Byla e2-1929-823/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-148-560/2017, kuria buvo atsisakyta patikslinti UAB „Elme messer LIT“ kreditorinį reikalavimą bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Bilijava“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Elme messer LIT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-148-560/2017, kuria buvo atsisakyta patikslinti UAB „Elme messer LIT“ kreditorinį reikalavimą bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Bilijava“, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi UAB „Bilijava“ iškėlė bankroto bylą, 2015 m. kovo 20 d. nutartimi UAB „Bilijava“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi į BUAB „Bilijava“ trečios eilės kreditorių sąrašą buvo įtraukta kreditorė UAB „Elme messer LIT“ su 266,74 Eur kreditoriniu reikalavimu.
  2. Kreditorė UAB „Elme messer LIT“ prašė patikslinti jos kreditorinio reikalavimo dydį, patvirtinant 58,40 Eur dydžio reikalavimą. Nurodė, kad iki šiol nėra gavusi iš BUAB „Bilijava“ bankroto administratorės jokio pranešimo dėl sutarčių nevykdymo, tad daro išvadą, kad 2010 m. spalio 21 d. balionų nuomos sutartis Nr. NBG-39/10, sudaryta su atsakove, toliau yra vykdoma, išnuomotu dujų balionu yra naudojamasi, todėl atsakovei toliau skaičiuojamas baliono nuomos mokestis. Atsakovės skola 2014 m. rugsėjo 29 d. yra 58,40 Eur pagal 2013 m. vasario 28 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitas – faktūras. Kreditorė taip pat nurodė, kad atsisako 231,70 Eur dydžio pareikšto reikalavimo dalies.
  3. Atsakovė BUAB „Bilijava“ sutiko, kad patvirtintas UAB „Elme messer LIT“ kreditorinis reikalavimas būtų sumažintas 231,70 Eur suma, o reikalavimą dėl 23,36 Eur dydžio reikalavimo dalies, grindžiamos 2017 m. balandžio 25 d. PVM sąskaita – faktūra, patvirtinimo prašė atmesti. Nurodė, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas ir pareikštas praleidus įstatyme nustatytą terminą.
  4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 14 d. nutartimi UAB „Elme messer LIT“ prašymą tenkino iš dalies ir sumažino UAB „Elme messer LIT“ kreditorinį reikalavimą nuo 266,74 Eur iki 35,04 Eur, klausimą dėl BUAB „Bilijava“ ginčijamo kreditorės 23,36 Eur dydžio finansinio reikalavimo skyrė nagrinėti teismo posėdyje.
  5. Kreditorė UAB „Elme messer LIT“ paaiškino, kad 23,36 Eur reikalavimas yra grindžiamas 2017 m. balandžio 25 d. PVM sąskaita – faktūra. Kreditorinis reikalavimas buvo apskaičiuotas taip: 35,04 Eur (28,96 Eur + PVM)/12 mėnesių = 2,92 Eur (baliono nuomos kaina vienam mėnesiui); kreditorinis reikalavimas iki bankroto bylos iškėlimo apima 8 mėnesių laikotarpį (2014 m. vasario 1 d. – 2014 m. rugsėjo 29 d.), todėl kreditorinį reikalavimą sudaro 2,92 Eur x 8 = 23,36 Eur.
  6. Atsakovė BUAB „Bilijava“ nurodė, kad 23,36 Eur sumos apskaičiavimas formaliai yra teisingas, tačiau kreditorės 2017 m. balandžio 25 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra ir pranešimo apie jau nebevykdomos sutarties nutraukimą negavimas bankroto procedūrų metu retroaktyviai nesukuria kreditorei jokios galiojančios reikalavimo teisės. Kreditorė išrašė 2017 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą tik gavusi bankroto administratorės 2017 m. balandžio 7 d. elektroninį laišką, kuriuo prašoma grąžinti 115,85 Eur depozitą, taip siekdama išvengti depozito grąžinimo. Terminas kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2014 m. lapkričio 13 d. Kreditorė nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl tiek laiko delsė ir negalėjo pareikšti papildomo reikalavimo, kodėl anksčiau neišrašė PVM sąskaitos – faktūros už nuomą. Kreditorė papildomą reikalavimą pateikė praleidusi terminą ir neprašo praleisto termino atnaujinti.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi UAB „Elme messer LIT“ prašymą dėl 23,36 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atmetė ir priteisė iš UAB „Elme messer LIT“ atsakovei BUAB „Bilijava“ 130,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nurodė, kad atsakovei bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014 m. spalio 28 d. Taigi, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytas terminas pasibaigė 2014 m. gruodžio 15 d., o ginčijamas kreditorinis reikalavimas pareikštas tik 2017 m. birželio 7 d. Kreditorė, reikšdama ginčo kreditorinį reikalavimą, terminą jam pareikšti praleido daugiau nei dvejus su puse metų, šio termino atnaujinti neprašė, nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių.
  3. Teismas taip pat sutiko su BUAB „Bilijava“ atstovės atsiliepime išdėstytais argumentais, kad kreditorės prašymas iš esmės yra nepagrįstas.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu UAB „Elme messer LIT“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti UAB „Elme messer LIT“ 23,36 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Bilijava“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Kreditorės UAB „Elme messer LIT“ reikalavimas buvo tikslinamas. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Taigi, kreditorės reikalavimas gali būti tikslinamas iki teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimo.
    2. Apeliantė 2017 m. birželio 7 d. raštu nurodė priežastis, dėl kurių kilo būtinybė tikslinti kreditorinį reikalavimą. Teismo nutartyje padaryta išvada, kad kreditorinis reikalavimas buvo pareikštas per vėlai, yra ydinga – kreditorinis reikalavimas buvo tikslinamas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nurodytų rašte.
  2. Atsakovė BUAB „Bilijava“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „SBS Legale“, atsiliepimu į UAB „Elme messer LIT“ atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o teismui pripažinus, kad atskirasis skundas paduotas asmens, neturinčio tokios teisės – apeliacinį procesą nutraukti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nors apeliantė teigia, kad jos kreditorinis reikalavimas buvo tikslinamas, ginčo reikalavimas vienareikšmiškai laikytinas pateiktu pirmą kartą. Kreditorė 2017 m. birželio 7 d. raštu ne tik patikslino savo pradinį reikalavimą, tai yra atsisakė jo dalies, bet ir turinio prasme pareiškė visiškai naują reikalavimą dėl 23,36 Eur patvirtinimo. Šis reikalavimas nebuvo reiškiamas 2014 m. lapkričio 20 d., jis yra pareikštas už laikotarpį, už kurį kreditorė anksčiau apmokėjimo neprašė, ir yra grindžiamas 2017 m. balandžio 25 d. PVM sąskaita – faktūra, kuri anksčiau į bylą nebuvo pateikta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį įvertino kaip pateiktą praleidus terminą.
    2. Apeliantė nepagrįstai remiasi ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi. Apeliantės 23,36 Eur reikalavimas nėra susijęs su įmonės bankroto procesu, yra reiškiamas pagal iki bankroto bylos UAB „Bilijava“ iškėlimo sudarytą sutartį, už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Todėl kreditorė šį reikalavimą turėjo pareikšti dar 2014 m. lapkričio 20 d.
    3. Apeliantės rašte nurodyta aplinkybė, kad kreditorė nėra gavusi pranešimo apie sutarčių nutraukimą po bankroto bylos iškėlimo bei laiko sutartį vykdytina, galėtų būti susijusi su kreditorės reikalavimu dėl nuomos mokesčio bankroto proceso metu, tačiau yra visiškai nesusijusi su reikalavimu, atsiradusiu iki bankroto bylos iškėlimo, ir nepaaiškina, kas sukliudė kreditorei ginčo reikalavimą pareikšti laiku. Kreditorė net neprašė praleisto termino atnaujinti.
    4. UAB „Bilijava“ bankroto bylos iškėlimo dieną sutartis su kreditore nebuvo galiojanti ir vykdoma. Apeliantė 2014 m. lapkričio 20 d. pareiškė reikalavimą tik už baliono nuomą 2013 m., o reikalavimo už 2014 m. nereiškė iki pat 2017 m. birželio 7 d. Nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitos – faktūros išrašymo dienos sutarties šalys neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie liudytų apie sutarties vykdymą, apeliantė nepaaiškino, kodėl 2017 m. balandžio 25 d. PVM sąskaita – faktūra išrašyta pavėluotai. Bankroto administratorei neperduoti 2013 – 2014 m. atsakovės dokumentai ir turtas, įskaitant ir dujų balioną. Kreditorė pasinaudojo teise pareikalauti netesybų už negrąžintą dujų balioną. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė ginčui aktualiu laikotarpiu nebevykdė jokios veiklos, taip pat ir sutarties su apeliante.
    5. Byloje nėra įrodymų, kad būtent advokatė būtų parengusi apeliantės atskirąjį skundą, nes skundas pateiktas per EPP paprastu pdf formatu, be advokatės parašo ir yra išsiųstas iš pirmojoje instancijoje atstovavusios advokato padėjėjos EPP paskyros. Taigi, procesinis dokumentas nėra pasirašytas advokatės. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – AĮ) 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, taigi neturi teisės teikti atskirojo skundo. Todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal UAB „Elme messer LIT“ atskirąjį skundą, turėtų būti nutrauktas.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
  2. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta patvirtinti UAB „Elme messer LIT“ 23,36 Eur kreditorinį reikalavimą teismui sprendus, kad reikalavimas pareikštas praleidus ĮBĮ nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu apeliantė teigia, kad jos kreditorinis reikalavimas buvo tikslinamas, todėl ĮBĮ nustatyti terminai praleisti nebuvo. Atsakovė, savo ruožtu, nesutinka su tokiu vertinimu, taip pat teigia, kad egzistuoja procesinio pobūdžio trūkumai, dėl kurių apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje apskritai neturėjo būti pradėtas.
Dėl atskirojo skundo trūkumų
  1. Pasisakant dėl atsakovės argumentų, susijusių su paduoto atskirojo skundo trūkumais, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau yra išaiškinta, jog CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato privalomą profesionalaus teisininko atstovavimą bylose pagal teikiamus apeliacinius skundus. Tuo tarpu bylose, nagrinėjamose pagal atskiruosius skundus, iš byloje dalyvaujančių asmenų CPK nustatyta tvarka nėra reikalaujama būti privalomai atstovaujamiems profesionalaus teisininko (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1773-370/2017, 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1828-330/2017).
  2. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu apeliacinį skundą turi būti atsisakoma priimti tik tada, kai jį paduoda asmuo, neturintis teisės inicijuoti apeliacinio proceso ir šio apeliacinio skundo trūkumo nėra įmanoma pašalinti. Tuo tarpu tais atvejais, kai apeliacinį skundą paduoda asmuo, turintis teisę inicijuoti apeliacinį procesą, tačiau jį pasirašo netinkamas atstovas – advokato padėjėjas, kuris pagal įstatymą neturi teisės atstovauti apeliacinės instancijos teisme, laikoma, kad apeliacinis skundas turi formos trūkumą, kuris turi būti šalinamas pagal CPK 316 straipsnyje nustatytą apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūrą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-742/2012).
  3. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė 2014 m. rugpjūčio 19 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate E. J. dėl atstovavimo civiliniuose ginčuose civilinėse bylose visų instancijų teismuose. Advokatė 2017 m. rugsėjo 4 d. pagal šią sutartį perįgaliojo advokato padėjėją G. K. atstovauti klientą visose civilinėse bylose visų instancijų teismuose. Atskirajame skunde, pateiktame per EPP pdf formatu, nurodyta, kad jį teikia advokatė E. J. kreditorės UAB „Elme messer LIT“ vardu, tačiau advokatės parašo dokumente nėra. Tuo tarpu LITEKO sistemoje esančioje elektroninėje byloje nurodyta, kad šį dokumentą pateikė advokato padėjėja G. K., kadangi dokumentas įkeltas iš advokato padėjėjos EPP paskyros.
  4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 14-15 punktuose nurodytą praktiką, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog atskirasis skundas teismui buvo paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti, o taip pat ir pagrindo nutraukti apeliacinį procesą dėl šios priežasties. Atsižvelgdama į nustatyto trūkumo pobūdį, taip pat į bankroto bylose egzistuojantį proceso operatyvumo poreikį, kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo trūkumų šalinimo instituto taikymas apeliacinės instancijos teisme šiuo atveju taip pat nėra tikslingas ir kad atskirasis skundas gali būti nagrinėjamas iš esmės.
Dėl ginčijamo apeliantės reikalavimo
  1. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Pagal šio straipsnio 9 dalį teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.
  2. ĮBĮ nuostatos taip pat įtvirtina kreditorių reikalavimų tikslinimo institutą. Pagal šio įstatymo nuostatas kreditorių reikalavimų tikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimai atleistiesiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).
  3. Kreditorių reikalavimų tikslinimo instituto esmė yra išaiškinta teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą, įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, ekonomines ir laiko sąnaudas, todėl bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje, o reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai šioje stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo. Tai padėtų užtikrinti bankroto procedūrų sklandumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumą, išvengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
  4. Taigi, nors apeliantė yra teisi teigdama, jog pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorinis reikalavimas gali būti tikslinamas iki teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimo, kiekvienu atveju, kai prašoma tikslinti patvirtintą kreditorinį reikalavimą, teismo turi būti vertinama, koks yra pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrindas, kada kreditorius įgijo reikalavimo teisę, dėl kokių priežasčių šis reikalavimas yra tikslinamas, bei kodėl prašymas nebuvo pareikštas ir suformuluotas per ĮBĮ ir teismo nutartyje nustatytą terminą.
  5. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, kuria UAB „Bilijava“ buvo iškelta bankroto byla, buvo nustatytas 45 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti. Ši nutartis įsiteisėjo 2014 m. spalio 28 d., taigi terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti baigėsi 2014 m. gruodžio 15 d. Kreditorė UAB „Elme messer LIT“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo BUAB „Bilijava“ bankroto administratorei pateikė 2014 m. lapkričio 20 d. Šiame prašyme kreditorė nurodė, kad atsakovė skolinga kreditorei 121 Lt (35,04 Eur) pagal 2013 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą (nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d.) ir 800 Lt (231,70 Eur) už išsinuomotą ir negrąžintą EURO tipo balioną pagal 2010 m. spalio 21 d. balionų nuomos sutarties 2.7 punktą, iš viso – 921 Lt (266,74 Eur).
  6. Prašymą patikslinti kreditorinį reikalavimą kreditorė UAB „Elme messer LIT“ teismui pateikė 2017 m. birželio 7 d., nurodydama, kad 35,04 Eur reikalauja pagal 2013 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą, o 23,36 Eur – pagal 2017 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą. Taigi, kreditorė atsisakė 231,70 Eur reikalavimo už negrąžintą balioną, bet 2017 m. balandžio 25 d. išrašė naują 23,36 Eur PVM sąskaitą – faktūrą už baliono nuomą ir pareiškė reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo už naują laikotarpį – nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d.
  7. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantės reikalavimas dėl papildomos 23,36 Eur sumos priteisimo negali būti vertinamas kaip jau pareikšto kreditorinio reikalavimo patikslinimas, o yra naujas reikalavimas, neturintis jokios sąsajos su kreditorės anksčiau pareikštu ir teismo patvirtintu reikalavimu. Be to, atsižvelgiant į laikotarpį, už kurį yra prašoma priteisti papildomą baliono nuomos mokesčio sumą, konstatuotina, kad apeliantei apie šį reikalavimą turėjo būti žinoma dar teikiant 2014 m. lapkričio 20 d. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.
  8. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde neprašė atnaujinti praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti, taip pat nenurodė jokių šio termino praleidimo priežasčių. Apeliantės teiginiai, kad ji nebuvo informuota apie baliono nuomos sutarties nutraukimą po bankroto bylos atsakovei iškėlimo, kaip pagrįstai pažymi atsakovė, yra teisiškai nereikšmingi vertinant apeliantės reikalavimo pagrįstumą, kadangi ginčijama nuomos mokesčio suma paskaičiuota už laikotarpį iki teismo nutarties iškelti UAB „Bilijava“ bankroto bylą įsiteisėjimo (nutartis įsiteisėjo 2014 m. spalio 28 d.). Atsižvelgdama į tai kolegija sprendžia, kad apeliantės kreditorinį reikalavimą buvo atsisakyta tvirtinti pagrįstai, kadangi termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas teismui tokio reikalavimo netvirtinti.
  9. Iš ginčijamos nutarties turinio matyti, kad termino kreditoriniam reikalavimui praleidimas nebuvo vienintelis motyvas, dėl kurio pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti apeliantės 23,36 Eur kreditorinį reikalavimą. Ginčijama nutartimi taip pat buvo konstatuota, kad naujai pareikštas reikalavimas yra iš esmės nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka ir su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
  10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė 2014 m. lapkričio 20 d. prašymu bankroto administratorei reikalavo iš BUAB „Bilijava“ 35,04 Eur nuomos mokesčio ir 231,70 Eur už negrąžintą dujų balioną pagal nuomos sutarties 2.7 punktą. Pažymėtina, kad šio reikalavimo pateikimo metu dar nebuvo pasibaigęs ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte bankroto administratoriui nustatytas terminas pranešti apie bankrutuojančios įmonės sudarytų sutarčių vykdymą arba nevykdymą. Kolegijos vertinimu, kreditorės reikalavimas sumokėti baudą už negrąžintą dujų balioną leido bankroto administratorei daryti pagrįstą išvadą, kad nuomos sutartis nebėra vykdoma ir yra nutraukta.
  11. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad atsakovės bankroto administratorė 2017 m. balandžio 7 d. el. laišku kreditorei nurodė, jog pagal 2010 m. spalio balionų nuomos sutarties 2.5 punktą ir priedą Nr. 1 buvo sumokėtas 400 Lt (115,85 Eur) užstatas už kiekvieną faktiškai perduotą balioną. Todėl bankroto administratorė prašė 115,85 Eur dydžio užstatą pervesti į BUAB „Bilijava“ sąskaitą, o nesutinkant su nurodyto dydžio skola – pateikti motyvuotą atsakymą. Apeliantė nepateikė jokio atsakymo į šį administratorės prašymą, tačiau 2017 m. balandžio 25 d. išrašė 23,36 Eur PVM sąskaitą – faktūrą ir pateikė teismui prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tikslinimo. Pažymėtina, kad pagal tarp šalių sudarytos balionų įrangos nuomos sutarties sąlygas (sutarties 2.2-2.3 punktai) PVM sąskaita – faktūra už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d. turėjo būti išrašyta dar 2014 m., tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, ji išrašyta ir pateikta atsakovei nebuvo. Dar daugiau, kaip jau minėta, pareikšdama kreditorinį reikalavimą 2014 m. lapkričio 20 d., apeliantė neprašė nuomos mokesčio už šį laikotarpį priteisimo. Šių aplinkybių visuma, kolegijos vertinimu, leidžia pritarti atsakovės argumentams, kad pati apeliantė nelaikė nuomos sutarties galiojančia ginčo laikotarpiu, o savo poziciją pakeitė tik gavusi prašymą grąžinti 115,85 Eur užstatą.
  12. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

10Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai