Byla 2A-1303-823/2015
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų J. K. ir V. K. (V. K.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl termino palikimui primti atnaujinimo bei pareiškėjų A. K. (A. K.) ir V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Pareiškėja J. K. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti įstatymu nustatytą terminą velionės motinos L. K. palikimui priimti. Nurodė, kad L. K. mirė 2004 m. lapkričio 3 d. Trejus metus iki motinos mirties pareiškėja kartu su broliu A. K. gyveno su motina, tėvas šeimą tik aplankydavo. Brolis, kuris motinos mirties metu buvo pilnametis, po motinos mirties paliko namus ir išvyko uždarbiauti. 2007 metais į motinos namus grįžo pareiškėjos tėvas V. K. su sugyventine, o pareiškėja išsikėlė gyventi kitur. 2009 metais iš pareiškėjos atlyginimo buco pradėti išskaičiuoti mokesčiai buto, esančio ( - ), išlaikymui, kadangi pareiškėjos gyvenamoji vieta vis dar buvo deklaruota čia. Pareiškėja manė, kad tėvas V. K. yra priėmęs motinos palikimą pareiškėjos, kaip nepilnametės dukters, vardu. 2011 m. grįžusi gyventi į savo namus su mažamete dukra pareiškėja sužinojo, kad butas tebėra registruotas pareiškėjos močiutės M. T., mirusios 1998 metais, vardu. Pareiškėja kreipėsi į notarų biurą, kuriame sužinojo, kad M. T. turto paveldėjimo byloje yra pareiškėjos motinos L. K. 1999 m. sausio 26 d. pareiškimas, kuriuo ji yra pareiškusi, kad priima motinos palikimą, kurį sudaro butas, esantis ( - ), ir prašo jai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Pareiškimas yra paliudytas notaro. Byloje yra ir kitos mirusios močiutės dukters – S. M. 1999 m. sausio 26 d. atsisakymas nuo motinos palikimo savo sesers, pareiškėjos motinos L. K. naudai, taip pat paliudytas notaro. Šie dokumentai rodo, kad pareiškėjos velionė motina L. K. įstatymo nustatytu laiku yra priėmusi visą savo motinos M. T. palikimą, tačiau nėra gavusi paveldėjimo teisės liudijimo. Užvestos paveldėjimo bylos po motinos L. K. mirties notarų biuras neturi. Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis palikėjos L. K. testamentai ar palikimo priėmimo faktai nėra užregistruoti. Valstybinė mokesčių inspekcija pasragino pareiškėją imtis veiksmų palikimui primti, kitaip palikimas buv primtas valstybės vardu. Pareiškėjos vertinimu tai, kad motinos mirties metu ji buvo nepilnametė, pavėluotai sužinojo, kad tėvas jos vardu palikimo nėra priėmęs, taip pat sunki pareiškėjos materialinė padėtis, dėl kurios siekti teisės į palikimą realizavimo pareiškėja galėjo tik gavusi valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, sudaro pagrindą atnaujinti terminą palikimui primti.

4Suinteresuotas asmuo VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad pareiškimo neginčija.

5Pareiškėjai A. K. ir V. K. prašė pareiškimo netenkinti. Savarankišku pareiškimu pareiškėjai V. K. ir A. K. prašė nustatyti juridinį faktą, kad L. K. priėmė palikimą po M. T. mirties, faktiškai pradėjusi valdyti turtą – butą, esantį ( - ); nustatyti juridinį faktą, kad V. K. ir A. K. priėmė palikimą po L. K. mirties, faktiškai pradėję valdyti turtą – butą ( - ). Nurodė, kad po L. K. mirties visa šeima liko gyventi bute, esančiame ( - ), manydami, kad jokių teisinių dokumentų forminti jiems nereikia. L. K. santuokos metu nedirbo, šeimą išlaikė V. K., kuris neretai išvažiuodavo uždarbiauti į užsienį. Maždaug 2012 metais V. K. ištiko infarkto priepuolis, po kurio jam nustatytas tik 15 proc. darbingumas, todėl V. K. ne visuomet sumoka buvo priežiūros mokesčius, tačiau stengiasi skolą dengti. Po motinos mirties A. K. išvyko uždarbiauti į užsienį, nes šeimos turtinė padėtis buvo sunki. Apie tai, kad butas yra nepaveldėtas, pareiškėjai sužinojo tik gavę J. K. pareiškimą iš teismo.

6Pareiškėja J. K. su V. K. ir A. K. pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad tėvas negyveno ginčo bute ir nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas, dėl ko susidarė įsiskolinimas.

7Teismo posėdžio metu pareiškėjai atsisakė reikalavimo nustatyti juridinį faktą, kad L. K. priėmė palikimą po M. T. mirties, faktiškai pradėjusi valdyti turtą – butą Erfurto g. 50-86, Vilniuje. Pareiškėjų atstovas prašė bylą šioje dalyje nutraukti.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu atnaujino pareiškėjai J. K. įstatymu nustatytą terminą velionės motinos L. K. palikimui priimti; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. K. priėmė motinos L. K. palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą; kitoje dalyje pareiškimo netenkino; bylą dalyje dėl juridinio fakto nustatymo, kad L. K. priėmė palikimą po M. T. mirties, faktiškai pradėjusi valdyti turtą – butą, esantį ( - ), nutraukė.

9Teismas sprendė, kad L. K. priėmė palikimą po motinos M. T. mirties. 2004 m. L. K. mirus, bute liko gyventi jos sutuoktinis V. K. ir du vaikai. Bylos duomenimis ir liudytojų parodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad mirus palikėjai L. K., pareiškėjams J. K. ir A. K. buvo tik 16 ir 18 metų, todėl teismas, remdamasis protingumo kriterijumi, sprendė, kad jie dėl gyvenimiškos patirties stokos, savo amžiaus ir teisinio neišprusimo, negalėjo patys susitvarkyti paveldėjimo dokumentų ir tinkamai rūpintis paliktu turtu. Teismas pažymėjo, kad jam nekyla abejonių, jog palikėjos vaikai po motinos mirties liko gyventi ginčo bute, nes kitos gyvenamosios vietos jie neturėjo. Atsižvelgdamas į palikėjos vaikų amžių teismas sprendė, kad šioje konkrečioje situacijoje nei iš vieno, nei iš kito negali būti reikalaujama įrodyti, jog jie priėmė palikimą savo aktyviais veiksmais.

10Teismas pažymėjo, kad negali daryti išvados, jog pareiškėjų tėvas V. K. priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti kaip savo, kadangi liudytojų parodymais nustatyta, kad V. K. visai nesirūpino savo ir palikėjos vaikais, jie neturėdavo ką valgyti, duktė Julija jau nuo 16 metų buvo priversta ieškotis darbo, o vėliau buvo priversta išeiti iš namų, nes tėvas parsivežė pamotę. Pareiškėjas V. K. taip pat nesirūpino ir paliktu turtu, kadangi yra didelės skolos už įvairius patarnavimus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog jis nuolat gyveno ginčo bute po palikėjos mirties ir rūpinosi turtu kaip savo, atlikdamas aktyvius veiksmus, todėl neįrodė, kad jis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

11Apeliaciniu skundu pareiškėja J. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad A. K. priėmė motinos L. K. palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą, nustatymo, kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121) Pirmosios instancijos teismas visai neatsižvelgė į skirtingus prašymus ir skirtingą šių prašymų teisinį reguliavimą. J. K. prašė atnaujinti (pratęsti) palikimo priėmimo terminą, nes palikimo priėmimo metu ji buvo nepilnametė, todėl per įstatymo nustatytą terminą savarankiškai priimti palikimo ji negalėjo. Termino palikimui priimti pratęsimas sureguliuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsniu. J. K. teisme įrodinėjo, kad termino praleidimo priežastys buvo svarbios, dėl ko terminas yra atnaujintinas. Tuo tarpu V. K. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė motinos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti kaip savo. Palikimo priėmimą faktiškai pradėjus turtą valdyti reguliuoja CK 5.51 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nurodo, kokiais veiksmais įrodomas faktinis valdymas, o CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo priėmimo pradžios.

132) Teismas, nustatydamas faktą, kad A. K. priėmė motinos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą, nekreipė dėmesio, kad veiksnus asmuo A. K. per įstatymo nustatytą terminą atliko tik pasyvų veiksmą – liko gyventi motinos bute, tačiau teismui nepateikė jokio įrodymo apie aktyvių veiksmų atlikimą. Priešingai, teismui buvo pateikta apeliantės pažyma iš UAB „Vilniaus energija“, kad po palikėjos mirties per palikimo priėmimo laikotarpį mokėjimų už buto, esančio ( - ), komunalines paslaugas nebuvo. Palikėjos skola jos mirties dieną vien UAB „Vilniaus energija“ sudarė 4 576 Lt. Jeigu teismas sprendė, kad, remiantis protingumo kriterijumi, A. K., nors ir turėdamas 18 metų, dėl gyvenimiškos patirties stokos, savo amžiaus ir teisinio neišprusimo, negalėjo pats susitvarkyti paveldėjimo dokumentų ir tinkamai rūpintis turtu, todėl negali būti reikalaujama įrodyti, kad jie priėmė palikimą savo aktyviais veiksmais, tai tuo pačiu protingumo kriterijumi remiantis, reikėjo nagrinėti, kokie veiksmai įrodo, kad jis vėliau, jau pasibaigus palikimo priėmimo terminui, rūpinosi priimtu palikimu, atliko turto savininko pareigas. Byloje nėra nei vieno dokumento, įrodančio, kad A. K., uždirbęs pinigų, prisidėjo prie palikėjos skolos grąžinimo ar buto išlaikymo, kas leistų spręsti apie faktinį palikimo priėmimą, įvertinus visų įrodymų visumą. Pareiškėjas A. K. net nesistengė įrodinėti faktinio valdymo aplinkybių, nors turėjo kvalifikuotą teisinę pagalbą. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad labiau tikėtina, jog prašomo nustatyti fakto nebuvo, kad A. K. motinos palikimu visai nesidomėjo iki tol, kol gavo iš teismo persiųstą J. K. pareiškimą, niekada nesijautė buto dalies savininku ir jokių savininko pareigų nei po motinos mirties, nei per palikimo priėmimo 3 mėnesių laikotarpį, nei vėliau per 9 metus neatliko.

14Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K. priėmė palikimą po L. K. mirties, faktiškai pradėdamas valdyti turtą – butą, esantį ( - ); bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151) Byloje nėra nustatyta jokių faktų, kurie leistų teigti, kad V. K. nepriėmė palikimo po savo žmonos mirties. Liudytojai patvirtino, kad jis dirbo Rusijoje ir po žmonos mirties grįžo iš Rusijos, dalyvavo laidotuvėse ir gyveno ginčo bute ne mažiau nei 6 mėnesius, vėliau vėl išvyko į Rusiją, nes neturėjo darbo Lietuvoje. Po metų V. K. vėl grįžo į Lietuvą. Mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimas ar nemokėjimas yra tik papildomas argumentas įrodinėjant palikimo priėmimą, tačiau ne pagrindinis, todėl tai, kad jis dėl lėšų stygiaus nemokėjo mokesčių, neatima V. K. teisės į paveldėjimą, ypač kai antstoliai išieško iš jo skolas iš gaunamos neįgalumo pašalpos, o tai reiškia, kad V. K. moka už komunalines paslaugas, kas dar kartą patvirtina, kad jis priėmė palikimą ir butą valdo kaip savo. Teismui buvo pateikti tai patvirtinantys įrodymai, tačiau teismas jų nevertino.

162) Pats V. K. paaiškino, kad negalėjo sutvarkyti palikimo priėmimo procedūrų, kadangi nemoka lietuvių kalbos ir jam buvo paaiškinta, kad turi sumokėti visas skolas už butą ir tik tada jis galės tvarkytis paveldėjimo procedūras, kurių po savo motinos mirties nebuvo sutvarkiusi ir jo žmona. Dėl teisinio neišprusimo jis patikėjo šiuo faktu ir nesutvarkė dokumentų.

173) Po L. K. mirties įpėdiniai pagal įstatymą buvo du vaikai – A. K. ir J. K., bei sutuoktinis V. K.. Tai reiškia, kad V. K. paveldi 1/4 dalį turto, o vaikai po 3/8 dalis turto. Žinių apie kitą L. K. turtą nėra, todėl darytina pagrįsta išvada, kad po L. K. mirties butas, esantis ( - ), paveldėtojams turėtų pereiti tokiomis dalimis: V. K. – 1/4 dalis; A. K. – 3/8 dalys; J. K. – 3/8 dalys. Visi trys paveldėtojai priėmė palikimą faktiškai, kadangi jie nuo pat L. K. mirties gyveno paveldėtame bute, visi butą prižiūrėjo: V. K., o vėliau J. K., mokėjo mokesčius, tvarkė namus. Atsižvelgiant į tai, kad palikimas priimtas faktiškai jį valdant, tai, kad vėliau dalis paveldėtojų bute nebegyveno, įtakos paveldėjimui neturi, nes faktiškai paveldėjimas priimtas laiku. Šiuo metu susikaupusi skola už buto priežiūrą yra dėl dabartinės sunkios finansinės V. K. padėties, nes pastarasis yra visiškai nedarbingas ir šiuo metu neišgali sumokėti visos sumos už buto išlaikymą.

18Atsiliepimu į pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą pareiškėja J. K. prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui V. K. pats pripažino, kad po žmonos laidotuvių grįžo į Sant-Peterburgą, kur dirbo ir gyveno dar dvejus metus. Faktiškai jokių veiksmų, įrodančių palikimo priėmimą per įstatymu nustatytą trijų mėnesių laikotarpį po palikėjos mirties, V. K. nepateikė, nei žodžiu to fakto neginčijo. Teismui buvo pateikta J. K. pažyma iš UAB „Vilniaus energija“, kad po palikėjos mirties per palikimo priėmimo laikotarpį mokėjimų už buto, esančio ( - ), komunalines paslaugas nebuvo. Palikėjos skola jos mirties dieną vien UAB „Vilniaus energija“ buvo 4 576 Lt. Teismas teisingai sprendė nenustatydamas fakto, kad apeliantas priėmė palikimą faktiniu valdymu, kadangi teismui nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai ne tik per įstatymu nustatytą trijų mėnesių laikotarpį, bet ir po dviejų metų, kai V. K. grįžo į butą gyventi. Pareiškimo padavimo teismui metu skola vien už buto šildymą buvo išaugusi iki 20 554,81 Lt. Apelianto teiginys, kad teismui pateikti įrodymai, jog antstoliai išieško iš jo skolas iš gaunamos neįgalumo pašalpos reiškia, kad jis moka už komunalines paslaugas, kas patvirtina, jog jis priėmė palikimą ir butą valdo kaip savo, yra absoliučiai neteisingas. Apeliantas tapo neįgalus tik 2013 m. rugpjūčio 6 d., o prievartinis išieškojimas iš gyventojo už jam suteiktas komunalines paslaugas praėjus keliems metams po palikėjos mirties negali būti palikimo priėmimo įrodymu.

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

19Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamoje byloje tokį prašymą yra pareiškęs apeliantas V. K.. Prašymas grindžiamas tuo, kad byloje nagrinėjami asmeniniai santykiai, kurie iš esmės grindžiami suinteresuotų asmenų ir liudytojų paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyti argumentai nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo įprastos proceso formos, kadangi savo poziciją dėl byloje priimto teismo sprendimo apeliantas yra išdėstęs raštu apeliaciniame skunde, pakartotinai apklausti pirmosios instancijos teisme apklaustus ar apklausti naujus liudytojus apeliaciniu skundu neprašoma. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka atmetamas.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

21Byloje nagrinėjami sujungti pareiškėjos J. K. ir pareiškėjų A. K. bei V. K. pareiškimai, kurių pirmuoju prašoma pratęsti įstatymu nustatytą terminą velionės motinos L. K. palikimui priimti, o antruoju - nustatyti juridinį faktą, kad V. K. ir A. K. priėmė palikimą po L. K. mirties, faktiškai pradėję valdyti turtą – butą, esantį ( - ). Byloje nustatyta, kad L. K. butą, esantį ( - ), paveldėjo po savo motinos M. T. mirties (b.l. 81). Visi pareiškėjai yra palikėjos L. K. įstatyminiai įpėdiniai (sutuoktinis ir vaikai). Testamentų registre nėra įregistruotų L. K. testamentų (b.l. 18).

22Esant bet kuriam iš paveldėjimo pagrindų (pagal testamentą ir pagal įstatymą) įpėdinis gali pasirinkti priimti palikimą arba jo atsisakyti, taip pat pasirinkti palikimo priėmimo būdą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Palikimą priimti galima atliekant vieną iš įstatyme nustatytų teisinių veiksmų: faktiškai pradėjus turtą valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas teismo gali būti pratęstas, jei pripažįstama, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnis).

23Apeliantė J. K. pagrįstai pažymi, kad prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu, ir prašymas pratęsti įstatymu nustatytą terminą palikimui primti yra savo prigimtimi skirtingi reikalavimai. Asmuo, prašantis nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu, teigia, kad palikimo priėmimas jau yra įvykęs, tuo tarpu asmuo, prašantis pratęsti įstatymu nustatytą terminą palikimui primti dar tik ketina primti palikimą, ir prašo teismo sudaryti prielaidas šiam veiksmui atlikti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurio motyvuojamoje dalyje konstatuojama, jog J. K. kartu su A. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti palikėjos turtą, o rezoliucine dalimi pareiškėjai J. K. atnaujinamas terminas L. K. palikimui primti, šiuo aspektu yra prieštaringas.

24Byloje nustatyta, kad pareiškėja J. K. palikimo atsiradimo metu (2004 m. lapkričio 3 d.) buvo nepilnametė, ir pilnametystės sulaukė tik 2006 m. rugsėjo 25 d. Palikimo priėmimui faktiškai pradėjus turtą valdyti reikia atlikti tam tikrus teisinę reikšmę turinčius aktyvius veiksmus, kurių nepilnametis asmuo savarankiškai atlikti negali. Per įstatyme numatytą palikimo priėmimo terminą J. K. negalėjo savarankiškai primti palikimo nei vienu iš įstatyme nurodytų būdų (CK 5.56 straipsnis). Tai, kad palikimą jos vardu būtų priėmęs pareiškėjas V. K., byloje nenustatyta. Taigi, pareiškėjos prašomas taikyti jos teisių gynimo būdas - prašymas pratęsti terminą palikimui primti, atitinka susiklosčiusią faktinę situaciją. Nors pirmosios instancijos teismas, motyvuojamoje sprendimo dalyje padarė klaidingą išvadą dėl to, kad J. K. priėmė palikimą faktiniu valdymu, rezoliucine teismo sprendimo dalimi patenkintas pareiškėjos reikalavimas dėl termino palikimui primti pratęsimo. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nėra ginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl palikimo priėmimo termino pratęsimo pagrįstumo nepasisako.

25Ginčas apeliacinėje byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. K. priėmė mirusios L. K. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria V. K. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestas.

26Vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro butas ar gyvenamasis namas, faktišką jo valdymą gali reikšti apsigyvenimas jame po palikėjo mirties ar tolesnis gyvenimas tame bute (name), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat šio turto priežiūra, prievolių susijusių su šiuo turtu vykdymas ir pan., atlikti per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti esmė – aktyvūs paveldėtojo veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2012 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012; 2013 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013,kt.). Taigi, apeliantė pagrįstai nurodo, kad vien tik naudojimosi butu faktas po palikėjos mirties savaime nėra pakankamas konstatuoti palikimo priėmimą faktiniu valdymu.

27Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas V. K. kurį laiką po L. K. mirties gyveno ginčo bute, paskui išvyko į Rusiją, iš kur grįžo 2007 metais ir vėl apsigyveno ginčo bute. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad per palikimo priėmimo terminą mokesčiai už suteiktas paslaugas UAB „Vilniaus energija“ nebuvo mokami (b.l. 110). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2006 m. birželio 13 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3827-592 iš visų pareiškėjų solidariai priteistas įsiskolinimas UAB „Lazdynų būstas“ už laikotarpį nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2006 m. vasario 1 d. 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-15593-67/2009 iš atsakovų solidariai priteistas įsiskolinimas UAB „Lazdynų būstas“ už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d. Prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo šioje byloje buvo pateikusi tik J. K., tačiau jį buvo atsisakyta priimti pareiškėjai per teismo nustatytą terminą neištaisius prašymo trūkumų. 2009 m. gegužės 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2215-820/2009 iš V. K. priteistas įsiskolinimas UAB „Vilniaus energija“ už laikotarpį nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2008 m. lapkričio 30 d., atsižvelgiant į tai, kad ginčo bute deklaruota V. K. gyvenamoji vieta. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1292-871/2012 skola UAB „Vilniaus energija“ naudai priteista iš J. K., atsižvelgiant į tai, kad po L. K. mirties būtent ji mokėjo už butui teikiamas komunalines paslaugas (b.l. 88). Pareiškėjo V. K. teiginiai, kad jis mokėjo už butui teikiamas komunalines ir kitas paslaugas, jokiais byloje surinktais įrodymais, išskyrus paties pareiškėjo tvirtinimus, neparemti. Tai, kad skola iš V. K. šiuo metu yra išieškoma antstolių pagal teismų primtus procesinius sprendimus, nepatvirtina paties pareiškėjo aktyvių veiksmų vykdant su turtu susijusias prievoles. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas pagal byloje esančius duomenis yra iš dalies darbingas nuo 2013 m. (b.l. 65), paties pareiškėjo teigimu, infarkto priepuolis, lėmęs pareiškėjo sunkią sveikatos būklę, įvyko 2012 metais (b.l. 57), todėl dėl sunkios pareiškėjo sveikatos atsiradusi sunki pareiškėjo turtinė padėtis neegzistavo palikimo priėmimo termino laikotarpiu.

28Teismas pažymi, kad procesinė pareiga įrodyti palikimo priėmimą faktiniu valdymu nagrinėjamoje byloje tenka pareiškėjui V. K.. Toks palikimo priėmimo būdas pagal įstatymą nėra preziumuojamas. Apelianto teiginiai, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių faktų, kad apeliantas nepriėmė palikimo po savo žmonos mirties, teikiami neteisingai aiškinant apeliantui tenkančią įrodinėjimo pareigą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą ir pareiškėjui tenkančią įrodinėjimo pareigą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybei, jog V. K. priėmė L. K. palikimą faktiniu valdymu, pagrįsti byloje surinktų įrodymų nepakanka. Vien apelianto gyvenimo ginčo bute faktas, nesant jokių duomenų apie šio buto tvarkymą, prievolių, susijusių su butu, vykdymą, nėra pakankamas šiai aplinkybei pagrįsti.

29Vertinant ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. K. priėmė L. K. palikimą faktiniu valdymu, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu aktyvių įpėdinio veiksmų, kuriais jis pradėjo valdyti turtą ir juo rūpintis kaip savo turtu, nenustatė, tačiau pažymėjo, kad, atsižvelgiant į A. K. amžių palikėjos mirties metu, iš jo negali būti reikalaujama įrodyti, kad jis priėmė palikimą savo aktyviais veiksmais. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. K.pilnametystės sulaukė 2003 m. liepos 28 d., t.y. palikimo atsiradimo metu jis jau buvo pilnametis, visiškai veiksnus asmuo. Be to, CK .51 straipsnis nenumato galimybės faktiniu valdymu priimti palikimą kitu būdu, nei įpėdinio aktyviais veiksmais, kuriais pradedamas palikimą sudarančio turto valdymas. Kaip pagrįstai pažymi apeliantė J. K., jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. K. tokius veiksmus atliko per palikimo priėmimo terminą, byloje nėra. Byloje nenustatyta, kad A. K. savo lėšomis būtų prisidėjęs prie skolos už ginčo butui suteiktas paslaugas dengimo, nors, kaip nurodyta byloje, dirba užsienyje ir gauna pajamas, nenustatyti jokie kiti A. K. veiksmai, susiję su ginčo turto priežiūra. Paties A. K. paaiškinimu, jis gyvena ir dirba užsienyje, ginčo bute apsistoja tik grįžęs į Lietuvą. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, nėra pakankama palikimo priėmimui faktiniu valdymu konstatuoti, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. K. priėmė L. K. palikimą faktiškai pradėdamas valdyti turtą, naikintina kaip nepagrįsta.

30Atsižveldamas į išdėstytus argumentus ir vadovudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Nutarė

31Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

32Pareiškėjos J. K. apeliacinį skundą tenkinti.

33Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog A. K. priėmė motinos L. K. palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. K. pareiškimą atmesti.

34Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, apeliacine... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Pareiškėja J. K. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti įstatymu... 4. Suinteresuotas asmuo VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos... 5. Pareiškėjai A. K. ir V. K. prašė pareiškimo netenkinti. Savarankišku... 6. Pareiškėja J. K. su V. K. ir A. K. pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti.... 7. Teismo posėdžio metu pareiškėjai atsisakė reikalavimo nustatyti juridinį... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu atnaujino... 9. Teismas sprendė, kad L. K. priėmė palikimą po motinos M. T. mirties. 2004... 10. Teismas pažymėjo, kad negali daryti išvados, jog pareiškėjų tėvas V. K.... 11. Apeliaciniu skundu pareiškėja J. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 12. 1) Pirmosios instancijos teismas visai neatsižvelgė į skirtingus prašymus... 13. 2) Teismas, nustatydamas faktą, kad A. K. priėmė motinos palikimą,... 14. Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto... 15. 1) Byloje nėra nustatyta jokių faktų, kurie leistų teigti, kad V. K.... 16. 2) Pats V. K. paaiškino, kad negalėjo sutvarkyti palikimo priėmimo... 17. 3) Po L. K. mirties įpėdiniai pagal įstatymą buvo du vaikai – A. K. ir J.... 18. Atsiliepimu į pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą pareiškėja J. K. prašo... 19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis... 21. Byloje nagrinėjami sujungti pareiškėjos J. K. ir pareiškėjų A. K. bei V.... 22. Esant bet kuriam iš paveldėjimo pagrindų (pagal testamentą ir pagal... 23. Apeliantė J. K. pagrįstai pažymi, kad prašymas nustatyti juridinę... 24. Byloje nustatyta, kad pareiškėja J. K. palikimo atsiradimo metu (2004 m.... 25. Ginčas apeliacinėje byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo... 26. Vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą,... 27. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas V. K. kurį laiką po... 28. Teismas pažymi, kad procesinė pareiga įrodyti palikimo priėmimą faktiniu... 29. Vertinant ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria... 30. Atsižveldamas į išdėstytus argumentus ir vadovudamasis CPK 326 straipsnio 1... 31. Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.... 32. Pareiškėjos J. K. apeliacinį skundą tenkinti.... 33. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo... 34. Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo...