Byla Ik-4095-562/2011
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

3dalyvaujant atsakovo atstovei A. K.,

4trečiajam suinteresuotam asmeniui Laimai L. K.,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ ir L. L. K., dėl sprendimo panaikinimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėjas E. S. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2011 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (6.16)A2-3035 įformintą sprendimą ir įpareigoti Departamentą skirti UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ įgaliotam asmeniui L. L. K. nuobaudą už padarytus pažeidimus.

9Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis kreipėsi į Departamentą prašydamas atlikti bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ ir jo įgalioto asmens L. L. K. veiklos patikrinimą ir įvertinti bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ ir jo įgalioto asmens L. L. K. veiksmus administruojant UAB „Relinvestus“. Pareiškėjas skunde, pateiktame Departamentui, nurodė, kad 2004 m. balandžio 21 d. UAB „Relinvestus“ ir akcinei bendrovei „Hansabankas“ (toliau – ir Bankas) sudarius kredito sutartį, prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas pastatas – svečių namai „Mama Rosa“ ir dalis juose esančio kilnojamojo turto, priklausančio UAB „Relinvestus“. Minėtuose svečių namuose taip pat buvo laikomas ir pareiškėjo asmeninis turtas, t. y. papildomas viešbučiams pritaikytas inventorius. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi UAB „Relinvestus“ iškėlus bankroto bylą, varžytinėse, kurias organizavo bankroto administratorius, UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“ buvo parduoti svečių namai „Mama Rosa“ kartu su jame esančiu kilnojamuoju turtu, tame tarpe ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu kilnojamuoju turtu. Tačiau lėšos, gautos pardavus pareiškėjui nuosavybės teise priklausiusį kilnojamąjį turtą (viešbučio inventorių), nebuvo grąžintos pareiškėjui. Todėl nėra aišku, ar už parduotą pareiškėjo kilnojamąjį turtą buvo gauta pajamų, taip pat nėra aišku, kokiam tikslui jos buvo panaudotos. Be to, bankroto administratorius padarė didelę žalą pareiškėjui, kaip bankrutavusios UAB „Verspas Baltic“ akcininkui, taip pat šios įmonės kreditoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pareiškėjas 2010 m. birželio 4 d. kreipėsi į bankroto administratorių su prašymu įtraukti UAB „Verspas Baltic“ į bankrutuojančios UAB „Relinvestus“ kreditorių sąrašą, kartu pateikdamas bendrovės finansinius reikalavimus (131 700 Lt) patvirtinančius dokumentus. Tačiau į kreditorių sąrašą UAB „Verspas Baltic“ nebuvo įtraukta. Iniciavus UAB „Relinvestus“ likvidavimo procedūrą ir 2011 m. birželio 27 d. išregistravus šią įmonę iš Juridinių asmenų registro, UAB „Verspas Baltic“ buvo padaryta didelė žala, kadangi buvo prarasta galimybė šios bendrovės kreditorinį reikalavimą tenkinti iš bankrutavusios UAB „Relinvestus“. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, ginčijamame 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendime padarė išvadą, kad skirti nuobaudą bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui L. L. K. nėra pagrindo.

10Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Departamento sprendimas yra nepagrįstas. Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad Departamentas nėra kompetentingas vertinti pareiškėjo skundžiamus bankroto administratoriaus veiksmus, susijusius su pareiškėjui nuosavybės teise priklausiusio kilnojamojo turto pardavimu kartu su bankrutavusios UAB „Relinvestus“ turtu. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punkte numatyta, kad Departamento atliekamo asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiklos kontrolės objektą sudaro bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras vykdančio ir (ar) vykdžiusio administratoriaus veikla, susijusi su įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų (rezoliucijų, nutarčių, sprendimų ir t. t.), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų vykdymu, kai įmonės bankroto procesas vyksta ir (ar) vyko teismo ir ne teismo tvarka. Taisyklų 3.1 punkte nustatyta, kad administratoriaus veiklos tikrinimas – Departamento veikla siekiant nustatyti, ar administratoriaus veikla atitinka bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, kartu su bankrutuojančios UAB „Relinvestus“ turtu parduodamas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 33 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekse įtvirtintą bankroto administratoriaus profesionalumo principą. Tokie administratoriaus veiksmai priskiriami Departamento vykdomos administratorių veiklos kontrolės objektui. Tai, kad bankroto procedūrų metu bankrutuojančios bendrovės žinioje esantis, tačiau tretiesiems asmenims priklausantis, turtas negali būti panaudotas bankroto procedūrų metu ir kad bankroto administratorius neturi teisės disponuoti šiuo turtu, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2009).

11Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad ginčijamame Departamento sprendime teigiama, jog UAB „Verspas Baltic“ prašymas įtraukti ją į kreditorių sąrašą bankroto administratoriui buvo pateiktas pažeidus, nors ir nežymiai, nustatytą terminą. Taip pat sprendime pažymima, jog atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškimo dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo terminas buvo pažeistas nežymiai, tai iš esmės nesudarė kliūčių operatyviam kitų bankroto procedūrų vykdymui. Todėl Departamentas pripažino, kad šioje situacijoje bankroto administratorius turėjo imtis aktyvesnių veiksmų dėl UAB „Verspas Baltic“ prašymo įtraukti į UAB „Relinvestus“ kreditorių sąrašą. Tačiau Departamentas padarė išvadą, kad nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo konstatuoti ĮBĮ ar kito teisės akto, reglamentuojančio bankroto procedūras, nuostatų pažeidimą ir skirti bankroto administratoriui vieną iš Taisyklių 17 punkte numatytų nuobaudų. Pareiškėjo nuomone, tokia Departamento išvada yra nepagrįsta. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas nustato, kad administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.3 punktas reikalauja, kad bankroto administratoriai savo veikloje vadovautųsi efektyvumo principu, kuris reiškia, kad administratorius, atlikdamas procedūras, turi siekti, kad kreditorių reikalavimai būtu patenkinti kiek įmanoma didesne dalimi, atliekant procedūras būtų efektyviai naudojami žmogiškieji, laiko ir materialiniai ištekliai; aktyviai talkinti teismo ir kreditorių susirinkimų darbui, nevilkinti proceso savo veiksmais ar neveikimu. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius dėl nežymiai praleisto termino atmetęs UAB „Verspas Baltic“ prašymą įtraukti ją į kreditorių sąrašą, nesivadovavo efektyvumo principu ir pažeidė šio kreditoriaus interesus. Dėl formalaus bankroto administratoriaus elgesio UAB „Verspas Baltic“ kreditorinis reikalavimas liko nepatenkintas, o dėl to nukentėjo ir UAB „Verspas Baltic“ kreditoriai, vienas iš kurių yra Lietuvos valstybė. Šiuo atveju buvo šiurkščiai pažeisti ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto reikalavimai ir Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.3 punkte įtvirtintas efektyvumo principas. Todėl bankroto administratoriui turėjo būti paskirta nuobauda.

12Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Taisyklių 2 punktas nustato Departamento vykdomos administratorių veiklos kontrolės objektą, apibrėžiamas jį kaip bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras vykdančio ir (ar) vykdžiusio administratoriaus veiklą, susijusią su įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų vykdymu, kai įmonės bankroto procesas vyksta ir (ar) vyko teismo ir ne teismo tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas skundė bankroto administratoriaus veiksmus, kuriais, pasak Pareiškėjo, buvo pažeistos jo teisės į nuosavybę, varžytynėse parduodant ne tik bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą – pastatą bei dalį jame esančio įkeisto kilnojamojo turto, tačiau ir parduotame pastate buvusį pareiškėjo asmeninį turtą. Atsižvelgiant į administratorių veiklos kontrolės objektą, Departamento kompetencijai nepriskirta nagrinėti ginčų, susijusių su asmenų nuosavybės teisių pažeidimu, nepaisant aplinkybės, kad galimas pažeidimas padarytas bankroto proceso metu, t. y. parduodant bankrutavusios įmonės turtą. Pareiškėjas dėl bankroto proceso metu galimai pažeistų nuosavybės teisių turi teisę kreiptis į kompetentingas teisėsaugos institucijas. Departamentui pateiktame skunde pareiškėjas teigė, kad dėl įkeisto kilnojamojo turto nebuvo skelbtos atskiros varžytynės ir šis turtas buvo parduotas ne varžytynių tvarka. Tačiau iš bankroto administratoriaus Departamentui pateikto 2010 m. spalio 20 d. bankrutuojančios UAB „Relinvestus“ kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad, svarstant klausimą dėl bankrutuojančios UAB „Relinvestus“ turto pardavimo tvarkos, buvo nutarta įkeistą pastatą kartu su jame esančiu įkeistu kilnojamuoju turtu parduoti varžytynėse už bendrą sumą kaip kompleksą. Bankroto administratorius, parduodamas turtą, laikėsi kreditorių susirinkimo nustatytos tvarkos. Įkeistas kilnojamasis turtas buvo parduotas varžytynėse, nepažeidžiant ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Todėl minėtus pareiškėjo teiginius Departamentas laikė nepagrįstais.

13Atsakovas taip pat nurodė, kad ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyta, jog priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010 m. balandžio 23 d., iškėlus UAB „Relinvestus“ bankroto bylą, buvo nustatytas 40 kalendorinių dienų terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Pareiškėjo raštą, kuriuo buvo prašoma įtraukti UAB „Verspas Baltic“ į bankrutuojančios UAB „Relinvestus“ kreditorių sąrašą, bankroto administratorius gavo 2010 m. birželio 7 d. Taigi, minėtas prašymas buvo pateiktas bankroto administratoriui pažeidus, nors ir nežymiai, nustatytą terminą. ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalyje numatyta teismo teisė priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus numatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Tokie kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, pripažinimo, paduoti po ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami tik iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba įmonę likviduoti dėl bankroto priėmimo dienos. Taigi, ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytas terminas nėra naikinamasis – asmuo, praleidęs šį terminą, kai teismas praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis, turi galimybę iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba įmonę likviduoti dėl bankroto priėmimo dienos pateikti savo kreditorinį reikalavimą. Bankroto administratorius nėra subjektas, kuris turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytą terminą. Bankroto administratoriaus teigimu, pareiškėjas buvo žodžiu informuotas apie galimybę kreiptis į teismą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Pareiškėjas į teismą nesikreipė ir nesiėmė kitų aktyvių veiksmų dėl savo teisių įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorius bankroto procese turi būti aktyvus, vadovautis bendraisiais protingumo ir teisingumo principais, užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai, Departamento nuomone, bankroto administratorius turėjo imtis aktyvesnių veiksmų dėl UAB „Verspas Baltic“ prašymo įtraukti į bankrutuojančios UAB „Relinvestus“ kreditorių sąrašą. Tačiau minėtų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo Departamentui konstatuoti ĮBĮ ar kito teisės akto nuostatų pažeidimą ir skirti bankroto administratoriui vieną iš Taisyklių 17 punkte numatytų nuobaudų.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. K. prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Departamentas, atlikęs pareiškėjo skundo patikrinimo procedūrą, galėjo taikyti bankroto administratoriui vieną iš Taisyklių 17 arba 19 punkte numatytą poveikio priemonių arba jų netaikyti. Vienokios arba kitokios poveikio priemonės taikymas arba jų netaikymas negali būti laikomas pareiškėjo teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimu, nes visais atvejais tai nesukeltų pareiškėjui jokių tiesioginių teisinių pasekmių. Todėl pareiškėjo skundas, paduotas teismui, negali būti laikomas pagrįstu.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad 2011 m. vasario 28 d. įvykusiose varžytynėse pastatas (svečių namai) ir bankui įkeistas kilnojamasis turtas, esantis pastate, buvo parduotas už bendrą kainą – 1 350 000 Lt. Turtas buvo parduotas laikantis tvarkos, nustatytos 2010 m. spalio 20 d. įvykusiame bankrutuojančios UAB „Relinvestus“ kreditorių susirinkime. Visas tiek iš varžytynių, tiek be varžytynių parduotas turtas buvo užfiksuotas UAB „Relinvestus“ apskaitoje. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kurie galėtų įrodyti jo nuosavybės teises į ginčo turtą. UAB „Verspas Baltic“ kreditorinį reikalavimą pateikė praleidusi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartyje, kuria UAB „Relinvestus“ buvo iškelta bankroto byla, nustatytą terminą. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalimi, praleidus minėtą terminą, kreditorių reikalavimus priima teismas, pripažinęs praleidimo priežastis svarbiomis. Todėl UAB „Verspas Baltic“ turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl kreditorinio reikalavimo. Kiekvieno asmens bendra pareiga yra elgtis protingai, atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai. Asmuo, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai ir toks elgesys gali sukelti jam neigiamų padarinių, už kuriuos jis pats yra atsakingas. Šiuo atveju kreditorinį reikalavimą teismui turėjo pateikti pats kreditorius.

16II.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

18Teismas sprendime nurodė, kad pagal Taisyklių 3.1 punktą, administratoriaus veiklos tikrinimas – Departamento veikla siekiant nustatyti, ar administratoriaus veikla atitinka bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Taisyklių 5 punktas nustato, kad administratorių veiklą Departamento direktoriaus pavedimu tikrina Departamento valstybės tarnautojai arba Departamento direktoriaus įsakymu paskirta Administratorių veiklos tikrinimo komisija. Pagrindas administratoriaus veiklos tikrinimui pradėti yra Departamente gautas skundas, prašymas, pareiškimas ar kita informacija dėl netinkamos administratoriaus veiklos (Taisyklių 7 punktas). Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui vieną iš šių nuobaudų: įspėjimą (Taisyklių 17.1 punktas) arba viešai paskelbiamą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Departamento direktoriaus sprendimo skirti šiame punkte nurodytą nuobaudą priėmimo dienos turi būti paskelbtas Departamento interneto puslapyje (Taisyklių 17.2 punktas). Departamentas, nustatęs reikšmingus ar galiojant nuobaudai pakartotinai padarytus teisės aktų pažeidimus, turi kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo ir (ar) leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas galiojimo panaikinimo (Taisyklių 19 punktas). Apibendrinant nustatytą teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad pažeidimo įvertinimas, nuobaudos skyrimas ar neskyrimas bei nuobaudos parinkimas yra Departamento direktoriaus diskrecija.

19Administratorių veiklos kontrolės objektas yra bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras vykdančio ir (ar) vykdžiusio administratoriaus veikla, susijusi su įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų (rezoliucijų, nutarčių, sprendimų ir t. t.), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų vykdymu, kai įmonės bankroto procesas vyksta ir (ar) vyko teismo ir ne teismo tvarka (Taisyklių 2 punktas). Administratorių veiklos kontrolės formos yra Departamento vykdomas administratorių veiklos atitikties bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimas ir administratorių veiklos stebėsena. Administratoriaus veiklos tikrinimas – Departamento veikla siekiant nustatyti, ar administratoriaus veikla atitinka bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Administratorių veiklos stebėsena – nuolatinis administratorių veiklos stebėjimas (Taisyklių 3 punktas).

20Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankrutuojančios UAB „Relinvestus“ kreditorių susirinkimas nutarė bankui įkeistą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą parduoti varžytynėse už nustatytą kainą (b. l. 36-40). Administratorius, parduodamas bankrutuojančios įmonės nekilnojamąjį turtą kartu su kilnojamu, laikėsi kreditorių susirinkimo nustatytos tvarkos bei ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. O ginčas dėl nuosavybės teisių pažeidimo nepriskiriamas administratorių veiklos kontrolės objektui.

21ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi iškėlė UAB „Relinvestus“ bankroto bylą ir nustatė, kad UAB „Relinvestus“ kreditoriai turi teisę pareikšti savo finansinius reikalavimus administratoriui per 40 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Vienintelis UAB „Verspas Baltic“ akcininkas E. S. prašymą įtraukti UAB „Verspas Baltic“ į bankrutuojančios UAB „Relinvestus“ kreditorių sąrašą pateikė bankroto administratoriui 2010 m. birželio 7 d., t. y. praleidęs teismo nustatytą terminą. Todėl darytina išvada, kad bankroto administratorius, neįtraukdamas UAB „Verspas Baltic“ į bankrutuojančios UAB „Relinvestus“ kreditorių sąrašą, nepažeidė įstatymo reikalavimų. Be to, ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalyje numatyta teismo teisė priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus numatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju kreipėsi į teismą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo.

22Nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, kad bankroto administratorius atliko kokius nors neleistinus veiksmus, į kuriuos Departamentas turėjo reaguoti kaip bankroto administratorių veiklą kontroliuojanti viešojo administravimo institucija. Departamentas tinkamai pagal jam suteiktą kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo skundą, atsakydamas į visus esminius pareiškėjo argumentus. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo požiūriu, vienokios arba kitokios poveikio priemonės taikymas bankroto administratoriui arba jų netaikymas negali būti laikomas pareiškėjo teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimu, nes visais atvejais tai nesukeltų ir nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2741/2011). Todėl ir šiuo aspektu pareiškėjo teismui paduotas skundas negali būti pripažintas pagrįstu.

23III.

24Apeliaciniu skundu pareiškėjas E. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

25Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčas pirmiausiai yra kilęs dėl bankroto administratorės L. L. K. veiklos, vykdant UAB „Relinvestus“ bankroto procedūras, tinkamo įvertinimo. Pareiškėjas nesutinka su Departamento padaryta išvada, kad skundžiami bankroto administratoriaus veiksmai buvo teisėti. Nuobaudos skyrimas ar neskyrimas šiuo atveju yra tik išvestinis klausimas. Pareiškėjo nuomone, teismas neįsigilino į bylos esmę ir netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Pagal Taisyklių 2 punktą, administratorių veiklos kontrolės objektas yra bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras vykdančio ir (ar) vykdžiusio administratoriaus veikla, susijusi su įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų (rezoliucijų, nutarčių, sprendimu ir t. t.), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų vykdymu, kai įmonės bankroto procesas vyksta ir (ar) vyko teismo ir ne teismo tvarka. Tokiu būdu, Departamentas turi kontroliuoti, kaip administratorius laikosi bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kaip vykdo teismų priimtus sprendimus bei kreditorių nurodymus. Todėl teismas, atsisakęs vertinti bankroto administratoriaus padarytus pažeidimus, neturėjo pagrindo pripažinti, kad Departamentas tinkamai atliko bankroto administratoriaus veiklos kontrolę.

26Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Relinvestus“ kreditorių susirinkimas nutarė parduoti būtent bankrutuojančiai bendrovei priklausanti turtą. Administratorius, kartu su bankrutuojančios bendrovės turtu parduodamas ir pareiškėjo turtą, viršijo savo, kaip administratoriaus, įgaliojimus ir pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 33 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekse įtvirtintą bankroto administratoriaus profesionalumo principą. Šioje byloje pareiškėjas nesiekia apginti savo nuosavybės teisių, tačiau siekia, kad neprofesionalus bankroto administratoriaus elgesys būtų tinkamai įvertintas, kaip tai yra numatyta teisės aktuose. Minėti bankroto administratoriaus veiksmai priskiriami bankroto administratorių veiklos kontrolės objektui, todėl Departamentas, kaip bankroto administratorių veiklą kontroliuojanti viešojo administravimo institucija, privalėjo tinkamai į juos reaguoti.

27Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad bankroto administratorius, atsisakydamas įtraukti UAB „Verspas Baltic“ į UAB „Relinvestus“ kreditorių sąrašą, įstatymų reikalavimų nepažeidė. Terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti UAB „Verspas Baltic“ praleido nežymiai (tik dvi dienas). Todėl termino praleidimas nesudarė bankroto administratoriui jokių kliūčių, užtikrinant bankroto procedūros efektyvumo principą, įtraukti UAB „Verspas Baltic“ į kreditorių sąrašą. Pareiškėjo žiniomis, buvo ir kitų kreditorių, kurie nežymiai pavėlavo pateikti savo kreditorinius reikalavimus, tačiau jie visi buvo įtraukti į UAB „Relinvestus“ kreditorių sąrašą. Be to, bankroto administratorius pateikė teismui prašymą dėl kreditorių sąrašo patvirtinimo praėjus dviem mėnesiams po to, kai gavo UAB „Verspas Baltic“ kreditorinį reikalavimą. Dėl bankroto administratoriaus formalaus elgesio UAB „Verspas Baltic“ kreditorinis reikalavimas liko nepatenkintas, o dėl to nukentėjo UAB „Verspas Baltic“ kreditoriai, vienas iš kurių buvo Lietuvos valstybė. Šiuo atveju bankroto administratorius šiurkščiai pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 3 straipsnio 14 punkto reikalavimus bei Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.3 punkte įtvirtintą efektyvumo principą. Todėl Departamentas privalėjo atitinkamai įvertinti administratoriaus veiksmus.

28Pareiškėjas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad vienoks ar kitoks Departamento sprendimas nesukeltų ir nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl ir šiuo aspektu pareiškėjo teismui paduotas skundas negali būti pripažintas pagrįstu. Pareiškėjas yra E. S. firmos „Verspas“ savininkas. Ši įmonė buvo UAB „Relinvestus“ kreditoriumi. Todėl pareiškėjas yra suinteresuotas, kad UAB „Relinvestus“ bankroto procedūros būtų vykdomos operatyviai, skaidriai ir sąžiningai, nedidinant bankrutuojančios bendrovės įsiskolinimų, o bankroto administratorius vadovautųsi įstatymo reikalavimais ir tinkamai atliktų savo pareigas. Tuo atveju, kai bankroto administratorius netinkamai vykdo bankroto procedūras ar pažeidžia trečiųjų asmenų teisėtus interesus, tiek kreditoriai, tiek asmenys, kurių interesai buvo pažeisti vykdant bankroto procedūras, turi suinteresuotumą, kad tokie bankroto administratoriaus veiksmai būtų tinkamai ir kompetentingai įvertinti atsakingų institucijų – šiuo atveju Departamento.

29Atsiliepimais į pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. K. prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jų atsiliepimuose į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV.

32Apeliacinis skundas atmestinas.

33Pareiškėjas E. S. ginčija Įmonių bankroto valdymo departamento 2011 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (6.16)A2-3035 įformintą sprendimą ir prašo įpareigoti atsakovą už padarytus pažeidimus bankroto administratoriaus UAB ,,Pajūrio administratorių agentūra“ įgaliotam asmeniui L. L. K. skirti nuobaudą.

34Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 16 d. skundu kreipėsi į Įmonių bankroto valdymo departamentą dėl netinkamos UAB ,,Relinvestus“ bankroto administratoriaus UAB ,,Pajūrio administratorių agentūra“ įgalioto asmens L. L. K. veiklos, vykdant bankrutuojančios bendrovės (UAB ,,Relinvestus“), kurios akcininku ir direktoriumi buvo E. S., bankroto procesą. Skunde pareiškėjas kėlė klausimus dėl jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo iš L. L. K. organizuotų varžytynių kartu su pastatu – svečių namais ,,Mama Rosa“, esančiais ( - ), kuriuose tas turtas buvo; taip pat dėl UAB ,,Verspas Baltic“ neįtraukimo į kreditorių sąrašą su atitinkamu finansiniu reikalavimu pagal pareiškėjo prašymą (b. l. 52-53). Atsakovas išnagrinėjo visus pareiškėjo skunde keltus klausimus ir šioje byloje pareiškėjo skundžiamu 2011 m. rugsėjo 23 d. raštu pakankamai išsamiai pranešė pareiškėjui apie skundo nagrinėjimo rezultatus. Departamentas konstatavo, kad nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo bankroto administratoriui skirti nuobaudą, kadangi jis nepažeidė įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio bankroto procedūras, nuostatų (b. l. 6-9).

35Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad administratoriaus veiklą kontroliuoja ir duomenis apie įmonės bankroto procesą skelbti leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Šio įstatymo 37 straipsnio 6 dalies 4 punkte numatyta, kad teisės teikti bankroto administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarką bei bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, minėtų ĮBĮ nuostatų pagrindu, 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 įgaliojo Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją patvirtinti Įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolės taisykles (3.4 punktas) ir nustatė, kad įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolę turi vykdyti Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos (5 punktas). Lietuvos Respublikos ūkio ministras, vadovaudamasis minėtomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 831 nuostatomis, 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtino Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisykles. Pagal Taisyklių 7 punktą pagrindas administratoriaus veiklos tikrinimui pradėti yra Departamente gautas skundas, prašymas, pareiškimas ar kita informacija dėl netinkamos administratoriaus veiklos.

36Atsakovo kompetenciją nustatančių teisės aktų taikymo prasme teismo ginamas pareiškėjo interesas galėtų būti apgintas priimant sprendimą tuomet, jei atsakovas būtų pažeidęs Taisyklių nustatytą gautų skundų dėl bankroto administratoriaus veiklos nagrinėjimo procedūrą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė byloje esančiais įrodymais pagrįstas išvadas, su kuriomis teisėjų kolegija sutinka, todėl jų nekartoja. Teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, jog bankroto administratorius atliko kokius nors neleistinus veiksmus, į kuriuos Departamentas turėjo reaguoti kaip bankroto administratorių veiklą kontroliuojanti viešojo administravimo institucija, visiškai pagrįsta.

37Pareiškėjas skunduose atsakovui, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, taip pat ir apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tuos pačius atliktus ar neatliktus administratoriaus veiksmus, kuriuos atsakovas įvertino laikydamasis teisės aktais nustatytų reikalavimų, ar kurių teisėtumo atsakovas negalėjo vertinti, nes tai yra ne jo kompetencija. Bankroto procedūras, administratoriaus veiksmus, vykdant bankroto procedūras, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, o bankroto proceso teisėtumą, administratoriaus veiksmų teisėtumą ir bylos eigą kontroliuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011). Bylas dėl bankroto nagrinėja ir bankroto proceso kontrolę vykdo bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines bylas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 25 straipsnis, 27 straipsnio 4 punktas).

38Pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad atsakovas, pažeisdamas teisės aktuose nustatytas procedūras, atliko jam teisės aktais nustatytą funkciją tikrinti bankroto administratoriaus veiklą, nevisapusiškai ištyrė pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes, ir todėl turi būti panaikintas Departamento 2011 m. rugsėjo 23 d. raštu įformintas sprendimas.

39Atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad atlikęs E. S. skundo patikrinimo procedūrą, Departamentas turėjo taikyti bankroto administratoriui (trečiajam suinteresuotam asmeniui) vieną iš Taisyklių 17 punkte numatytų poveikio priemonių, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ taikymo požiūriu, vienokios arba kitokios poveikio priemonės taikymas arba jų netaikymas trečiajam suinteresuotam asmeniui negali būti laikomas pareiškėjo teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimu, nes visais atvejais tai nesukeltų ir nesukėlė pareiškėjui tam tikrų tiesioginių teisinių pasekmių. Pareiškėjas kreipdamasis į teismą konkrečiai ir nenurodė kaip atsakovo sprendimas paveikė jo teises, pareigas ar teisėtus interesus. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I502-12/2012) Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 17 punktą pripažino prieštaravusiu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai.

40Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad patenkinti pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl paliktinas nepakeistas.

41Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

42Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

43Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Rasai Kubickienei,... 3. dalyvaujant atsakovo atstovei A. K.,... 4. trečiajam suinteresuotam asmeniui Laimai L. K.,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėjas E. S. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį... 9. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis kreipėsi į Departamentą prašydamas... 10. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Departamento sprendimas yra nepagrįstas.... 11. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad ginčijamame Departamento sprendime... 12. Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos... 13. Atsakovas taip pat nurodė, kad ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. K. prašė atmesti pareiškėjo skundą... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad 2011 m. vasario 28 d.... 16. II.... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu... 18. Teismas sprendime nurodė, kad pagal Taisyklių 3.1 punktą, administratoriaus... 19. Administratorių veiklos kontrolės objektas yra bankrutuojančių ir... 20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankrutuojančios UAB „Relinvestus“... 21. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį... 22. Nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, kad bankroto administratorius atliko kokius... 23. III.... 24. Apeliaciniu skundu pareiškėjas E. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 25. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčas pirmiausiai yra kilęs... 26. Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Relinvestus“ kreditorių susirinkimas... 27. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad bankroto... 28. Pareiškėjas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad vienoks ar kitoks... 29. Atsiliepimais į pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atsakovas Įmonių... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV.... 32. Apeliacinis skundas atmestinas.... 33. Pareiškėjas E. S. ginčija Įmonių bankroto valdymo departamento 2011 m.... 34. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 16 d. skundu... 35. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje... 36. Atsakovo kompetenciją nustatančių teisės aktų taikymo prasme teismo... 37. Pareiškėjas skunduose atsakovui, Vilniaus apygardos administraciniam teismui,... 38. Pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje nenurodė aplinkybių ir... 39. Atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad atlikęs E. S. skundo patikrinimo... 40. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad patenkinti... 41. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 42. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą... 43. Nutartis neskundžiama....