Byla 1-212-245/2016
Dėl ko, išsivysčius ūmiai subdurinei kraujosruvai apie kairį galvos smegenų pusrutulį, progresuojant galvos smegenų pabrinkimui ir suspaudimui, E. T. įvykio vietoje mirė, tuo būdu nužudė savo šeimos narį - asmenį, su kuriuo gyveno neįregistravusi santuokos (sugyventinį)

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, gynėjui advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiajam D. T., nukentėjusiojo atstovui advokatui Vytautui Gineikai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., gim. ( - ), asmens kodas ( - ), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, iki sulaikymo dirbusi UAB "( - )" sūdytoja-fasuotoja, neturinti nuolatinės gyvenamosios vietos, teista 2006-01-16 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. 4 MGL dydžio bauda, 2007-06-18 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 135 str. 1 d., 64 str. 1 d. 6 m. laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

2Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

3Kaltinamoji L. G., 2016-03-19 apie 10 val. bute, esančiame ( - ), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su savo sugyventiniu E. T. metu, tyčia rankomis ir kojomis suduodama E. T. mažiausiai septynis smūgius į galvą, krūtinę, rankas, kojas, kryžmens sritį, padarė jam paviršines poodines kraujosruvas krūtinėje, dešinės plaštakos antro krumplio srityje, abiejuose keliuose, dešinėje šlaunyje, paviršinius nubrozdinimus kairės alkūnės išoriniame paviršiuje, paviršinius nubrozdinimus kryžmens srityje, o taip pat minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas kairės ausies kaušelyje ir kairiame bei dešiniame smilkiniuose, minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas kairės akies vokų išoriniame kampe su muštine odos žaizda kairės akies apatiniame voke, dėl ko, išsivysčius ūmiai subdurinei kraujosruvai apie kairį galvos smegenų pusrutulį, progresuojant galvos smegenų pabrinkimui ir suspaudimui, E. T. įvykio vietoje mirė, tuo būdu nužudė savo šeimos narį - asmenį, su kuriuo gyveno neįregistravusi santuokos (sugyventinį).

4Šioje veikoje yra nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 2 d. 3 p.

5Kaltinamoji L. G. kalta prisipažino ir parodė, kad nukentėjusysis E. T. buvo jos draugas, sugyventinis, t. y. jie kartu gyveno apie metus laiko, bendrai pirkdavo maisto produktus, vedė bendrą ūkį. Tarpusavio santykiai buvo konfliktiniai. E. T. dažniau būdavo neblaivus, smurtaudavo jos atžvilgiu. Nusikaltimo padarymo išvakarėse jis ir E. T. girtavo. Sekančios dienos ryte jiedu taip pat gėrė alkoholinius gėrimą „samagoną“. Jai teko apie pusę puslitrio šio gėrimo, todėl buvo neblaivi. E. T. kvietė ją eiti į darbą, tačiau ji atsisakiusi, kadangi buvo neblaivi, o darbdavė tokių neleisdavo dirbti. Po keleto valandų E. T. grįžo į namus dar girtesnis. E. T. priekaištavo jai, kad nėjo kartu su juo į darbą. Kilo tarp jų žodinis konfliktas, kuris peraugo į fizinio smurto veiksmus, tai yra, E. T. ranka smogė jai į kairę veido pusę, prie akies ir pagrasino ją užmušti. Ji nuėjo į vonią šaldyti sumušimą. Tačiau išėjusi iš vonios, koridoriuje sutikusi E. T., keršydama už sumušimą, pasakiusi, kad daugiau jos nebemuš, rankų kumščiais smogė eilę smūgių. Nukentėjusysis bandė gintis rankomis, dengėsi veidą. Nuo gautų smūgių nukentėjusysis nugriuvo veidu ant grindų. Nukentėjusiojo nespardė, o palikusi gulėti, nuėjo į miegamąjį, kur apie pusvalandį žiūrėjo televizorių. Sugrįžusi prie nukentėjusiojo, gyvybės požymių nebeužčiuopė. Todėl paskambino pagalbos centrui ir pranešė, kad nukentėjusįjį rado mirusį. Dėl patirto streso ji neatsimenanti, ar sudavė smūgius nukentėjusiajam virtuvėje. Pradžioje melagingai paaiškino įvykio aplinkybes, kadangi bijojo atsakomybės.

6Nukentėjusysis D. T. parodė, kad E. T. buvo jo brolis. Su pastaruoju jis bendraudavo retai. E. T. gyveno asocialiai, niekur nedirbo, girtavo. Apie metus laiko E. T. gyveno su sugyventine vardu L.. E. T. ir L. G. nuolat kartu girtaudavo ir triukšmaudavo. E. T. palaidojo savo lėšomis, pašalpos negavęs, prašė ieškinį tenkinti.

7Liudytoja V. S. parodė, kad 2016-03-18 apie 7 val. E. T. paskambino ir paprašė nuvežti jį į Jonavą. Pokalbio metu girdėjo L. G. šūkaujant, kad ši su juo nevažiuos. E. T. atėjo į jos namo kiemą neblaivus, sunkiai lipo į automobilį. E. T. į Jonavą nevežė, išleido netoli pastarojo namų. Tą pačią dieną jai paskambino kaltinamoji L. G. ir verkdama pasakė, kad E. T. grįžo namo sumuštas ir numirė. Ji patarė iškviesti greitosios pagalbos medikus ir policiją. Tą pačią dieną L. G. pasakė, kad spardė E. T. sėdintį fotelyje, nes šis plūdo ją necenzūriniais žodžiais. Pokalbio metu L. G. nesakė, kad įvykio metu E. T. būtų smurtavęs. L. G. prašė apie pokalbį niekam nepasakoti.

8Liudytojas V. S. parodė taip pat, kaip ir liudytoja V. S.. Jis taip pat parodė, kad E. T. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau sužalotas nebuvo. E. T. automobiliu atvežė arčiau šio namų ir išleido, kadangi E. T. ketinimo eiti namo.

9Liudytoja D. G. parodė, kad E. T. ir L. G. gyveno gretimame bute. Jie kartu apsigyveno 2015 m. lapkričio mėnesį. 2016-03-19 ryte būdama savo bute girdėjo E. T. ir L. G. barnį. Pastarieji nesutarė dėl cigarečių pasidalinimo. Po to ji girdėjo trenksmus, sklindančius iš E. T. buto. Girdėjo, kad L. G. priekaištavo E. T., jog šis „užstatė mėlynę“. Po to E. T. šaukė „nedaužyk man galvos“. Iš šių žodžių suprato, kad L. G. mušė E. T. per galvą. Maždaug po dešimties minučių triukšmas liovėsi. Tuo metu E. T. ir L. G. namuose buvo dviese.

10Liudytojas A. K. parodė, kad E. T. gyveno kartu su sugyventine L. G. apie metus laiko. Pastarieji mėgdavo išgerti alkoholio. 2016-03-19 apie 10 val. 30 min. jis buvo namo kieme. Tada L. G. pro E. T. buto langą pakvietė jį ateiti. Buto koridoriuje, ant grindų, rado gulintį E. T.. Šis gulėjo ant dešinio šono, kojomis į virtuvės kambarį. E. T. kairė ausis buvo kruvina. L. G. paaiškino, kad E. T. iš kažkur parėjo ir nugriuvo. Jis pabandė užčiuopti E. T. pulsą, pasakė L. G., kad E. T. greičiausiai yra miręs. L. G. buvo išgėrusi alkoholio, tai jautė iš kvapo. L. G. veide jokių sužalojimų nepastebėjo.

11Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad E. T. lavonas buvo rastas buto, esančio ( - ), koridoriuje, ant grindų. Lavonas rastas gulintis aukštielninkas. Mirusiojo veide ir ant rankų pirštų matomi kraujo sutepimai, kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, kairės akies voko išoriniame kampe (t. 1 b. l. 12-17).

12Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 318/2016(02) nurodyta, kad E. T. mirė nuo ūmios trauminės kilmės subdurinės kraujosruvos apie kairį galvos smegenų pusrutulį, progresuojant galvos smegenų pabrinkimui ir suspaudimui. Mirtis ištiko 2016-03-19 apie 10-12 val., tai patvirtina GMP duomenys bei lavoninių reiškinių išsivystymai. Konstatuoti sužalojimai: sužalojimai galvoje - minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos kairės ausies kaušelyje ir kairiame bei dešiniame smilkiniuose, kairės akies vokų išoriniame kampe su muštine odos žaizda kairės akies apatiniame voke - padaryti kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu, ne mažiau kaip trimis (3) smūgiais ir apie kelios, daugiausiai keliolika valandų iki mirties. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant kumščiu ar, kas mažiau tikėtina, spardant kojomis, nes nuo kiekvieno smūgio, sukėlusio sužalojimą, galėjo išsivystyti ūmi subdurinė hematoma, o tai baigiasi mirtimi. Tokiu būdu sužalojimai galvoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, šiuo atveju pasibaigusiu mirtimi. Taip pat konstatuotos paviršinės poodinės kraujosruvos krūtinėje, dešinės plaštakos II-o krumplio srityje, abiejuose keliuose, dešinėje šlaunyje. Iš viso yra 6 (šešios) kraujosruvos, kurios padarytos kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu, maždaug tuo pat metu kaip ir sužalojimai galvoje. Kraujosruva kairės plaštakos II krumplio srityje galėjo išsivystyti savigynos metu, kraujosruvos keliuose - žmogui suklupus. Konstatuoti paviršiniai odos nubrozdinimai kairės alkūnės išoriniame paviršiuje ir kryžmens srityje išsivystė artimu mirčiai laiku ir galimai žmogui griūnant ar panašiai. Visi šie išvardinti sužalojimai tiek visumoje, tiek vertinant atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir neturėjo medicininiu požiūriu pastebimos įtakos mirčiai. Sužalojimai galvoje padaryti mažiausiai trimis poveikiais, o kraujosruvos krūtinėje, rankoje, kojose galėjo išsivystyti mažiausiai nuo keturių poveikių. Sužalojimai, sprendžiant pagal jų lokalizaciją bei kraujo aptaškymo žymes kairėje pėdoje, greičiausiai padaryti žmogui stovint ar esant artimoje tam padėtyje. Šiuo atveju tik paviršiniai odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir kryžkaulio srityje bei kraujosruvos keliuose galėjo išsivystyti žmogui griūnant, suklumpant ar panašiai. Mirtis įvyko nuo sužalojimų galvoje visumos (t. 1 b. l. 24-28).

13VšĮ Jonavos greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktoje greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad greitoji pagalba E. T. buvo iškviesta 2016-03-19 11 val. 53 min., atvyko – 2016-03-19 12 val. 5 min. (t. 1 b. l. 20).

14Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 767/2016(02) nurodyta, kad ant L. G. kūno rastos poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke ir dešiniame žaste. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai ranka, prieš 5-8 paras iki apžiūros (2016-03-22 12 val. 45 min.). Tai nurodo poodinių kraujosruvų spalva. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1 b. l. 105).

15Alkotesterio kvite Nr. 1674 nurodyta, kad 2016-03-19 12 val. 31 min. L. G. nustatytas 1,44 promilės apsvaigimas nuo alkoholio (t. 1 b. l. 45).

16Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji L. G. 2016-03-19 nužudė savo šeimos narį - asmenį, su kuriuo gyveno neįregistravusi santuokos (sugyventinį).

17Kaltinamosios L. G. parodymus, kuriais pastaroji prisipažino nužudžiusi savo sugyventinį nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis, patvirtina išdėstyti įrodymai: nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, specialisto išvados, apžiūros protokolai. Atsižvelgiant į tai, kad esminių prieštaravimų kaltinamojo ir liudytojų parodymuose nėra, juos patvirtina minėti rašytiniai įrodymai, nusikaltimo padarymo aplinkybės yra akivaizdžios, todėl daroma išvada, kad nėra pagrindo netikėti kaltinamosios L. G. parodymais. Apklausta liudytoja nukentėjusiojo kaimynė D. G., patvirtino, kad ji girdėjo kaltinamosios ir nukentėjusiojo barnį dėl cigarečių, po to duslius smūgių garsus, kaip L. G. priekaištavo E. T., jog šis „užstatė mėlynę“. Po to nukentėjusysis E. T. šaukė „nedaužyk man galvos“. Maždaug po dešimties minučių triukšmas liovėsi. Konflikto metu E. T. ir L. G. namuose buvo dviese. Liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamoji pasikvietė jį į įvykio vietą-butą, kur buvo jau miręs nukentėjusysis. Liudytojai V. S. ir V. S. parodė, kad nukentėjusysis E. T. nuėjo į savo namus nesužalotas, t. y. veide sužalojimų nesimatė. Pastarieji ir liudytojas A. K. patvirtino, kad kaltinamoji nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivi. Kaltinamosios L. G. ir minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir specialisto išvados. Remiantis specialisto išvada, nukentėjusiojo E. T. mirtis įvyko dėl nuo ūmios trauminės kilmės subdurinės kraujosruvos apie kairį galvos smegenų pusrutulį, progresuojant galvos smegenų pabrinkimui ir suspaudimui ir šie sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiojo mirtimi. Specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės dėl sužalojimo mechanizmo neprieštarauja kaltinamosios L. G. nurodytoms aplinkybėms, t. y., kad ji smūgius sudavė į galvą kumščiais. Liudytoja D. G. parodė, kad tą pačią dieną kaltinamoji L. G. pasakė, jog spardė E. T. sėdintį fotelyje, nes šis plūdo necenzūriniais žodžiais. Pokalbio metu L. G. nesakė, kad įvykio metu E. T. būtų smurtavęs. Specialisto konstatuota, kad kiti nukentėjusiojo kūne padaryti sužalojimai, t. y. kraujosruvos krūtinėje, rankoje, kojose galėjo išsivystyti mažiausiai nuo keturių poveikių. Sužalojimai, sprendžiant pagal jų lokalizaciją bei kraujo aptaškymo žymes kairėje pėdoje, greičiausiai padaryti žmogui stovint ar esant artimoje tam padėtyje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktas, t. y. smogiant kumščiais, kojomis. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinkus duomenis, kurie buvo patikrinti ir ištirti teisme, darytina išvada, kad kaltinamoji L. G. nužudė savo sugyventinį suduodama smūgius rankomis ir kojomis. Tarp kaltinamosios veiksmų – smūgių sudavimo nukentėjusiajam ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, tai yra, nukentėjusiojo mirtis yra dėsningas, neatsitiktinis kaltinamosios veikos rezultatas. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, kaltinamoji būdama psichiškai sveika, subrendęs žmogus, sudavė smūgius nukentėjusiajam į gyvybiškai pavojingą vietą-galvą ir nors mirties nesiekė, bet buvo abejinga pasekmėms, todėl kaltinamoji veikė netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). Nusikaltimo padarymo motyvas yra pyktis, kerštas dėl nukentėjusiojo netinkamo elgesio praeityje, kadangi specialisto išvada nustatyta, jog L. G. veide sužalojimas buvo padarytas 5-8 paros iki apžiūros (2016-03-22 12 val. 45 min.). Iš liudytojos V. S. ir kaltinamosios parodymų matyti, kad konfliktas kaltinamosios ir nukentėjusiojo vyko dėl pastarųjų neblaivumo ir kad dėl šios priežasties jie negalėjo vykti į darbą, vėliau konflikto eigoje ginčas peraugo dėl kitos smulkmenos, t. y. cigarečių nepasidalinimo. Tai rodo, kad tarp pastarųjų vyko įprastas jiems buitinis konfliktas dėl asmeninių nesutarimų sąlygojamo būsenos-neblaivumo. Toks jų elgesys buvo įprastas. Iš aptartų kaltinamosios veide konstatuotų sužalojimų ir liudytojos D. G. parodymų matyti, kad kaltinamoji priekaištavo nukentėjusiajam dėl anksčiau „užstatytos mėlynės“. Nukentėjusiojo E. T. veiksmai konflikto metu įtakojo kaltinamosios elgesį, kadangi jis būdamas neblaivus skatino ir gilino konfliktą priekaištais, keiksmažodžiais, tačiau teismas laiko, kad tai nebuvo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys, kadangi tai buvo įprastas jiems buitinis konfliktas dėl asmeninių nesutarimų. Tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo per bendro gyvenimo metus buvo nusistovėję tarpusavio santykiai ir vienas kitą labai gerai pažinojo, todėl nukentėjusiojo elgesys konflikto metu buvo įprastas. Taip pat, neblaiviai kaltinamajai dėl nukentėjusiojo veiksmų nebuvo jokios dingsties labai susijaudinti. Kaltinamosios L. G. veiksmai buvo emociniai, konfliktiniai ir tyčiniai. Jos smurto proveržis kilo konflikto su nukentėjusiuoju metu, buvo intensyvus ir užtrukęs apie dešimt minučių. Po to nuėjo žiūrėti televizoriaus, t. y. apsiraminti. Tik supratusi, kad nukentėjusysis yra nebegyvas, kvietėsi pagalbą. Tai rodo, kad kaltinamoji pasekmių atžvilgiu buvo abejinga. Iš minėtų liudytojų, nukentėjusiojo ir pačios kaltinamosios parodymų matyti, kad nukentėjusysis ir kaltinamoji gyveno kaip sutuoktiniai, bendrai maitinosi, vedė bendrą ūkį, nuolat gyveno viename bute. Todėl kolegija laiko, kad kaltinamoji L. G. nužudė savo šeimos narį - asmenį, su kuriuo gyveno neįregistravusi santuokos (sugyventinį). Todėl kaltinamosios L. G. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. teisingai.

18Kaltinamosios L. G. parodymai, kad nusikaltimo padarymo metu nukentėjusysis jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, o ji gynėsi, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi šiuos kaltinamosios parodymus paneigia liudytoja D. G., kuri betarpiškai girdėjo konflikto eigą ir kaltinamoji pastarajai papasakojo sužalojimų padarymo aplinkybes. Kaltinamoji tokių aplinkybių iš karto po įvykio nepapasakojo, o specialisto išvada sužalojimas kaltinamosios kūne buvo padarytas iki nusikaltimo padarymo. Aplamai nusikaltimo padarymo metu kaltinamajai L. G. sužalojimai nebuvo padaryti. Todėl nėra jokių būtinosios ginties požymių ir tuo pagrindu kaltinamosios parodymai atmetami kaip nepagrįsti objektyviais duomenimis.

19Kaltinamosios L. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir gailisi. Kaltinamosios parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas vertinamas pastarosios būsena nusikaltimo padarymo metu, t. y. būdama neblaivi (1,44 promilių), o taip pat keršto bei pykčio įniršio apimta, galėjo visų aplinkybių neprisiminti, t. y. ji gali sąžiningai klysti vertindama faktines aplinkybes. Tačiau ji nuosekliai parodė, kad keršydama nukentėjusiajam dėl pastarojo netinkamo elgesio jos atžvilgiu tyčia sudavė smūgius į veidą ir taip nužudė E. T.. Tokiu būdu kaltinamoji pripažįsta padariusi nusikaltimą, o pastarosios teiginys, jog ji smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo po pastarojo panaudoto fizinio smurto, yra vertinamojo pobūdžio, kas nebūtinai turi atitikti faktines aplinkybes.

20Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

21Ankstesni teistumai ir administracinės teisės pažeidimai kaltinamąją L. G. charakterizuoja neigiamai (t.1 b. l. 129-145).

22Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji L. G. padarė labai sunkų nusikaltimą. Savo veiksmais sukėlė neatstatomas pasekmes ir tuo padarė ypatingą žalą visuomenei. Nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia. Skiriant bausmės dydį atsižvelgtina ir į tai, kad yra kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinanti aplinkybių. Taip pat, neišnykęs teistumas. Nusikaltimą padarė po paleidimo iš pataisos namų praėjus vos pusei metų. Neigiamą kaltinamosios asmenybę, nusikaltimą padarė būdama anksčiau padariusi sunkų nusikaltimą, susijusį su kūno sužalojimu. Nesistengė atlyginti nukentėjusiajam padarytos materialinės žalos.

23Todėl laisvės atėmimo bausmė skirtina virš sankcijos vidurkio (LR BK 61 str. 1 d. 2 d.).

24Nukentėjusiojo D. T. civilinis ieškinys 1800 eurų, kurį sudaro laidojimo išlaidos, pagrįstas dokumentais, tenkinamas visiškai-materialinė žala padaryta kaltais kaltinamosios L. G. veiksmais (LR BPK 115 str. 1 d.).

25Taip pat, pagrįstas nukentėjusiojo D. T. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo, tačiau jis tenkinamas tik iš dalies. Nukentėjusysis D. T. yra nukentėjusiojo E. T. brolis. Dėl kaltinamosios padaryto nusikaltimo jis patyrė skausmą, išgyvenimus, stresą, reikėjo rūpintis laidotuvėmis, patyrė nepatogumus (LR CK 2.250 str.). Tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiojo E. T. gyvenimo būdą, girtavimą, pastarojo nesiejo tamprus ryšys su ieškovu. Todėl kolegija laiko, kad nukentėjusiojo E. T. ir ieškovo D. T. tarpusavio ryšys buvo silpnas. Todėl į tai atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį. Taip pat atsižvelgiama ir į teismų praktiką analogiškose bylose, todėl jis mažintinas.

26Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2016-05-06 buvo pateikęs pažymą Nr. NTP-7-5164, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos pagal 2016-05-02 sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-1686-6786 teikimo nukentėjusiajam D. T. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 117,77 eurų, 2016-05-20 buvo pateikęs pažymą Nr. NTP-7-5782, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos pagal 2016-05-02 sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-1686-6786 teikimo nukentėjusiajam D. T. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 136,99 eurų, 2016-05-25 buvo pateikęs pažymą Nr. NTP-7-6013, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos pagal 2016-05-02 sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-1686-6786 teikimo nukentėjusiajam D. T. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 125,41 eurų. Viso išlaidos sudaro – 380,17 eurų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dalyvavo nukentėjusiojo atstovas advokatas Vytautas Gineika (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 245 str. 1 d.).

27Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2016-05-23 buvo pateikęs pažymą Nr. NTP-7-5834, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajai L. G., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 284,97 eurų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dalyvavo kaltinamosios gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 245 str. 1 d.).

28BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

29Vadovaujantis BPK 103 str. 6 p., 106 str., šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jos išieškotinos iš kaltinamosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-693/2015).

30Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 302-308 str.,

Nutarė

31Pripažinti L. G. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir nubausti laisvės atėmimu metų 11 (vienuolikai) metų 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

32Kardomąją priemonę – suėmimą L. G. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

33Vadovaujantis LR BK 66 str., 140 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2016-03-21 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

34Priteisti iš L. G. D. T. naudai 1800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus) eurų turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

35Priteisti iš L. G. 629,14 eurų valstybei (išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. ( - ), AB „Citadele“ Nr. ( - ), AB DNB bankas Nr. ( - ), AB SEB bankas Nr. ( - ), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. ( - ), „Danske Bank“ A/S, Lietuvos filialas Nr. ( - ), „Nordea Bank“ AB, Lietuvos skyrius Nr. ( - ), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – ( - ), įmokos kodą – ( - ), mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

36Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą - kompaktinę plokštelę, kurioje išsaugotas L. G. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašas, palikti prie bylos.

37Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o nuteistajai nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Kauno apygardos teismui.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 3. Kaltinamoji L. G., 2016-03-19 apie 10 val. bute, esančiame ( - ), būdama... 4. Šioje veikoje yra nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 2 d. 3 p.... 5. Kaltinamoji L. G. kalta prisipažino ir parodė, kad nukentėjusysis E. T. buvo... 6. Nukentėjusysis D. T. parodė, kad E. T. buvo jo brolis. Su pastaruoju jis... 7. Liudytoja V. S. parodė, kad 2016-03-18 apie 7 val. E. T. paskambino ir... 8. Liudytojas V. S. parodė taip pat, kaip ir liudytoja V. S.. Jis taip pat... 9. Liudytoja D. G. parodė, kad E. T. ir L. G. gyveno gretimame bute. Jie kartu... 10. Liudytojas A. K. parodė, kad E. T. gyveno kartu su sugyventine L. G. apie... 11. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad E. T. lavonas buvo rastas... 12. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 318/2016(02) nurodyta, kad E. T.... 13. VšĮ Jonavos greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktoje greitosios... 14. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 767/2016(02) nurodyta, kad ant L.... 15. Alkotesterio kvite Nr. 1674 nurodyta, kad 2016-03-19 12 val. 31 min. L. G.... 16. Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji L. G. 2016-03-19 nužudė... 17. Kaltinamosios L. G. parodymus, kuriais pastaroji prisipažino nužudžiusi savo... 18. Kaltinamosios L. G. parodymai, kad nusikaltimo padarymo metu nukentėjusysis... 19. Kaltinamosios L. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji... 20. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė... 21. Ankstesni teistumai ir administracinės teisės pažeidimai kaltinamąją L. G.... 22. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji L. G. padarė labai... 23. Todėl laisvės atėmimo bausmė skirtina virš sankcijos vidurkio (LR BK 61... 24. Nukentėjusiojo D. T. civilinis ieškinys 1800 eurų, kurį sudaro laidojimo... 25. Taip pat, pagrįstas nukentėjusiojo D. T. civilinis ieškinys dėl neturtinės... 26. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės... 27. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės... 28. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar... 29. Vadovaujantis BPK 103 str. 6 p., 106 str., šios išlaidos pripažintinos... 30. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 302-308 str.,... 31. Pripažinti L. G. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 32. Kardomąją priemonę – suėmimą L. G. palikti iki nuosprendžio... 33. Vadovaujantis LR BK 66 str., 140 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti... 34. Priteisti iš L. G. D. T. naudai 1800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus)... 35. Priteisti iš L. G. 629,14 eurų valstybei (išlaidos dėl antrinės teisinės... 36. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą - kompaktinę plokštelę,... 37. Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o nuteistajai nuo jo nuorašo įteikimo,...