Byla 3K-3-476/2011
Dėl kreditoriaus išbraukimo iš kreditorių sąrašo bankroto byloje Nr. B2-3315-104/2011, peržiūrėjimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės ir Janinos Stripeikienės (pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Belmedas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 2 d. nutarties, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis dėl kreditoriaus išbraukimo iš kreditorių sąrašo bankroto byloje Nr. B2-3315-104/2011, peržiūrėjimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiama, yra ar ne pagrindas išbraukti iš bankrutavusios įmonės kreditorių sąrašo hipotekos kreditorių, kuriam kreditorių susirinkimo nutarimu nuspręsta perduoti įkeistą turtą, kai jo nepavyko parduoti keturiose varžytynėse, už kreditorių susirinkimo nustatytą kainą.

5Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartimi UAB „Belmedas“ iškelta bankroto byla; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi į kreditorių sąrašą įtrauktas ir hipotekos kreditorius AS „UniCredit Bank“ su 993 826,56 euro (t. y. 3 431 484,35 Lt) finansiniu reikalavimu; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi UAB „Belmedas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

62011 m. vasario 25 d. bankroto administratorius pateikė teismui prašymą išbraukti iš kreditorių sąrašo AS „UniCredit Bank“, nurodydamas, kad 2011 m. sausio 18 d. BUAB „Belmedas“ kreditorių susirinkime 99,65 proc. visų balsų nutarta perduoti hipotekos kreditoriui AS „UniCredit Bank“ jam įkeistus: 1) gyvulininkystės kompleksą su priklausiniais ir žemės sklypą Vilniaus rajone, Pagirių kaime, Kalno g., už 3 245 934,35 Lt sumą; 2) 12,3 ha miško žemės sklypą Jurbarko rajone, Apolonovkos kaime, už 185 550,00 Lt sumą. Šio kreditorių susirinkimo protokolas 2011 m. sausio 24 d. buvo pateiktas kreditoriams, tarp jų ir AS „UniCredit Bank“. Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatytas keturiolikos dienų terminas skundui dėl nurodyto kreditorių susirinkimo nutarimo paduoti baigėsi 2011 m. vasario 7 d., šis nutarimas neapskųstas. 2011 m. vasario 14 d. AS „UniCredit Bank“ įteikti turto perdavimo aktas ir perduoto turto dokumentai. Bankroto administratoriaus teigimu, perdavus hipotekos kreditoriui įkeistą BUAB „Belmedas“ turtą, šio kreditoriaus reikalavimas visiškai patenkintas, todėl yra pagrindas išbraukti jį iš kreditorių sąrašo.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi patenkino bankroto administratoriaus prašymą ir išbraukė kreditorių AS „UniCredit Bank“ su 3 431 484,35 Lt reikalavimu iš BUAB „Belmedas“ kreditorių sąrašo.

9Teismas nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktą kreditorių susirinkimui suteikta teisė spręsti klausimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės turto pardavimu, perdavimu; kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams (Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 4 dalis), todėl BUAB „Belmedas“ kreditorių susirinkimo 2011 m. sausio 18 d. nutarimas perduoti hipotekos kreditoriui AS „UniCredit Bank“ jam įkeistą turtą yra privalomas. Teismas sprendė, kad, perdavus įkeistą BUAB „Belmedas“ turtą kreditoriui AS „UniCredit Bank“, šio kreditoriaus reikalavimas visiškai patenkintas, todėl yra pagrindas išbraukti jį iš bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašo (Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalis).

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 2 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį.

11Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Vyriausybės 2001 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 31, 32, 33 punktų nuostatas varžytynėse neparduoto turto perdavimas hipotekos kreditoriui siejamas su šio kreditoriaus valia ir sutikimu. Analogiškai šį klausimą reglamentuoja ir bendrosios vykdymo proceso taisyklės, kurios gali būti taikomos subsidiariai (CPK 719 straipsnio 3 dalis, 721 straipsnis, 723 straipsnio 1 dalis), jeigu tam tikrų klausimų nereglamentuoja specialios Įmonių bankroto įstatymo normos. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 4.170 straipsnio 1 dalyje hipoteka apibrėžta kaip esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui; šio straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad susitarimas perduoti įkeičiamą (įkeistą) daiktą kreditoriui negalioja. Teisėjų kolegija sprendė, kad įkeisto nekilnojamojo daikto neperdavimas kreditoriui yra būtina ir privaloma hipotekos sandorio sąlyga, kurią pažeidus sandoris tampa niekiniu; nei Aprašo, nei CPK nuostatose, taikomose vykdant įkeisto nekilnojamojo daikto pardavimą ir nustatant neparduoto turto teisinį likimą, nenurodyta šio imperatyvo išimčių, tai reiškia, kad įkeistas turtas gali būti perduotas hipotekos kreditoriui tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, tik kreditoriui sutinkant. Teisėjų kolegija konstatavo, kad proceso taisyklės, nustatančios kreditorių susirinkimo įgaliojimus, priverstinę bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto pardavimo tvarką, taip pat daiktinės teisės normos, apibrėžiančios hipotekos prigimtį, aiškinant jas sistemiškai, leidžia daryti išvadą, jog kreditorių susirinkimas negali prieš hipotekos kreditoriaus valią nutarti perduoti jam bankroto proceso metu vykdytose varžytynėse neparduoto įkeisto nekilnojamojo turto; tik tuo atveju, kai hipotekos kreditorius sutinka perimti tokį turtą, šis gali būti jam perduotas; kitokia išvada iškreiptų hipotekos, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, esmę ir paskirtį, pažeistų imperatyviuosius įstatymų normų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju atsakovo kreditorių susirinkimas nutarė perduoti hipotekos kreditoriui ketvirtose varžytynėse neparduotą nekilnojamąjį turtą už kreditorių nustatytą kainą; šis kreditorius nedalyvavo kreditorių susirinkime, tačiau darbotvarkės klausimais balsavo raštu. Teisėjų kolegijos nuomone, iš hipotekos kreditoriaus balsavimo raštu biuletenio negalima daryti išvados, kad jis sutiko perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą; iš karto po to, kai sužinojo apie kreditorių susirinkimo nutarimą dėl įpareigojimo perimti turtą, hipotekos kreditorius aiškiai išreiškė, jog nenori perimti jam įkeisto turto už kreditorių nustatytą kainą; be to, šis kreditorius neatliko veiksmų, susijusių su turto perėmimu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo kreditoriai neturėjo teisės prieš hipotekos kreditoriaus valią įpareigoti jį perimti įkeistą nekilnojamąjį turtą, toks kreditorių susirinkimo nutarimas, kaip pažeidžiantis teisės imperatyvą, yra niekinis, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išbraukti hipotekos kreditorių iš atsakovo kreditorių sąrašo. Panaikinusi pirmosios instancijos teismo nutartį, teisėjų kolegija nurodė, kad neparduoto turto realizavimo klausimą kreditorių susirinkimas turėtų spręsti Aprašo 31–33 punktuose nustatyta tvarka.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 2 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Dėl nepagrįstai susiaurintų bylos nagrinėjimo ribų. Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo tik vieną kreditoriaus AS „UniCredit Bank“ atskirojo skundo argumentą, t. y. tyrė tik šio kreditoriaus valią, išreikštą balsavimo raštu biuletenyje. Kitus atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus teismas nepagrįstai pripažino teisiškai nereikšmingais byloje kilusiam klausimui teisingai išspręsti ir taip nemotyvuotai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas.

152. Dėl nepagrįstai peržengtų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Apeliacinės instancijos teismas ne tik panaikino apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria kreditorius AS „UniCredit Bank“ išbrauktas iš kreditorių sąrašo, bet kartu ex officio išsprendė BUAB „Belmedas“ kreditorių susirinkimo 2011 m. sausio 18 d. nutarimo teisėtumo klausimą, nors apeliantas neginčijo šio nutarimo Įmonių bankroto įstatymo nustatytais terminais, o teismas nepagrindė, koks viešasis interesas reikalauja peržengti atskirajame skunde nustatytas apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas. CPK 320 straipsnyje įtvirtinto draudimo peržengti apelianto nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas pažeidimas yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

163. Dėl tinkamo ginčo teisinių santykių kvalifikavimo ir kreditorių teisių. Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad neparduoto dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Pagal Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 33 punktą, kaip panaudoti antrosiose (ar antrųjų varžytynių pakartotinėse) varžytynėse neparduotą turtą, sprendžia kreditorių susirinkimas. Aprašo 34 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimas dėl antrosiose varžytynėse neparduoto turto gali nutarti: 1) įpareigoti varžytynių vykdytoją tęsti turto pardavimą iš varžytynių; 2) įpareigoti varžytynių vykdytoją parduoti turtą be varžytynių kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka ir patvirtintomis parduodamo turto kainomis; 3) perduoti turtą kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka; 4) kitaip disponuoti turtu. Aprašo 34 straipsnio nuostata, suteikianti kreditorių susirinkimui besąlyginę teisę spręsti dėl antrosiose varžytynėse neparduoto turto, negali būti ribojama, išskyrus Įmonių bankroto įstatyme ir Apraše nurodytus imperatyvus. BUAB „Belmedas“ kreditorių susirinkimo 2011 m. sausio 18 d. nutarimas atitinka visus įstatymo reikalavimus, niekada jokia forma nebuvo kreditoriaus AS „UniCredit Bank“ kvestionuojamas. Kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti kreditorių, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, privalomi visiems kreditoriams (Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 1, 4 dalys). Taigi, BUAB „Belmedas“ kreditorių susirinkimui 2011 m. sausio 18 d. nutarimu nusprendus įkeistą turtą perduoti įkaito turėtojui už šio turimo finansinio reikalavimo dydį, kreditorius privalo įvykdyti šį nutarimą, t. y. priimti nuosavybėn jam perduotą įkeistą turtą. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovo kreditoriai neteisėtai įpareigojo hipotekos kreditorių perimti įkeistą turtą prieš jo valią, yra nepagrįsta. Kreditorių susirinkimas neįpareigojo hipotekos kreditoriaus perimti pakartotinėse varžytynėse neparduotą įkeistą turtą, bet, vadovaudamasis Aprašo 34.3 punktu, nusprendė perduoti šį turtą hipotekos kreditoriui. Ši teisės norma varžytynėse neparduoto turto perdavimo hipotekos kreditoriui nesieja su kreditoriaus valia ir sutikimu, nes reglamentuoja ne įpareigojimą hipotekos kreditoriui perimti turtą, o kreditorių susirinkimo subjektinę teisę priimti sprendimą dėl turto perdavimo.

17Vykdant BUAB „Belmedas“ kreditorių susirinkimo 2011 m. sausio 18 d. nutarimą surašytas Įkeisto nekilnojamojo turto perdavimo hipotekos kreditoriui aktas, patvirtinantis šio turto nuosavybės teisės perdavimą, 2011 m. vasario 14 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įregistravęs nuosavybės teisės perleidimą hipotekos kreditoriui, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių toks nuosavybės perleidimas turėtų būti neregistruojamas kaip pažeidžiantis imperatyviuosius įstatymų reikalavimus.

184. Dėl pagrindo pripažinti kreditorių susirinkimo nutarimą niekiniu. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas BUAB „Belmedas“ kreditorių susirinkimo 2011 m. sausio 18 d. nutarimą niekiniu, be pagrindo rėmėsi CK 4.170 straipsnio 1 ir 2 dalių, kaip imperatyviųjų nuostatų, pažeidimu. Šiose teisės normose įtvirtintas draudimas susitarti dėl įkeičiamo ar įkeisto daikto perdavimo kreditoriui taikytinas hipotekos sandorio sudarymo metu. Nagrinėjamu atveju jis nebuvo pažeistas. Nėra jokių kitų imperatyviųjų teisės normų, kurioms prieštarautų BUAB „Belmedas“ kreditorių susirinkimo 2011 m. sausio 18 d. nutarimas.

195. Dėl hipotekos kreditoriaus valios. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju hipotekos kreditorius neišreiškė valios perimti varžytynėse neparduotą jam įkeistą turtą, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šis kreditorius sutiko perimti įkeistą turtą, tik už mažesnę, negu jo reikalavimo dydis, kainą. Apeliacinės instancijos teismas turėjo priimti sprendimą, kuris atitiktų hipotekos kreditoriaus valią, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir sumažinti šio kreditoriaus finansinį reikalavimą turto kaina, už kurią jis sutiko perimti turtą, arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą dėl šio kreditoriaus nagrinėti iš naujo. To nepadaręs, apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris prieštarauja tiek hipotekos, tiek kitų bankroto bylos kreditorių interesams, jų teisėtiems lūkesčiams.

206. Dėl kreditoriaus valios išraiškos formos ir turinio reikalavimų. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnį kiekvienas kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę dėl kiekvieno nutarimo, tokia nuomonė įskaitoma į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus. Šios galimybės įgyvendinimas neatskiriamai susijęs su išankstiniu žinojimu apie visus kreditorių siūlomus nutarimų projektus darbotvarkėje nurodytais klausimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-947/2010). Kreditorių susirinkime negali būti inicijuojami tokie kitiems kreditoriams netikėti sprendimai, su kuriais jie nesupažindinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje AB Danske Bank A/S v. likviduojama AB ,,Argovegas“, bylos Nr. 3K-3-467/2008). Kreditoriui, kuris nesilaiko aptartų Įmonių bankroto įstatymo reikalavimų ir teismų formuojamos nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, tenka tokių reikalavimų nesilaikymo neigiami padariniai. Nagrinėjamu atveju kreditoriaus AS „UniCredit Bank“, likus mažiau nei valandai iki kreditorių susirinkimo, faksu atsiųstame balsavimo raštu biuletenyje padaryti įrašai „2 300 000“ ir „80 000“ negali turėti jokios teisinės reikšmės nustatytiems kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimams, nes toks pasiūlymas nebuvo įtrauktas į patvirtintą darbotvarkę, kuri buvo išsiųsta susipažinti kreditoriams. Dėl to nurodyti įrašai pripažintini niekiniais. Išeliminavus niekinius kreditoriaus AS „UniCredit Bank“ balsavimo raštu biuletenyje padarytus įrašus, lieka tik vienas teisiškai reikšmingas įrašas – šio kreditoriaus balsavimas „už“ administratoriaus siūlytą nutarimo projektą.

21Atsiliepime į kasacinį skundą kreditorius AS „UniCredit Bank“ prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma:

221. Dėl bylos nagrinėjimo ribų. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 320 straipsnio nuostatų dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nes nagrinėjo bylą pagal atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą. Teismo aptarti visi atskirajam skundui išnagrinėti reikšmingi abiejų šalių argumentai. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta 2011 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu. Nustatęs, kad kreditoriai neteisėtai įpareigojo hipotekos kreditorių perimti įkeistą turtą prieš jo valią ir konstatavęs esminį materialiosios bei proceso teisės normų pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, nes nebuvo pagrindo išbraukti hipotekos kreditorių iš kreditorių sąrašo.

232. Dėl tinkamo ginčo teisinių santykių kvalifikavimo ir kreditorių teisių. Kasatorius, teigdamas, kad Aprašo 34 punkte nustatyta kreditorių teisė perduoti turtą kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka yra absoliuti, neteisingai interpretuoja teisės aktų nuostatas. Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnyje aiškiai įtvirtinta kreditoriaus, kuriam turtas įkeistas hipoteka, teisė, bet ne pareiga perimti turtą. Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą, kuris visiškai netenkino hipotekos kreditoriaus interesų, be to, nepaisant šio kreditoriaus išreikšto nesutikimo, administratorius vis tiek priverstinai jį įvykdė.

243. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo niekiniu pagrindų. BUAB „Belmedas“ kreditorių susirinkimas 2011 m. sausio 18 d. nutarimu, pažeisdamas teisinį imperatyvą, kad įkeistas turtas gali būti perduotas hipotekos kreditoriui tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, taip pat tik kreditoriui sutinkant, nusprendė perduoti hipotekos kreditoriui neparduotą iš varžytynių turtą, nors neįsitikino, kad šis kreditorius nori jį perimti. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad toks kreditorių susirinkimo nutarimas yra niekinis, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės išbraukti hipotekos kreditorių iš kreditorių sąrašo.

254. Dėl kreditoriaus valios ir jos išraiškos formos. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs faktines bylos aplinkybes, priėjo prie teisingos išvados, kad hipotekos kreditoriaus balsavimo raštu biuletenyje nurodytos sumos prie atskirų nekilnojamojo turto objektų nesudaro pagrindo spręsti, jog jis sutiko perimti turtą. Tai fakto klausimas, kuris nenagrinėtinas kasaciniame teisme, turi būti remiamasi apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, nagrinėja kasacinio skundo argumentus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

29Dėl hipotekos kreditoriaus teisės perimti nuosavybėn neparduotą iš varžytynių turtą įkaito davėjo bankroto procedūrose

30Hipotekos kreditorius (privilegijuotas) turi teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pirmiau nei kiti skolininko kreditoriai. Ši jo teisė išlieka ir kai skolininkui ar įkaito davėjui pradedama bankroto procedūra. Bankroto procedūros pradėjimas yra juridiškai reikšmingas faktas, nes sudaro įstatyme nustatytą pagrindą pradėti skolos išieškojimą iš įkeisto turto, nesuėjus skolinio reikalavimo terminui (CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31Tais atvejais, kai skolininkui (įkeisto daikto savininkui) pradėta bankroto procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditoriaus reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (CPK 560 straipsnio 3 dalis). Šio Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtas hipotekos kreditoriaus reikalavimo turinys ir tokio kreditoriaus teisė reikalauti parduoti įkeistą turtą bei gauti patenkinimą pirmiau už kitus kreditorius iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta, perduoti šį turtą jo nuosavybėn. Ši įstatymo nuostata užtikrina hipotekos kreditoriaus teisinį statusą skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūrų metu, jo privilegijas dėl realizuojamo įkeisto daikto. Taigi hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti perduoti jam nuosavybėn įkeistą turtą, bet tik tada, kai šio turto nepavyksta parduoti. Šios sąlygos privalu laikytis bankroto procedūrų metu, nes įkeisto turto perdavimas hipotekos kreditoriui galimas tik teisės normų, reglamentuojančių vykdymo procesą ir bankroto procesą, nustatyta tvarka, kitoks susitarimas paneigtų hipotekos esmę ir negaliotų (CK 4.170 straipsnio 2 dalis).

32Pažymint, kad hipotekos kreditorius išlieka privilegijuotas ir bankroto proceso metu, būtina atskleisti šio kreditoriaus pirmumo teisės patenkinti reikalavimą, realizuojant įkeistą turtą, ir jo teisės spręsti dėl šio turto perėmimo nuosavybėn sąlygas bei tvarką. Teisės aktų nustatytos tvarkos ir sąlygų laikymasis privalomas hipotekos kreditoriui, nes taip įstatymų leidėjas nustato šio kreditoriaus privilegijų ribas tam, kad būtų išlaikyta kitų kreditorių, skolininko, įkaito davėjo ir hipotekos kreditoriaus teisių apsaugos pusiausvyra.

33Bankroto teisė – procedūrų teisė ir jos normų laikymasis privalomas procedūras vykdantiems subjektams. Pažymėtina, kad šių procedūrų vykdymo vienas iš padarinių yra subjektų, dalyvaujančių šiose procedūrose, teisių pasibaigimas, pasikeitimas ar naujų įgijimas. Taigi, keičiantis subjektų teisėms, procedūrose negalima pažeisti tų teisių pasikeitimui nustatytų teisės normose imperatyvų. Nagrinėjamoje byloje aktualu tai, kad hipotekos kreditorius gali įgyti nuosavybėn įkeistą turtą taip, kaip tai nustatyta bankroto teisės normų, kitaip būtų pažeistas CK 4.170 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvas. Taigi bankroto procedūrose teisę perimti neparduotą įkeistą turtą nuosavybėn hipotekos kreditorius įgyvendina Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

34Turto realizavimo tvarka bankroto procedūrose skiriasi priklausomai nuo to, kokios rūšies turtas parduodamas. Bankroto proceso metu turto realizavimą organizuoja ir vykdo administratorius (Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 2 punktas). Nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, kreditorių susirinkimo patvirtintomis bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainomis (Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 5 dalis). Turto pardavimo procedūra detalizuota Vyriausybės 2001 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintame Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos apraše. Jame taip pat reglamentuota tolesnė turto realizavimo tvarka, jeigu varžytynės laikomos neįvykusiomis.

35Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalies ir Vyriausybės patvirtinto Aprašo nustatytų taisyklių, kurios yra sudėtinė nurodytos įstatymo nuostatos dalis, aiškinimas leidžia konstatuoti hipotekos kreditoriaus teisės perimti nuosavybėn neparduotą įkeistą turtą įgyvendinimo sąlygas. Administratorius, kaip varžytynių vykdytojas, neparduotą įkeistą turtą per tris dienas po bet kurių neįvykusių varžytynių raštu pasiūlo perimti įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui: už nustatytą pradinę turto pardavimo kainą, jeigu varžytynės neįvyko dėl to, kad nedalyvavo nė vienas pirkėjas arba nė vienas iš varžytynių dalyvių nepasiūlė lygios ar didesnės už pradinę kainą sumos; už varžytynių laimėtojo pasiūlytą kainą, jeigu laimėtojas laiku nesumokėjo pasiūlytos kainos arba paaiškėja, kad jis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse (Aprašo 31.1, 31.2 punktai). Pažymėtina, kad įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti varžytynėse, į kurias neatvyko nė vienas pirkėjas arba kuriose nė vienas dalyvis nepasiūlė lygios ar didesnės už pradinę kainą sumos, neparduotą įkeistą turtą už nustatytą pradinę pardavimo kainą, o kai varžytynės neįvyko dėl to, jog pirkėjas nesumoka visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse (Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalis).

36Taigi, gavęs administratoriaus pasiūlymą ar savo iniciatyva, hipotekos kreditorius sprendžia, perimti nuosavybėn neparduotą įkeistą turtą ar to nedaryti. Šis nuosavybės teisės įgijimo būdas ir sąlygos kreditoriui aiškūs, nes perimamo nuosavybėn turto vertė priklauso nuo varžytynių rūšies (pirmosios ar antrosios) ir jų neįvykimo priežasčių. Pažymėtina, kad administratoriaus siūlymo hipotekos kreditoriui perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą kreditorių susirinkimui nereikia tvirtinti, nes nekyla klausimo dėl perimamo turto vertės. Tik antrosiose (ar antrųjų varžytynių pakartotinėse) varžytynėse nepardavus įkeisto turto ir įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui atsisakius perimti turtą, turto pardavimo klausimas sprendžiamas kreditorių susirinkime (Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalis, Aprašo 32, 33 punktai). Tada kreditorių susirinkimas gali nutarti, kaip panaudoti bet kurį turtą, tarp jo ir neparduotą bei neperduotą įkaito turėtojui, Aprašo 34 punkte nurodytais būdais. Šis nuoseklus bankroto teisės normų nustatytos įkeisto turto realizavimo tvarkos laikymasis užtikrina įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus bei kitų kreditorių teises, susijusias su įkeistu turtu, bei sudaro galimybę ir bankroto procedūrose hipotekos kreditoriui, kurio reikalavimas nepatenkintas (visiškai ar iš dalies) iš įkeisto turto realizavimo, dalyvauti realizuojant kitą skolininko turtą, kaip kreditoriui be privilegijos bendra tvarka.

37Nagrinėjamoje byloje administratorius nesilaikė siūlymo hipotekos kreditoriui perimti nuosavybėn varžytynėse neparduotą įkeistą turtą tvarkos ir sąlygų, nes nepranešė kreditoriui varžytynių neįvykimo priežasčių, turto pardavimo varžytynėse kainos ir, negavęs hipotekos kreditoriaus atsisakymo perimti turtą už tą kainą, perdavė klausimą spręsti kreditorių susirinkimui. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kreditorių susirinkimas neturėjo teisės spręsti administratoriaus siūlymo perduoti įkeistą turtą hipotekos kreditoriaus nuosavybėn, teisingos ir atitinka Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalies nuostatų aiškinimo bei taikymo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje V. K. v. BUAB „RVK“, bylos Nr. 3K-3-338/2010).

38Nagrinėjamu atveju varžytynės neįvyko dėl to, kad neatvyko nė vienas pirkėjas. Pardavimo kaina antrosiose varžytynėse buvo mažesnė už hipotekos kreditoriaus reikalavimą. Kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui perduodamas varžytynėse neparduotas įkeistas turtas už kainą, didesnę, negu buvo nustatyta varžytynėms, reikštų paneigimą pirmiau aptartos teisės aktų nustatytos tvarkos ir hipotekos kreditoriaus teisės perimti neparduotą įkeistą turtą teisės pažeidimą. Minėta, kad kaina gali būti didesnė, jeigu varžytynės laikomos neįvykusiomis dėl kitų priežasčių (kai didžiausią kainą pasiūlęs varžytynių dalyvis laiku nesumoka pasiūlytos kainos arba paaiškėja, kad jis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse), tačiau ir tokiais atvejais išlieka hipotekos kreditoriaus teisė spręsti, perimti ar neperimti neparduotą įkeistą turtą nuosavybėn. Įkeisto turto realizavimo procedūra, parduodant jį varžytynėse ir tik nepardavus siūlant hipotekos kreditoriui perimti jį nuosavybėn, pagal įstatymą yra būtina kreditoriaus nuosavybės teisės į neparduotą įkeistą turtą atsiradimo sąlyga, neleidžianti konstatuoti CK 4.170 straipsnio 2 dalies imperatyvo pažeidimo.

39Nagrinėjamoje byloje administratorius nevykdė Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje nustatytų hipotekos kreditoriui turto perdavimo tvarkos ir sąlygų, bet, remdamasis bendrąja turto perdavimo kreditoriams taisykle, įvirtinta Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje, perdavė šį klausimą spręsti kreditorių susirinkimui. Teisėjų kolegija pripažįsta teisėta ir pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad kreditorių susirinkimas šį klausimą gali svarstyti tik po to, kai hipotekos kreditorius atsisako perimti neparduotą įkeistą turtą pagal Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalies nuostatas.

40Teisėjų kolegija nepasisako dėl Aprašo 34 punkte nurodytos kreditorių susirinkimo teisės nuspręsti dėl neparduoto ir neperduoto įkaito turėtojui įkeisto turto realizavimo tvarkos ir sąlygų, nes, minėta, ši turto realizavimo stadija byloje dar neturėjo būti vykdoma.

41Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų privalomumo ir teismo kompetencijos šiuos nutarimus pripažinti niekiniais ex officio

42Kreditorių susirinkimas – aukščiausia kreditorių teisių ir interesų apsaugos forma, leidžianti priimti sprendimus esminiais su jų skolininkės – bankrutuojančios įmonės – veikla susijusiais klausimais bei kontroliuoti administratoriaus veiklą. Šias funkcijas kreditorių susirinkimas vykdo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kreditorių susirinkimui draudžiama priimti sprendimus, prieštaraujančius imperatyviosioms Įmonių bankroto įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatoms. Tokius sprendimus gali skųsti teismui kreditorius, jeigu mano, kad kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja teisės normoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartį AB „Daisotra“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-409/2009; kt.). Kartu pažymėtina, kad už bankroto procedūrų teisėtumą atsakingas ir bankroto administratorius, todėl jis gindamas visų kreditorių ar jų dalies arba bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus, privalo kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimus vertinti teisės normų aspektu ir kreiptis į bankrotą nagrinėjantį teismą dėl įstatymo reikalavimų neatitinkančių nutarimų panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartį UAB „Baltic retail“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-650/2005; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje BUAB ,,Pakrijas“ v. K. B., bylos Nr. 3K-3-508/2010; kt.).

43Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviam ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes esminiais aspektais.

44Įstatymų leidėjas, nustatydamas, kad tiek dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo, jų patikslinimo, tiek išbraukimo iš bankrutavusios įmonės kreditorių sąrašo sprendžia teismas, taip įtvirtino bankroto procedūrose atliekamų veiksmų ir priimamų sprendimų teisminę kontrolę. Vykdydamas šią pareigą, teismas patikrina administratoriaus pateiktus atitinkamus dokumentus ne formaliai, bet visų bankroto procesą reglamentuojančių teisės normų kontekste, tiek nemokaus skolininko, tiek jo kreditorių teisių ir interesų apsaugos atžvilgiu.

45Nagrinėjamu atveju, gavus bankrutavusios įmonės administratoriaus prašymą išbraukti iš kreditorių sąrašo hipotekos kreditorių dėl to, kad, perdavus jam neparduotą iš varžytynių įkeistą turtą, jo reikalavimas visiškai patenkintas, teismui buvo pagrindas patikrinti, ar šis turtas perduotas nepažeidžiant bankroto teisės normų nustatytų sąlygų ir tvarkos, taip pat tiek hipotekos kreditoriaus, tiek bankrutavusio skolininko teisių. Nustačius, kad kreditorių susirinkimo nutarimas dėl turto perdavimo prieštaravo imperatyviai nustatytai neparduoto iš varžytynių įkeisto turto perdavimo hipotekos kreditoriui tvarkai, buvo pagrindas ex officio konstatuoti šio nutarimo negaliojimo faktą ir atsisakyti tenkinti administratoriaus prašymą išbraukti hipotekos kreditorių iš kreditorių sąrašo.

46Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai nei kreditoriai, nei administratorius neginčija kreditorių susirinkimo nutarimų, o jų pagrindu atsiranda kreditoriams ar bankrutuojančiai įmonei tokių teisių ir pareigų, kurios prieštarautų imperatyviosioms teisės normoms, teismas, tęsdamas bankroto procedūrų teisėtumo kontrolę, ex officio pripažįsta tokius kreditorių susirinkimo nutarimus niekiniais. Priešingu atveju, jeigu šių sprendimų privalomumas būtų priklausomas tik nuo teisę juos skųsti turinčių subjektų, teismas sukurtų iš ne teisės teisę.

47Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį dėl kreditoriaus AS „UniCredit Bank“ išbraukimo iš kreditorių sąrašo, tinkamai aiškino ir taikė bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas. Kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti šio teismo nutartį.

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

49Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

50Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiama, yra ar ne pagrindas išbraukti iš bankrutavusios įmonės... 5. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartimi UAB „Belmedas“... 6. 2011 m. vasario 25 d. bankroto administratorius pateikė teismui prašymą... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi patenkino bankroto... 9. Teismas nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 11. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Vyriausybės 2001 m. liepos 13 d.... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 14. 1. Dėl nepagrįstai susiaurintų bylos nagrinėjimo ribų. Lietuvos... 15. 2. Dėl nepagrįstai peržengtų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.... 16. 3. Dėl tinkamo ginčo teisinių santykių kvalifikavimo ir kreditorių... 17. Vykdant BUAB „Belmedas“ kreditorių susirinkimo 2011 m. sausio 18 d.... 18. 4. Dėl pagrindo pripažinti kreditorių susirinkimo nutarimą niekiniu.... 19. 5. Dėl hipotekos kreditoriaus valios. Apeliacinės instancijos teismas... 20. 6. Dėl kreditoriaus valios išraiškos formos ir turinio reikalavimų. Pagal... 21. Atsiliepime į kasacinį skundą kreditorius AS „UniCredit Bank“ prašo... 22. 1. Dėl bylos nagrinėjimo ribų. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė... 23. 2. Dėl tinkamo ginčo teisinių santykių kvalifikavimo ir kreditorių... 24. 3. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo niekiniu pagrindų. BUAB... 25. 4. Dėl kreditoriaus valios ir jos išraiškos formos. Apeliacinės instancijos... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, nagrinėja kasacinio... 29. Dėl hipotekos kreditoriaus teisės perimti nuosavybėn neparduotą iš... 30. Hipotekos kreditorius (privilegijuotas) turi teisę gauti reikalavimo... 31. Tais atvejais, kai skolininkui (įkeisto daikto savininkui) pradėta bankroto... 32. Pažymint, kad hipotekos kreditorius išlieka privilegijuotas ir bankroto... 33. Bankroto teisė – procedūrų teisė ir jos normų laikymasis privalomas... 34. Turto realizavimo tvarka bankroto procedūrose skiriasi priklausomai nuo to,... 35. Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalies ir Vyriausybės patvirtinto... 36. Taigi, gavęs administratoriaus pasiūlymą ar savo iniciatyva, hipotekos... 37. Nagrinėjamoje byloje administratorius nesilaikė siūlymo hipotekos... 38. Nagrinėjamu atveju varžytynės neįvyko dėl to, kad neatvyko nė vienas... 39. Nagrinėjamoje byloje administratorius nevykdė Įmonių bankroto įstatymo 33... 40. Teisėjų kolegija nepasisako dėl Aprašo 34 punkte nurodytos kreditorių... 41. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų privalomumo ir teismo kompetencijos... 42. Kreditorių susirinkimas – aukščiausia kreditorių teisių ir interesų... 43. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad bankroto instituto esmė,... 44. Įstatymų leidėjas, nustatydamas, kad tiek dėl kreditorių finansinių... 45. Nagrinėjamu atveju, gavus bankrutavusios įmonės administratoriaus prašymą... 46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai nei kreditoriai, nei... 47. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad... 48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 50. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...