Byla 2A-980-343/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D. Š. ir atsakovo R. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1507-775/2012 pagal ieškovės D. Š. patikslintą ieškinį atsakovui R. Š., tretiesiems asmenims AB SEB bankui, „Swedbank“, AB, T. V., išvadą teikiančioms institucijoms Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir

Nustatė

2patikslintu ieškiniu (b.l. 101-106, t. 1) ieškovė prašė nutraukti jos su atsakovu 1999 m. rugpjūčio 14 d. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei asmeninės nuosavybės teise automobilį Renault Megane, valstybinis Nr. ( - ) (4630 Lt vertės), palikti atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. ( - ) (100 Lt vertės), automobilį Dodge Caravan, valstybinis Nr. ( - ) (6370 Lt vertės), skalbimo mašiną Ardo (1000 Lt vertės), pirtį Bauer (3000 Lt vertės), PVC langus (1000 Lt vertės), nustatyti, jog atsakovas už jam tenkančią didesnę turto dalį per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo turi sumokėti ieškovei 7 464,67 Lt dydžio kompensaciją, visus sutartinius įsipareigojimus pagal ieškovės su trečiuoju asmeniu „Swedbank“ AB 2009 m. gegužės 1 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį palikti ieškovei, visus sutartinius įsipareigojimus pagal atsakovo su trečiuoju asmeniu AB SEB banku 2005 m. birželio 28d. sudarytą vartojimo kredito sutartį palikti atsakovui, o atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų pripažinti ieškovės ir atsakovo solidarią atsakomybę trečiajam asmeniui AB SEB bankui, po santuokos nutraukimo grąžinti ieškovei ikisantuokinę pavardę, priteisti ieškovei iš atsakovo 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, jog atsakovas buvo priklausomas nuo savo motinos, kuri nuolat kišosi į šeimos tarpusavio santykius, nuteikinėjo atsakovą prieš ieškovę, todėl, atsakovui nesistengiant išsaugoti santuokos, gyvenimas pas atsakovo tėvus ieškovei tapo nepakeliama našta ir ji su dukra išsikraustė gyventi atskirai. Jau tris metus šalys gyvena atskirai, atsakovas neprisideda prie dukters išlaikymo, dėl ko išlaikymas buvo priteistas teismo sprendimu. Atsakovas yra nelojalus ir neištikimas šeimai, neprisideda prie jos išlaikymo, jis laikytinas atsakingu už santuokos iširimą. Dukra visą laiką gyvena su ieškove, kuri ją išlaiko ir prižiūri, todėl būtent su ieškove nustatytina jos gyvenamoji vieta. Išlaikymo klausimas yra išspręstas kitoje civilinėje byloje, todėl šioje byloje atitinkamas prašymas nereiškiamas. Kartu ieškovė nurodė neprieštaraujanti, kad atsakovas bendrautų su dukra, nereikalaujanti priteisti išlaikymą ieškovei iš atsakovo. Turtą ieškovė prašė padalinti atsižvelgdama į faktinį naudojimąsi daiktais. Kadangi kreditą iš „Swedbank“, AB ieškovė paėmė jau negyvendama su atsakovu, visos pareigos pagal kredito sutartį turi atitekti ieškovei. Tuo tarpu kreditas pagal sutartį su AB SEB banku pripažintinas solidariąja šalių prievole, atsakovas įpareigotinas pateikti informaciją apie šios kredito sumos panaudojimą. Kadangi santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovė pareiškė ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3Patikslintu priešieškiniu (b.l. 84-90, t. 2) atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, atmesti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pripažinti, kad faktinis santuokinių ryšių nutrūkimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007 m. rugsėjo 10 d., nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią atsakovas su dukra bendrautų kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindamas sekmadienį 20 val., nustatyti, jog kasmetinių atostogų ir šventinių dienų metu dukra su ieškove ir atsakovu bendrauja lygiomis dalimis, įpareigoti ieškovę informuoti atsakovą apie dukters išvykimą iš Lietuvos ne vėliau kaip prieš mėnesį, priteisti atsakovui automobilį Dodge Caravan, valstybinis Nr. ( - ) (6370 Lt vertės) ir PVC langus (1000 Lt vertės), ieškovei - skalbimo mašiną Ardo (1000 Lt vertės), pirtį Bauer (3000 Lt vertės), automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. ( - ) (100 Lt vertės), atmesti ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, pripažinti, jog po santuokos nutraukimo trečiajam asmeniui AB SEB bankui kreditus pagal 2005 m. birželio 28 d. ir 2006 m. gegužės 3 d. sutartis šalys turi grąžinti lygiomis dalimis, pripažinti, jog visi įsipareigojimai pagal ieškovės su trečiuoju asmeniu „Swedbank“, AB 2009 m. gegužės 1 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį tenka ieškovei, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodė, jog ieškovė nepateikė teismui jokių jo kaltę dėl santuokos iširimo patvirtinančių įrodymų, tvirtino stengęsis išlaikyti šeimą, šeimai nuolat padėdavę ir atsakovo tėvai, tuo tarpu ieškovė augino dukrą ir mokėsi. Nors ieškovės poreikiai buvo dideli, ji niekaip neprisidėdavo prie šeimos gerbūvio sukūrimo. 2006 m. pradėjusi dirbti ieškovė pradėjo atsakovą menkinti, užgaulioti, neadekvačiai su juo elgtis. Kadangi atsakovo pajamos nebuvo didelės, jis ieškovei tapo nereikalingas. Būtent ši priežastis ir nulėmė santuokos iširimą. Kritiką dėl mažo atsakovo uždarbio nuolat išsakydavo ir ieškovės motina. Kadangi santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, jos reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas. Atsakovas nurodė neprieštaraujantis, jog nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, kartu prašė nustatyti bendravimo su dukra tvarką. Be to, atsakovas įvardijo, kaip turėtų būti padalintas santuokoje įgytas turtas, paskirstyti kreditoriniai reikalavimai.

4Atsiliepimais į ieškinį ir priešieškinį (b.l. 44, 80, t. 1) trečiasis asmuo „Swedbank“, AB nurodė su reiškiamais reikalavimais sutinkantis.

5Trečiasis asmuo T. V., kuri yra ieškovės motina, pareiškė byloje savarankišką reikalavimą (b.l. 3, t. 2), kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovo 1500 Lt nuostolių atlyginimą ir nurodė, jog atsakovas negrąžina jai priklausančio televizoriaus Phililps (1200 Lt vertės) ir šaldiklio Beko (300 Lt vertės), kuriuos ji buvo davusi naudotis ieškovės ir atsakovo šeimai.

6Atsiliepimu į trečiojo asmens reikalavimą (b.l. 83, t. 2) atsakovas nurodo trečiojo asmens įvardintų daiktų negrąžinantis kol nebus išspręstas teisminis ginčas dėl ieškovės išsikraustant pasiimtų bendrų daiktų.

7Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą (b.l. 3-4, t. 3), kuriame nurodė, jog pagal 2005 m. birželio 28 d. ir 2006 m. gegužės 3 d. vartojimo kredito sutartis šalys atsako solidariai, trečiasis asmuo nesutinka su prievolių padalijimu.

8Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 2 d. sprendimu (b.l. 103-113, t. 4) patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį patenkino iš dalies, trečiojo asmens reikalavimą patenkino visiškai, santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo paliko šalims santuokines pavardes, priteisė iš atsakovo ieškovei 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, nustatė atsakovo bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią atsakovas kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį - šeštadienį ir sekmadienį - su dukra bendrauja ieškovės namuose po tris valandas - nuo 15 val. iki 18 val., priteisė atsakovui automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. ( - ) (100 Lt vertės), automobilį Dodge Caravan, valstybinis Nr. ( - ) (6370 Lt vertės), skalbimo mašiną Ardo (1000 Lt vertės), PVC langus (1000 Lt vertės), priteisė ieškovei pirtį Bauer (3000 Lt vertės), priteisė ieškovei iš atsakovo 2735 Lt kompensaciją, automobilį Renault Megane, valstybinis Nr. ( - ) (4630 Lt vertės) pripažino asmenine ieškovės nuosavybe, tuo tarpu įsipareigojimą pagal kredito sutartį su „Swedbank“, AB - asmenine ieškovės prievole, prievoles pagal sutartis su AB SEB bankui pripažino solidariomis šalių prievolėmis, priteisė iš atsakovo trečiajam asmeniui T. V. 1500 Lt nuostolių atlyginimą, kitus patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovo 342 Lt žyminio mokesčio ir 345 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti, priteisė iš atsakovo trečiajam asmeniui T. V. 67 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, priteisė valstybei iš ieškovės 27,44 Lt, iš atsakovo - 64 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nustatė, jog šalys negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2007m. rugsėjo, todėl sprendė, kad santuoka yra iširusi. Kadangi paskutinio posėdžio metu ieškovė pakeitė savo nuomonę dėl pavardės po santuokos nutraukimo, jai paliko santuokinę pavardę. Byloje apklaustiems liudytojams patvirtinus atsakovo neištikimybės faktą, teismas pripažino, jog būtent atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo. Pripažinęs atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė patyrė dvasinį skausmą kai paaiškėjo, jog jos viltys sukurti sėkmingą šeimyninį gyvenimą sužlugo, priteisė ieškovei iš atsakovo 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas patenkino ieškovės reikalavimą nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove. Įvertinęs tarp atsakovo ir nepilnametės dukters susiklosčiusius santykius kaip sudėtingus emocine ir psichologine prasme, aplinkybę, jog mergaitė tvirtino nenorinti matytis su tėvu, bijanti, jog jis neparveš jos namo, atsižvelgdamas į išvadą teikiančių institucijų siūlymą, teismas konstatavo, jog atsakovas turi teisę matytis su dukra, bet tik ieškovės namuose. Kadangi dėl PVC langų ir automobilio Dodge Caravan priteisimo tarp šalių ginčo nebuvo, teismo posėdžio metu ieškovė sutiko, kad pirtis Bauer būtų priteista jai, teismas atsižvelgė į šalių pageidavimus. Skalbimo mašiną Ardo teismas priteisė atsakovui atsižvelgdamas į tai, jog būtent pas atsakovą šis buitinis prietaisas yra. Kartu teismas nusprendė, jog nukrypti nuo lygių dalių principo apskaičiuojant priteistinos kompensacijos sumą vien dėl to, jog su ieškove lieka gyventi nepilnametė dukra, nėra pagrindo. Kadangi automobilį Renault Megane ieškovė įsigijo jai jau faktiškai gyvenant skyrium su atsakovu, šis turtas teismo pripažintas asmenine ieškovės nuosavybe. Trečiajam asmeniui AB SEB bankui neatsisakius reikalavimo teisių į abu solidariuosius skolininkus, atsižvelgdamas į tai, jog kredito sutartis pasirašė abu sutuoktiniai, kredito sumos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, teismas pripažino, jog pagal kredito sutartis šalys AB SEB bankui ir toliau atsako solidariai. Atsakovui neginčijant aplinkybės, jog trečiojo asmens T. V. įsigyti daiktai yra likę pas jį, atsisakant šiuos daiktus grąžinti, patenkintas trečiojo asmens reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo.

9Apeliaciniu skundu (b.l. 156-158, t. 4) ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012m. sausio 2 d. sprendimą pakeisti, priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 8000Lt, nukrypus nuo lygių dalių principo ieškovei papildomai priteisti 1729,67 Lt kompensaciją, nustatyti, jog visos prievolės pagal su trečiuoju asmeniu AB SEB banku sudarytas sutartis tenka atsakovui, ieškovę pripažįstant laiduotoja. Ieškovė nurodo, jog taikydamas lygių turto dalių principą teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog su ieškove lieka gyventi nepilnametė dukra. Akcentuoja ir tai, jog atsakovas neprisidėjo prie bendro turto gausinimo, bankui prisiimtais įsipareigojimais, kurių, ieškovei nežinant, atsakovas nevykdė, tik blogino šeimos turtinę padėtį. Bankas neteikė ieškovei informacijos motyvuodamas tuo, jog kredito gavėjas yra atsakovas. Atsakovas neįrodė, jog pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina skundo argumentą, jog ieškovė pagal kredito sutartis tebuvo laiduotoja, todėl ji negali būti laikoma solidariai atsakinga už atsakovo prievoles. Akcentuoja ir tai, jog nepagrįsto atsakovo elgesio pasekme tapo pareiga mokėti delspinigius bankui, su kurios atsiradimu ieškovė apskritai nėra susijusi. Pripažindamas, jog dėl santuokos iširimo ieškovė patyrė didelį dvasinį skausmą, teismas kartu be pagrindo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino tik iš dalies, priteisdamas akivaizdžiai per mažą žalos atlyginimo sumą.

10Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (b.l. 13-16, t. 5) atsakovas prašo skundą atmesti ir nurodo, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas dėl jo kaltės dėl santuokos iširimo nebuvimo. Be to, ieškovė pati patvirtino, jog jos sveikata pablogėjo ne dėl santuokos iširimo, o dėl paties teisminio proceso, kurio iniciatore buvo ji pati. Nepagrįstas ir ieškovės reikalavimas nukrypti nuo lygių turto dalių principo. Visas paskolas ieškovė su atsakovu ėmė kartu, pinigus naudojo šeimos poreikiams. Ieškovė žinojo apie paskolas, todėl šalių atsakomybė už prievoles pagrįstai pripažinta solidaria.

11Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (b.l. 19-20, t. 5) trečiasis asmuo AB SEB bankas prašo atmesti skundo dalį, susijusią su prievolės trečiajam asmeniui pobūdžiu, ir nurodo, jog net ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų pripažinta laiduotoja, jos prievolės trečiajam asmeniui pobūdžiui tai neturėtų jokios įtakos.

12Apeliaciniu skundu (b.l. 140-149, t. 4) atsakovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimo dalis dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, santuokos pripažinimo iširusia dėl atsakovo kaltės, trečiojo asmens reikalavimo patenkinimo, atitinkamais klausimais priimti naują sprendimą - patenkinti priešieškinį, įpareigoti atsakovą grąžinti trečiajam asmeniui T. V. pastarajai priklausantį turtą. Atsakovas nurodo, kad nei vienas liudytojas tiesiogiai nematė atsakovo neištikimybės fakto, jie rėmėsi gandais ir subjektyviais vertinimais. Liudytojas N. S. yra galimai skolingas ieškovei, atsakovas su juo nėra vykęs į bendras komandiruotes, todėl jo liudijimai dėl atsakovo nuotykių komandiruočių metu vertintini kritiškai. Liudytoja S. K. yra ieškovės draugė ir buvo neištikimybės provokacijų bendrininkė. Nekaltas bendravimas flirtuojant negali būti vertinamas kaip santuokinė neištikimybė. Kartu atsakovas nurodo, jog ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. netinkamą jos elgesį, patvirtino byloje apklausti liudytojai, be to, ieškovė atsakovui buvo nelojali, provokuodavo jį, nuolat reikalaudavo pinigų, negerbė atsakovo. Panaikinus ginčijamo sprendimo dalį, kuria atsakovas pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, naikintina ir dalis, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Be to, atsakovas nurodo, jog ginčijamu sprendimu be pagrindo nustatyta minimalaus jo bendravimo su dukterimi tvarka. Vaiko pozicija buvo nustatyta nepakankamai ir paviršutiniškai įvertinus surinktus įrodymus, dukters pasisakymų prieštaringumą. Akcentuoja ir tai, jog mergaitės poziciją įtakoja ieškovė, kuri nuo pat civilinės bylos iniciavimo momento užkirto galimybes atsakovui bendrauti su dukra, sąmoningai įtraukdama vaiką į bylos nagrinėjimą sukėlė jai psichologinį diskomfortą. Akcentuoja ir tai, kad mergaitė nenurodė jokių priežasčių, dėl ko ji nenori bendrauti su tėvu. Teismo nustatyta tvarka užkerta atsakovui galimybes kokybiškai bendrauti su dukra, ją kur nors nusivesti, bendravimas siejamas su vieta, kurioje gyvena ieškovė ir jos motina, su kuriomis atsakovo santykiai yra konfliktiški. Be to, pagal nustatytą tvarką mergaitė negalės bendrauti su atsakovo artimaisiais. Vertindamas ginčijamo sprendimo dalį, pagal kurią patenkintas savarankiško asmens reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog reikalavime nurodytas turtas realiai pirktas ieškovės, pati ieškovė šį turtą buvo įtraukusi į turto balansą pradiniame ieškinyje, be to, akcentuoja, jog tie daiktai yra ir gali būti grąžinti trečiajam asmeniui natūra, todėl nuostolių atlyginimo priteisimas šiuo atveju negalimas.

13Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b.l. 2-4, t. 5) ieškovė prašo skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, kad teismo išvados dėl atsakovo neištikimybės yra nuoseklios, pagrįstos liudytojų parodymais. Kadangi tiek teismas, tiek atsakingos institucijos pripažino faktą, jog maksimaliam tėvo ir dukters bendravimui atstatyti yra būtina psichologo pagalba, kad mergaitė nebijotų ir jos interesai nenukentėtų. Bendravimo santykiai yra tęstiniai, todėl pasikeitus aplinkybėms gali būti keičiama ir atsakovo bendravimo su dukra tvarka. Kadangi atsakovas neturėjo teisės sulaikyti trečiajam asmeniui priklausančių daiktų, nuostolių atlyginimas pagal trečiojo asmens reikalavimą priteistas pagrįstai.

14Atsiliepimu į apeliacinius skundus (b.l. 8-9, t. 5) trečiasis asmuo T. V. prašo ieškovės apeliacinį skundą patenkinti, atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, kad atsakovas nepagrįstai negrąžino jai pateiktame savarankiškame reikalavime nurodytų daiktų, neginčijo jų vertės, neturėjo teisės daiktus sulaikyti, todėl nuostolių atlyginimas trečiajam asmeniui iš atsakovo priteistas pagrįstai. Niekuo nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė netinkamai elgėsi su dukra, nuteikinėjo ją prieš atsakovą.

15Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimo dalys, kuriomis ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, iš dalies patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, keistinos, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimo dalys, kuriomis iš dalies patenkintas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, patenkintas trečiojo asmens reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, naikintinos, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, trečiojo asmens reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo paliktinas nenagrinėtu, likusi sprendimo dalis paliktina nepakeista, iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas.

16Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias klausimų, kurie gali būti nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje, ribas, taip pat nustatančias įrodinėjimo taisykles, nukrypo nuo materialinių teisės normų, reglamentuojančių santuokos iširimo priežastis, nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiais tėvais principus, kuriamos tvarkos, atitinkamais klausimais priėmė nepagrįstą, todėl keistiną sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

17Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, paremtą atsakovo neištikimybės ieškovei faktu. Remiantis CK 3.60 str. 1d., sutuoktinis gali reikalauti, kad teismas santuoką nutrauktų pripažindamas, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinio neištikimybė leidžia preziumuoti jo kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovo neištikimybės faktą ieškovė įrodinėjo liudytojų parodymais. Iš vienos pusės, šie parodymai vertintini kritiškai dėl didžiosios daugumos atsakovo nenaudai liudijusių asmenų ryšio su ieškove - atsakovo neištikimybės faktą teismo posėdžiuose patvirtino ieškovės motina, brolis ir draugė, kurių netiesioginis suinteresuotumas bylos baigtimi, t.y. siekis apginti ieškovę, galėjo įtakoti faktinių aplinkybių vertinimą. Šiuo aspektu akcentuotina ir tai, jog dėl akivaizdaus tarpusavio santykių konflikto tiek ieškovės, tiek atsakovo šeimų nariai ir artimieji teismui pateikė itin prieštaringus, į kaltinimus priešingai pusei orientuotus, parodymus, kuriuose akcentuojami abiejų šalių neištikimybės, netinkamo elgesio faktai. Vienintelio liudytojo N. S. įvardintas santykis su bylos šalimis neleidžia spręsti apie subjektyvios įtakos jo nurodytiems faktams buvimą. Iš kitos pusės, tiek pastarojo liudytojo, tiek ir kitų apie atsakovo neištikimybę kalbėjusių asmenų parodymuose minimi faktai, susiję su laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2003 m., t.y. liudytojų teigimu įvykę prieš 4 m. ar dar ilgesnį laikotarpį iki to, kai 2007m. faktiškai iširo ieškovės ir atsakovo santuoka. Pati ieškovė teismui tvirtino, jog tiek jai, tiek ir savo tėvams neištikimybės faktą atsakovas pripažino dar 2002 m. (b.l. 89, t. 3). Pažymėtina, kad atsakovas neigia buvęs neištikimas ieškovei. Tokiu būdu ieškovė pripažino, jog atsakovo neištikimybės faktas, jeigu toks ir buvo, tačiau šioje byloje jis nėra įrodytas; santuokos iširimo nenulėmė, nes šalys ir toliau gyveno kartu, prisiėmė bendrus finansinius įsipareigojimus bankui, kaip tvirtino pati ieškovė, bendrą ūkį vedė iki 2007 m. rugsėjo mėnesio. Liudytoju apklaustas ieškovės brolis teismo posėdyje (b.l. 15-17, t. 4) patvirtino, jog šalys susipykdavo, po to vėl susitaikydavo, jog apie atsakovo neištikimybės faktus ieškovei jis papasakojo tuomet, kai šalys jau atvirai konfliktavo. Liudytoja apklausiama K. V., kuri patvirtino atsakovo neištikimybės faktą, kartu pripažino, jog iki 2006 m. šalys sutarė gerai, gyveno kaip šeima (b.l. 100, t. 3). Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovo neištikimybė, net jai ir pasitvirtinus, nenulėmė santuokos iširimo. Akcentuotina ir tai, jog tiek ieškovė savo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek trečiasis asmuo teismui teiktuose paaiškinimuose vertindamos santuokos iširimo priežastis itin didelę reikšmę suteikė, jų nuomone, netinkamam kartu su ieškove ir atsakovu gyvenusių atsakovo tėvų elgesiui. Nesutarimų su atsakovo tėvais faktą patvirtina tiek abipusiai kaltinimai, tiek ir teisminiai procesai dėl senelių bendravimo su nepilnamete ieškovės ir atsakovo dukra tvarkos nustatymo. Kartu pabrėžtina, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių savo subjektyvią nuomonę, jog atsakovo tėvai nepagrįstai kišosi į jaunos šeimos gyvenimą, darė neigiamą įtaką jų tarpusavio santykiams, patvirtinančių įrodymų. Nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, šalims pripažįstant, jog santuoka yra iširusi, remdamasi CK 3.61 str. 2 d. įtvirtinta teise, teisėjų kolegija pripažįsta, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodyta išvada laikytina pagrindu atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai pakeisti.

18Ginčijamu sprendimu buvo iš dalies patenkintas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Vadovaujantis CK 3.70 str. 2 d., neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu dėl santuokos iširimo yra kalta priešinga šalis. Jeigu santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, žalos atlyginimas nepriteisiamas. Atsižvelgdama į nustatytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog, santuoką pripažinus iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, todėl atitinkama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina, ieškinyje ir ieškovės apeliaciniame skunde suformuluoti reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestini.

19Vadovaujantis CK 3.117 str. 1 d., preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Ši prezumpcija yra nuginčijama (CPK 3.117 str. 2 d.), tuo tarpu vienu iš kriterijų, kuriems egzistuojant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, CK 3.123 str. 1 d. nurodomi nepilnamečių vaikų interesai. Tačiau vien faktas, jog su ieškove lieka gyventi ieškovės ir atsakovo nepilnametė dukra, pats savaime nelaikytinas pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą. Šiuo aspektu reikšmingomis laikytinos aplinkybės, jog, pirma, ieškovė reikalavimo dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo nesieja su konkrečiu turtu, kurio turėjimas papildomai užtikrintų nepilnametės dukters interesus (pvz., būstu, kuriame ieškovė su dukra gyventų, transporto priemone, namų apyvokos ar kitais daiktais, kurie palengvintų nepilnametės dukters buitį), reikalaudama iš atsakovo didesnės piniginės kompensacijos, antra, vaiko finansiniai interesai yra užtikrinami sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tuo tarpu faktas, jog ieškovė gaus iš atsakovo didesnę kompensaciją, tiesiogiai nėra niekuo susijęs su nepilnamečio vaiko interesais. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai kaip nepagrįstą atmesti ieškovės apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenukrypo nuo lygių dalių principo dalindamas santuokoje įgytą turtą.

20Atmestinas ir ieškovės apeliacinio skundo argumentas dėl teismo sprendimo dalies, kuria ieškovės ir atsakovo prievolės trečiajam asmeniui AB SEB bankas pripažintos solidariomis, pakeitimo. Nors ieškovė apeliaciniame skunde ir prašo pripažinti ją laiduotoja pagal vartojimo kredito sutartis, akivaizdu, jog atsakovui su ieškovės žinia prisiėmus finansines prievoles, ieškovei neįrodžius, kad visa ar dalis kredito buvo panaudota asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti, savo parašu patvirtinus, kad sutarčių sąlygos atitinka sutuoktinių valią, kad kreditai imami buitinėms reikmėms (b.l. 22-25, t. 1), prievolės pagal kredito sutartis su trečiuoju asmeniu AB SEB bankas laikytinos solidariomis atsakovo ir ieškovės prievolėmis (CK 3.109 str.). Aplinkybė, jog trečiasis asmuo neteikė ieškovei informacijos apie sutarčių vykdymą, argumentas, jog ieškovė ne pati ėmė kreditus, o, ieškovės požiūriu, tik laidavo už sutuoktinio prisiimamų įsipareigojimų vykdymą, nepaneigia susiklosčiusio teisinio santykio esmės, kuris ieškovę leidžia vertinti kaip atsakovo bendraskolę. Akcentuotina ir tai, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo vertinamas įsiskolinimo trečiajam asmeniui pagal kredito sutartis dydis, šios bylos nagrinėjimo dalyku nelaikytini ir klausimai, susiję su galimu kredito sutarčių pažeidimu, pažeidimų pagrindu paskaičiuotų delspinigių dydžio pagrįstumu ir kitais klausimais, susijusiais su solidarių skolininkų prievolių apimtimi. Pirmosios instancijos teismas tekonstatavo, jog, nesant kreditoriaus sutikimo, teisinis santykis negali būti modifikuojamas solidariąją buvusių sutuoktinių prievolę paverčiant daline. Dėl nurodytų aplinkybių ginčijamo sprendimo dalis, kuria išspręstas šalių prievolės trečiojo asmens AB SEB banko atžvilgiu pobūdžio klausimas, pripažintina pagrįsta, todėl nekeistina.

21Pirmosios instancijos teismas taip pat pasisakė dėl trečiojo asmens pareikšto savarankiško reikalavimo. Vadovaujantis CPK 385 str. 1 d., priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimą. CPK 383 str. nurodyta, jog santuokos nutraukimo bylose šalys negali reikšti jokių kitų, CPK 385 str. 1 d. nenurodytų, reikalavimų. CK 3.126 str. 1 d. nurodyta, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, jog santuokos nutraukimo byloje gali būti nagrinėjami tik tokie kreditorių savarankiški reikalavimai, kurių sprendimas gali turėti įtakos klausimo dėl santuokoje įgyto turto balanso sudarymo ir padalijimo sprendimui. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo T. V. pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. 1500 Lt nuostoliai trečiojo asmens teigimu buvo padaryti atsakovui negrąžinant trečiajam asmeniui televizoriaus ir šaldiklio, kurie priklauso trečiajam asmeniui ir buvo duoti naudotis ieškovės ir atsakovo šeimai. Kaip matyti iš patikslintame ieškinyje ir patikslintame priešieškinyje suformuluotų reikalavimų, nei ieškovė, nei atsakovas nurodytų objektų neįtraukė į dalintino turto sąrašus. Dar daugiau, pradiniame ieškinyje (b.l. 3-8, t. 1) ieškovė minėtus daiktus vertino kaip įgytus santuokos metu. Vėlesnis ieškovės pozicijos pasikeitimas, t.y. reikalavimų atitinkamo turto atžvilgiu atsisakymas pateikiant patikslintą ieškinį, buvo susijęs būtent su tuo pačiu laikotarpiu (kelių dienų skirtumu) to paties, kaip ir ieškovės, atstovo atstovaujamo trečiojo asmens kreipimusi į teismą su savarankišku reikalavimu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog suderintais ieškovės ir trečiojo asmens veiksmais buvo pereita prie procesinės pozicijos, jog ieškovė nepretenduoja į aptariamus buities prietaisus, netiesiogiai sutikdama, jog šie prietaisai priklauso trečiajam asmeniui ir negali būti priskirtini prie sutuoktinių nutraukiant santuoką dalintino turto. Tokiai ieškovės pozicijai akivaizdžiai neprieštaravo ir atsakovas, nereikšdamas reikalavimų dėl šio turto priklausomybės. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog klausimas dėl televizoriaus Philips ir šaldiklio Beko priklausomybės, o kartu ir visas trečiojo asmens pareikštas savarankiškas reikalavimas, yra niekuo nesusiję su teisme išnagrinėta ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo byla, kadangi nei atitinkamų daiktų grąžinimas trečiajam asmeniui, nei nuostolių atlyginimo priteisimas neturi ir negali turėti jokios įtakos sutuoktinių turto balansui ir turto dalyboms nutraukiant santuoką. Kadangi ribojimas santuokos nutraukimo byloje nagrinėti su šia byla nesusijusius klausimus yra imperatyvus, jo tikslas yra orientuotas į santuokos nutraukimo bylos procesinę specifiką, kuri nagrinėjamu atveju nulėmė tai, kad reikalavimas dėl civilinės atsakomybės taikymo nebuvo įvertintas išsamiai išanalizuojant visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, toks reikalavimas neturėjo būti priimtas, o jį priėmus, reikalavimas turėjo būti paliktas nenagrinėtu vadovaujantis CPK 296 str. 1 d. 12 p., 383 str. Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pagrindas atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai panaikinti, trečiojo asmens reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtam. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog pastaroji išvada neužkerta kelio trečiajam asmeniui savo teises į atitinkamą turtą įgyvendinti reiškiant savarankišką ieškinį.

22Byloje taip pat kilo ginčas dėl ieškovės ir atsakovo nepilnametės dukters bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo. Tiek kiekvieno iš tėvų teisė bendrauti su nepilnamečiu vaiku, tiek ir atitinkama vaiko teisė įtvirtintos CK 3.170 str. Toks teisinis reglamentavimas yra suderintas su tėvų teise ir pareiga auklėti vaikus, užtikrina tėvų valdžios lygybės principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju atsakovo valdžia dukters atžvilgiu nėra apribota, byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas būtų netinkamai elgęsis su dukra, darytų jai neigiamą įtaką, todėl dirbtinai riboti atsakovo bendravimo su dukra laiką ir sąlygas nėra pagrindo. Pagrindinis argumentas, į kurį atsižvelgė tiek teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, o taip pat ir bylos nagrinėjimo metu kelis kartus skirtingai spręsdamas klausimą dėl atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės taikymo, tiek ir į bylą išvadą pateikti įtrauktos už vaiko teisių apsaugą atsakingos institucijos, buvo mergaitės nuomonė. Ši nuostata atitinka CPK 380 str. 1 d. įtvirtintą reikalavimą sprendžiant su vaiku susijusius klausimus atsižvelgti į vaiko nuomonę, jeigu tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju mergaitės nuomonė bylos nagrinėjimo metu keitėsi, pradžioje ji nurodė norinti bendrauti su tėvu (b.l. 7, t. 2), vėliau savo poziciją pakeitė (b.l. 76-78, t. 4). Dėmesys šiuo atveju atkreiptinas į tai, jog pozicija pasikeitė dėl aplinkybės, kurį įvyko iki pradinės mergaitės apklausos - mergaitės nurodyto fakto, jog atsakovas ją buvo pasiėmęs iš darželio ir kelias dienas neparvežė namo. Pastaroji aplinkybė, kartu su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-4933-375/2011, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl atsakovo tėvų bendravimo su nepilnamete mergaite tvarkos nustatymo, padaryta išvada, jog santykiai tarp mergaitės ir atsakovo bei jo tėvų nutrūko dėl netinkamai šiuo klausimu besielgusios ieškovės kaltės, analogišką išvadą patvirtinus ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktoje 2012 m. kovo 26 d. pažymoje, atsižvelgiant į tai, jog ir šios bylos nagrinėjimo metu ieškovė vengė įpareigojimų atvežti dukrą pas psichologus, į apklausą vaiko teisių apsaugos institucijoms, leidžia spręsti, jog ieškovė pažeidė CK 3.170 str. 3 d. įtvirtintą pareigą nekliudyti atsakovui bendrauti su dukra ir dalyvauti ją auklėjant. Neigiamas ieškovės požiūris į atsakovą ir jo tėvus negalėjo neturėti įtakos ir vaiko pozicijai bendravimo su artimaisiais atžvilgiu. Toks nepateisinamas psichologinių, moralinių ryšių nutrūkimas sąlygoja ne tik atsakovo, bet ir pačios mergaitės interesų pažeidimą. Ryšiai gali būti atnaujinami ir stiprinami tik nustatant kiek įmanoma platesnes, bet kartu vaiko teisių ir teisėtų interesų nepažeidžiančias atsakovo bendravimo su dukra sąlygas. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, teismo sprendimu nustatyta jo bendravimo su dukra tvarka - matytis kas antrą savaitgalį, šeštadienį ir sekmadienį po tris valandas ieškovės namuose, neužtikrina pilnaverčio tėvo ir dukters bendravimo, nes atsakovas negali dukters niekur nusivesti, jų bendravimo natūralumą ir visapusiškumą apriboja ir neigiama konfliktiškų atsakovo santykių su ieškove ir kartu su ieškove gyvenančia ieškovės motina atmosfera. Dėl to atsakovui suteiktina teisė bendrauti su dukra ilgesnį laiką, su galimybe ją išsivežti. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog mergaitei šiuo metu yra jau dešimt metų, ji pati gali nuspręsti dėl to, ar nori bendrauti su tėvu ir kokia apimtimi, t.y. bendravimo tvarkos nustatymas vertintinas kaip apibrėžiantis ieškovės ir atsakovo teisių ir pareigų šiuo klausimu ribas, bet jokiu būdu negali būti aiškinamas kaip nustatantis tam tikras pareigas vaikui. Jeigu mergaitė nepageidaus vykti kur nors su atsakovu, prievarta jos atžvilgiu negalės būti taikoma. Iš kitos pusės, atitinkamų teisių suteikimas atsakovui leis pastarajam reikalauti, kad ieškovė nustatytos apimties bendravimui nedarytų kliūčių, užtikrintų vaiko buvimą namuose atitinkamu laiku, nenuteikinėtų vaiko prieš tėvą, nekliudytų jam nustatyta tvarka bendrauti su vaiku. Kartu, atsižvelgiant į vaiko išsakytą baimę, jog tėvas gali jos neparvežti namo, nustatytina tokia bendravimo tvarka, pagal kurią nakvynei atsakovas dukrą turėtų parvežti namo. Atsižvelgdama į tęstinius atsakovo bendravimo su dukra santykius, aplinkybę, jog ryšių atkūrimas gali nulemti poreikį nustatyti dar platesnes jų bendravimo ribas, iš kitos pusės, galimybę, tuo atveju, jeigu atsakovas savo netinkamu elgesiu pažeidinėtų vaiko interesus, bendravimo ribas susiaurinti, teisėjų kolegija akcentuoja, jog ši nutarties dalis neturi prejudicinės galios ir bet kuri šalis turi teisę, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija vertina kaip pagrindą atsakovo apeliacinio skundo reikalavimą dėl kitokios jo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo patenkinti iš dalies, pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką.

23Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir ginčijamo sprendimo turinio, už ieškinio reikalavimus ieškovė sumokėjo 597 Lt žyminį mokestį, už priešieškinio reikalavimus atsakovas sumokėjo 356 Lt žyminį mokestį. Kadangi santuoka buvo pripažinta iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, už atitinkamus reikalavimus sumokėtas žyminis mokestis tarp šalių neskirstytinas. Už byloje pareikštą turtinį reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ieškovė ir atsakovas sumokėjo atitinkamai 224 Lt ir 221 Lt žyminio mokesčio. Kadangi šalys bylos nagrinėjimo metu keitė savo poziciją dėl to, kaip turėtų būti padalintas santuokoje įgytas turtas, turtas teismo sprendimu padalintas nenukrypstant nuo lygių dalių principo, pripažintina, jog šalims už reikalavimo dėl turto padalijimo pareiškimą sumokėjus iš esmės vienodo dydžio žyminį mokestį, ši mokesčio dalis tarp šalių taip pat neskirstytina. Pripažinus, jog buvo patenkinta dalis abiejų šalių pirmosios instancijos teismui pareikštų reikalavimų (šalims prašius santuoką nutraukti dėl kito iš jų kaltės, teismas kaltais dėl santuokos iširimo pripažino abu sutuoktinius, turtas padalintas lygiomis dalimis, klausimas dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos buvo išspręstas atsižvelgus į abiejų šalių reikalavimus), iš ieškovės atsakovui priteistinas pusės atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimas - 500 Lt. Lygiomis dalimis dalintinas ir teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atlyginimas, tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo valstybei priteisiant po 45,72 Lt. Kadangi trečiojo asmens reikalavimas buvo paliktas nenagrinėtas, trečiojo asmens paduodant reikalavimą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas jį sumokėjusiam asmeniui (CPK 87 str. 1 d. 8 p.). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atmestinas ieškovės prašymas priteisti jai iš atsakovo už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį ir apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą. Kadangi trečiasis asmuo T. V. apeliacinės instancijos teismui teiktame procesiniame dokumente, kurį rengiant ji patyrė atstovavimo išlaidas, išdėstė poziciją, analogišką ieškovės pozicijai, kurią apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino nepagrįsta, atmestinas ir trečiojo asmens prašymas priteisti jai atstovavimo išlaidų atlyginimą iš atsakovo. Paduodamas apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 184 Lt žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog trečiojo asmens reikalavimas neturėjo būti nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, akivaizdu, jog laikyti kurią nors iš šalių atsakinga už su atsakovo skųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl nuostolių atlyginimo įvertintą trečiojo asmens reikalavimą sumokėtą žyminį mokestį nėra pagrindo. Be to, atsakovas ginčijo teismo išvadą dėl šalių kaltės dėl santuokos iširimo, už ką atsižvelgiant į skundo padavimo momentą, mokėtinas 139,20 Lt žyminis mokestis, taip pat sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteistas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, už ką mokėtinas 30 Lt žyminis mokestis. Kadangi neturtinis reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, o turtinis - visiškai, iš ieškovės atsakovui priteistina 99,60Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio. Dar 14,80 Lt žyminio mokesčio atsakovui grąžintina iš valstybės biudžeto (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Atsakovui grąžintiną žyminio mokesčio dalį įskaičius su jo mokėtina teismo išlaidų atlyginimo suma, bendra valstybei iš atsakovo priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo suma mažintina iki 30,92Lt.

24Vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3, 5 p., teisėjų kolegija

Nutarė

25ieškovės apeliacinį skundą atmesti, atsakovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

26Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimą pakeisti.

27Pripažinti, jog ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės.

28Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, klausimą išspręsti iš esmės, ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

29Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas trečiojo asmens T. V. reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, šį reikalavimą palikti nenagrinėtą.

30Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimu patvirtintą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką nustatant, jog atsakovas kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį - šeštadienį nuo 10 val. iki 18 val. ir sekmadienį nuo 10 val. iki 16 val. turi teisę bendrauti su dukra tiek dukters gyvenamojoje vietoje, tiek ir, dukrai sutinkant, ją išsiveždamas į savo namus ar kitą vietą bei nustatytu laiku grąžindamas į namus.

31Likusią Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

32Iš naujo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.

33Priteisti iš ieškovės D. Š. (asmens kodas ( - ) atsakovui R. Š. (asmens kodas ( - ) 500 Lt atsakovo patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti ir 99,60 Lt žyminio mokesčio.

34Įpareigoti VMI prie Finansų ministerijos grąžinti trečiajam asmeniui T. V. (asmens kodas ( - ) 2011 m. sausio 31 d. mokėjimo kvitu sumokėtą žyminį mokestį- 67 Lt.

35Priteisti valstybei iš ieškovės D. Š. (asmens kodas ( - ) 45,72 Lt, iš atsakovo R. Š. (asmens kodas ( - ) 30,92 Lt teismo išlaidoms, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti, šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą banke Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas- 5660, mokėjimo paskirtis- „bylinėjimosi išlaidos“, ir nedelsiant po apmokėjimo pateikiant kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.

36Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.