Byla A2-261-657/2013
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-13302-568/2012 pagal pareiškėjos UAB ‚Serfas“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2659-530/2011 su suinteresuotais asmenimis UAB „SSPC-Technika“, Lietuvos Respublikos Vyriausybe, Kauno miesto savivaldybe, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Gerdukas“, AB SEB bankas

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Serfas“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-13302-568/2012 pagal pareiškėjos UAB ‚Serfas“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2659-530/2011 su suinteresuotais asmenimis UAB „SSPC-Technika“, Lietuvos Respublikos Vyriausybe, Kauno miesto savivaldybe, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Gerdukas“, AB SEB bankas.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja UAB ‚Serfas“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11153-530/2009, be to, teismo prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (T.1, b.l. 3-13). Nurodė, kad 1998-03-09 UAB „Serfas“ ir AB „Dara“ sudarė privažiuojamojo geležinkelio atšakos kelio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėja sumokėjo pardavėjai 20000,00 Lt. Įsigytas geležinkelio privažiavimo kelias turto perdavimo-priėmimo aktu buvo perduotas iš AB „Dara“ balanso į pirkėjos balansą, pirkėja turtu naudojosi, disponavo ir valdė, atliko įsigyto kelio rekonstrukciją. Kauno apygardos teismo 2011-10-04 sprendimu sutartis buvo pripažinta negaliojančia, geležinkelio privažiavimo kelias, pritaikius vienašalę restituciją, perduotas Lietuvos Respublikos valstybei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-04-11 nutartimi Kauno apygardos teismo 2011-10-04 sprendimą paliko nepakeistą. Teigia, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl turi būti vertinama kritiškai ir kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl jos atitikties LR Konstitucijai. Pareiškėjos nuomone geležinkelio privažiavimo kelias buvo neteisėtai nusavintas valstybės ir padaryta esminė teisės taikymo klaida - 1998-03-09 sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia, ir šis turtas neteisėtai, nekompensavus pirkėjai UAB „Serfas“, perduotas su sandorio šalimis nesusijusiai Lietuvos valstybei. AB „Dara“ pagal galiojusius teisės aktus neturėjo pareigos registruoti viešo akcijų pasirašymo sutarties, o nuosavybės teisę į ginčo kelią turėjo nuo jo perdavimo bendrovei, todėl šis kelias galėjo būti nekilnojamojo turto perleidimo sandorio objektu. Kasacinės instancijos teismas nurodytų esminių teisės normų taikymo klaidų apeliacinės instancijos teismo sprendime neištaisė.

5II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2659-530/2011 (T.1, b.l. 145-148).

7Teismas pažymėjo, jog proceso atnaujinimo pagrindai turi būti suprantami kaip teisiniai ir faktiniai motyvai, atitinkantys įstatymą, o ne vien konkretus LR CPK 366 straipsnio 1dalies punkto nurodymas. Pareiškėja UAB „Serfas“ prašo atnaujinti procesą būtent LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad 2011-02-15 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovės UAB „SSPC-Technika“ ieškinys dėl 1998-03-09 sutarties tarp UAB „Serfas“ ir AB „Dara“ pripažinimo niekine ir negaliojančia buvo atmestas, Kauno apygardos teismo 2011-10-04 sprendimu minėtas teismo sprendimas panaikintas ir ieškinys patenkintas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-11 nutartimi šis sprendimas paliktas nepakeistas. Teismas akcentavo, jog prašymą atnaujinti procesą byloje pateikė šalis – UAB „Serfas“, kuri siekė ginti savo pažeistas teises, tokiu būdu jau buvo laikoma bylos šalimi, teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine bei kasacine tvarka, tokiu būdu pareiškėjai nesuteikiama teisė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja prašyme nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2012-04-11 nutartimi palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011-10-04 sprendimą, kuriuo UAB „Serfas“ ir AB „Dara“ 1998-03-09 sudaryta sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia, teismai padarė aiškią teisės taikymo klaidą, todėl teismas nurodė, kad tokiu atveju visų pirma turi būti nustatyta, jog egzistuoja proceso atnaujinimo konkretų pagrindą sudarančios sąlygos. Teismas pažymėjo, kad teisingumas, trunkantis labai ilgą laiką, gali prarasti savo tikrąją prasmę, o šalių siekiai bei tikslai gali pasikeisti, todėl įvertino ir aplinkybę, jog ginčas tęsiasi nuo 2002 m. Konstatavo, jog nagrinėjamu atveju prašoma atnaujinti procesą byloje, kuri buvo peržiūrėta ir apeliacine, ir kasacine tvarka, sprendė, kad argumentas dėl teismo padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, nėra pagrįstas, neatitinka protingumo principui, atspindinčiam įstatymo dvasią ir esmę. Nurodęs, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymu saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, teismas sprendė, jog nepagrįstas ir pareiškėjos prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį Teismą, siekiant išsiaiškinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintos teisės normos konstitucingumą. Teismas pažymėjo, kad instancinė bylų peržiūrėjimo tvarka skirta tam, kad peržiūrėjus bylą aukštesnės instancijos teisme, būtų pašalintos faktinės ar teisinės klaidos, jeigu jų nustatoma. Akcentavo, kad proceso atnaujinimas galimas tik esant pagrindams, įtvirtintiems CPK 366 straipsnyje. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos tik atsižvelgiant į šio instituto tikslus bei uždavinius. Teismo nuomone šiuo atveju prašymas formuojamas, keliant klausimą dėl naujų proceso atnaujinimo pagrindų sukūrimo, todėl sprendė, kad neįrodžius tų aplinkybių, kuriomis grindžiamas prašymas, teismo procesą atnaujinti atsisakytina.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

9Atskiruoju skundu apeliantė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2659-530/2011 (T.2, b.l. 1-7). Teigia, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

101. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl pareiškėjos nurodytų motyvų, susijusių su įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose padarytais aiškiais materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimais, ir nepagrįstai sprendė, kad byloje neegzistuoja proceso atnaujinimo konkretų pagrindą sudarančios sąlygos, formaliai nurodydamas tik vienintelį motyvą, kad pirminė byla buvo išnagrinėta apeliacine ir kasacine tvarka, o pareiškėja toje byloje buvo šalis. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų sprendimu, pripažinus niekine ir negaliojančia AB „Dara“ ir UAB „Serfas“ 1998-03-09 sudarytą pirkimo sutartį ir pritaikius vienašalę restituciją, ginčo kelias perduotas su sandoriu nesusijusiai Lietuvos valstybei, o pirkėjas UAB „Serfas“ prarado nuosavybės teisę tiek į geležinkelio privažiavimo kelią, tiek prarado ir už jį sumokėtus 20000,00 Lt. Ginčo kelią perdavus valstybei, pirkėjas UAB „Serfas“ nebuvo grąžintas į prieš sandorį buvusią padėtį - jam visiškai nekompensuota už nusavintą nuosavybę. Pažymėjo, kad net ir vienašalė restitucija yra susijusi su dviem sandorio šalimis ir turto grąžinimu tarpusavyje, o ginčo atveju tai – pardavėja AB „Dara“ bei UAB „Serfas“, tačiau Lietuvos valstybė nebuvo nuginčyto sandorio šalis, todėl apeliacinės instancijos teismas akivaizdžiai klaidingai taikė CK 1.80 straipsnį ir turto perdavimą valstybei įvardijo kaip restituciją. Geležinkelio privažiavimo kelias pagal paliktą galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą yra perduotas valstybei, o tai akivaizdžiai prieštarauja LR Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, jog nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama, o šiuo atveju nurodytų aplinkybių nėra. Be to, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismas padarė esminę teisės normos taikymo klaidą nurodydamas, jog privažiuojamasis geležinkelio atšakos kelias pardavimo metu nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registravimą atlikusioje įstaigoje, atitinkamai nekilnojamojo turto objektas pagal teisės aktus nebuvo suformuotas, todėl nesuformuotas ir neįregistruotas nekilnojamasis daiktas 1998-03-09 negalėjo būti nekilnojamojo turto perleidimo sandorio objektu, o tokio turto pirkimo-pardavimo sandoris laikytinas niekiniu dėl neteisėto jo objekto. Teigia, kad viešo akcijų pasirašymo sutarties įstatymiškai nebuvo reikalaujama įregistruoti, todėl pagal galiojusį įstatymą turto įgijėjai AB „Dara“ pagal viešo akcijų pasirašymo sutartį nuosavybės teisė į geležinkelio privažiavimo kelią atsirado ne nuo turto ar sutarties registracijos, bet daikto perdavimo AB „Dara“ momento, todėl AB „Dara“ turėjo nuosavybės teisę į ginčo kelią. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas priimtas tik 1996 m., o AB „Dara“ įgijo nuosavybės teisę į geležinkelio privažiavimo kelią 1992 m., ir pagal tuo metu galiojusio įstatymo nuostatas, neturėjo prievolės nei įgijimo sutarties, nei paties objekto įregistruoti, todėl bendrovė galėjo disponuoti geležinkelio privažiavimo keliu ir 1998 m. jį parduoti pirkėjai UAB „Serfas“. Teismas privalėjo pasisakyti dėl pareiškėjo nurodytų motyvų, susijusių su jo teisių pažeidimu. Formaliai atmesdamas pareiškėjo prašymą, teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šios kategorijos bylose formuojamos praktikos.

112. Apelianto teigimu yra nepagrįstas ir nesuderinamas su LR Konstitucijos 109 straipsniu, t.y. pareiga užtikrinti teisingumą kiekvienoje byloje, teismo nurodymas, kad pareiškėja, prašydama kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą, siekia sukurti naują teisės normą.

12Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „SSPC-Technika“ prašė pareiškėjos UAB „Serfas“ atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą (T.2, b.l. 19-23). Šio suinteresuoto asmens nuomone teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, kadangi ši byla buvo peržiūrėta ne tik apeliacine, bet ir kasacine tvarka, t.y. aukščiausią kvalifikaciją turinčių teisėjų, o prašymą atnaujinti procesą pateikė byloje dalyvavęs asmuo – atsakovė. Nurodo, kad nesutinka ir su atskirojo skundo argumentu, kad apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai padarė aiškias teisės taikymo klaidas. Pareiškėja, nereiškusi abejonių dėl netinkamo restitucijos taikymo bylą nagrinėjant instancine tvarka, tokias abejones pareiškusi proceso atnaujinimo stadijoje, iš esmės siekia dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą, o tai nesuderinama su proceso atnaujinimo instituto tikslais. Teigia, kad nėra pagrindo abejoti apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų išvadomis, kad nesuformuotas ir neįregistruotas nekilnojamasis daiktas 1998 m. kovo 9 d. negalėjo būti nekilnojamojo turto perleidimo sandorio objektas. Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad teismas turėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto konstitucingumo. Teigia, kad, pareiškėjai keliant klausimą dėl naujų proceso atnaujinimo pagrindų sukūrimo, t.y. jų sąrašo išplėtimo, nėra būtinumo inicijuoti konstitucingumo patikrinimo dėl esamų įstatymo nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų.

13Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą (T.2, b.l. 28-30). Nesutikimą su atskiruoju skundu grindžia iš esmės tokiais pačiais argumentais, kaip ir suinteresuotas asmuo UAB „SSPC-Technika“.

14Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad skundo motyvus ir reikalavimus palaiko ir prašo pareiškėjos atskirąjį skundą tenkinti, 2012 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – procesą byloje atnaujinti.

15Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos atskirąjį skundą teismui nepateikė.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas atmestinas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

19Byloje ginčas kilo dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimo pagrindus, taikymo.

20Apeliantė skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2659-530/2011, kurioje pareiškėja buvo šalis - atsakovė, kadangi teismo sprendimas, buvo peržiūrėtas apeliacine bei kasacine tvarka.

21Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2007-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (CPK 365 str. 1 d.).

22Pareiškėja UAB „Serfas“ prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmos instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pateikti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytais pagrindais dėl pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).

23Apeliantė teigia, kad teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl pareiškėjos nurodytų teismų padarytų teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidų bei nepagrįstai sprendė, kad byloje neegzistuoja proceso atnaujinimo konkretų pagrindą sudarančios sąlygos, formaliai nurodydamas, kad byla buvo išnagrinėta apeliacine ir kasacine tvarka, todėl pareiškėjai kaip buvusiai šios bylos šaliai nesuteikiama teisė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliantės teiginiu.

24Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vertintinas prašymo dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje civilinėje byloje pagrįstumas, tačiau nėra iš naujo nagrinėjamos aplinkybės, įvertintos užbaigtoje byloje, nes priešingu atveju, tokių aplinkybių vertinimas reikštų pakartotinį bylos iš esmės nagrinėjimą, tačiau tai nėra galima neatnaujinus proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2009-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009).

25Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-15 sprendimu ieškovės UAB „SSPC-Technika“ ieškinys dėl 1998-03-09 sutarties tarp UAB „Serfas“ ir AB „Dara“ pripažinimo niekine ir negaliojančia buvo atmestas (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-2659-530/2011 T.2, b.l. 138-143). Kauno apygardos teismo 2011-10-04 sprendimu minėtas teismo sprendimas panaikintas ir ieškinys patenkintas (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-2659-530/2011 T.3, b.l. 4-16), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-11 nutartimi šis sprendimas paliktas nepakeistas (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-2659-530/2011 T.3, b.l. 82-89). Prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2659-530/2011 pateikė šios bylos šalis – atsakovė UAB „Serfas“. Šiomis aplinkybėmis neginčijamai nustatyta, kad byla buvo išnagrinėta ir apeliacine, ir kasacine tvarka.

26Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti , kad nebūtų palikti galioti galimai neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2004-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 23 d. nutartyje yra pažymėjusi, kad, jeigu kasacinis teismas civilinėje byloje iš tiesų padarė aiškią, lengvai suprantamą teisės taikymo klaidą ir ši klaida lėmė bylos baigtį, o byla turi viešąjį interesą, galėtų būti sprendžiama, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pagal CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 9 punktą atnaujinti procesą, o ne vien formaliai atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą. Tokia teisėjų kolegijos nuomonė atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią nėra ir negali būti svarbesnio tikslo teismui už teisingumo akto, pagrįsto byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamu jų teisiniu kvalifikavimu, priėmimą. Tačiau, kad susidarytų tokia situacija, turi būti išskirtinės aplinkybės, kasacinio teismo klaida turi būti akivaizdi ir suprantama kiekvienam teisininkui, byla turi turėti neginčijamą viešąjį interesą, o asmuo turi būti silpnesnioji šalis ir neturėti jokių teisinių galimybių apginti savo subjektines teises kitais įstatymuose įtvirtintais teisėtais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009).

27Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą užbaigtoje ir visose teismų instancijose išnagrinėtoje byloje dėl, jos nuomone, teismų padarytos aiškios teisės taikymo klaidos. Tokiu atveju akcentuotina, kad pirmoji ir būtina nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo taikymo sąlyga – tokios klaidos teismų sprendimuose padarymas.

28Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmos instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Konkrečiu atveju teismas nustatė, kad byla buvo peržiūrėta tiek apeliacinės instancijos, tiek ir kasacinės instancijos teismų. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad prašymą atnaujinti procesą pateikė byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, dalyvavusi šalis – atsakovė UAB „Serfas“ (T.1, b.l. 3-13). Pirmos instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą byloje, kuri buvo peržiūrėta ir apeliacine, ir kasacine tvarka, dėl teismų padarytos aiškios teisės taikymo klaidos nėra pagrįstas. Įvertino ir šio ginčo trukmės laikotarpį bei tai, kad pareiškėja, būdama bylos šalimi, jau įgyvendino subjektines teises ginti savo interesus instancinio teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismas sprendė, kad prašymas neatitinka protingumo principui, atspindinčiam įstatymo dvasią ir esmę.

29Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis pirmos instancijos teismo išvadomis. Nors nenustatęs teisės taikymo klaidos fakto, teismas išsamiau nepasisakė dėl pareiškėjos nurodytų motyvų, iš skundžiamos nutarties turinio spręstina, kad jie buvo nagrinėti ir vertinti visų bylos aplinkybių kontekste, todėl teiginys, jog prašymą atnaujinti procesą teismas atmetė formaliai, yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius dokumentus, neturi pagrindo konstatuoti, kad byloje susidariusios išskirtinės aplinkybės ir kad apeliacinės ar kasacinės instancijos teismai būtų padarę akivaizdžias teisės taikymo klaidas, kurios sudarytų pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo. Kartu pažymėtina, kad byla nesusijusi su viešo intereso gynimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą byloje pateikė byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, dalyvavusi šalis – atsakovė UAB „Serfas“ (T.1, b.l. 3-13). Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-2659-530/2011 medžiagos matyti, kad pareiškėja bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimo metu naudojosi kvalifikuota teisine pagalba (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-2659-530/2011 T.1, b.l. 52-59, 91,, T.2, b.l. 98, 99, 126-137, 184-187, T.3, b.l. 1-3, 33-44). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo išnagrinėta ir apeliacine, ir kasacine tvarka. Kasacine tvarka byla buvo peržiūrėta pagal pačios pareiškėjos kasacinį skundą. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja gyvendino galimybę ginti savo subjektines teises. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant instancine tvarka, pareiškėja nereiškė abejonių dėl netinkamo restitucijos taikymo, tad šis skundo motyvas vertintinas kritiškai. Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, nustatęs, kad aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas atnaujinti procesą byloje, neįrodytos, atnaujinti procesą atsisakė pagrįstai. Konstatuotina, kad apeliantė nenurodė jokių pagrįstų išskirtinių aplinkybių, darančių įtaką užbaigtoje civilinėje byloje priimtų įsiteisėjusių teismų sprendimų motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų pagrįstumui. Proceso atnaujinimas pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurios nėra išskirtinės ir jau yra tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismų teisiškai įvertintos, reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, o tai apeliacinės instancijos teismo nuomone būtų nesuderinama su CPK ir teismų praktikoje pripažįstama proceso atnaujinimo paskirtimi ir tikslais.

30Be to, apeliantė skunde nurodė, kad yra nepagrįstas ir nesuderinamas su LR Konstitucijos 109 straipsniu, t.y. pareiga užtikrinti teisingumą kiekvienoje byloje, teismo nurodymas, kad pareiškėja, prašydama kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą, siekia sukurti naują teisės normą, ir dėl to nesikreipė į Lietuvos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįsta teismo nutarties išvadą, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymu saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, todėl, nenustačius teisės normų taikymo pažeidimo, pareiškėjos prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį Teismą, siekiant išsiaiškinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintos teisės normos konstitucingumą, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo juriprudencijoje pabrėžiama, kad kiekvienas teisės institutas turi būti taikomas tokiais pagrindais ir sąlygomis ir tokiems tikslams, kokiems numatė įstatymų leidėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad instancinė bylų peržiūrėjimo tvarka skirta tam, kad peržiūrėjus bylą aukštesnės instancijos teisme, būtų pašalintos faktinės ar teisinės klaidos, jeigu jų nustatoma. Akcentavo, kad proceso atnaujinimas galimas tik esant pagrindams, įtvirtintiems CPK 366 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame straipsnyje įstatymų leidėjo įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas, reiškiantis išsamų teisinį reguliavimą atvejų, kuriems esant proceso atnaujinimas yra galimas. Teismas laikė, kad pareiškėja kelia klausimą dėl naujo šios normos pagrindo sukūrimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo padaryta išvada. Konstatuotina, kad apeliantei keliant klausimą dėl naujų proceso atnaujinimo pagrindų sukūrimo (tokių pagrindų sąrašo išplėtimo), nėra būtinumo inicijuoti konstitucingumo patikrinimo dėl esamų įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009).

31Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad skundžiamos Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarties išvados atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl naikinti teisėtą nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2659-530/2011 nėra pagrindo (CPK 337 str.1 d.1 p., 338 str., 339 str.).

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

33Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėja UAB ‚Serfas“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti... 5. II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. nutartimi atsisakė... 7. Teismas pažymėjo, jog proceso atnaujinimo pagrindai turi būti suprantami... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 9. Atskiruoju skundu apeliantė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m.... 10. 1. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl pareiškėjos nurodytų motyvų,... 11. 2. Apelianto teigimu yra nepagrįstas ir nesuderinamas su LR Konstitucijos 109... 12. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „SSPC-Technika“... 13. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepime į... 14. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė,... 15. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos atskirąjį skundą... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 17. Atskirasis skundas atmestinas.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 19. Byloje ginčas kilo dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių... 20. Apeliantė skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d.... 21. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas... 22. Pareiškėja UAB „Serfas“ prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1... 23. Apeliantė teigia, kad teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl pareiškėjos... 24. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vertintinas prašymo dėl proceso... 25. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-15... 26. Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti , kad nebūtų palikti... 27. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą užbaigtoje ir... 28. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas procesas gali būti... 29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis pirmos instancijos teismo... 30. Be to, apeliantė skunde nurodė, kad yra nepagrįstas ir nesuderinamas su LR... 31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka,... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies... 33. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį palikti...