Byla e2A-909-180/2018
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras panaikinimo ir kt

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Verslo skirstymo centras“ ir akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3070-590/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fisanta“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Verslo aptarnavimo centras“ ir akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras panaikinimo ir kt., ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fisanta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Verslo aptarnavimo centras“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašydama panaikinti AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO), veikusios per įgaliotinę UAB „Verslo aptarnavimo centras“ (toliau – VAC), sprendimą dėl (2017-ESO-2178) KT Kš-1303 rekonstravimo į MT; 0,4kV OL L-100, L-200, L-300 iš KT Kš-1303 rekonstravimo į 0,4kV KL Kuršėnų m., Šiaulių r. darbų pirkimo procedūrų nutraukimo bei grąžinti šalis į iki pažeidimo buvusią padėtį bei įpareigoti atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudaryti su ieškove, kaip pirkimo laimėtoja, pirkimo sutartį, dėl darbų (2017-ESO-2178) KT Kš-1303 rekonstravimo į MT; 0,4kV OL L-100, L-200, L-300 iš KT Kš-1303 rekonstravimo į 0,4kV KL Kuršėnų m., Šiaulių r., priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė UAB „Fisanta“ teigė, kad ji buvo pirmoji laimėtojų eilėje, tačiau perkančioji organizacija nutraukė pirkimą ir nesudarė su ja (ieškove) pirkimo sutarties nepagrįstai bei neteisėtai: darbų poreikis neišnyko, o konkurso nutraukimas pažeidžia skaidrumo principą, nustatytą Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PESĮ), jo 109 straipsnio 3 dalį bei 29 straipsnio 1 dalį.
  3. Atsakovė, remdamasi PESĮ 41 straipsnio 3 dalimi, turėjo nurodyti aplinkybes, kurių nebuvo galima numatyti, ir kurios lėmė būtinybę nutraukti pirkimą. Viešai nebuvo pateikta informacija, kad pirkimo dalyku esantys elektros tinklai nenaudojami, atjungiami ar atliekami kiti veiksmai, dėl kurių iš viso būtų išnykęs poreikis eksploatuoti tinklus.
  4. Vadovaujantis Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklėmis, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211 (toliau –Taisyklės), ESO turi užtikrinti tinklų remontą ne rečiau kaip kas 12 metų, tačiau iš eksploatavimo žinialapio matyti, kad pirkimo dalyku esančių tinklų remontas paskutinį kartą turėjo būti atliktas 2015 metais, tačiau to nebuvo. ESO jau nuo 2015 m. turėjo užtikrinti pirkimo dalyku esančių tinklų remontą, tačiau tai, kad ji 2-jus metus vėluoja atlikti pirkimą, leidžia prieiti išvados, jog pirkimo dalyku esantiems elektros tinklams rekonstrukcijos darbų atlikimas neprarado reikalingumo, o yra itin svarbus, siekiant užtikrinti elektros vartotojų saugumą ir nepertraukiamą elektros tiekimą.
  5. Ieškovės įsitikinimu atsakovės sprendimas pažeidžia PESĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, nes ją (atsakovę) įgaliojusi organizacija tikėtina kitais būdais (neskelbiant viešai apie pirkimą) ketina įsigyti darbus iš kitų rinkos dalyvių ir taip pažeidžia tiekėjos teisėtus interesus sudaryti pirkimo sutartį.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino – panaikino sprendimą nutraukti pirkimą.
  2. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad atsakovė VAC nepateikė komisijos sprendimo nutraukti pirkimą ir nepateikė jokių tokio sprendimo motyvų, jo nepagrindė jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, tik formaliai nurodė, kad pirkimas nutraukiamas nelikus poreikio. Teismas sprendė, kad ginčijamas sprendimas neatitiko imperatyvių PESĮ 31 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
  3. Teismas konstatavo, kad atsakovė, 2018 m. sausio 11 d. nutraukdama ginčo viešąjį pirkimą, neturėjo pagrindo remtis nauja Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos parengta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija (toliau – Strategija), kurios pagrindu yra parengiamas atsakovės ESO 10-ies metų investavimo planas, ar jos pakeitimais, nes 2012 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) patvirtinta ir 2012 m. liepos 11 d. įsigaliojusi Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija nesikeitė ir galioja iki šiol. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. lapkričio 29 d. pritarė Strategijos pakeitimo projektui ir pateikė jį Seimui, tačiau Seimas Strategijos pakeitimų nėra patvirtinęs. Taigi nuo pirkimo paskelbimo iki jo nutraukimo Strategija nesikeitė ir nėra pasikeitusi, dėl ko atsakovių argumentai, kad pirkimo poreikio išnykimą ir nutraukimą lėmė Strategijos pasikeitimai, teismo įsitikinimu visiškai nepagrįsti.
  4. Teismas nustatė, kad Strategijos pakeitimo projekto 42 punkte tarp pagrindinių elektros energetikos srities tikslų pasiekimo krypčių ir uždavinių yra įvardijamas išmanus ir darnus elektros energetikos sistemos vystymas (42.5. p.), kurio įgyvendinimas aptariamas 42.5.2 punkte. Jame taip pat numatyta keisti nusidėvėjusias elektros skirstomojo tinklo oro linijas (0,4–10 kV įtampos oro linijos) į kabelines elektros linijas, prioritetą teikiant linijų amžiui, avaringumui, miškingoms ir ekonomiškai naudojamoms teritorijoms. Atsižvelgdamas į nurodytą aplinkybę bei tai, kad nagrinėjamu atveju buvo perkami 10-0,4 kV įtampos kabelių linijos statybos montavimo darbai, t. y. pirkimu siekta 0,4–10 kV įtampos oro linijas pakeisti kabelinėmis, kas ir yra numatytą Strategijos pakeitimo projekte, teismas sprendė, kad pirkimo objektas visiškai atitiko Strategijos pakeitimų projekte numatytas nuostatas dėl elektros oro linijų pakeitimo kabelinėmis. Teismas atmetė atsakovių argumentus apie pirkimo poreikio išnykimą dėl pirkimo objekto neatitikimo naujai Strategijai.
  5. Teismas priėjo išvados, kad atsakovė VAC sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas, nes sprendime nenurodyta PESĮ 41 straipsnio 3 dalyje numatytų pirkimo nutraukimo pagrindų, o atsakyme į pretenziją ir atsiliepime į ieškinį nurodytos atsakovių aplinkybės nepasitvirtino. Teismas sprendė, kad atsakovės VAC sprendimas nutraukti pirkimą prieštarauja PESĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam skaidrumo principui, 31 straipsnio 5 dalies ir 41 straipsnio 3 dalies nuostatoms, ir jį (sprendimą) panaikino.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atsakovės UAB „Verslo aptarnavimo centras“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliaciniame skunde prašo pripažinti dalį bylos medžiagos (apeliacinio skundo priedą Nr. 1) nevieša ir neleisti ieškovei susipažinti su nevieša pripažinta bylos medžiaga, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Fisanta“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsiliepime į ieškinį buvo nurodyta, kad 2018 m. sausio 11 d. buvo priimtas sprendimas nutraukti pirkimą ir apie tai tą pačią dieną Centrinės viešųjų pirkimų sistemos priemonėmis buvo informuoti visi suinteresuoti tiekėjai. Viešojo pirkimo komisijos (toliau – Komisija) protokole, kuriuo buvo priimtas ginčijamas sprendimas, buvo aiškiai ir motyvuotai nurodyti pirkimo nutraukimo motyvai ir priežastys. Analogiškais motyvais bei argumentais buvo grindžiami visi apeliantų teismui teikti procesiniai dokumentai. Vien tai, kad teismui nebuvo pateikta Komisijos protokolo kopija, tačiau nevertinant visų procesiniuose dokumentuose nurodytų motyvų, negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas neatitinka imperatyvių PESĮ 31 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
    2. Apeliančių nuomone, prieš darydamas sprendime nurodytas išvadas ir, jo manymu, esant nepakankamai įrodymų apimčiai, teismas turėjo pareikalauti apeliantų pateikti papildomus įrodymus ir atitinkamą sprendimą priimti tik visiškai ištyręs ir įvertinęs faktines aplinkybes bei įsitikinęs savo išvadų teisingumu. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK nustatytas procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 179 str. 1 d., 185 str. 1 d.), nes nepakankamai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes.
    3. Elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 391 straipsnio 1 dalies bei kitos nuostatos apeliantei ESO tiesiogiai ir imperatyviai nustato pareigą rengti bei kasmet atnaujinti 10-ies metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą (toliau – Planas), taip pat įpareigoja rengiant Planą skaidriai ir viešai konsultuotis su kompetentingomis valstybės institucijomis, įvertinti prognozes apie elektros energijos gamybos, tiekimo ir vartojimo tendencijas, atsižvelgti į valstybės politikos kryptis, pagrįstas elektros energetikos sektoriaus veiklos reguliavimo bendraisiais principais, bei įvertinti elektros energijos tiekimo saugumo ir patikimumo, kokybės, efektyvumo, vartojimo, vadybos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, nurodytus Strategijoje. EEĮ nenustato imperatyvo ESO veikti tik patvirtintos Strategijos ribose, tačiau nustato pareigą užtikrinti naudojamos infrastruktūros kokybę, saugumą bei savalaikę rekonstrukciją. Būtent dėl šių aplinkybių, ESO atsakingai sureagavus į faktines aplinkybes bei išanalizavus visas rizikas, Strategija valstybės institucijoms buvo pateikta iš esmės pakeitus taikomus techninius sprendimus.
    4. 2017 metų rudenį buvo pristatytas naujas, iš dalies pakeistas bei patikslintas Strategijos projektas, kuriame numatytos pagrindinės gairės, įskaitant ir pasikeitusius planus dėl investavimo krypčių į elektros tinklų rekonstravimą, vykdant 2018 metų investicinius projektus. Pagrindinis pakeitimas, numatytas Strategijos projekte, yra susijęs su elektros tinklų rekonstravimo darbais, t. y. ankstesniame Strategijos variante buvo numatytas prioritetas atstatyti fiziškai bei techniškai susidėvėjusius 10 kV ir 0,4 kV elektros skirstomuosius tinklus, o naujai pristatytoje Strategijoje numatytas tikslas – montuoti 10 kV požemines kabelines linijas bei įrengti nuotoliniu būdu valdomus įrenginius. Todėl ankstesnės ESO investavimo kryptys ir objektų reitingavimas buvo vertinamas atsižvelgiant į tinklo senėjimą, t. y. atsižvelgiant į įrenginių, oro linijų atramų pasibaigusį tarnavimo laiką, o naujajame Strategijos projekte numatyta pagrindinė kryptis – tinklo prieinamumo gerinimas bei patikimumo užtikrinimas, kurie bus pasiekiami 10 kV oro linijų tinklus keičiant į požeminius kabelinius tinklus bei atliekant 10 kV tinklo automatizavimo darbus. Apeliantės ESO investavimo krypties pasikeitimą lėmė ir objektyviai susiklosčiusios aplinkybės, susijusios su vienu iš pagrindinių ESO tikslų – SAIDI/SAIFI rodiklių (vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė vienam vartotojui/ vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius vienam vartotojui) nepasiekimu, kurį įtakojo ankstesnės ESO investavimo krypties pasirinkimas ir nepasiteisinimas. Būtent Strategijos pakeitimai bei ESO siekiami SAIDI/SAIFI rodikliai lėmė, kad nuo 2017 m. gruodžio mėnesio ESO turėjo pakeisti planą ir jame numatytas investavimo kryptis. ESO, 2016 metais rengdama 2017 metų viešųjų pirkimų planą, neturėjo galimybės numatyti visų aukščiau išvardintų ir su Strategijos pasikeitimu susijusių pasikeitimų bei aplinkybių, susijusių su būtinybe atlikti investavimo krypties pakeitimus. Atsižvelgiant į pasikeitusias investavimo kryptis, ESO nebeliko poreikio pirkti ir įgyvendinti pirkimo objekto, kuriuo numatyta rekonstruoti objekte esančiame 10 kV oro linijas į kabelines linijas, 0,4 kV oro linijos į kabelines linijas.
    5. Teismas iš esmės netinkamai vertino byloje apeliančių pateiktus paaiškinimus, susijusius su Strategijos projektų nuostatų pasikeitimų ir jų taikymu rengiant Planą, taip pat apeliančių nurodytų objektyvių priežasčių, lėmusių pirkimo nutraukimą, kurių ESO, kaip apdairus perkantysis subjektas, neturėjo galimybės numatyti, ir nepagrįstai apeliantei ESO EEĮ nustatytą imperatyvią pareigą rengti, tvirtinti ir kasmet atnaujinti Planą siejo išimtinai tik su Strategijos įsigaliojimo faktu.
    6. Priešingai nei nurodė teismas sprendime, nutraukto pirkimo objektą sudaro būtent 0,4 kV oro linijos pakeitimo į kabelinę liniją darbai, o ne 10 kV rekonstrukcijos darbai. Šio pirkimo objektą didžiąja dalimi sudaro darbai 0,4 kV oro linijose – projekte numatyta pakeisti virš 3,4 km 0,4 kV oro linijų į kabelines linijas, tačiau kompleksiškai vertinant visą projekto apimtį, taip pat buvo įvertinta ir tai, kad dalis numatytų rekonstruoti oro linijų eina per gyventojų sklypus, todėl projekte buvo numatyta papildomai pakeisti ir 500 m 10 kV oro linijos, kuri eina būtent per gyventojų sklypus, t. y. pirkimo objekte buvo numatyta rekonstruoti tik mažąją dalį 10 kV oro linijos į kabelių liniją – tik tą linijos dalį, kuri eina per gyventojų sklypus. Todėl, apeliančių įsitikinimu, nėra pagrindo spręsti, kad pirkimo objektas visiškai (visa apimtimi) atitinka Strategijos projekte numatytas nuostatas dėl elektros oro linijų pakeitimo kabelinėmis ir konstatuoti, kad pirkimo objektas vienareikšmiškai privalo būti vykdomas įgyvendinant patikslintą ESO 10-ies metų Planą ir pakeistą investicijų strategiją.
    7. ESO sprendimas skelbti šio pirkimo konkursą buvo neatsiejamai susijęs su ankstesniu ESO 10-ies metų Planu ir investavimo kryptimis, kurie buvo orientuoti į fiziškai bei techniškai susidėvėjusių 10 kV ir 0,4 kV elektros skirstomųjų tinklų rekonstravimu bei atstatymą (ginčo pirkimo objektą sudarantys darbai atitiko būtent ankstesnės ESO veiklos strategijos ir krypties tikslus bei sąlygas), todėl pasikeitus ESO investavimo krypčiai bei siekiant užtikrinti linijų patikimumą, atitinkamai buvo peržiūrėtos ir įvertintos galimybės anksčiau numatytus rekonstruoti objektus pagerinti, remontuoti ir pašalinti būtinus defektus, taip užtikrinant gerą ir pakankamą jų techninę būklę. Tačiau į 2018 metų planuojamų rekonstruoti objektų sąrašą pateko tik tos 0,4 kV linijos, kurioms rekonstrukcija neišvengiamai būtina, įvertinus jų daromą įtaką elektros tinklo patikimumui, t. y. į sąrašą pateko tik 0,4 kV oro linijos su neizoliuotais laidais, praeinančios miškingomis vietovėmis, turinčios didelį kiekį nepatikimų atramų, ženklius įtampos svyravimus, kurie viršija leistiną 5 proc. nukrypimą, taip pat atsižvelgta į elektros energijos suvartojimą toje linijoje. Be to, artimiausiu metu toks pirkimas nebus perkančiojo subjekto vykdomas iš naujo.
    8. Vien dėl to, kad pirkimo procedūros formaliai jau yra atliktos ir nustatytas galimas pirkimo laimėtojas, tačiau esant visoms PESĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatytoms sąlygoms (kurios, apeliančių įsitikinimu, yra pagrįstos ir įrodytos) ir, kai objektyviai įvertinus situaciją, esminis tikslas (elektros tinklo prieinamumo gerinimas bei patikimumo užtikrinimas) gali būti pasiekiamas kitomis teisės aktų nuostatoms neprieštaraujančiomis priemonėmis – remonto, defektų šalinimo ar priežiūros darbais, perkantysis subjektas negali būti verčiamas toliau vykdyti/tęsti pirkimo procedūras ir sudaryti jam objektyviai nereikalingą ir/ar net ekonomiškai nuostolingą sandorį.
    9. Teismas sprendimo konstatuojamoje dalyje apskritai nepasisakė ir nepateikė jokių motyvų ar argumentų dėl PESĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuri numato, kad perkantysis subjektas užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų, pažeidimo ir/ar atsakovių veiksmų, kurie galimai prieštaravo nurodytoje PESĮ nuostatoje nustatytam skaidrumo principui, todėl, apeliančių įsitikinimu, teismo sprendimas šioje dalyje laikytinas visiškai nepagrįstu.
  2. Atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundą ieškovė UAB „Fisanta“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepriimti atsakovių naujai pateiktus įrodymus į bylą ir priimti ieškovės naujai pateiktus įrodymus į bylą. Atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės ieškinyje išdėstytais argumentais ir skundžiamame sprendime nustatytomis aplinkybėmis.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 4238 str. 2 d.).
  2. Apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – UAB “Verslo aptarnavimo centras” pirkimo procedūrų protokolą ir AB “Energijos skirstymo operatorius” tarnybinį pranešimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo. Šiuos naujai pateiktus įrodymus apeliantės prašė pripažinti nevieša bylos medžiaga ir neleisti susipažinti su ja ieškovei. Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas 2018 m. gegužės 22 d. rezoliucija leido ieškovės UAB „Fisanta” atstovui advokatui Z. G. susipažinti su šiais dokumentais ir iš atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio yra akivaizdu, kad su šiais dokumentais ieškovė susipažino, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad klausimas dėl šios medžiagos pripažinimo nevieša yra išspręstas.
  3. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui nuotraukas, kuriomis grindžia pirkimo poreikį, tačiau šie įrodymai nesusiję su nagrinėjama byla, o, be to, tokias nuotraukas buvo galimybė pateikti pirmosios instancijos teismui. Remiantis CPK 314 straipsnio pagrindu nuotraukas atsisakoma priimti ir vertinti.
  4. Apeliantė UAB „Verslo aptarnavimo centras“, veikiant apeliantės AB „Energijos skirstymo operatorius“ įgaliojimo pagrindu, CVP IS 2017 m. rugsėjo 14 d. paskelbė apie vykdomą viešąjį pirkimą „(2017-ESO-2178) KT Kš-1303 rekonstravimo į MT; 0,4 kV OL L-100, L-200, L-300 iš KT Kš-1303 rekonstravimo į 0,4 kV KL Kuršėnų m, Šiaulių r. darbai“. Kvietimo pateikti paraiškas specialiųjų pirkimo sąlygų (toliau – SPS) 1 priede „Techninė specifikacija“ 1.8.4. punkte apibūdintas pirkimo objektas kaip komplektinės transformatorinės bei oro linijos demontavimas ir vietoj jų naujos modulinės transformatorinės sumontavimas bei žemėje naujos kabelinės linijos paklojimas. 2017m. gruodžio 13 d. pirkime buvo nustatyta pasiūlymų eilė ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka ir priimtas sprendimas sudaryti pirkimo sutartį su pirmoje eilėje esantį pasiūlymą pateikusia tiekėja – ieškove UAB „Fisanta“.
  5. VAC 2018 m. sausio 11 d. per CVP IS informavo apie perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pirkimą pagal Kvietimo pateikti paraiškas bendrųjų pirkimo sąlygų (toliau – BPS) 3.4 punktą (pirkėjas savo iniciatyva dėl iš anksto nenumatytų aplinkybių gali nutraukti pirkimo procedūras arba nustačius, kad buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti, privalo nutraukti pirkimo procedūras pagal VPĮ ir (arba) PESĮ nuostatas, neprisiimdamas jokios atsakomybės tiekėjų atžvilgiu) nebelikus poreikio. Pirkimą, remiantis Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 3 punktu, laikė pasibaigusiu.
  6. VAC, 2018 m. sausio 26 d. atsakydama į ieškovės pretenziją, nurodė, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos parengtos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos pakeitimai bei ESO siekiami SAIDI/SAIFI (vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė vienam vartotojui/ vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius vienam vartotojui) rodikliai lėmė, kad nuo 2017 m. gruodžio mėn. ESO turėjo pakeisti investavimo planą bei jame numatytas investavimo kryptis, todėl ESO nebeliko poreikio pirkti ir įgyvendinti ginčo pirkimo objekto. Pretenziją perkančioji organizacija atmetė.
  7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes bei VAC pirkimo procedūrų protokolą, ESO Tarnybinį raštą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, sutinka su apeliantėmis dėl to, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras neatitinka imperatyvių PESĮ 31 straipsnio 5 dalies, kurioje nustatyta Komisijos sprendimų priėmimo ir įforminimo tvarka, reikalavimų, yra nepagrįsta. Tiek naujai pateikti duomenys, tiek kartu su ieškiniu pateiktas apeliantės pranešimas tiekėjai dėl ginčo pirkimo nutraukimo, kuris ieškovei buvo pateiktas CVP IS priemonėmis, įrodo, kad sprendimas nutraukti pirkimą buvo priimtas Viešojo pirkimo komisijos sprendimu posėdyje paprasta balsų dauguma (šiuo atveju vienbalsiai) atviru vardiniu balsavimu ir Komisijos sprendimas įformintas protokolu. Tačiau šios aplinkybės nepakanka konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas VAC sprendimą dėl pirkimo nutraukimo, priėmė iš esmės nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
  8. Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Ši nuostata iš esmės pakartota Bendrųjų pirkimo sąlygų 3.4 punkte – pirkėjas savo iniciatyva dėl iš anksto nenumatytų aplinkybių gali nutraukti pirkimo procedūras arba nustačius, kad buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti – privalo nutraukti pirkimo procedūras pagal VPĮ ir (arba) PESĮ nuostatas, neprisiimdamas jokios atsakomybės tiekėjų atžvilgiu. Taigi perkančioji organizacija, savo vykdomą pirkimą gali nutraukti tik atsiradus aplinkybėms, kurių nebuvo galima numatyti ir privalo nutraukti, kai pažeisti PESĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Bet kuriuo iš nurodytų atveju nutraukti pirkimą perkančioji organizacija gali tik iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo. Nagrinėjamu atveju byloje aktualu nustatyti, ar perkančioji organizacija nutraukdama viešąjį pirkimą dar negaliojančio ir valstybės institucijų nepatvirtinto Lietuvos Respublikos teisės akto pagrindu, pasielgė teisėtai ir, ar ši aplinkybė gali būti traktuojama kaip tokia, kurios nebuvo galima numatyti.
  9. Apeliantė ESO, būdama elektros energijos skirstymo operatoriaus įmone, yra valstybės įpareigota ir privalanti užtikrinti nepertraukiamą ir kokybišką elektros energijos tiekimą vartotojams; elektros skirstomųjų tinklų priežiūrą ir plėtrą bei atlikti kitas Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnyje jai priskirtas funkcijas. To paties įstatymo 391 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skirstomųjų tinklų operatorius rengia 10-ies metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, grindžiamą esama ir numatoma elektros energijos pasiūla ir paklausa elektros energetikos sistemoje, elektros tinklo patikimumu, leistinu įrangos tarnavimo amžiumi bei išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros planais ir reikalavimais. Skirstomųjų tinklų plėtros atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų plane be kita ko turi būti nurodyta ir bendroji investicijų programa (apimanti finansavimo šaltinius investicijoms, skirtoms skirstomųjų tinklų infrastruktūrai per planuojamą 10-ies metų laikotarpį), dėl kurios jau priimtas sprendimas, ir nauji investicijų rodikliai (apimtys) kurių bus siekiama per planuojamą 10-ies metų laikotarpį (EEĮ 391 str. 2 d. 2 p.). Rengdamas skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo ir modernizavimo investicijų planą, skirstomųjų tinklų operatorius įvertina prognozes apie elektros energijos gamybos, tiekimo ir vartojimo tendencijas, atsižvelgdamas į valstybės politikos kryptis, pagrįstas elektros energetikos sektoriaus veiklos reguliavimo bendraisiais principais (EEĮ 391 str. 3 d.). Apeliantės teisingai nurodo, kad elektros energetikos politikos kryptis nustato Seimas, tvirtindamas Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir priimdamas įstatymus (EEĮ 5 str. 1 d.), kuriomis savo veikloje remiasi ir ESO. Tačiau nagrinėjamu atveju aktuali aplinkybė yra ta, kad ginčo pirkimas buvo nutrauktas remiantis ne Seimo patvirtina nauja Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija, bet tik šios Strategijos pakeitimo projekto pateikimo Seimui svarstyti stadijoje. Viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Strategijos pakeitimo projektui ir pateikė jį Seimui svarstyti. Tačiau šiam Strategijos pakeitimo projektui nėra pritarta ir jis iki šiol nėra patvirtintas Seimo. Šiuo metu galioja 2012 m. liepos 11 d. įsigaliojusi Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija. Dėl tokių faktinių aplinkybių atmetami apeliančių argumentai, kad Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos pakeitimai lėmė tai, kad nuo 2017 m. gruodžio mėnesio ESO turėjo pakeisti investavimo planą bei jame numatytas investavimo kryptis, dėl ko nebeliko poreikio tęsti ginčo pirkimą. Situacija, kai remiamasi dar nepatvirtintu ir negaliojančiu teisės aktu, negali būti traktuojama kaip iš anksto neįmanoma numatyti aplinkybė, nes tokios aplinkybės iš esmės net nėra.
  10. Teismui nekyla abejonių, kad ESO privalo atsižvelgti į valstybės vykdomą politiką elektros energetikos srityje, tačiau skubotas ir iš esmės neapgalvotas vadovavimasis teisės akto projektu, o ne valstybės institucijų priimtu ir patvirtintu teisės aktu lemia neapibrėžtumą elektros energetikos srityje vykdomų viešųjų pirkimų atžvilgiu. Nors atsakovės tvirtina, kad EEĮ nenustato imperatyvo ESO veikti tik patvirtintos Strategijos ribose, tokia jų pozicija nepateisinama ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Ši Konstitucijos nuostata, kuri taikoma ir nagrinėjamu atveju, reiškia, kad įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje taip pat atsispindi teisės principas lex retro nonagit (įstatymas neturi grįžtamos galios). Tai svarbus teisės principas, susijęs su teisės aktų galiojimu pagal laiką. Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektas yra ne tik nepatvirtintas, bet vis dar svarstomas. Taigi ESO neturėjo pagrindo remtis negaliojančiu, dar svarstomu aktu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada apie ginčo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Apeliantai neįrodė, kad nebeliko poreikio įsigyti objektą, kurio pirkimas buvo nutrauktas.
  11. Nutraukdamas ginčo viešąjį pirkimą, apeliantė taip pat nurodė, kad ESO investavimo krypties pasikeitimą lėmė ir objektyviai susiklosčiusios aplinkybės, susijusios su vienu iš pagrindinių ESO tikslų – SAIDI/SAIFI rodiklių (vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė vienam vartotojui/ vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius vienam vartotojui) nepasiekimu, kuriam įkaką daro ankstesnės ESO investavimo krypties pasirinkimas ir nepasiteisinimas. Tačiau apeliantės dėl šios tariamos ginčo pirkimo nutraukimo priežasties iš viso nepateikė jokių argumentų, įrodymų ar paaiškinimų. Taigi ši priežastis negalėjo nulemti sprendimo nutraukti pirkimą. Be to, iš bylos aplinkybių yra pagrindas spręsti, kad šią aplinkybę apeliantės taip pat susiejo su Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte išdėstytų ESO investavimo krypčių pasikeitimu.
  12. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas apeliacinio skundo, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van deHurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
  13. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti nėra reikšmingi, sprendžiant teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

11Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Teismui pateikti dokumentai (sąskaita – atliktų darbų išklotinė, mokėjimo nurodymas) įrodo, kad ieškovė UAB „Fisanta“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau šių bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ 8.11 punkte nustatytą maksimalių dydį (1,3 x 884,80 Eur (2017 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) = 1 150 Eur), todėl mažintinas iki 1 150 Eur. Išlaidos priteisiamos iš apeliančių po lygiai.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Fisanta“ (j. a. k. 144951210) iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Verslo aptarnavimo centras“ (j. a. k. 303359627) ir akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (j. a. k. 304151376) po 575 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai