Byla 2A-1639-392/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės ir Andrutės Kalinauskienės, sekretorė D. S., dalyvaujant UAB „Vigvitas“ atstovei A. V.-Š., IĮ V. S. komercinės firmos atstovei Č. M., UAB „BTA draudimas“ atstovui T. S., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vigvitas“ ir atsakovo UAB „Adictus“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4362-501/2010 pagal ieškovo UAB „Vigvitas“ ieškinį atsakovams UAB „BTA draudimas“, UAB „Adictus“ ir IĮ V. S. komercinei firmai dėl nuostolių atlyginimo, tretysis asmuo V. G.. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

2Ieškovas UAB „Vigvitas“ pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „BTA draudimas“, UAB „Adictus“ ir IĮ V. S. komercinės firmos 21.159 Lt nuostolių atlyginimo, 634,78 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3Nurodė, kad atsakovas IĮ V. S. komercinė firma ekspeditoriaus atsakovo UAB „Adictus“ užsakymu iš Vokietijoje esančio siuntėjo įmonės Lemberg Lebensmittel GmbH ieškovui vežė 65 dėžių lašišinių ikrų ir krabų krovinį. Dalis krovinio (16 dėžių lašišinių ikrų) buvo pavogta. Dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau kaltieji asmenys nenustatyti. Pagrobtos krovinio dalies vertė ieškovo komisijos vertinimu sudarė 20.922,72 Lt. Vežėjo IĮ V. S. komercinės firmos civilinę atsakomybę apdraudęs atsakovas UAB „BTA draudimas“ atsisakė atlyginti visą ieškovo patirtą žalą, nes vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją yra ribota, todėl sutiko išmokėti tik 8,33 atsiskaitymo vieneto (SDR) už kiekvieną trūkstamo krovinio kilogramą bruto svorio, viso 6.429,90 Lt. Su tuo nesutikdamas ieškovas nurodė, kad šiuo atveju pagal CMR konvenciją vežėjo atsakomybė neribojama, nes vežėjas nebuvo maksimaliai atsargus ir rūpestingas, nesiėmė visų įmanomų priemonių realioms ir veiksmingoms kliūtims neteisėtam krovinio užvaldymui sudaryti. Ieškovas nurodė, kad šiuo atveju atsakovams kyla solidari pareiga atlyginti ieškovo patirtą žalą.

4Atsakovas UAB „BTA draudimas“ prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad vežėjo ir draudiko atsakomybė nėra solidari. Pats ieškovas nesiėmė veiksmų kroviniui, pristatytam į paskyrimo vietą, priimti ir iškrauti, o vežėjas ėmėsi visų reikalingų ir protingų priemonių dėl krovinio apsaugos. Ieškovas neįrodė vežėjo tyčios krovinio praradimo atžvilgiu, o dėl atsiradusių nuostolių yra ir ieškovo kaltės.

5Atsakovas IĮ V. S. komercinė firma prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad tyčios vežėjo veiksmuose nebuvo, o didelis neatsargumas taip pat neįrodytas. Vežėjas vykdė sutartį nustatytais terminais, saugiai ir laiku atgabeno krovinį į paskirties vietą, tačiau dėl vežėjo vairuotojo darbo režimo, važiuoti į kitą aikštelę jau negalėjo. Vežėjo vairuotojas, įvertinęs tai, kad sandėlio stovėjimo aikštelės teritorija aptverta ir apšviesta, stebima vaizdo kameromis, nusprendė, kad ši vieta yra saugi pernakvoti, ir negalėjo numatyti, kad bus įvykdyta krovinio vagystė. Ekspeditorius atsakovas UAB „Adictus“ visą laiką teigė, kad bus vežama žuvis, ir žinojo, kad krovinys bus gabenamas tentine priekaba, todėl turėjo apdairiau įvertinti šį pervežimą. Ieškovas ir ekspeditorius neinformavo vežėjo apie didesnės vertės krovinio pervežimą, todėl jo atsakomybė ribojama CMR konvencijos nuostatomis.

6Atsakovas UAB „Adictus“ prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad buvo krovinio pervežimo ekspeditorius, tačiau neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), kurie ieškovui sukėlė nuostolių. Kadangi solidarioji vežėjo ir ekspeditoriaus atsakomybė nepreziumuojama, turi būti aišku, kuris iš atsakovų yra kaltas dėl krovinio praradimo. Kadangi transporto priemonė buvo palikta aptvertoje teritorijoje, stebimoje vaizdo kameromis, šiuo atveju vežėjas minimalių rūpestingumo reikalavimų nepažeidė, todėl jo veiksmai nevertintini kaip tyčiniai.

7Tretysis asmuo V. G. teismo posėdyje paaiškino, kad visus nurodymus gavo iš savo vadovo V. S.. Ieškovo krovinį paėmė Vokietijoje, grįždamas iš Danijos. Kraunant įskaityti nieko nebuvo galima, nes dėžės buvo apvyniotos plėvele. Atvykus į Lietuvą informavo savo vadovą, kuris nurodė vykti į iškrovimo sandėlį. Atvykus sandėlis jau nedirbo, todėl pagal vadovo nurodymą liko nakvoti sandėlio teritorijoje, kuri buvo apšviesta, aptverta tvora, aikštelėje buvo likusios dvi mašinos, teritorija buvo stebima vaizdo kameromis. 2008-12-19 rytą pastebėjo, kad prapjautas priekabos tentas, dingo dalis krovinio. Apie tai nedelsiant informavo savo įmonę ir policiją. Kas įvykdė vagystę, nežino. Pasikraunant buvo įteiktas CMR, dar buvo sąskaita vokiečių kalba, kas ten parašyta, nežinojo.

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Adictus“ ir IĮ V. S. komercinės firmos ieškovui UAB „Vigvitas“ 6.666,35 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009-09-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 200 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

9Teismas nurodė, kad ieškinys atsakovo UAB „BTA draudimas“ atžvilgiu pareikštas remiantis atsakovo IĮ V. S. komercinės firmos ir šios draudimo bendrovės sudaryta vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartimi. Pagal šios sutarties sąlygas įvykusi krovinio vagystė pripažintina nedraudiminiu įvykiu, nes krovinys buvo pagrobtas iš aikštelės, kuri neatitinka draudimo sutartyje pateiktos saugomos aikštelės sąvokos. Tuo tarpu atsakovas IĮ V. S. komercinė firma nepateikė įrodymų, kad krovinys buvo saugomas būtent tokioje aikštelėje. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė ieškinį atsakovo UAB „BTA drausimas“ atžvilgiu.

10Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas UAB „Adictus“ su ieškovu susitarė dėl ieškovo krovinio pervežimo ir vėliau šį užsakymą pavedė atlikti atsakovui IĮ V. S. komercinei firmai. Ieškovo užsakymas buvo įvykdytas tik dalinai, nes dalis krovinio gabenimo metu prarasta. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė atsakovų atsikirtimus dėl tinkamo prievolės įvykdymo, nes prievolė pagal pervežimo sutartį tinkamai įvykdoma tuomet, kai krovinys perduodamas krovinio gavėjui (CK 6.808 str. 1 d.). Už netinkamą prievolės įvykdymą ieškovui kaip skolininkai atsakingi tiek krovinio ekspeditorius, tiek ir vežėjas, t.y. abu atsakovai (CK 6.6 str. 3 d., 6.38 str. 4 d., 6.808 str. 6.817 str., 6.820 str., 6.826 str.).

11Teismas nustatė ir tai, kad pats ieškovas pradiniame užsakyme nenurodė nei krovinio pavadinimo, nei jo vertės, nenurodė tikslių užsakymo atlikimo terminų, todėl pripažino, kad vežėjas nebuvo tinkamai informuotas apie papildomą šio pervežimo riziką. Vežėjas apie tikrąją krovinio vertę sužinojo tik įvykus vagystei. Tiek važtaraštyje, tiek sąskaitoje krovinio pavadinimo įrašai padaryti vokiečių kalba, kurios vežėjo vairuotojas V. G. nežinojo. Neturėdamas informacijos apie didelę ieškovo krovinio vertę ir gavęs nurodymus iš savo vadovo, vairuotojas pastatė transporto priemonę apšviestoje, aptvertoje teritorijoje, galimai stebimoje vaizdo kameromis. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, kad vežėjas ėmėsi minimalių apdairumo reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti didelį vežėjo neatsargumą. Tokį elgesį iš dalies nulėmė ir tai, kad pagal pateikto tachografo duomenis, vežėjo vairuotojas dėl darbo laiko režimo negalėjo vykti į kitą aikštelę.

12Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, atsakovų atžvilgiu taikė CMR konvencijos 23 str. 3 p., nustatantį, kad vežėjo civilinė atsakomybė ribojama 8,33 atsiskaitymo vieneto (SDR) už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio, ir iš atsakovų solidariai ieškovui priteisė 6.429,90 Lt nuostolių atlyginimo. Teismas taip pat nusprendė, kad, atsižvelgiant į prarasto krovinio dalį ir pervežimo paslaugos kainą, atsakovai privalo solidariai atlyginti ieškovui ir 236,45 Lt sumokėto užmokesčio už vežimo paslaugas.

13Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vigvitas“ prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-30 sprendimą dalyje dėl 14.492,82 Lt atmestų ieškininių reikalavimų panaikinti ir tenkinti ieškovo ieškininius reikalavimus pilna apimtimi, papildomai priteisiant solidariai iš atsakovų UAB „Adictus“ ir IĮ V. S. komercinės firmos 14.492,82 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas UAB „Adictus“ buvo informuotas apie gabenamo krovinio turinį ir šią informaciją privalėjo perduoti faktiniam krovinio vežėjui atsakovui IĮ V. S. komercinei firmai, o jeigu to nepadarė arba tai padarė tik įvykus dalies krovinio vagystei, šios aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant tik atsakovų tarpusavio atsakomybės klausimą. Vien tai, kad ieškovas pradiniame užsakyme pateikė neišsamią informaciją, nesudarė pagrindo teismui teigti, jog ieškovas pats pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Nors tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Adictus“ 2008-12-15 pasirašytoje sutartyje užsakyme nėra tikslių duomenų apie krovinį, tačiau atsakovo UAB „Adictus“ užsakyme, pasirašytame 2008-12-18 su atsakovu V. S. komercine firma, šie duomenys nurodyti tiksliai. Tai įrodo, kad ieškovas atsakovams perdavė visą krovinio gabenimui reikalingą informaciją, tame tarpe ir krovinio pavadinimą. Trečiojo asmens V. G. paaiškinimai, esą jis nesuprato vokiečių kalba surašytos sąskaitos, nors krovinio vertė sąskaitoje yra įrašyta skaičiais ir išreikšta eurais, negali būti vertinama kaip aplinkybė, įrodanti faktą, kad ieškovas neinformavo vežėjo apie krovinio vertę. Jeigu vežėjui yra neaišku, kokį krovinį jis gabens, kokia krovinio vertė, jis privalo kreiptis su klausimais į savo užsakovą, ko faktinis krovinio vežėjas atsakovas V. S. komercinė firma nepadarė;
  1. atsakovai UAB „Adictus“ ir V. S. komercinė firma buvo įsipareigoję ieškovui apdrausti savo kaip vežėjų civilinę atsakomybę ir laikytis draudimo sutarties sąlygų. Tuo atveju, jeigu vežėjo veiksmai pripažįstami nedraudiminiu įvykiu dėl to, kad buvo pažeistos draudimo sutarties sąlygos, tai reiškia ir vežimo sutarties sąlygų nevykdymą, kadangi dėl draudimo sutarties pažeidimo nebegalioja ir ieškovo reikalaujama vežėjų draudiminė apsauga. Vežėjo civilinė atsakomybė turi būti aiškinama vienodai tiek draudimo teisiniuose santykiuose, tiek ir vežimo teisiniuose santykiuose. Jeigu atsakovo V. S. komercinės firmos veiksmai vertintini kaip tyčiniai ir įvykis pripažįstamas nedraudiminiu atsakovo UAB „BTA draudimas“ atžvilgiu, tai lygiai taip pat jie turi būti vertinami ir ieškovo atžvilgiu – turi būti pripažįstami tyčiniais ir netaikomas vežėjo atsakomybės ribojimas. Nenuoseklus krovinio praradimo aplinkybių aiškinimas lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą dalyje dėl 14.492,82 Lt atmestų ieškininių reikalavimų, nepagrįstai nepripažinus vežėjo veiksmų tyčiniais ir pritaikius vežėjo civilinės atsakomybės ribojimą, remiantis CMR konvencijos 23 str. 3 p.;
  1. atsakovas IĮ V. S. komercinė firma ne tik nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad išvengti žalos atsiradimo rizikos, bet nesiėmė ir elementarių priemonių kroviniui apsaugoti – vairuotojas neįsitikino, ar teritorija saugoma, miegojo automobilyje, todėl realiai krovinys nakčiai buvo paliktas be priežiūros, nesaugomas. Šie veiksmai sudaro pagrindą teigti, kad atsakovo IĮ V. S. komercinės firmos veiksmai prilygintini tyčiniams ir todėl vežėjas negali remtis CMR konvencijos nuostatomis dėl atsakomybės ribojimo. Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad aikštelė saugoma, byloje nėra. Atsakovai UAB „Adictus“ ir V. S. komercinė firma turėjo vykdyti ieškovo instrukcijas, jei kilo neaiškumų dėl krovinio pristatymo, tačiau nei vienas iš atsakovų į ieškovą nesikreipė ir krovinį per naktį nesaugioje teritorijoje nusprendė palikti savavališkai. Pareiga organizuoti vežimą taip, kad vairuotojo darbo ir poilsio režimo reikalavimai nebūtų kliūtis pasiekti saugomą aikštelę, yra vežėjo pareiga, todėl ir šios aplinkybės yra aiškintinos kaip atsakovo IĮ V. S. komercinės firmos aplaidumas, o ne prielaida atsakomybei riboti.

14Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Adictus“ prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-30 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo pareikštą ieškinį atmesti, o pripažinus, jog vežėjas yra trauktinas atsakomybėn už krovinio dalies praradimą, ieškinį UAB „Adictus“ atžvilgiu atmesti, ieškovo patirtus nuostolius priteisiant iš V. S. komercinės firmos ir/ar UAB „BTA draudimas“. Taip pat prašė priteisti iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. teismas turėjo vadovautis CMR konvencijos 17 str. 2 d., kuri numato, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jeigu tai įvyko ne dėl vežėjo kaltės, o dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Teismas nustatė, kad atsakovo V. S. komercinės firmos vairuotojas įgyvendino visas reikiamas priemones siekiant išvengti krovinio praradimo, taigi, pripažintina, kad krovinio dalis buvo prarasta ne dėl atsakovų kaltės, o dėl force majeure aplinkybių (t.y. vagystės), kurių nebuvo įmanoma išvengti;
  1. teismas nepagrįstai atmetė ieškinį atsakovo UAB „BTA draudimas“ atžvilgiu. Teismas nustatė, kad vežėjas ėmėsi pakankamų apdairumo ir atsargumo priemonių kroviniui išsaugoti, transporto priemonę palikdamas saugioje aikštelėje, t.y. nepažeidė draudimo sutarties sąlygų. Atsakovas UAB „BTA draudimas“ iš esmės pripažino savo atsakomybę CMR konvencijos numatytose ribose (6.429,90 Lt). Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų, jog V. S. komercinė firma yra atsakinga už krovinio dalies praradimą, atsakovas UAB „BTA draudimas“ turėtų būti įpareigotas atlyginti ieškovo naudai priteistų nuostolių sumą;
  1. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pareiškus keliems vežėjams, bylos nagrinėjimo teisme metu turi būti nustatoma kiekvieno iš vežėjų kaltė ir nustatomas konkrečiam vežėjui tenkančios atsakomybės dydis. Tačiau teismas apskritai nenustatinėjo, kokia atsakomybės dalis galėtų tekti kiekvienam iš atsakovų. Atsakovas UAB „Adictus“ krovinio pervežimo santykiuose buvo ekspeditoriumi, ieškovo krovinio pervežimą realiai atliko atsakovas V. S. komercinė firma. Šis atsakovas krovinį privalėjo pristatyti iki 2008-12-19, tačiau nesilaikydamas susitarimo, krovinį pristatė anksčiau (2008-12-18). Šio atsakovo vairuotojas nusprendė pastatyti mašiną aikštelėje ir joje laukti per naktį iki galės išsikrauti krovinį. Minėti sprendimai buvo priimti individualiai šio atsakovo darbuotojų, atsakovas UAB „Adictus“ pastarųjų sprendimų niekaip neįtakojo, todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo UAB „Adictus“ veiksmų (neveikimo) ir ieškovo patirtų nuostolių. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad vežėjas yra trauktinas atsakomybėn už krovinio dalies praradimą, būtent atsakovai V. S. komercinė firma ir / ar UAB „BTA draudimas“ turėtų būti įpareigoti atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, o UAB „Adictus“ atžvilgiu ieškinys turėtų būti atmestas.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Vigvitas“ prašė atsakovo UAB „Adictus“ apeliacinį skundą atmesti, o ieškovo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad teismas pagrįstai nesivadovavo CMR konvencijos 17 str. 2 d., nes nebuvo aplinkybių, atleidžiančių vežėją nuo atsakomybės, kadangi automobilis su kroviniu vežėjo buvo paliktas nesaugomoje vietoje šalia gavėjo sandėlių ir dėl šios priežasties dalis krovinio buvo prarasta. Ieškovas sutiko su atsakovu UAB „Adictus“, kad teismas netinkamai išsprendė UAB „BTA draudimas“ atsakomybės klausimą. Teismas vežėjo veiksmų nevertino kaip tyčinių, todėl draudikui UAB „BTA draudimas“ kyla solidarioji atsakomybė atsakyti už dalies krovinio praradimą kartu su vežėju. Tačiau teismas nepagristai vežėjo veiksmų nevertino kaip tyčinių, kadangi sprendimu pripažino, kad vežėjas pažeidė draudimo sąlygas. Toks nenuoseklus krovinio praradimo aplinkybių aiškinimas lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą, kuriuo ieškinys UAB „BTA draudimas“ atžvilgiu buvo atmestas. Ieškovas nesutiko su atsakovo UAB „Adictus“ teiginiu, kad atsakomybė už krovinio dalies praradimą turėtų būti pritaikyta tik V. S. komercinei firmai ir/arba UAB „BTA draudimas“. Pažymėjo, kad teismas tinkamai įvertino faktą, jog atsakomybę už krovinio praradimą turi prisiimti tiek faktinis vežėjas atsakovas V. S. komercinė firma, tiek ekspeditorius atsakovas UAB „Adictus“. Tik vėliau, atlyginus nuostolius, šie atsakovai galės kreiptis į teismą dėl kiekvieno atsakomybės dalies nustatymo.

16Atsiliepimu į apeliacinius skundus IĮ V. S. komercinė firma prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-30 sprendimą palikti nepakeistą, apeliantų skundus atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepdamas į atsakovo UAB „Adictus“ apeliacinį skundą nurodė, kad krovinys buvo prarastas ne dėl atsakovų kaltės, o dėl vagystės, t. y. aplinkybės nepriklausančios nuo vežėjo, todėl vežėjai neatsako už krovinio praradimą. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovas UAB „BTA draudimas“ pripažino savo atsakomybę CMR konvencijos ribose 6.429,90 Lt sumai, tačiau teismas konstatavo draudimo taisyklių pažeidimą, nors pats atsakovas UAB „BTA draudimas“ dėl to nepareiškė jokių argumentų. Atsakovas UAB „Adictus“ atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už atsakovo V. S. komercinės firmos veiksmus ir klaidas. Paaiškino, kad krovinio iškrovimo laikas buvo derintas telefonu su UAB „Adictus“ vadybininku V. M., kas buvo pasakyta ir teismo posėdžių metu. Atsiliepdamas į ieškovo UAB „Vigvitas“ apeliacinį skundą nurodė, kad pats ieškovas nesaugojo savo krovinio, t. y. nepasirinko saugesnės transporto priemonės brangaus krovinio transportavimui, neapdraudė krovinio papildomu draudimu pilnai krovinio vertei. Taip pat ieškovas nebuvo suinteresuotas krovinio iškrovimu sutartu laiku, todėl krovinys buvo paliktas puspriekabėje per naktį. Pats ieškovas būdamas neapdairus tinkamai neinformavo vežėjų apie savo krovinį bei jo vertę. Sutarties faksimilinis variantas iš UAB „Adictus“ su nurodymu, kad vežami ikrai buvo gautas tik krovinio pristatymo dieną. Vežėjas laikėsi tiek draudimo, tiek vežimo sutarties sąlygų. Pačio ieškovo buvo pareikalauta, kad krovinys būtų pristatytas iš vakaro, nurodant, kad pristatymo vietoje lauks atsakingi darbuotojai jį iškrauti, tačiau dėl ieškovo neorganizuotumo ir aplaidumo krovinio niekas neiškrovė. Krovinys jau buvo pristatytas į numatytą pristatymo vietą, t. y. pristatytas gavėjui, buvo saugomas būtent gavėjo teritorijoje, jokių prieštaravimų dėl krovinio saugojimo šioje teritorijoje nebuvo gauta. Vežėjo vairuotojas kaip ir bet kuris kitas protingas žmogus priėmė teisingą sprendimą pasilikti gavėjo teritorijoje, kadangi pagrįstai tikėjosi, jog ši teritorija saugi. Byloje esančios nuotraukos ir faktas, jog kiti gavėjo kroviniai yra saugomi toje aikštelėje, ji buvo aptverta bei apšviesta, būtent ir yra aplinkybės įrodančios šios aikštelės saugumą. Kadangi vaizdo kameros buvo sumontuotos, vairuotojas padarė teisingą išvadą, kad jos yra veikiančios. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vežėjo tyčia šioje byloje yra atmestina.

17Atsiliepimu į apeliacinius skundus UAB „BTA draudimas“ prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-30 sprendimą palikti nepakeistą, apeliantų skundus atmesti. Atsiliepdamas į ieškovo UAB „Vigvitas“ apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovas V. S. komercinė firma nebuvo informuotas apie krovinio padidintą vertę dėl atsakovo UAB „Adictus“ kaltės. Tuo tarpu ieškovas, norėdamas pilnai apsaugoti savo interesus, galėjo informuoti vežėją apie krovinio vertę, tokios informacijos CMR važtaraštyje nebuvo. Be to, vežėjas nebuvo informuotas ir apie sandėlio darbo laiką, o tai sudarė prielaidas krovinio praradimui. Atsižvelgiant į tai, krovinio praradimą įtakojo atsakovo UAB „Adictus“ bei ieškovo pateikti nepilni nurodymai dėl pervežimo atlikimo. Nurodė, kad solidarioji vežėjo ir draudiko prievolė įstatymu nepreziumuojama, todėl ieškovas negali reikalauti, kad prievolę įvykdytų vežėjas ir draudikas solidariai. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistas draudimo sutarties 14.1.20 punktas, pateikiantis labai griežtą saugomosios aikštelės sąvoką. Tačiau šio punkto pažeidimas nereiškia vežėjo pareigų, kylančių iš pervežimo santykių pažeidimą, nes vežėjo atsakomybė kyla iš CMR konvencijos nuostatų, o draudėjo iš draudimo sutarties. Nurodė, kad pripažinus vežėjo atsakomybę, draudikas turėtų būti atleistas nuo draudimo išmokos išmokėjimo, nes draudimo sutarties 14.1.2 p. tokį įvykį įvardina kaip nedraudžiamąjį. Taip pat nurodė, kad vežėjo vairuotojas pastatė transporto priemonę apšviestoje, aptvertoje teritorijoje, galimai stebimoje vaizdo kamerų. Taigi, jis ėmėsi veiksmų, siekiant apsaugoti krovinį, tačiau buvo įvykdytą vagystė, t.y. įvykis, kurio vežėjas negalėjo numatyti. Atsiliepdamas į atsakovo UAB „Adictus“ apeliacinį skundą nurodė, kad sutinka su apelianto pozicija dėl CMR konvencijos 17 str. 2 d. taikymo, sprendžiant klausimą dėl atsakovo V. S. komercinės firmos atsakomybės. Nesutiko su apelianto pozicija, kad atsakovas V. S. komercinė firma nepažeidė draudimo sutarties sąlygų 14.1.20 p., nes vežėjas, elgdamasis apdairiai CMR konvencijos prasme, pažeidė draudimo taisyklių sąlygas, nes nepasirinko vietos stovėjimui, kurios požymiai yra apibrėžti draudimo taisyklių 14.1.20 punkte. Paaiškino, kad draudikas išsakė savo poziciją dėl galimų vežėjo atsakomybės ribų pagal CMR konvenciją, tačiau neinformavo, jog įvykis pripažintinas draudžiamuoju. Nesutiko su apelianto pozicija, kad teismas turėjo pasisakyti dėl atskirų vežėjų kaltės. Teismo sprendimas yra pagrįstas, nes pagal CMR konvencijos nuostatas ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą bet kuriam iš vežėjų.

18Apeliaciniai skundai atmestini.

19Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

21Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2008-12-15 atsakovas UAB „Adictus“ ir ieškovas UAB „Vigvitas“ sudarė krovinio vežimo sutartį (t. I; b.l. 16). Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovui už sutartyje nustatytą kainą pervežti 600 kg svorio krovinį iš Vokietijoje esančios bendrovės „Lemberg Lebensmittel GmbH“ į Lietuvoje esančią UAB „Žuvies šaldytuvai“. Sutartyje krovinio pavadinimas, vertė, pasikrovimo ir pristatymo data ar ypatingos vežimo sąlygos nenurodytos. Krovinio faktiniam pervežimui atsakovas UAB „Adictus“ pasirinko atsakovą IĮ V. S. komercinę firmą, su kuria 2008-12-18 sudarė krovinio vežimo sutartį (t. I; b.l. 95-96). Šioje sutartyje nurodytas krovinio pavadinimas – ikrai, svoris – 0,5 t., pasikrovimo data – 2008-12-15 – 2008-12-17, krovinio pristatymo data – 2008-12-19, krovinio gavėju nurodytas ieškovas, krovinio pristatymo vieta – UAB „Žuvies šaldytuvai“ Graičiūno g. 22, Vilnius. Krovinio vertė ir papildomos ar ypatingos vežimo sąlygos sutartyje nenurodytos. Byloje taip pat nustatyta, kad krovinį į pristatymo vietą faktinis vežėjas atgabeno 2008-12-18 apie 16:20 val., tačiau gavėjas krovinio nepriėmė, todėl vežėjas nusprendė priekabą, kurioje buvo pakrautas krovinys, su vilkiku iki kitos dienos palikti aikštelėje. Naktį iš 2008-12-18 į 2008-12-19 dalis krovinio buvo pavogta. Vagystę įvykdę asmenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti (t. I; b.l. 33-44, 48-50). Pavogto krovinio dalis patikslintu ieškovo skaičiavimu įvertinta 20.922,72 Lt (t. I; b.l. 2). Faktinio vežėjo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas UAB „BTA draudimas“ (t. I; b.l. 30, 83-89), tačiau draudikas patirtų nuostolių ieškovui neatlygino.

22Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad krovinys, tame tarpe ir pavogta krovinio dalis, buvo gabenamas kelių transporto priemonėmis, už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingų valstybių teritorijos, šios valstybės yra Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos narės, todėl ieškovo ir atsakovų tarpusavio santykius reglamentuoja šios konvencijos nuostatos (toliau – CMR konvencija, 1 straipsnis).

23Ieškovas pareikštu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 21.159 Lt nuostolių, kuriuos sudaro pavogtos krovinio dalies vertė ir sumokėtas užmokestis už vežimą proporcingai patirtų nuostolių dydžiui. Teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Adictus“ ir IĮ V. S. komercinės firmos ieškovui 6.666,35 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas krovinio vežimo sutarties nelaikė tinkamai įvykdyta, nes dalis krovinio gabenimo metu buvo pavogta. Teismo vertinimu, už netinkamą sutarties įvykdymą ieškovui atsakingi tiek krovinio ekspeditorius, tiek ir vežėjas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vežėjas nebuvo tinkamai informuotas apie papildomą pervežimo riziką bei į tai, kad vežėjas ėmėsi minimalių apdairumo reikalavimų, nekonstatavo didelio vežėjo neatsargumo ir taikė ribotą civilinę atsakomybę. Teismas nustatė, kad įvykusi krovinio vagystė pripažintina nedraudiminiu įvykiu, todėl atsakovo UAB „BTA draudimas“ atžvilgiu ieškinį atmetė.

24Ginčo dėl aplinkybės, kad gabenamo krovinio dalis buvo pavogta, taip pat dėl pavogtos krovinio dalies kiekio ir kainos, tarp šalių nėra. Byloje kilo ginčas dėl vežėjo atsakomybės ribų – ar vežėjo atsakomybė šiuo atveju apribojama CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies nuostata, kuri nustato, kad kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio, ar, vadovaujantis CMR konvencijos 29 straipsniu, vežėjas turi atsakyti neribojant jo atsakomybės minėtąja nuostata, t. y. pilnai atlyginti dėl krovinio praradimo padarytus nuostolius. Taip pat dėl to, ar už krovinio dalies praradimą atsakingi abu, ar tik faktinis vežėjas.

25Ieškovas mano, kad faktinio vežėjo vairuotojo veiksmai, paliekant krovinį saugumo neužtikrinančioje aikštelėje, atsižvelgiant į tai, jog ekspeditorius ir vežėjas buvo informuoti apie gabenamo krovinio turinį ir vertę, laikytini dideliu neatsargumu ir prilygintini CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nurodytam žalos padarymui tyčiniais veiksmais. Atsakovas UAB „Adictus“ mano, kad krovinio dalis buvo prarasta dėl force majeure aplinkybių (vagystės), kurių nebuvo įmanoma išvengti, todėl, vadovaujantis CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalimi, vežėjo atsakomybė apskritai neturėjo kilti. Jeigu būtų nustatyta priešingai, ieškovo patirtus nuostolius turėtų atlyginti faktinis vežėjas ir/ar draudikas. Atsakovas IĮ V. S. komercinė firma sutiko su atsakovu UAB „Adictus“, kad krovinys buvo prarastas dėl aplinkybės nepriklausančios nuo vežėjo, todėl vežėjas neatsako už krovinio praradimą. Jeigu būtų nustatyta priešingai, faktinio vežėjo vairuotojo veiksmai, užtikrinant krovinio saugumą, buvo pakankami, krovinio palikimui pasirinkta tinkama aikštelė, tuo tarpu pats ieškovas nesiėmė priemonių krovinio saugumui užtikrinti, todėl negali būti taikomos CMR konvencijos 29 straipsnio, nustatančio neribotą civilinę atsakomybę, nuostatos. Tačiau atsakovas nesutiko su tuo, kad tokiu atveju ribota civilinė atsakomybė taikoma tik faktiniam vežėjui, nes kartu atsakingas yra ir ekspeditorius.

26Dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės

27Vadovaujantis CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalimi, vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jeigu tai įvyko dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti, o pasekmėms dėl šių aplinkybių negalėjo užkirsti kelio. Pagal Lietuvos teismų praktiką vagystė laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis – jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis. Nagrinėjamoje byloje tokių ypatingų aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė. Krovinio dalies vagystė buvo įvykdyta slapta, naktį, prapjovus vilkiko priekabos tentą, jėgos, užpuolimo ar kitokių panašaus pobūdžio veiksmų vagystę įvykdę asmenys faktinio vežėjo vairuotojo atžvilgiu nenaudojo. Vairuotojas vagystę pastebėjo tik ryte. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CMR konvencijos nuostatų, kurios nustato vežėjo atleidimą nuo atsakomybės dėl force majeure aplinkybių.

28Dėl vežėjo atsakomybės ribų

29Praradus visą ar dalį krovinio dėl vagystės ir neatleidus vežėjo nuo atsakomybės, krovinio gavėjas turi teisę reikalauti tiesioginių nuostolių atlyginimo (kompensacijos už prarastą krovinį). CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punktas įtvirtina atlygintinų nuostolių aukščiausiąją ribą – kompensacija už prarastą krovinį negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą bruto svorio kilogramą. Tačiau toks vežėjo atsakomybės ribojimas nėra galimas, jeigu nustatoma, kad vežėjas žalą padarė sąmoningai tokiais veiksmais, kurie pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginami tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 straipsnis). Taigi, kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl vežėjo atsakomybės ribų, svarbu nustatyti vežėjo kaltės formą.

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-04-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009 yra išaiškinęs, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams veiksmams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas.

31Vežėjo didelis neatsargumas tais atvejais, kai krovinys prarandamas dėl vagystės, nustatomas atsižvelgiant į krovinio gabenimo organizavimą (maršrutą, trukmę, išvykimo laiką ir kt.), jo pervežimą tokiu būdu, kad būtų užtikrintas krovinio išsaugojimas (tikslių nurodymų davimą vairuotojui, bendradarbiavimą su gavėju, t. y. kad krovinys būtų priimtas nustatytoje vietoje ir laiku, kad nereikėtų daryti pertraukų, sustojimų ar laukimų nesaugioje aplinkoje, gabenimo pertraukų pasirinkimą ir darymą tik neatidėliotinais ar kitais būtinais atvejais, užtikrinant krovinio saugumą, ir kt.).

32Byloje esanti krovinio vežimo sutartis (t. I; b.l. 95-96) patvirtina, kad vežėjas krovinį jo gavėjui įsipareigojo pristatyti 2008-12-19. Tuo tarpu iš bylos šalių paaiškinimų (t. I; b.l. 214 - 217) matyti, kad krovinio pristatymo data buvo tikslinama ieškovui, ekspeditoriui ir vežėjui bendraujant žodžiu pačio vežimo metu. Teismo posėdžio metu ginčo šalys paaiškino, kad ekspeditoriaus žodiniu nurodymu vežėjas krovinį į paskirties vietą pristatė viena diena anksčiau, 2008-12-18, nes ekspeditorius patikino, kad krovinys gavėjo bus priimtas; sandėlis, kuriame turėjo būti iškrautas krovinys, pirmadieniais – penktadieniais dirba iki 16:30 val., o vežėjui susisiekus su sandėlio darbuotoja, pastaroji nurodė, kad sandėlis dirbs ilgiau; krovinys vežėjo buvo pristatytas 16:20 val., įvertinus tai, kad krovinys buvo nedidelis, jo iškrovimas būtų užtrukęs 5-10 min., tačiau vežėjo vairuotojui atvykus sandėlis nebedirbo ir krovinio niekas nepriėmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui nepriėmus krovinio, vežėjo vairuotojas priėmė apgalvotą sprendimą pasilikti krovinio gavėjo teritorijoje iki kitos darbo dienos, kuomet bus galima iškrauti krovinį gavėjo sandėlyje. Pagal pateikto tachografo duomenis vežėjo vairuotojas dėl darbo laiko režimo negalėjo vykti į kitą aikštelę (t. I; b.l. 73, 142), vadinasi, vairuotojas privalėjo sustoti poilsiui. Be to, byloje nėra duomenų, kad šalia būtų buvę kitų saugesnių aikštelių negu vežėjo vairuotojo pasirinkta. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad vežėjo vairuotojo pasirinkta aikštelė buvo krovinio gavėjo teritorijoje, ji buvo apšviesta ir aptverta, galimai stebima vaizdo kameromis (buvo sumontuoti vaizdo kamerų korpusai, todėl nebuvo pagrindo manyti priešingai), šioje aikštelėje stovėjo ir daugiau mašinų (t. I; b.l. 131-133, 153-160, 206-210). Visos šios aplinkybės buvo pakankamos vežėjo vairuotojui įvertinti aikštelę kaip saugią, todėl negalima pripažinti, kad buvo nesiimta minimalių priemonių kroviniui apsaugoti ir kad krovinys buvo prarastas dėl vežėjo vairuotojo didelio neatsargumo, kuris pagal teisės doktriną yra analogiškas tyčiniams veiksmams.

33Dėl ekspeditoriaus ir vežėjo tarpusavio atsakomybės

34Teisėjų kolegija paaiškina, kad, kai sutartimi su krovinio siuntėju pervežimo procese dalyvaujantis ekspeditorius įsipareigoja būti vežėju (įsipareigoja siuntėjui nugabenti krovinį į paskirties vietą, nors veža ne pats, o tik atlieka ekspedijavimo paslaugas), jis atsako siuntėjui kaip vežėjas nepriklausomai nuo to, ar jis veš pats ar paves tai padaryti trečiajam asmeniui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Adictus“ buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis, kuria atsakovas, sutartyje įvardintas kaip krovinio vežėjas, įsipareigojo nugabenti krovinį į paskirties vietą. Įsipareigojęs veikti tokiu būdu, atsakovas UAB „Adictus“ tapo vežėju CMR konvencijos prasme ir prisiėmė atsakomybę prieš ieškovą už krovinio vežimo organizavimą. Remiantis tuo, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovo UAB „Adictus“ teiginius, kad atsakomybė už krovinio dalies praradimą turėtų būti pritaikyta tik faktiniam krovinio vežėjui atsakovui V. S. komercinei firmai.

35Dėl draudiko atsakomybės

36Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pasisakęs, kad nors krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais kelių transportu procedūras reglamentuoja CMR konvencija, tačiau ne visiems, o tik joje tiesiogiai sureguliuotiems teisiniams santykiams, atsiradusiems iš tarptautinio pervežimo pagal CMR konvenciją, taikomos šios konvencijos nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009). Antai CMR konvencija, be kita ko, reglamentuoja vežėjo atsakomybę už krovinio praradimą ar jo sugadinimą, vežėjų tarpusavio atsakomybės klausimus ir pan., tačiau konvencijos nesureguliuotiems teisiniams santykiams, kurių kategorijai neabejotinai priskiriami ir draudimo santykiai, taikytinos nacionalinės teisės normos. Remiantis tuo, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliantų teiginį, kad vežėjo civilinė atsakomybė turi būti aiškinama vienodai tiek draudimo teisiniuose santykiuose, tiek ir vežimo teisiniuose santykiuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvykusią krovinio vagystę pripažino nedraudiminiu įvykiu, nes krovinys buvo pagrobtas iš aikštelės, kuri neatitinka byloje esančio Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo sutartyje, taisyklių 14.1.20 p. pateiktos saugomos aikštelės sąvokos (t. I; b.l. 83-89). Apeliantai šios teismo prieitos išvados neginčija. Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas UAB „BTA draudimas“ tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog nustatant atsakovo kaip draudiko atsakomybės dydį, būtina remtis visomis draudimo sutarties sąlygomis, tame tarpe ir nustatančiomis nedraudžiamuosius įvykius (t. I; b.l. 143-145; 219), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šia aplinkybe nesiremti.

37Kadangi iš išdėstyto akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kolegija dėl kitų, skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakojančių, apeliacinių skundų argumentų nepasisako.

38Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

39Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas UAB „Vigvitas“ pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti... 3. Nurodė, kad atsakovas IĮ V. S. komercinė firma ekspeditoriaus atsakovo UAB... 4. Atsakovas UAB „BTA draudimas“ prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad... 5. Atsakovas IĮ V. S. komercinė firma prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad... 6. Atsakovas UAB „Adictus“ prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad buvo... 7. Tretysis asmuo V. G. teismo posėdyje paaiškino, kad visus nurodymus gavo iš... 8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu... 9. Teismas nurodė, kad ieškinys atsakovo UAB „BTA draudimas“ atžvilgiu... 10. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas UAB „Adictus“ su ieškovu susitarė... 11. Teismas nustatė ir tai, kad pats ieškovas pradiniame užsakyme nenurodė nei... 12. Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, atsakovų atžvilgiu taikė CMR... 13. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vigvitas“ prašė Vilniaus miesto 1... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Adictus“ prašė Vilniaus miesto 1... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Vigvitas“ prašė atsakovo UAB... 16. Atsiliepimu į apeliacinius skundus IĮ V. S. komercinė firma prašė Vilniaus... 17. Atsiliepimu į apeliacinius skundus UAB „BTA draudimas“ prašė Vilniaus... 18. Apeliaciniai skundai atmestini.... 19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 20. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.... 21. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2008-12-15 atsakovas UAB „Adictus“... 22. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad krovinys, tame tarpe ir... 23. Ieškovas pareikštu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti... 24. Ginčo dėl aplinkybės, kad gabenamo krovinio dalis buvo pavogta, taip pat... 25. Ieškovas mano, kad faktinio vežėjo vairuotojo veiksmai, paliekant krovinį... 26. Dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės... 27. Vadovaujantis CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalimi, vežėjas neatsako už... 28. Dėl vežėjo atsakomybės ribų... 29. Praradus visą ar dalį krovinio dėl vagystės ir neatleidus vežėjo nuo... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-04-11 nutartyje civilinėje byloje Nr.... 31. Vežėjo didelis neatsargumas tais atvejais, kai krovinys prarandamas dėl... 32. Byloje esanti krovinio vežimo sutartis (t. I; b.l. 95-96) patvirtina, kad... 33. Dėl ekspeditoriaus ir vežėjo tarpusavio atsakomybės... 34. Teisėjų kolegija paaiškina, kad, kai sutartimi su krovinio siuntėju... 35. Dėl draudiko atsakomybės... 36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra... 37. Kadangi iš išdėstyto akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas priėmė... 38. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija... 39. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti...