. surašyta deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir 2018 m. gruodžio 8 d. įrašas Nekilnojamo turto registre apie patalpos, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), paskirties pakeitimą: negyvenamoji patalpa – nakvynės-svečių namai, paprastasis remontas 2014 m – 2014 m., įregistravimo pagrindas – 2014 m. lapkričio 14 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1.

13162.

132Atsižvelgiant į tai, kad byloje turi būti sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, nurodytina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.).

13363.

134Kadangi ginčijami aktai nėra teisėti ir yra naikintini dėl aptartų priežasčių, teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios statybų procesą yra pakitusios, kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai dėl jų (ginčijamų aktų) teisėtumo / neteisėtumo nebėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

13564.

136Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra tenkintinas, todėl skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p., 147 str.).

13765.

138Žyminio mokesčio išlaidos, atsižvelgiant į ginčo kilimo ir ginčijamų aktų naikinimo priežastis, pareiškėjui priteisiamos iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei J. E. P. ir G. P. lygiomis dalimis (ABTĮ 40 str. 1 ir 4 d., 41 str. 1 ir 3 d.). Atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjui nėra priteisiamos, kadangi prašymas raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu nebuvo pateiktas (ABTĮ 41 str. 1 d.). Primintina, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti apeliacine instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo arba 2) apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo 16 str. 2 d.).

13966.

140Pagal ABTĮ 35 straipsnio 1 dalį administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 str. 3 d.).

141Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas už ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui sumokėjo 62 Eur žyminį mokestį (I t., b. l. 25, 31, 34). Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutartimi Nr. T-87/2016 administracinė byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taigi susidarė situacija, kai pareiškėjas yra sumokėjęs daugiau žyminio mokesčio, negu priklauso pagal ABTĮ 35 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas. Atsižvelgusi į tai ir vadovaudamasi ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą, teisėjų kolegija grąžina pareiškėjui susidariusią 39,50 Eur žyminio mokesčio permoką. Pažymėtina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

14267.

143Konstatuotina, kad pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą iš viso sumokėjo 34 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl patenkinus apeliacinį skundą pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistina 17 Eur sumokėto žyminio mokesčio, o iš atsakovų J. E. P. ir G. P. po 8,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

144Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

145Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą tenkinti.

146Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

147Pareiškėjo A. M. skundą tenkinti.

148Panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 31 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-141031-01251, atsakovų J. E. P. ir G. P. 2014 m. lapkričio 14 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir 2018 m. gruodžio 8 d. įrašą Nekilnojamo turto registre apie patalpos, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), paskirties pakeitimą 2014 m. lapkričio 14 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu.

149Grąžinti pareiškėjui A. M. 39,50 Eur (trisdešimt devynių eurų 50 centų) žyminio mokesčio permoką.

150Priteisti pareiškėjui A. M. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 17 Eur (septyniolika eurų) žyminio mokesčio išlaidas, atsakovo J. E. P. – 8,50 Eur (aštuonis eurus 50 centų) žyminio mokesčio išlaidas, G. P. – 8,50 Eur (aštuonis eurus 50 centų) žyminio mokesčio išlaidas.

151Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su... 7. 2.... 8. Pareiškėjas nurodė, kad Administracija nepagrįstai išdavė atsakovams J.... 9. 3.... 10. Pareiškėjo teigimu, keičiant ginčo patalpų paskirtį buvo pažeistos jo,... 11. 4.... 12. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad nepagrįsti Administracijos argumentai,... 13. 5.... 14. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė... 15. 6.... 16. Atsakovas nurodė, kad pagal atliekamų statybos darbų pobūdį buvo išduotas... 17. 7.... 18. Atsakovas teigė, kad atskiras įėjimas į ginčo patalpas neturėjo būti... 19. 8.... 20. Atsakovo nuomone, pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą... 21. 9.... 22. Atsakovai J. E. P. ir G. P. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti... 23. 10.... 24. Atsakovai nurodė, kad atliekant ginčo patalpų paprastąjį remontą pastato... 25. 11.... 26. Atsakovų teigimu, pagal kasacinio teismo praktiką jie neprivalėjo gauti... 27. 12.... 28. Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas (toliau – ir... 29. 13.... 30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros... 31. 14.... 32. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pastatas, kuriame yra ginčo... 33. II.... 34. 15.... 35. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 30 d. sprendimu... 36. 16.... 37. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis... 38. 17.... 39. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas vertino, kad dėl... 40. 18.... 41. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo ginčijamu atsakovams... 42. 19.... 43. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad nebuvo... 44. 20.... 45. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pastate, adresu (... 46. 21.... 47. Įvertinęs pateiktus biuletenius, teismas padarė išvadą, kad buvo gauti ir... 48. 22.... 49. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jo, kaip bendro naudojimo patalpų... 50. 23.... 51. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius,... 52. 24.... 53. Dėl pareiškėjo argumento, kad keičiant patalpų paskirtį nebuvo įrengtas... 54. 25.... 55. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis STR 1.07.01:2010 6 priedo 5... 56. 26.... 57. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad dalis... 58. 27.... 59. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas... 60. 28.... 61. Netenkinęs pagrindinio reikalavimo – panaikinti 2014 m. spalio 31 d.... 62. III.... 63. 29.... 64. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 65. 30.... 66. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teigia, kad... 67. 31.... 68. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje... 69. 32.... 70. Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 71. 33.... 72. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo... 73. 34.... 74. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais... 75. 35.... 76. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad Kultūros paveldo... 77. 36.... 78. Pareiškėjas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 79. 37.... 80. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad... 81. 38.... 82. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo... 83. 39.... 84. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Papildomai... 85. 40.... 86. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad patalpų paskirties... 87. 41.... 88. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, susijusiais su bendraturčių... 89. 42.... 90. Pasisakydamas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, susijusių su... 91. 43.... 92. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad prieš išduodant... 93. 44.... 94. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad statytojai turėjo... 95. 45.... 96. Atsakovai J. E. P. ir G. P. atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą... 97. 46.... 98. Atsakovai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teigia, kad... 99. 47.... 100. Atsakovų teigimu, nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl patalpų paskirties... 101. 48.... 102. Atsakovai nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl bendraturčių sutikimo... 103. 49.... 104. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime sutinka su... 105. Teisėjų kolegija... 106. IV.... 107. 50.... 108. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės... 109. 51.... 110. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. spalio... 111. 52.... 112. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl ginčijamo rašytinio... 113. 53.... 114. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi... 115. 54.... 116. Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 Statinių klasifikavimas pagal... 117. 55.... 118. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjo... 119. 56.... 120. Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalie 1–8 punktuose nurodyti rašytiniam... 121. 57.... 122. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 7 dalis nustato, kad... 123. 58.... 124. Bylos duomenimis, ginčo atveju Tvarkos aprašo nuostatų dėl butų ir kitų... 125. 59.... 126. Įvertinus, kad ginčijamas rašytinis pritarimas nebuvo pateiktas daugiabučio... 127. 60.... 128. Statinių paprastasis remontas, nesudėtingų statinių kapitalinis remontas,... 129. 61.... 130. Konstatavus, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio... 131. 62.... 132. Atsižvelgiant į tai, kad byloje turi būti sprendžiamas bylinėjimosi... 133. 63.... 134. Kadangi ginčijami aktai nėra teisėti ir yra naikintini dėl aptartų... 135. 64.... 136. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų... 137. 65.... 138. Žyminio mokesčio išlaidos, atsižvelgiant į ginčo kilimo ir ginčijamų... 139. 66.... 140. Pagal ABTĮ 35 straipsnio 1 dalį administracinėse bylose už kiekvieną... 141. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas už ieškinį Vilniaus... 142. 67.... 143. Konstatuotina, kad pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teismui ir... 144. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 145. Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą tenkinti.... 146. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą... 147. Pareiškėjo A. M. skundą tenkinti.... 148. Panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m.... 149. Grąžinti pareiškėjui A. M. 39,50 Eur (trisdešimt devynių eurų 50 centų)... 150. Priteisti pareiškėjui A. M. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės... 151. Sprendimas neskundžiamas....