Byla Ik-3809-281/2011
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant atsakovo atstovui G. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. Š. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Versluva“ dėl įsakymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja G. Š. skundu (b. l. 1-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. V-65 „Dėl nuobaudos BUAB „Betostar“ bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ įgaliotam asmeniui G. Š. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

5Paaiškino, kad skundžiamu Įsakymu jai buvo skirtas įspėjimas, kuriame nurodyta, jog įspėjimas paskirtas už Duomenų apie įmonės bankroto procesą pateikimo ir skelbimo taisyklių 3.3.1, 3.3.3 punktuose numatytų atlikimo terminų pažeidimą. Teigė, kad įmonės bankroto ataskaita iškėlus bankroto bylą ir įmonės metų bankroto ataskaita buvo pateiktos, kaip to reikalauja minėtų taisyklių 3.3.1, 3.3.3 punktai, dar iki Departamentui priimant 2011 m. rugpjūčio 9 d. išvadą „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ vykdomų bankroto procedūrų BUAB „Betostar“, bei Departamento direktoriui priimant ginčijamą Įsakymą. Pažymėjo, kad ilgą laiką per nurodytą vėlavimo laikotarpį sirgo ir dėl savo ligos objektyviai negalėjo atlikti bankroto procedūrų, o bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ direktorius laikinai pavaduojančio asmens jos ligos laikotarpiu nepaskyrė. Atkreipė dėmesį, jog Įsakymas priimtas pažeidžiant teisės normas, nustatančias, kad viešojo administravimo aktas turi būti motyvuotas ir paremtas objektyviais duomenimis (faktais). Pareiškėjos teigimu, turi būti ne tik konstatuojamas teisės aktų pažeidimas, tačiau ir įvertinamas šio pažeidimo mastas, padariniai ir tik tada padaroma išvada dėl pažeidimo reikšmingumo. Darė išvadą, kad Departamentas turėjo įvertinti aplinkybę, jog dėl BUAB „Betostar“ bankroto ataskaitos nepateikimo nesikreipė nei vienas kreditorius ar kitas suinteresuotas asmuo, o veiklos tikrinimas buvo pradėtas Departamento iniciatyva. Teigė, kad įmonės bankroto ataskaitos buvo pateiktos 2011 m. liepos 26 d., t. y. dar prieš Departamentui priimant 2011 m. rugpjūčio 9 d. išvadą ir ginčijamą Įsakymą, todėl, pareiškėjos manymu, buvo išnykęs net ir formalus pagrindas nuobaudos skyrimui. Nors Įsakyme nurodyta, kad įspėjimas skiriamas vadovaujantis valstybės tarnautojo 2011 m. rugpjūčio 9 d. išvada, pareiškėjos manymu, tai yra nepakankama argumentacija, nes atskiri viešojo administravimo subjekto dokumentai negali būti sudėtine Įsakymo dalimi. Atkreipė dėmesį, kad Departamento išvadoje minimas 2011 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštas nėra susijęs su BUAB „Betostar“ vykdomomis bankroto procedūromis, nepagrįstai remiamasi 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu dėl BUAB „Amilisita“ bankroto procedūrų, nepagrįstas argumentas dėl pareiškėjos atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, nes jokie įtarimai jai nepareikšti. Pažymėjo, kad netiksliai nurodyta Įsakymo apskundimo tvarka, nes nenurodyta, per kokį terminą gali būti paduodamas skundas.

6Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 26-29) prašė skundą atmesti.

7Paaiškino, kad Departamentas pagal ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 22 punktą atlieka bankroto administratorių veiklos stebėseną. Šios Departamento atliekamos stebėsenos metu buvo nustatyta, kad BUAB „Betostar“ bankroto administratorius UAB „Versluva“ galimai netinkamai atlieka minėtos įmonės bankroto procedūras. Vadovaujantis Taisyklių 24.1 punktu Departamentas nusprendė atlikti UAB „Versluva“ veiklos administruojant BUAB „Betostar“ patikrinimą. UAB „Versluva“ 2011 m. liepos 20 d. raštu buvo informuota apie Departamento sprendimą dėl patikrinimo. Vadovaujantis Taisyklių 9.1 punktu buvo nurodyta pateikti informaciją dėl galimai padarytų bankroto procesus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų: Departamentui nepateikta bankroto ataskaita, iškėlus BUAB „Betostar“ bankroto bylą, ir BUAB „Betostar“ metų ataskaita. Buvo nurodyta pateikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus iki 2011 m. liepos 29 dienos. 2011 m. liepos 26 d. UAB „Versluva“ pateikė BUAB „Betostar“ metų ataskaitą ir BUAB „Betostar“ ataskaitą, iškėlus bankroto bylą. Paaiškinimų ir juos pagrindžiančių dokumentų dėl vėlavimo priežasčių pateikiant minėtas ataskaitas nenurodė. Pažymėjo, kad veiklos patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 12 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą BUAB „Betostar“. Teigė, kad minėtos bendrovės kreditorių pareikšti reikalavimai buvo patvirtinti 2010 m. rugsėjo 21 dieną. Nurodė Duomenų apie įmonės bankroto procesą pateikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2005 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 4-194 (toliau – ir Duomenų pateikimo ir skelbimo taisyklės) 3.3.1, 3.3.3 punktus, pažymėjo, kad UAB „Versluva“ bankroto ataskaitą, iškėlus įmonei bankroto bylą, bei metų ataskaitą pateikė tik 2011 m. liepos 26 dieną. Atlikti BUAB „Betostar“ bankroto procedūras UAB „Versluva“ įgaliojo G. Š.. Nurodė, kad pareiškėja su patikrinimo išvadomis buvo supažindinta 2011 m. rugpjūčio 12 d. elektroniniu paštu, jai buvo suteikta galimybė teikti papildomus paaiškinimus, tačiau pareiškėja šia teise nepasinaudojo. Pabrėžė, kad Įsakymas buvo priimtas, nes UAB „Versluva“ įgaliotas asmuo nuo bankroto bylos BUAB „Betostar“ iškėlimo yra G. Š. ir informacijos neteikimas valstybės institucijoms ir įmonių kreditoriams yra nuolatos pasikartojantis pareiškėjos, kaip bankroto administratorės, veiklos trūkumas.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

10Nurodė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 10 dalį, 37 straipsnio 6 dalies 4 punktą, Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 831 3.5 punktą, įgaliojusį Ūkio ministeriją patvirtinti Įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarką, bei 5 punktą, kuriuo pavesta Departamentui vykdyti įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolę. Pažymėjo, kad ūkio ministras 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 4-646 patvirtino Departamento nuostatus, kurių 7.1 punkte nurodoma, jog Departamentas teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja įmonių bankroto administratorių veiklą. Nurodė Taisyklių 22, 23.1, 24.1, 5, 17, 17.1, 17.2, 18, 19, 2 punktus, Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1, 3 dalis, Duomenų pateikimo ir skelbimo taisyklių 3.3.1, 3.3.3 punktus, pažymėjo, kad BUAB „Betostar“, kuriai bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartimi, kreditorių reikalavimai patvirtinti 2010 m. rugsėjo 21 dieną. Teigė, kad nėra ginčo, jog pareiškėja dokumentus Departamentui pateikė 2011 m. liepos 26 d., t. y. po to, kai Departamentas 2011 m. liepos 20 d. raštu informavo UAB „Versluva“ apie nustatytus trūkumus.

11Nepagrįstu laikė pareiškėjos argumentą, kad jai, 2011 m. liepos 26 d. pateikus ataskaitas, išnyko pagrindas skirti nuobaudą. Pažymėjo, kad nustatytos faktinės aplinkybės ir teisės aktų nuostatos neginčijamai patvirtina, jog pareiškėja neįvykdė reikalavimo Duomenų pateikimo ir skelbimo taisyklių 3.3.1, 3.3.3 punktuose nustatytais terminais pateikti dokumentus. Teigė, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog skundo dėl to, kad nebuvo pateiktos bankroto ataskaita ir metų ataskaita, nepateikė joks kreditorius ar kitas suinteresuotas asmuo, neeliminuoja paties pažeidimo fakto. Pabrėžė, kad viena iš Departamento funkcijų yra kontroliuoti bankroto administratorių veiklą, todėl, esant informacijai apie galimus teisės aktų pažeidimus, Departamentas turi teisę atlikti bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą. Atkreipė dėmesį, kad, remiantis pareiškėjos pateiktu išrašu iš Sodros duomenų bazės, pareiškėja 2010 m. rugsėjo-spalio mėn., 2011 m. kovo mėn. nesirgo.

12Nurodė Taisyklių 16 punktą, nustatė, kad Departamentas 2011 m. liepos 20 d. raštu nurodė UAB „Versluva“ paaiškinti, kokios yra vėlavimo pateikti dokumentus priežastys, 2011 m. rugpjūčio 12 d. raštu informavo apie bankroto administratoriaus teisę pateikti papildomus paaiškinimus, pareiškėja reikalingus dokumentus Departamentui pateikė 2011 m. liepos 26 d., tačiau neinformavo ir nenurodė jokių vėlavimą pagrindžiančių priežasčių. Dėl to, teismo vertinimu, pareiškėjos argumentas dėl ligos vertintinas kritiškai ir nepaneigia padaryto pažeidimo. Pažymėjo, kad, atlikus bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ veiklos patikrinimą, buvo nustatyta, jog UAB „Versluva“ įgaliotas asmuo G. Š., vykdydama bankroto procedūras, neteikia reikalingos informacijos ir duomenų kitoms valstybės institucijoms, tai patvirtina byloje pateikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštai. Atkreipė dėmesį, kad ginčijama nuobauda pareiškėjai skirta ne už pažeidimus, nurodytus šiuose raštuose, todėl nepagrįstu laikė pareiškėjos argumentą, kad skiriant nuobaudą buvo remiamasi būtent šiais duomenimis. Pažymėjo, kad minėta informacija surinkta atliekant bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą, tačiau ginčijama nuobauda skirta, kaip nurodyta Departamento direktoriaus Įsakyme ir išvadoje, dėl Duomenų pateikimo ir skelbimo taisyklių 3.3.1, 3.3.3 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų. Darė išvadą, kad bankroto administratoriaus įgalioto asmens pareiškėjos padaryti teisės aktų pažeidimai nustatyti faktiniais duomenimis, pareiškėja iš esmės šių faktinių duomenų neginčija, jai buvo suteikta galimybė išreikšti savo poziciją bei pateikti paaiškinimus, šia teise pareiškėja nepasinaudojo, Departamentas administratoriaus veiklos tyrimą vykdė laikydamasis Taisyklėse nurodytų procedūrų bei reikalavimų ir paskirdamas įspėjimą neperžengė savo diskrecijos ribų.

13Nurodė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-426/2009 ir konstatavo, kad išvada yra neatskiriama įsakymo skirti nuobaudą dalis, todėl skundžiamame Įsakyme, priešingai nei teigė pareiškėja, netikslinga nurodyti konkrečius veiksmus, už kuriuos pareiškėja yra baudžiama ir kitas nustatytas aplinkybes, nes jos nurodytos išvadoje. Faktinių aplinkybių pakartotinis nurodymas bei vertinimas skundžiamame Departamento direktoriaus Įsakyme, teismo nuomone, būtų perteklinis.

14Pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad ginčijamame Įsakyme netiksliai nurodyta akto apskundimo tvarka, teismas laikė formalaus pobūdžio pažeidimu. Pažymėjo, kad pareiškėja, apskųsdama atsakovo priimtą Įsakymą teismui, savo teises realizavo tinkamai, minėtas trūkumas nepadarė įtakos jos tolimesniam teisių pažeidimui bei nesutrukdė įstatyme nustatytais terminais ir nustatyta tvarka ginčyti sprendimą, kreiptis gynybos į teismą dėl, jos manymu, pažeistos teisės, todėl nepripažintinas esminiu pažeidimu, jo pagrindu pripažįstant ginčijamą sprendimą neteisėtu.

15III.

16Pareiškėja G. Š. apeliaciniu skundu (b. l. 75-79) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą. Taip pat prašo stabdyti administracinę bylą ir ištirti norminio administracinio akto – ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių inter alia 17, 17.1, 17.2 punktų teisėtumą.

17Nurodo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, Taisyklių 17 punktą, atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2589-142/2009 ir daro išvadą, kad turi būti ne tik konstatuojamas formalus teisės aktų pažeidimas, bet ir įvertinamas tokio pažeidimo mastas, padariniai ir tik tuomet prieinama išvada, ar šis pažeidimas yra reikšmingas ar ne. Tvirtina, kad pažeidimas turėjo būti įvertintas kaip nereikšmingas BUAB „Betostar“ bankroto procesui, todėl už jį nuobauda neturėjo būti skiriama. Atkreipia dėmesį, kad dėl BUAB „Betostar“ bankroto ataskaitos nepateikimo nesikreipė nei vienas įmonės kreditorius ar kitas suinteresuotas asmuo, veiklos tikrinimą pradėjo Departamentas savo iniciatyva. Nurodo, kad įmonės bankroto ataskaitos buvo pateiktos 2011 m. liepos 26 d., t. y. dar prieš Departamentui priimant 2011 m. rugpjūčio 9 d. išvadą bei Departamento direktoriui priimant ginčijamą Įsakymą. Mano, kad teismas netinkamai aiškino aplinkybę, jog nuobaudos skyrimo metu pažeidimas jau buvo išnykęs, o tai, pareiškėjos teigimu, yra reikšminga. Atkreipia dėmesį, kad Departamentas išvadoje rėmėsi faktais, kurie nebuvo susiję su BUAB „Betostar“ bankroto procedūromis, teismas taip pat motyvavo sprendimą vadovaudamasis tokiuose raštuose nurodytais duomenimis. Pažymi, kad tokie teiginiai kaip „nuolat pasireiškia informacijos teikimo pareigos nevykdymas“ yra deklaratyvaus pobūdžio. Nurodo Taisyklių 17, 17.1, 17.2 punktus, pažymi, kad Taisyklės yra poįstatyminis teisės aktas, atkreipia dėmesį, kad Įmonių bankroto įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje neįtvirtini drausminės atsakomybės bankroto administratoriui klausimai. Nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d., 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d., 2011 m. gegužės 5 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2005 m. vasario 7 d., 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2001 m. sausio 11 d., 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I575-19/2009, pažymi, kad taikant analogiją kitų panašią veiklą vykdančių asmenų drausminė atsakomybė nustatyta įstatymuose (pvz., Advokatūros įstatyme, Notariato įstatyme, Antstolių įstatyme), o bankroto administratorių atžvilgiu įtvirtintas priešingas teisinis reguliavimas (drausminės atsakomybės pagrindai nustatyti poįstatyminiame teisės akte).

18Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 85-89) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

19Pabrėžia, kad UAB „Versluva“ paaiškinimų ir juos pagrindžiančių dokumentų dėl vėlavimo priežasčių pateikiant ataskaitas nepateikė. Pažymi, kad pareiškėja su patikrinimo išvadomis buvo supažindinta 2011 m. rugpjūčio 12 d. elektroniniu paštu, jai buvo suteikta galimybė teikti papildomus paaiškinimus, tačiau pareiškėja šia teise nepasinaudojo. Pareiškėjos argumentus, kad nuobaudos skyrimo metu buvo išnykęs formalus pagrindas skirti nuobaudą, vertina kritiškai. Nurodo Viešojo administravimo įstatymo 361 straipsnį, 8 straipsnio 1 dalį, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-426/2009 ir teigia, kad Departamento atlikto patikrinimo išvada laikytina skundžiamo akto – Įsakymo, sudėtine dalimi, todėl faktinių aplinkybių pakartotinis nurodymas bei vertinimas Įsakyme būtų perteklinis. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2741/2011 ir pareiškėjos argumentus dėl pažeidimų reikšmingumo bei poveikio priemonės pagrįstumo vertina kritiškai. Nurodo Įstatymo 11 straipsnio 10 dalį, 37 straipsnio 6 dalies 4 punktą, Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 831 3.5, 5 punktus ir daro išvadą, kad pareiškėjos teiginys dėl Taisyklių prieštaravimo Konstitucijoje bei kituose įstatymuose įtvirtintam įstatymų viršenybės principui neatitinka tikrovės.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Apeliacinis skundas tenkintinas.

23Byloje ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. V-65 „Dėl nuobaudos BUAB „Betostar“ bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ įgaliotam asmeniui G. Š. skyrimo“ (b. l. 7), kuriuo nuspręsta bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ įgaliotam asmeniui G. Š., kuri vykdo BUAB „Betostar“ bankroto procedūras, už Duomenų apie įmonės bankroto procesą pateikimo ir skelbimo taisyklių 3.3.1, 3.3.3 punktų nuostatų pažeidimus skirti įspėjimą.

24Kaip matyti iš ginčijamo Įsakymo, BUAB „Betostar“ bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ įgaliotam asmeniui G. Š. įspėjimas skirtas, vadovaujantis Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377, 17 punktu. Taisyklių 17 punktas nustatė, jog Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (kai administratorius yra fizinis asmuo nuobauda skiriama šiam administratoriui, kai administratorius yra juridinis asmuo nuobauda skiriama jo įgaliotam asmeniui, kuris vykdo(-ė) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui) vieną iš šių nuobaudų: įspėjimą; viešai paskelbiamą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Departamento direktoriaus sprendimo skirti šiame punkte nurodytą nuobaudą priėmimo dienos turi būti paskelbtas Departamento interneto puslapyje.

25Teisėjų kolegija nustatė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2999/2011 nutarė pradėti tyrimą dėl Taisyklių 17 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir 5 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, ta apimtimi, kad Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (kai administratorius yra fizinis asmuo nuobauda skiriama šiam administratoriui, kai administratorius yra juridinis asmuo nuobauda skiriama jo įgaliotam asmeniui, kuris vykdo(-ė) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui) vieną iš šių nuobaudų: įspėjimą; viešai paskelbiamą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Departamento direktoriaus sprendimo skirti šiame punkte nurodytą nuobaudą priėmimo dienos turi būti paskelbtas Departamento interneto puslapyje.

26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I502-12/2012 pripažino, kad ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 17 punktas prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai. Šis sprendimas yra paskelbtas ir įsiteisėjęs, jis taip pat paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“ (Valstybės žinios, 2012 m. gegužės 30 d., Nr. 61-3080). Nurodytoje administracinėje byloje, tiriant norminio administracinio akto teisėtumą, pabrėžta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai pažymi viešojo administravimo subjektų pareigą veikti aukštesnės galios teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose. Viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o atitinkamam teisėkūros subjektui viršijus jam teisės aktais suteiktą kompetenciją ir priėmus norminį administracinį aktą, kurį jis nėra įgaliotas priimti, tuo pačiu būtų pažeistas ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas (pvz., administracinės bylos Nr. I1-4/2006, I8-15/2007, I444-4/2008). Teismas pažymėjo, jog bylai aktualioje Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 10 dalies redakcijoje buvo nurodyta, jog administratoriaus veiklą kontroliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Šia nuostata Vyriausybės įgaliotai institucijai buvo suteikta teisė įgyvendinti administratorių veiklos kontrolę, o bylai aktuali Įmonių bankroto įstatymo redakcija iki 2012 m. kovo 1 d. (iki minėto įstatymo pakeitimų įsigaliojimo) tiesiogiai nenumatė Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijos nustatyti ir taikyti poveikio priemones administratoriams dėl jų veikloje atsiradusių teisės aktų pažeidimų. Taip pat išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje administracinėje byloje atkreipė dėmesį į tai, jog teisinės atsakomybės taikymas ir sankcijų skyrimas yra siejami su tam tikrais asmens teisių suvaržymais dėl jo veikimo ar neveikimo, kuriuo pažeidžiamos teisės normos (pvz., administracinė byla Nr. I575-19/2009). Atsižvelgęs į Taisyklių 17 punkto nuostatas bei į sąvokos „nuobauda“ lingvistinę reikšmę, teismas darė išvadą, jog Taisyklių 17 punktas įtvirtino administratorių teisinę atsakomybę už teisei priešingą veikimą ar neveikimą. Be to, padaryta išvada, jog nuobaudų skyrimas administratoriui ne tik gali turėti neigiamos įtakos jo reputacijai ir administruojamų įmonių skaičiui, bet kartu daryti netiesioginę įtaką administratoriaus teisei verstis bankrutuojančių (bankrutavusių) įmonių administravimo veikla. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Taisyklių 17 punkte įtvirtinta administratorių teisinė atsakomybė bei nuobaudos galėjo būti nustatytos tik įstatymu.

27Nagrinėjamoje byloje Įsakymas priimtas ir nuobauda bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui G. Š. skirta būtent Taisyklių 17 punkto, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I502-12/2012 buvo pripažintas prieštaravusiu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, pagrindu. Taigi teisme nagrinėjant bylą pagal pareiškėjos skundą dėl Įsakymo panaikinimo buvo neteisėtu pripažinta norminio administracinio akto dalis, įtvirtinusi administratorių teisinę atsakomybę už teisei priešingą veikimą ar neveikimą (kaip tai nurodyta administracinėje byloje Nr. I502-12/2012), kurios pagrindu UAB „Versluva“ įgaliotam asmeniui G. Š. ginčijamu Įsakymu skirtas įspėjimas.

28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje administracinių teismų praktikoje yra pabrėžęs (pvz., administracinėje byloje Nr. A662-1434/2011), jog teisės principas, kad paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, sietinas su konstituciniais teisingumo, humanizmo principais. Išimtis tėra baudžiamoji ir administracinė atsakomybė – čia įstatymas galioja atgal tik dviem atvejais, kai panaikina veikos baudžiamumą ir švelnina bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra pabrėžęs, kad priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai). Prieita prie išvados, jog, jeigu negaliotų atgal veikos baudžiamumą naikinantis ar bausmę švelninantis įstatymas, tai reikštų visuomenei nepavojingos ar mažiau pavojingos veikos prilyginimą pavojingesnei. Darytina prielaida, kad kitose teisės šakose atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas būtų galimas, jei tai nurodyta pačiame įstatyme ir jei toks teisės aktas teisės subjektams nepablogintų teisinės padėties.

29Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas principas šios bylos kontekste sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjai skirta nuobauda – įspėjimas – yra neteisėta, ir panaikinti ginčijamą Įsakymą. Priešingas aiškinimas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja apskundė Įsakymą, o jo teisėtumo klausimas dar buvo nagrinėjimas teisme, nurodyto norminio administracinio akto dalį pripažinus neteisėta, įvertinus tai, kad ginčijamas Įsakymas, kaip jau minėta, yra susijęs su atsakomybės taikymu administratoriaus įgaliotam asmeniui, nebūtų suderinamas su nurodytais teisės principais, pažeistų teisingumo ir protingumo reikalavimus. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2012 m. birželio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-1568/2012).

30Padarius nurodytą išvadą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl kitų šalių nurodytų argumentų, susijusių su Įsakymo teisėtumu, papildomai nepasisakys. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ginčijamas Įsakymas negali būti paliktas galioti, todėl jis turi būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – Įsakymas naikintinas.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

32Pareiškėjos G. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

33Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos G. Š. skundą tenkinti ir panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. V-65 „Dėl nuobaudos BUAB „Betostar“ bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ įgaliotam asmeniui G. Š. skyrimo“.

34Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja G. Š. skundu (b. l. 1-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos... 5. Paaiškino, kad skundžiamu Įsakymu jai buvo skirtas įspėjimas, kuriame... 6. Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie ūkio ministerijos... 7. Paaiškino, kad Departamentas pagal ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d.... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu... 10. Nurodė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 10 dalį, 37 straipsnio 6... 11. Nepagrįstu laikė pareiškėjos argumentą, kad jai, 2011 m. liepos 26 d.... 12. Nurodė Taisyklių 16 punktą, nustatė, kad Departamentas 2011 m. liepos 20 d.... 13. Nurodė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, atkreipė... 14. Pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad ginčijamame Įsakyme netiksliai... 15. III.... 16. Pareiškėja G. Š. apeliaciniu skundu (b. l. 75-79) prašo pirmosios... 17. Nurodo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, Taisyklių 17 punktą,... 18. Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos... 19. Pabrėžia, kad UAB „Versluva“ paaiškinimų ir juos pagrindžiančių... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 23. Byloje ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d.... 24. Kaip matyti iš ginčijamo Įsakymo, BUAB „Betostar“ bankroto... 25. Teisėjų kolegija nustatė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu... 27. Nagrinėjamoje byloje Įsakymas priimtas ir nuobauda bankroto administratoriaus... 28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje administracinių... 29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas principas šios bylos kontekste sudaro... 30. Padarius nurodytą išvadą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 32. Pareiškėjos G. Š. apeliacinį skundą tenkinti.... 33. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d.... 34. Sprendimas neskundžiamas....