Byla 2K-212-693/2015
Dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. N. nuteista:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Eligijaus Gladučio ir pranešėjo Vytauto Masioko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. N. gynėjo advokato Romo Aikevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. N. nuteista:

2pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį (dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-00010-12) laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant ją bausmės laikotarpiu nuo 22 iki 6 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis ir neatlygintinai per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti aštuoniasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei uždrausti bendrauti su V. G.;

3pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-00076-12) laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant ją bausmės laikotarpiu nuo 22 iki 6 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis ir neatlygintinai per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti aštuoniasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei uždrausti bendrauti su V. G.;

4pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-00986-12) laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant ją bausmės laikotarpiu nuo 22 iki 6 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis ir neatlygintinai per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti aštuoniasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei uždrausti bendrauti su V. G.;

5pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-01056-12) laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant ją bausmės laikotarpiu nuo 22 iki 6 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis ir neatlygintinai per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti aštuoniasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei uždrausti bendrauti su V. G..

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir galutinė subendrinta bausmė J. N. paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, įpareigojant ją laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 iki 6 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis ir neatlygintinai per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti aštuoniasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždrausti bendrauti su V. G..

7Iš J. N. priteista: nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. B. 15 000 Lt (4 344 Eur), jo atstovei pagal įstatymą bei civilinei ieškovei V. B. 8 000 Lt (2 317 Eur) neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. S. 15 000 Lt (4 344 Eur) neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiojo E. S. atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei N. S. 8 000 Lt (2 317 Eur) neturtinei ir 97,53 Lt (28,25 Eur) turtinei žalai atlyginti, valstybės naudai patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą – 710 Lt (205 Eur), E. S. atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei N. S. 2 000 Lt (579 Eur) advokatės paslaugoms apmokėti.

8Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 8 d. nutartis, kuria nuteistosios J. N. gynėjo advokato Romo Aikevičiaus apeliacinis skundas atmestas.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

10J. N. nuteista už tai, kad, būdama nepilnametė, liudytoja ir pripažinta nukentėjusiąja ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-00010-12 dėl plėšimo, davė melagingus parodymus, t. y. žinodama, kad plėšimo nebuvo ir įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, veikdama vieninga tyčia atliko šiuos tęstinius veiksmus:

112012 m. sausio 5 d., nuo 13.00 iki 13.50 val., apklausiama kaip liudytoja, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato patalpose, esančiose Kaune, M. Daukšos g. 10, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012 m. sausio 2 d., apie 16.30 val., Kaune, prie ( - ) namo, kartu su V. G. jos buvo sumuštos, prievarta nugirdytos alkoholiu ir apiplėštos J. B. ir kitų nepažįstamų keturių vaikinų;

122012 m. kovo 9 d., nuo 9.00 iki 9.40 val., akistatos metu, minėto komisariato patalpose davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012 m. sausio 2 d., apie 16.30 val., Kaune, prie ( - ) namo, kartu su V. G. jos buvo sumuštos, prievarta nugirdytos alkoholiu ir apiplėštos J. B. ir kitų nepažįstamų keturių vaikinų;

132012 m. gegužės 24 d., nuo 8.20 iki 9.10 val., apklausiama kaip liudytoja, minėto komisariato patalpose davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012 m. sausio 2 d., apie 16.30 val., Kaune, prie ( - ) namo, kartu su V. G. jos buvo sumuštos, prievarta nugirdytos alkoholiu ir apiplėštos J. B. ir kitų nepažįstamų keturių vaikinų;

142012 m. birželio 7 d., nuo 14.50 iki 15.20 val. apklausiama kaip liudytoja, minėto komisariato patalpose davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012 m. sausio 2 d., apie 16.30 val., Kaune, prie ( - ) namo, kartu su V. G. jos buvo sumuštos, prievarta nugirdytos alkoholiu ir apiplėštos J. B. ir kitų nepažįstamų keturių vaikinų;

152012 m. birželio 18 d., nuo 13 iki 13.17 val. apklausiama kaip liudytoja, minėto komisariato patalpose davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012 m. sausio 2 d., apie 16.30 val. Kaune, prie ( - ) namo, kartu su V. G. jos buvo sumuštos, prievarta nugirdytos alkoholiu ir apiplėštos J. B. ir kitų nepažįstamų keturių vaikinų;

162012 m. birželio 18 d., nuo 13.58 iki 14.08 val., asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, minėto komisariato patalpose davė melagingus parodymus, atpažindama nuotraukoje E. S. kaip asmenį, dalyvavusį plėšime;

172012 m. liepos 2 d., nuo 12.03 iki 12.24 val., asmens parodymų atpažinti metu minėto Santakos policijos komisariato patalpose davė melagingus parodymus, atpažindama E. S. kaip asmenį, dalyvavusį plėšime;

182012 m. rugpjūčio 8 d., nuo 10.10 iki 10.50 val. nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje Kaune, prie ( - ) namo, J. N. davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012 m. sausio 2 d., apie 16.30 val., šioje vietoje kartu su V. G. jos buvo sumuštos, prievarta nugirdytos alkoholiu ir apiplėštos J. B., E. S. ir kitų trijų nepažįstamų vaikinų.

19Dėl tokių J. N. veiksmų buvo pradėtas nekaltų asmenų J. B. ir E. S. baudžiamasis persekiojimas.

20Be to, J. N. nuteista už tai, kad, būdama nepilnametė, liudytoja ir pripažinta nukentėjusiąja ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-00076-12 dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, davė melagingus parodymus, t. y. žinodama, kad grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą nebuvo, įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, 2012 m. sausio 23 d., nuo 13.00 iki 13.40 val., apklausiama kaip liudytoja, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato patalpose, esančiose Kaune, M. Daukšos g. 10, davė melagingus parodymus apie tai, kad į savo mobiliojo ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. ( - ), SIM kortelę, kurios Nr. ( - ), SMS žinutėmis gavo grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą;

21tęsdama nusikalstamą veiką, 2012 m. vasario 28 d., nuo 9.10 iki 9.40 val., apklausiama kaip liudytoja minėto komisariato patalpose, davė melagingus parodymus apie tai, kad į savo mobiliojo ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. ( - ), SIM kortelę, kurios Nr. ( - ), SMS žinutėmis gavo grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą.

22Taip pat J. N. nuteista už tai, kad, būdama nepilnametė ir liudytoja ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-00986-12 dėl neteisėto laisvės atėmimo, davė melagingus parodymus, t. y. žinodama, kad neteisėto laisvės atėmimo nebuvo, įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, 2012 m. rugsėjo 3 d., nuo 20.10 iki 20.40 val., apklausiama kaip liudytoja, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato patalpose, esančiose Kaune, M. Daukšos g. 10, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012 m. rugsėjo 3 d., apie 17 val., Kaune, prie ( - ) namo, nepažįstamų asmenų buvo pagrobta, mušama bei prievarta girdoma.

23Taip pat J. N. nuteista už tai, kad, būdama nepilnametė ir liudytoja ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-01056-12 dėl neteisėto laisvės atėmimo, davė melagingus parodymus, t. y. žinodama, kad neteisėto laisvės atėmimo nebuvo, įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, 2012 m. rugsėjo 22 d. nuo 12.45 iki 17.30 val. apklausiama kaip liudytoja, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato patalpose, esančiose Kaune, M. Daukšos g. 10, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012 m. rugsėjo 21 d., apie 14 val. Kaune, ( - ) namo laiptinėje, jos kartu su V. G. nepažįstamų keturių vaikinų buvo pagrobtos, automobiliu nuvežtos į netoli R. Kalantos gatvės esantį mišką bei mušamos;

24tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2012 m. rugsėjo 22 d., nuo 17.40 iki 20.10 val. nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje Kaune, prie ( - ) namo, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012 m. rugsėjo 21 d., apie 14.30 val. Kaune, ( - ) namo laiptinėje, jos kartu su V. G. nepažįstamų keturių vaikinų buvo pagrobtos, automobiliu nuvežtos į netoli R. Kalantos gatvės esantį mišką bei mušamos.

25Kasaciniu skundu nuteistosios J. N. gynėjas advokatas R. Aikevičius prašo apeliacinės instancijos teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti, o pirmosios instancijos teismo 2014 m. gegužės 6 d. nuosprendį pakeisti: pritaikius BK 93 straipsnį, atleisti J. N. nuo baudžiamosios atsakomybės bei skirti jai BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones; sumažinti iš J. N. priteistų civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti dydžius ir iš jos priteistą sumą civilinių ieškovų atstovės paslaugoms apmokėti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš J. N. valstybės naudai priteista 710 Lt (205 Eur) už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam J. B..

26Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, spręsdami klausimą dėl BK 93 straipsnio taikymo, neteisingai suprato Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ir J. N. netaikė šio straipsnio nuostatų. Pirmosios instancijos teismas BK 93 straipsnio netaikymą motyvavo tuo, kad J. N. padarė keturias savarankiškas nusikalstamas veikas, kurios nesudaro idealiosios sutapties, yra pakartotinės, todėl negalima laikyti, jog ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Tačiau, pasak kasatoriaus, teismas visiškai nepasisakė dėl to, kodėl nemano, jog J. N. padarė vieną testinį nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas pirmosios instancijos teismo nuostatą, jog J. N. padarė keturias nusikalstamas veikas, nurodė, kad nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, jog J. N. padarė tęstinę nusikalstamą veiką, nes ji padarė viena po kitos sekusias savarankiškas nusikalstamas veikas; nors J. N. padarytos veikos atitinka tą patį baudžiamąjį įstatymą, tačiau iš jos ir liudytojos V. G. parodymų matyti, jog jų nejungia vieningas sumanymas, t. y. vieninga tyčia.

27Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Kasatoriaus nuomone, visos J. N. padarytos nusikalstamos veikos jungiamos vieno sumanymo (vieningos tyčios) –pateisinti prieš tėvus savo jaunesnės draugės V. G. girtumą, dėl kurio ji atsidūrė ligoninėje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416/2012). Kasaciniame skunde nurodoma, kad iš J. N. teisiamajame posėdyje duotų parodymų, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino teisingais, matyti, kad 2012 m. sausio 2 d. V. G. pas ją atėjo išgėrusi, jos nuėjo prie V. G. draugo namų, kur jai pasidarė bloga, ji nukrito, todėl buvo pakviesta V. G. mama, kuri ją nuvežė į ligoninę, o J. N. parėjo namo. Kitą dieną V. G. parašė SMS žinutę J. N., kurioje nurodė, jog pas ją buvo atvažiavę pareigūnai ir ji savo mamai pasakė, kad J. B. su dar keturiais berniukais jas prigirdė ir primušė, todėl jos turi juos apkaltinti. J. N. su tuo nesutiko, tačiau kitą dieną pas jos tėvus atėjo V. G. tėvas. V. N. bijojo jam ir savo tėvams sakyti tiesą, todėl sutiko važiuoti į policiją ir viską paliudyti, apkaltinti J. B.. Vėlesnėse apklausose liudijo tą patį, nes to reikalavo V. G.. Sužinojusi, kad bus jos akistata su J. B., J. N. pasakė V. G. norinti savo tėvams pasakyti tiesą, kad jie atsiimtų pareiškimą. V. G. prieštaravo tokiam sumanymui, sakė, kad galima apkaltinti ir E. S., nes jie su J. B. draugai. Prieš akistatą su J. B. ir E. S. V. G. rodė J. N. jų nuotraukas, kad ji galėtų juos atpažinti, mokė ją, ką reikia sakyti. Iš bylos duomenų matyti, kad praėjus vos kelioms savaitėms po pirmųjų melagingų parodymų davimo (2012 m. sausio 5 d.), J. N. ėmė galvoti, kaip, nepasakius tiesos apie V. G. elgesį 2012 m. sausio 2 d., savo tėvus priversti atsiimti pareiškimą dėl kaltinimų J. B.. Dėl to į savo telefoną iš kito telefono rašė grasinančias žinutes ir rodė savo tėvams, kurie ne tik neatsiėmė pareiškimo, bet vėl kreipėsi į policiją, kur buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, o J. N. 2012 m. sausio 23 d. apklausoje, 2012 m. kovo 9 d. akistatos metu, 2012 m. gegužės 24 d., birželio 7 d., birželio 18 d. apklausose, 2012 m. birželio 18 d. ir liepos 2 d. E. S. atpažinimo metu bei 2012 m. rugpjūčio 8 d. parodymų patikrinimo vietoje davė melagingus parodymus. Nepasiekusi norimo rezultato ir nerasdama išeities priversti savo tėvus atsiimti pareiškimą, 2012 m. rugsėjo 3 d. J. N. siuntė grasinančias žinutes tiesiogiai į jų telefonus, norėdama įteigti, kad jai gresia pavojus, kad yra pagrobta, tačiau, perskaitę grasinančias SMS žinutes, užuot atsiėmę pareiškimą, J. N. tėvai vėl kreipėsi į policiją, buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas ir ji, apklausta kaip liudytoja, vėl davė melagingus parodymus, kad 2012 m. rugsėjo 3 d., apie 17 val., Kaune, prie ( - ) namo, nepažįstamų asmenų buvo pagrobta, mušama bei prievarta girdoma. Vėliau panašiu būdu tėvus bandė paveikti abi su V. G.: 2012 m. rugsėjo 22 d. jos abi rašė tėvams grasinančias žinutes, pranešė, jog yra pagrobtos, nuvyko į Petrašiūnus ir ten prabuvo iki nakties, kol buvo surastos policijos. Taip atsirado dar vienas ikiteisminis tyrimas, o 2012 m. rugsėjo 22 d. J. N., apklausiama kaip liudytoja, vėl davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012 m. rugsėjo 21 d., apie 14 val., Kaune, ( - ) namo laiptinėje, jos kartu su V. G. nepažįstamų keturių vaikinų buvo pagrobtos, automobiliu nuvežtos į netoli R. Kalantos gatvės esantį mišką bei mušamos. Taigi, negalėdama pasakyti savo tėvams tiesos apie tai, kad jų su V. G. 2012 m. sausio 2 d. niekas neužpuolė, įkalbėta savo jaunesnės draugės pateisinti jos neblaivumą prieš tėvus, nenumatydama pasekmių, J. N. davė melagingus parodymus ir juos kartojo viso ikiteisminio tyrimo metu. Dėl susiklosčiusių aplinkybių, nerasdama būdo prisipažinti, J. N. puolė į depresiją, bandė žudytis ir, tik atsidūrusi ligoninėje, viską papasakojo savo gydytojui, kuris išsikvietė jos tėvus ir jie viską kartu išsiaiškino.

28Kasatorius pažymi, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog J. N. pati tiesiogiai nė karto nesikreipė policiją: pirmu atveju į policiją dėl V. G. nugirdymo, sumušimo ir apiplėšimo kreipėsi V. G. tėvas, kuris pareiškime nurodė, kad kartu nugirdyta bei sumušta buvo ir J. N., todėl ji, V. G. prašoma, buvo priversta duoti melagingus parodymus. Kitais atvejais į policiją kreipėsi J. N. tėvai ir ji vėl, nedrįsdama tėvams atskleisti tiesos, buvo priversta duoti melagingus parodymus, tikėdamasi, jog tėvai, išsigandę dėl jai gresiančių pavojų, atsiims pareiškimą ir jai nereikės daugiau meluoti. Įvertinus šias aplinkybes, pasak kasatoriaus, kyla klausimas, ar šiuo atveju negalima pritaikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir J. N. visas nusikalstamas veikas laikyti viena tęstine nusikalstama veika bei taikyti BK 93 straipsnį. Tačiau teismai šių aplinkybių visiškai neanalizavo ir nevertino.

29Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas gana išsamiai išanalizavo nukentėjusiesiems nusikalstama veika sukeltas pasekmes, tačiau, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė tik į kaltinamosios jauną amžių, į tai, kad ji nusikalto būdama nepilnametė, kad turto ir pajamų šiuo metu neturi. Tačiau teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad šį nusikaltimą inicijavo V. G., kuriai tuo metu nebuvo 16 metų, t. y. ji nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal BK 235 straipsnį. Tai patvirtina ir nukentėjusiojo J. B. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, kad jį apkaltino V. G., o J. N. viskam pritarė. Teismas nepasisakė dėl to, kad nusikalstama veika buvo padaryta tiek J. N., tiek V. G. bendrais veiksmais. Kasatorius nurodo, kad, nepaisant to, jog V. G. neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus, tačiau atsako pagal CK 6.276 straipsnį, kurio pirmojoje dalyje nurodyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais.

30Siekdamas pateisinti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl civilinio ieškinio priteisimo, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusieji J. B. ir E. S. bei jų atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės patyrė dvasinio pobūdžio pasekmes – dėl J. N. melagingų parodymų davimo nukentėjusieji ilgą laiką buvo persekiojami teisėsaugos institucijų pareigūnų, buvo atliekamos apklausos, kratos, buvo ieškomi mokymosi įstaigose, apie įvykius plačiai rašė ir visuomenės informavimo priemonės. Kasatoriaus teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje buvo atliekamas normalus ikiteisminis tyrimas ir tai negalėjo stipriai psichologiškai paveikti nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovių. Be to, netiesa, kad apie įvykius rašė visuomenės informavimo priemonės – apie šį įvykį buvo vienas straipsnis, kuriame buvo aprašytas įvykis, neminint nei nukentėjusiųjų nei įtariamųjų pavardžių.

31Kasatorius nurodo, kad ši baudžiamoji byla, kaip ir civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos išsprendimas, yra išskirtiniai, teismų praktikoje neturintys analogų, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, nenurodydami šaltinių, remiasi bendra teismų praktika, kurioje daugiausia kalbama apie civilinius ieškinius, atsiradusius dėl sveikatos sutrikdymo ar gyvybės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007 yra nurodęs, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų perspektyvos. Tačiau teismai neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimo padarymo metu J. N. buvo nepilnametė, mokėsi 12-oje klasėje ir jokių pajamų neturėjo, jų neturi ir dabar, nes mokosi kolegijoje. Teismai nevertino J. N. vaidmens šios nusikalstamos veikos padaryme (nusikalstamai veikai įtakos turėjo V. G.), kad J. N. visiškai nepažinojo nukentėjusiųjų ir juos atpažino tik iš V. G. parodytų jų nuotraukų, nevertino to, kad pati J. N. patyrė didelių išgyvenimų, dėl to bandė žudytis, ne kartą buvo gydoma ligoninėje ir visiškai nesidomėjo V. G. asmenybe, jos tėvais (jų net neapklausė). Taigi, pasak kasatoriaus, teismai netinkamai taikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

32Taip pat pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš J. N. priteisė 710 Lt (205 Eur) valstybės naudai už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam J. B. bei 2000 Lt (579 Eur) už nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S. ir civilinės ieškovės N. S. įgaliotos atstovės advokatės paslaugas. Kasatorius cituoja BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas ir teigia, kad įstatyme nenurodoma apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, kurias patyrė valstybė, apmokant nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, todėl, pasak kasatoriaus, teismas nepagrįstai valstybės naudai iš J. N. priteisė 710 Lt (205 Eur). Įvertinus J. N. turtinę padėtį ir tai, kad iš jos priteista didelė suma (50 000 Lt, t. y. 14 481 Eur) neturtinei civilinių ieškovų žalai atlyginti, ši suma turėjo būti iš viso nepriteista arba atitinkamai mažinama.

33Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius atsiliepimu į nuteistosios gynėjo kasacinį skundą prašo jį atmesti.

34Prokuroro teigimu, baudžiamąjį įstatymą žemesniųjų instancijų teismai pritaikė tinkamai. Kaltinimuose nurodytos ir teismų nustatytos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad J. N. padarė atskiras nusikalstamas veikas (atskiruose ikiteisminiuose tyrimuose), kurios, nors ir atitinka tą patį baudžiamąjį įstatymą, tačiau jų nejungia vieningas sumanymas ir nėra pagrindo laikyti, jog ji nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Prokuroras sutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, jog pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą dėl kito nusikalstamo veiksmo. Tokių aplinkybių faktiniai bylos duomenys – pačios nuteistosios, liudytojos V. G. parodymai, kita bylos medžiaga, nepatvirtina. O tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės. Todėl taikyti J. N. BK 93 straipsnio nuostatas, kuriose numatyta, kad nepilnametis asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis padarė nusikalstamą veiką ar baudžiamąjį nusižengimą pirmą kartą, nėra teisinio pagrindo. Tokios teismo išvados, pasak prokuroro, atitinka ir suformuotą teisminę praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-P-85/2008),

35Taip pat atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė gynėjo argumentus dėl nukentėjusiesiems J. B., V. B., E. S. ir N. S. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nutartyje nurodyta, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Teismo nuomone, baudžiamojoje byloje yra neabejotinai nustatyta, kad dėl J. N. melagingų parodymų davimo nukentėjusieji ilgą laiką buvo persekiojami teisėsaugos institucijų pareigūnų, ieškomi mokymosi įstaigose buvo atliekamos apklausos, kratos. Apie įvykius rašė ir visuomenės informavimo priemonės. Dėl to pablogėjo jų reputacija tiek draugų, tiek ir mokytojų akyse, jie patyrė emocinį šoką ir kitus nepatogumus. Prokuroro teigimu, teismas atsižvelgė ir į tai, kad J. N. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Atsiliepime nurodoma, kad teismas atsižvelgė ne tik į aplinkybes, kurios rodė kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tas, kurios leido spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje, tai atitinka suformuotą teisminę praktiką. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pateikė argumentuotas išvadas dėl J. N. gynėjo keliamų klausimų dėl V. G. veiksmų vertinimo ir priteistų civilinių ieškinių mažinimo. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.280 straipsnį apeliantui (atstovaujančiam J. N.) neužkertama teisė reikšti regresinį ieškinį, o pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo liudytoją V. G. įtraukti kaip civilinį atsakovą byloje, nes ikiteisminį tyrimą dėl jos atsisakyta pradėti, jai nesant tokio amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Prokuroro teigimu, nustatydami neturtinės žalos dydį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai vadovavosi CK 6.250 straipsnio nuostatomis. Neturtinės žalos atlyginimai esmingai nesiskiria nuo praktikoje susiformavusio neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose, todėl neturtinės žalos dydžio klausimas išspręstas laikantis įstatymo reikalavimų.

36Taip pat atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė proceso išlaidų klausimą, priteisdamas iš J. N. 710 Lt (205 Eur) valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam J. B. bei 2000 Lt (579 Eur) nukentėjusiojo E. S. atstovei pagal įstatymą civilinei ieškovei N. S. už išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė proceso pagrindus (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 106 straipsnio 2 dalis) ir motyvus, pagrįsdamas priteistinų proceso išlaidų sumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pagrįstai atmetė apeliacinį skundą. Prokuroras nurodo, kad gynėjo kasacinio skundo motyvai nepaneigia žemesnės instancijos teismų sprendimų.

37Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

38Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo (BK 93 straipsnis)

39Kasatorius neginčija teismų išvadų dėl J. N. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau ginčija jos veikų, kuri kiekviena kvalifikuota kaip savarankiška pagal BK 235 straipsnio 1 dalis, kvalifikavimą, teigdamas, kad jos padarytos veikiant vieninga tyčia tęstiniu būdu, dėl to J. N. veiksmai kvalifikuotini kaip viena nusikalstama veika, o tada atsirastų teisinis pagrindas taikyti jai BK 93 straipsnio nuostatas.

40Nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos išsamiai išnagrinėtos kasacinėje praktikoje. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. gegužės 20 d. nutarties turinys, priimtas išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 2K-P-85/2008. Šioje nutartyje išaiškinta: „Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų“. Šioje plenarinės sesijos nutartyje taip pat išaiškinta, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį.

41Nuspręsdamas neatleisti nuteistosios J. N. nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 93 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų: J. N., būdama nepilnametė, padarė keturias savarankiškas nusikalstamas veikas, šios nusikalstamos veikos nesudaro idealiosios sutapties, todėl negalima laikyti, jog ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Kasatorius su tokia teismo išvada nesutinka, jo teigimu, visos J. N. padarytos nusikalstamos veikos jungiamos vieno sumanymo (vieningos tyčios) – pateisinti prieš tėvus savo jaunesnės draugės V. G. girtumą, dėl kurio ši atsidūrė ligoninėje, todėl jos turėjo būti pripažintos viena tęstine veika ir J. N. turėtų būti taikomos BK 93 straipsnio nuostatos. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad teismai nepasisakė, kodėl J. N. padarytų kelių nusikalstamų veikų nelaiko viena tęstine. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, jog nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde nurodė analogiškus argumentus, į kuriuos išsamiai atsakyta. Tai, kad teismo motyvai ir išvados netenkina kasatoriaus, nereiškia, kad į jo apeliacinio skundo esminius argumentus nebuvo atsakyta ar atsakyta netinkamai. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais dėl J. N. padarytų nusikalstamų veikų pripažinimo pakartotinėmis, todėl jų nekartoja.

42Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nuskalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Baudžiamajame kodekse tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimo nėra, todėl didelę svarbą įgauna įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties, ir taikymas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-121-693/2015 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007; 2K-322/2008). Pažymėtina ir tai, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-491/2010). Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, nes nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas.

43J. N. nuteista už keturias nusikalstamas veikas, kurių kiekviena kvalifikuota pagal tą patį BK straipsnį – 235 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad pirmasis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal V. G. tėvo pareiškimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir V. G. bei J. N. davė melagingus parodymus pradžioje nepagrįstai apkaltindamos J. B., o vėliau dar ir E. S.. Šiame ikiteisminiame tyrime J. N. veiksmai (parodymai, atpažinimai ir kt.) pagrįstai pripažinti kaip jungiami vieningo sumanymo ir tęstiniai. Kiti ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti dėl J. N. veiksmų ir melagingų parodymų, kad jai neva grasinama, o vėliau – kad ji su drauge neva buvo pagrobtos. Šiuo atveju J. N. nusikalstamų veiksmų motyvas, kad pirmuoju atveju ji siekė padėti draugei, o kitais – siekė priversti savo tėvus atsiimti pareiškimą apie nusikalstamą veiką, nepatvirtina, kad visais atvejais ji veikė turėdama vieningą tyčią. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes negalima daryti išvados, kad, duodama melagingus parodymus pirmame ikiteisminiame tyrime dėl plėšimo, J. N. turėjo susiformavusį (pradinį) sumanymą dėl kitų savo nusikalstamų veiksmų (grasinamų žinučių siuntimo į savo ir mamos mobiliuosius telefonus, pranešimo apie pagrobimą ir kt.). Taigi žemesnės instancijos teismų padarytos išvados, kad J. N. padarytų nusikalstamų veikų nejungė vieningas sumanymas, yra pagrįstos ir teisingos.

44Tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepripažindami J. N. padarytų nusikalstamų veikų tęstiniu nusikaltimu ir netaikydami BK 93 straipsnio nuostatų, teismai baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

45Dėl neturtinės žalos atlyginimo

46CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

47Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Rušienė v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

48Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

49Šioje byloje nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinti J. B. ir E. S.. Pirmosios instancijos teismas kiekvienam priteisė po 15 000 Lt (4 344 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

50Apeliacinės instancijos teismas pagal nuteistosios gynėjo skundą patikrinęs nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą dėl neturtinės žalos nurodė, kad CK 6.250 straipsnio nuostatos pritaikytos tinkamai. Esminis šio teismo argumentas dėl nukentėjusiųjų patirtų dvasinių išgyvenimų yra tai, kad jie dėl J. N. melagingų parodymų ilgą laiką buvo persekiojami teisėsaugos institucijų pareigūnų, su jais buvo atliekami įvairūs procesiniai veiksmai.

51Teisėjų kolegija konstatuoja, jog akivaizdu, kad minėti nukentėjusieji dėl nepagrįstų kaltinimų ir pradėto ikiteisminio tyrimo bei atliekamų procesinių veiksmų patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų. Tačiau žemesnės instancijos teismai apskritai neanalizavo, kiek truko ikiteisminis tyrimas dėl kiekvieno nukentėjusiojo, nes tokio pobūdžio bylose tai turi esminę reikšmę, nes visą šį laikotarpį asmuo patiria dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų. Nustatytos bylos aplinkybės bei bylos medžiaga patvirtina, kad pirmiausia nepagrįstai apkaltintas J. B., ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 2012 m. sausio 2 d. pradėtas būtent dėl jo ir nutrauktas 2012 m. spalio 24 d. E. S. apkaltintas vėliau, jam įtarimas pareikštas tik 2012 m. liepos 2 d., o nutrauktas 2012 m. rugpjūčio 29 d. (pasitvirtino jo alibi, kad menamo nusikaltimo dieną jo Kaune nebuvo). Be to, net nukentėjusieji pareiškė skirtingo dydžio ieškinius: J. B. – 50 000 Lt (14 481 Eur), o E. S. – 20 000 Lt (5 792 Eur). Įvertinus tai, kad dėl J. B. ikiteisminis tyrimas truko beveik dešimt mėnesių, dėl to buvo priverstas pakeisti mokyklą, darytina išvada, kad jo dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai tęsėsi gerokai ilgiau nei E. S., dėl kurio tyrimas truko tik du mėnesius. Taigi nukentėjusiajam J. B. priteista tinkamo dydžio neturtinė žala, ji atitinka ir formuojamą teisminę praktiką bylose, kuriose faktinės aplinkybės panašios (būtent tokia pati neturtinės žalos suma priteista iš esmės panašioje byloje – kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2014). Neturtinės žalos dydis 15 000 Lt (4 344 Eur) priteistas nukentėjusiajam E. S. neatitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, bei proporcingumo pricipo, nes jis dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus patyrė tik du mėnesius, kai J. B. tą išgyveno 10 mėnesių, todėl E. S. priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 2000 Eur.

52Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, nes tokia nukentėjusiojo teisė įtvirtinta CK 6.263 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrąsias žalos atlyginimo taisykles, ir CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame žalos atlyginimo, sužalojus sveikatą, taisykles.

53CK 6.284 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Tai – šios teisės turėtojai (mirusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties) ar šios normos kriterijus atitinkantys asmenys (buvo mirusiojo išlaikomi ar jo mirties dieną turėjo teisę į tokį išlaikymą). Šioje normoje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenumatytų pateiktame sąraše, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas. Čia išvardyti tik tie teisę į neturtinės žalos atlyginimą turintys subjektai, kurie su nukentėjusiuoju (maitintoju) iki jo mirties buvo susieti išlaikymo ryšiais. Todėl šią normą sistemiškai aiškinant su deliktinės atsakomybės taisyklėmis, bendrosiomis nuostatomis (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 1.138 straipsnio 6 punktu, 6.250, 6.263 ir kt. straipsniais) teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno, neįregistravęs santuokos (partnerystė), neatsižvelgiant į jų darbingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151/2006, 2K-853/2007, 3K-3-351/2007, 2K-431/2013, 2K-438/2014, 2K-177-696/2015 ir kt.).

54Taigi remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, išskyrus fizinio asmens gyvybės atėmimo atvejus. Į tai atkreiptas dėmesys 2008 m. liepos 3 d., Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 29).

55Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalis ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Sistemiškai aiškinant minėtas baudžiamojo proceso įstatymo normas darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje tik nukentėjusiuoju pripažintas asmuo gali reikšti civilinį ieškinį. Be to, nepilnamečio nukentėjusiojo atstovai – tėvai – neturi savarankiškos teisės pareikšti civilinį ieškinį savo vardu (BPK 53 ir 54 straipsnių nuostatos). Šioje byloje nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinti J. B. ir E. S. ir jiems priteista neturtinė žala. Be to, neturtinė žala priteista ir jų atstovėms pagal įstatymą bei civilinėms ieškovėms V. B. ir N. S., kiekvienai po 8 000 Lt (2 317 Eur). V. B. ir N. S. šioje byloje pagrįstai nepripažintos nukentėjusiomis, nes nuo nusikalstamų veiksmų nukentėjo ne jos, o jų vaikai, dėl to nebuvo jokio teisinio pagrindo jas pripažinti civilinėmis ieškovėmis ir priteisti neturtinę žalą, nes, kaip minėta, neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Šie BPK pažeidimai pripažintini esminiais, nes jie sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), be to, neteisingai buvo išaiškintos CK 6.250 straipsnio nuostatos, dėl to žemesnės instancijos teismų sprendimai keistini – V. B. ir N. S. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atmestini, o N. S. ieškinys dėl turtinės žalos paliktinas nenagrinėtas.

56Dėl nukentėjusiojo išlaidų už advokato paslaugas priteisimo

57Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš J. N. priteisė: 710 Lt (205 Eur) valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam J. B.; 2000 Lt (579 Eur) N. S. už advokato paslaugas (įstatyminei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S. atstovei).

58Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tiek valstybės, tiek N. S. patirtos išlaidos už advokato paslaugas yra realios, dėl to patvirtino tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą.

59Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kasatorius pagrįstai pažymi, kad įstatymų leidėjas nenurodė jog kaltinamasis turi atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas nukentėjusiajam, tačiau pagal šios normos prasmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš J. N. priteisė 710 Lt (205 Eur) valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam J. B..

60Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

61Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 8 d. nutartį pakeisti:

62iš J. N. E. S. priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 2000 (dviejų tūkstančių) Eur;

63V. B. ir N. S. ieškinius dėl neturtinės žalos atmesti;

64N. S. ieškinį dėl turtinės žalos palikti nenagrinėtą.

65Kitas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio... 3. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (dėl melagingų parodymų davimo... 4. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (dėl melagingų parodymų davimo... 5. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (dėl melagingų parodymų davimo... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtos bausmės... 7. Iš J. N. priteista: nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. B. 15 000 Lt... 8. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 9. Teisėjų kolegija... 10. J. N. nuteista už tai, kad, būdama nepilnametė, liudytoja ir pripažinta... 11. 2012 m. sausio 5 d., nuo 13.00 iki 13.50 val., apklausiama kaip liudytoja,... 12. 2012 m. kovo 9 d., nuo 9.00 iki 9.40 val., akistatos metu, minėto komisariato... 13. 2012 m. gegužės 24 d., nuo 8.20 iki 9.10 val., apklausiama kaip liudytoja,... 14. 2012 m. birželio 7 d., nuo 14.50 iki 15.20 val. apklausiama kaip liudytoja,... 15. 2012 m. birželio 18 d., nuo 13 iki 13.17 val. apklausiama kaip liudytoja,... 16. 2012 m. birželio 18 d., nuo 13.58 iki 14.08 val., asmens parodymo atpažinti... 17. 2012 m. liepos 2 d., nuo 12.03 iki 12.24 val., asmens parodymų atpažinti metu... 18. 2012 m. rugpjūčio 8 d., nuo 10.10 iki 10.50 val. nukentėjusiojo parodymų... 19. Dėl tokių J. N. veiksmų buvo pradėtas nekaltų asmenų J. B. ir E. S.... 20. Be to, J. N. nuteista už tai, kad, būdama nepilnametė, liudytoja ir... 21. tęsdama nusikalstamą veiką, 2012 m. vasario 28 d., nuo 9.10 iki 9.40 val.,... 22. Taip pat J. N. nuteista už tai, kad, būdama nepilnametė ir liudytoja... 23. Taip pat J. N. nuteista už tai, kad, būdama nepilnametė ir liudytoja... 24. tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2012 m. rugsėjo 22 d., nuo 17.40 iki 20.10... 25. Kasaciniu skundu nuteistosios J. N. gynėjas advokatas R. Aikevičius prašo... 26. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos... 27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine... 28. Kasatorius pažymi, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog J. N. pati tiesiogiai... 29. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas gana... 30. Siekdamas pateisinti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus... 31. Kasatorius nurodo, kad ši baudžiamoji byla, kaip ir civilinio ieškinio dėl... 32. Taip pat pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2... 33. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 34. Prokuroro teigimu, baudžiamąjį įstatymą žemesniųjų instancijų teismai... 35. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas... 36. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisingai... 37. Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 38. Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo (BK 93 straipsnis)... 39. Kasatorius neginčija teismų išvadų dėl J. N. kaltės padarius jai... 40. Nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos išsamiai... 41. Nuspręsdamas neatleisti nuteistosios J. N. nuo baudžiamosios atsakomybės... 42. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 10 dalyje... 43. J. N. nuteista už keturias nusikalstamas veikas, kurių kiekviena kvalifikuota... 44. Tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po... 45. Dėl neturtinės žalos atlyginimo ... 46. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos... 48. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio... 49. Šioje byloje nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinti J. B.... 50. Apeliacinės instancijos teismas pagal nuteistosios gynėjo skundą patikrinęs... 51. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog akivaizdu, kad minėti nukentėjusieji dėl... 52. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi... 53. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys, kurie turi teisę į... 54. Taigi remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad teisę į... 55. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – BPK)... 56. Dėl nukentėjusiojo išlaidų už advokato paslaugas priteisimo... 57. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš... 58. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tiek valstybės, tiek N. S.... 59. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 60. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 61. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nuosprendį ir Kauno apygardos... 62. iš J. N. E. S. priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 2000 (dviejų... 63. V. B. ir N. S. ieškinius dėl neturtinės žalos atmesti;... 64. N. S. ieškinį dėl turtinės žalos palikti nenagrinėtą.... 65. Kitas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos...