Byla 2A-1308-273/2018

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, Ievai Mikalauskaitei, dalyvaujant ieškovui R. O., jo atstovui advokatui A. P., atsakovui G. S., atsakovei R. S., trečiajam asmeniui R. S.

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. S. ir trečiojo asmens R. S. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-418/2018 pagal ieškovo R. O. ieškinį atsakovams G. S. ir R. S. dėl leidimo tęsti kadastrinių matavimų įregistravimą ir įregistruoti kadastrinius matavimus be atsakovų sutikimo (nesant dokumentuose atsakovų parašų), dėl dalių ir naudojimosi tvarkos bendra daline nuosavybės teise valdomame žemės sklype nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“, R. S., „Danske bank A/S“ Lietuvos filialas, akcinė bendrovė „Citadele bankas“, antstolė G. A., antstolis S. V., antstolė A. S., antstolis D. Š., antstolis S. U., ir atsakovo G. S. patikslintą priešieškinį ieškovui R. O., atsakovei R. S. dėl leidimo tęsti kadastrinių matavimų įregistravimą ir įregistruoti kadastrinius matavimus be atsakovų sutikimo (nesant dokumentuose atsakovų parašų), dėl dalių ir naudojimosi tvarkos bendra daline nuosavybės teise valdomame žemės sklype nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius, antstolis S. V., antstolis R. V., antstolė A. S., antstolis D. Š., antstolis S. U..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas R. O. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus su ieškiniu, prašydamas: 1) leisti ieškovui tęsti pagal UAB „Druskininkų geoplanas“ žemės sklypo, esančio ( - ) , sklypo unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) k. v., parengtas kadastro duomenų bylas kadastrinių matavimų įregistravimo procesą ir įregistruoti kadastrinius matavimus pagal sklypams Nr. 15-4 ir Nr.15-4-1 parengtus žemės sklypų planus be atsakovų G. S. ir R. S. sutikimų (nesant dokumentuose atsakovų parašų); 2) nustatyti, jog atliekant R. O., G. S. ir R. S. priklausančio ir ( - ), esančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) k. v., kadastrinius matavimus suformuotuose dviejuose sklypuose bendrasavininkų nuosavybės dalys nustatytinos sekančiai – 0,9602 ha ploto sklype, kurio Nr. 15-4, R. O. priklausanti sklypo dalis yra 643/4801, o G. S. ir R. S. priklausanti sklypo dalis yra 4158/4801; 5,5239 ha ploto sklype, kurio Nr. 15-4-1, R. O. priklausanti sklypo ploto dalis yra 7402/55239, o G. S. ir R. S. priklausanti sklypo ploto dalis yra 47837/55239; 3) atliekant R. O., G. S. ir R. S. priklausančio ir ( - ), esančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), ( - ) k. v., kadastrinius matavimus suformuotuose dviejuose sklypuose nustatyti tarp bendrasavininkų naudojimosi sklypais tvarką pagal ieškovo pateiktus projektus, t. y. 0,9602 ha ploto sklype, kurio Nr. 15-4, R. O. naudojimuisi priskirti sklypo dalį, kuri apima plotą, projekte įvardijamą kaip „A Dalis“ bei gaunamą paeiliui sujungiant projekte nurodytus koordinates žyminčius taškus Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11 ir koordinatę 5984070.45/502509.36; 5,5239 ha ploto sklype, kurio Nr. 15-4-1, R. O. naudojimuisi priskirti sklypo dalį , kuri apima plotą, projekte įvardijamą kaip „A Dalis“ bei gaunamą paeiliui sujungiant projekte nurodytus koordinates žyminčius taškus Nr. 10, Nr. 11, Nr.12, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18, Nr. 19, Nr. 20 ir koordinates 5984074.28/502631.65 bei 5983931.66/502766.93; 4) atsakovams nesutinkant ir ginčijant ieškovo siūlomą naudojimosi tvarkos projektą, tačiau esant Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 261 straipsnyje numatytiems pagrindams, dėl bendrasavininkų nuosavybės dalių turte nustatymo priimti dalinį sprendimą, daliniu sprendimu nustatant, jog atliekant R. O., G. S. ir R. S. priklausančio ir ( - ), esančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) k. v., kadastrinius matavimus suformuotuose dviejuose sklypuose bendrasavininkų nuosavybės dalys nustatytinos sekančiai: 0,9602 ha ploto sklype, kurio Nr. 15-4, R. O. priklausanti sklypo dalis yra 643/4801, o G. S. ir R. S. priklausanti sklypo dalis yra 4158/4801; 5,5239 ha ploto sklype, kurio Nr. 15-4-1, R. O. priklausanti sklypo ploto dalis yra 7402/55239, o G. S. ir R. S. priklausanti sklypo ploto dalis yra 47837/55239; 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. balandžio 19 d. dovanojimo sutarties pagrindu, tapo 6,27 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), bendraturčiu su atsakovais G. S. ir R. S.. Būdamas vienas iš sklypo savininkų, siekdamas aiškiai identifikuoti jo nuosavybės teisėmis valdomą sklypą (jo ribas) ir tokiu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų interesus, pasinaudojo jam įstatymais suteiktomis teisėmis ir kreipėsi į kadastrinius matavimus atliekančią bendrovę UAB „Druskininkų geoplanas“, užsakydamas žemės sklypo kadastrinius matavimus. UAB ,,Druskininkų geoplanas“ atliko kadastrinius matavimus ir parengė žemė sklypo kadastro duomenų bylas. Kadangi žemės sklypą skiria kelias, žemės sklypas padalintas į du atskirus žemės sklypus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius patikrinęs UAB „Druskininkų geoplanas“ parengtas žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas, 2015 m. balandžio 13 d. aktais Nr. 50KAM-31866 ir Nr. 50KAM-31867, nustatė, jog parengtos žemės sklypų kadastro duomenų bylos neatitinka Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.4 punkto ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymo dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 16.1 bei 53.6.5 punktų reikalavimų, t. y. žemės sklypas nesuderintas ir jų nėra pasirašę visi reikiami asmenys – žemės sklypo bendraturčiai G. S. ir R. S.. Taip pat kadastro duomenų bylose nėra informacijos, susijusios su dokumentų bendraturčiams išsiuntimu, leidžiančios daryti prielaidą, jog minėti asmenys buvo tinkamai informuoti apie atliekamus ir atliktus kadastrinius matavimus, su šiais asmenims matavimai buvo suderinti ir kad šių, dokumentų nepasirašiusiųjų, asmenų teisės nebuvo pažeistos. Ieškovo ir vykdytojo UAB „Druskininkų geoplanas“ sutarimu pranešimus kviestiniams turėjo pateikti UAB „Druskininkų geoplanas“. Vykdytojas, siekdamas sužinoti atsakovų gyvenamąsias vietas, atliko užklausimus Gyventojų registro tarnybai. 2014 m. gruodžio 4 d. Gyventojų registro tarnybos atsakymais buvo informuota, kad R. S. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, o informacija apie G. S. gyvenamąją vietą neteikiama pagal G. S. prašymą. Kadangi atsakovų nebuvo galima rasti nei Sklypo adresu, nei naudojantis Gyventojų registro tarnyboje fiksuotais duomenimis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2. punktu, apie atliekamus matavimus paskelbta 2015 m. sausio 9 d. vietos laikraštyje „Druskininkų naujienos“. Atsakovas G. S. buvo informuotas apie ieškovo pageidavimą atlikti kadastrinius matavimus bei vėliau nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką ieškovo telefonu ir susitikimų su juo metu. Atsakovui neprieštaraujant bei tikinant, jog nebus jokių nesklandumų su bendraturčiais derinant žemės sklypo planus, tuo pačiu pasitikint atsakovu, 2013 m. vasario 21 d. buvo atliktas pirminis ribų ženklinimas. Ženklinimui užfiksuoti buvo surašyti 2013 m. vasario 21 d. Sklypo 1 ir Sklypo 2 ribų paženklinimo – parodymo aktai. Atlikus ženklinimus, buvo suformuotos kadastro duomenų bylos, kurios asmeniškai ieškovo susitikimo metu G. S. buvo perduotos susipažinti, susiderinti ir pasirašyti. Pasiimant bylas, G. S. buvo patikinta, jog jis taip pat organizuos bylų perdavimą susiderinti ir pasirašyti savo sutuoktinei R. S., su kuria faktiškai kartu nebegyvena, tačiau kontaktuoja. Kontaktinių duomenų, kuriais būtų galima susisiekti su R. S., G. S. nedavė. Dėl ieškovui nežinomų priežasčių atsakovui vengiant bendrauti dėl atliekamų kadastrinių matavimų, nepasirašant dokumentų bei negrąžinant kadastro duomenų bylų, UAB „Druskininkų geoplanas“ buvo priverstas pakartotinai, išimtinai G. S. ir R. S. organizuoti žemės sklypo ribų ženklinimą, bei iš naujo suformuoti kadastro duomenų bylas. Pakartotinis ženklinimas buvo faktiškai formalus (kadangi sklypo ribos iš esmės jau buvo paženklintos 2013 m. vasario 21 d. pirminio ženklinimo metu), žemės sklypo ribų ženklinimas įvykdytas 2015 m. sausio 22 d., o jam įforminti surašyti 2015 m. sausio 22 d. paženklinimo – parodymo aktai. Pagal žemės sklypo preliminarius matavimus ieškovui priklauso 84/627 dalis, kas sudaro 0,84 ha arba 13,40 procentų bendro sklypo, o atsakovams bendra jungtine nuosavybe 543/627 dalis, kas sudaro 5,43 ha arba 86,60 procentų bendro sklypo. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus bei duomenų tikslinimą, sklypas, atsižvelgiant į tai, kad per jį eina kelias, padalintas į du atskirus sklypus: 0,9602 ha ploto Sklypą Nr. 1, ir 5,5239 ha ploto Sklypą Nr. 2. Po atliktų kadastrinių matavimų vadovaujantis teisingumo principu, kiekvienai iš šalių kiekviename iš naujai suformuotų sklypų turėtų atitekti tokia pati dalis, kokią šalys remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenis valdo dabartiniame preliminarių matavimų pagrindu suformuotame sklype, t. y. ieškovui turėtų atitekti 13,40 procentų sklypo Nr. 1 ploto (0,1286 ha) ir 13,40 procentų sklypo Nr. 2 ploto (0,7402 ha). Atsakovams turėtų atitekti 86,60 procentų sklypo Nr. 1 ploto (0,8316 ha) ir 86,60 procentų sklypo Nr. 2 ploto (4,7837 ha). Atsakovams teisė disponuoti jiems priklausančia sklypo dalimi yra apribota teismų sprendimais, antstolių turto areštais, kas neleidžia atsakovams laisvai, t. y. be teisminio proceso, priimti sprendimus dėl jiems priklausančios žemės sklypo dalies disponavimo, tame tarpe ir dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovas G. S. iš ieškovo prašo 12 400 Eur sumos, kurią įvardina kaip kompensaciją, tačiau kuriai išmokėti ieškovas nemato jokių objektyvių pagrindų. Sklypas Nr. 2, kurio plotas 5,5239 ha, ribojasi su ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiais dvejais sklypais. Projekte pažymėtais taškais 12-13-14-15 ribojasi su ieškovui priklausančiu 2,5975 ha ploto žemės sklypu, kurio kadastro numeris ( - ), o ribos dalis, kuri projekte pažymėta taškais 15-16-17, ribojasi su 0,1860 ha ploto žemės sklypu, kurio kadastro numeris yra ( - ). Šiame sklype stovi ir ieškovui priklausantis gyvenamasis namas. Ieškovo prašoma Sklype Nr. 2 nustatyti naudojimosi dalis beveik per visą ribą ribojasi su ieškovui priklausančiais kitais sklypais (projekte koordinačių taškai Nr. 12-13-14-15-16-17), o šios dalies 0,1830 ha plotas, kurį sudaro miško pieva, kartu yra ir įsiterpęs tarp ieškovo žemių. Nustatant naudojimosi tvarką, ieškovo tikslas yra ne sau naudojimuisi priskirti ekonomiškai vertingesnę sklypo dalį, o tą dalį, kuria būtų patogiau naudotis pagal teritorinę lokalizaciją bei, saugant aplinką, suformuoti bei prižiūrėti šalia ieškovo gyvenamosios vietos esantį kraštovaizdį. Su šiuo tikslu sietina ir Sklype Nr. 1 prašoma ieškovo naudojimuisi priskirti dalis, nes ši dalis matoma iš ieškovo namų valdos. Ieškovui prašoma nustatyti naudojimosi tvarkos dalis ekonomiškai yra mažiau vertinga nei paliekama atsakovams. Ieškovo pastangomis tvarkoma ir prižiūrima tarp ieškovo namų valdos ir tik ieškovui priklausančio miškų ūkio paskirties sklypo įsiterpusi pievelė, šalia ieškovo namų esanti ir su ieškovo žemės sklypais besiribojanti miškingos vietovės 20-60 metrų juosta išvalyta nuo prilūžinėjusių šakų, menkaverčių krūmų, šalimais ieškovo namų esančio palaukinio miško medžių kamienai tvarkingai apgenėti (1 t. b. l. 2-9; 4 t. b. l. 2-15).

103.

11Atsakovas G. S. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovas nenurodo kaip faktiškai jam trukdoma naudotis jo turtu. Kadastrinių matavimų metu sklypas buvo padalintas į du sklypus: Sklypą 1 ir Sklypą 2. Todėl atitinkamai buvo suformuotos ir dvi savarankiškos kadastrinių matavimų bylos. Ieškovo pateiktų žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktų Nr. 1 ir Nr. 2 šeštuose punktuose yra matininko įrašas, kad žemės sklypo ribos paženklintos riboženkliais, kurie yra išlikę, o kitos ribos sutampa su natūraliais objektais. Šiuos aktus yra pasirašęs ir ieškovas R. O., ieškovui buvo aiškios ir suprantamos sklypo ribos dar iki matavimų ir jokių faktinių jo teisių pažeidimų nebuvo. Atsakovui 2016 m. sausio 5 d. atvykus į ieškovo namus, jo sutuoktinė pati iškvietė ieškovą, siekiant atsakovui parodyti pamatuoto sklypo ribas. Ieškovas iš 47 posūkio taškų galėjo parodyti ne daugiau penkių. Kitose posūkio taškų vietose nebuvo jokių matavimo ženklų (žemės kaupo, ar metalinio strypo). Atsakovai G. S. ir R. S. žemės sklypą valdo jau beveik keturiolika metų, įsigiję pagal pirkimo – pardavimo sutartį, tuo tarpu R. O. pagal dovanojimo sutartį tik perėmė ankstesnio bendraturčio teises ir nusistovėjusią turto valdymo tvarką. Atsakovai visą šį laiką viešai naudoja ir viešai deklaruoja, rytinę sklypo dalį iki natūralios ribos 2 metrų pločio pėsčiųjų tako, plane parodyto, kaip 4 metrų pločio miško kelias. Būtent šis takas ir dalija žemės sklypą į dvi nelygias dalis, bet praktiškai atitinkančias nuosavybę. R. O. priklausanti dalis iki patikslintų matavimų sudarė 0,84 ha., arba 13,40 procentų nuo viso bendro ploto. Po patikslintų kadastrinių matavimų bendras plotas tapo 6,4841 ha, o ieškovui tenkanti dalis atitinkamai padidėjo iki 0,86887. Ieškovas pripažįsta, kad per sklypą einantis kelias visą laiką sklypą dalijo į dvi dalis, nors pagal preliminarius matavimus plane buvo suformuotas ir pažymėtas kaip vienas Sklypas. Nuo atskirais kadastriniais matavimais patikslinto ir įforminto 0,9602 ha ploto sklypo ieškovui tenkanti dalis skiriasi tik 0,09133 ha, arba 913,3 m2, arba nepilnai 1 aru. Atitinkamai atsakovams tenkanti dalis sudaro 543/627 arba 86,6 procento nuo bendro ploto. Po patikslintų kadastrinių matavimų nuo 6,4841 ha. sudarytų 5,615 ha arba atitinkamai pagal realų plotą 5,5239 ha. Tai yra atitinkamai 913,3 m2 netekimas, arba 1 procento paklaida. Realiosioms sklypų dalims praktiškai idealiai sutampant su nuosavybės proporcijomis, bei siekiant išlaikyti miško naudojimo tvarumą, ūkinių priemonių ilgalaikiškumą ir civilinių santykių stabilumą šalys savo susitarimu turėtų aiškiai įforminti savo tikslus ir jų turinį, kad ir po padalijimo ši tvarka nesikeis. Ieškovas siekia pakeisti nusistovėjusią naudojimosi tvarką, tačiau šalys nesutarė dėl piniginės kompensacijos. Iš pradžių dar 2013 m. R. S. pageidavo gauti 5 000 Lt kompensaciją, bet ieškovas nesutiko mokėti. Vėliau jau 2016 m. sausio mėnesį ieškovas pasiūlė 2 000 Eur, tačiau su tokia kompensacija jau nesutiko G. S.. Siūlomos ieškovo projektavimo sąlygos atsakovams yra nepriimtinos, nes jos ateityje pažeistų nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Ieškovas neginčija, kad kirtimus rytinėje sklypo dalyje atliko atsakovai, t. y. atsakovai vykdė aktyvų, viešą ir aiškų savo turto dalies valdymą, vykdė kirtimus, traukė medieną, ją sandėliavo ten kur jiems patogiau, krovė į miškovežius, realizavo, gavo pajamas ir jomis laisvai naudojosi savo poreikių tenkinimui. Tuo tarpu pats R. O. nėra atlikęs jokių kirtimų. Nurodo, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. (3 t. b. l. 153-156, 4 t. b. l. 133-136).

124.

13Atsakovė R. S. atsiliepime į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas net negali parodyti kur natūroje yra kampiniai riboženkliai, nėra prakirsta ribinė linija su kaimynais sklypo dalyje, į kairę nuo pėsčiųjų tako. Ieškovas vengia tiesioginio bendravimo ir stengiasi veikti už akių. Nėra jokio pagrindo bei tikslo tenkinti prašymą tęsti kadastrinių matavimų įregistravimą be atsakovų sutikimo ir parašų, nes šį klausimą reikia spręsti derybų būdu. Pats ieškovas siūlo 2 000 Eur kompensaciją ir pripažįsta, kad buvo nusistovėjusi naudojimosi tvarka. Nors ieškovas žino, kad per sklypą einantis pėsčiųjų takas ne tik aiškiai atriboja naudojamas dalis, bet po patikslintų kadastrinių matavimų šios dalys bus įteisintos kaip atskiri sklypai, todėl būtina nusistatyti projektavimo sąlygas, tačiau ieškovas iki šiol vengia bendrauti ir pasirašyti susitarimą dėl tokių sąlygų suderinimo. Neturint susitarimo dėl projektavimo sąlygų ir jų neįvardijus kadastrinių matavimų sutartyje, tokia sutartis yra niekinė, o atlikti matavimai neteisėti. Nors teikiami matavimai atlikti su aukščiau išvardintais pažeidimais Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrius, tokius esminius faktus, kaip riboženklių nebuvimas, ribinių linijų neprakirtimas, suderintų projektavimo sąlygų nebuvimas iš viso nutyli ir siūlo projektą neleistinai derinti. Ieškovas atkakliai įrodinėjo, kad būtina įteisinti du sklypus, nors atsakovai, manydami, kad tokio ploto atidalijimą draudžia miškų įstatymas, buvo linkę sutikti, kad po kadastrinių matavimų išliktų vienas sklypas, paliekant nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Ieškovas nenurodo, nei vienos faktinės aplinkybės, kuri jam trukdytų valdyti, ar naudoti jo sklypo dalį į kairę nuo pėsčiųjų tako (5 t. b. l. 31-32). Atsakovė su ieškovo siūloma naudojimosi tvarka nesutinka iš dalies, tiek kiek tai susiję su rytine sklypo dalimi. Nurodo, kad ieškovui dar nuo 2013 m. buvo žinoma atsakovės pozicija, t. y. arba naudojamasi taip kaip iki tol buvo naudojamasi arba už naudojimosi tvarkos pasikeitimą pagal jo pageidavimą tegu primoka piniginę kompensaciją. Atsakovės sutuoktinis pirkdamas ir derėdamasis dėl sklypo kainos aiškiai derėjosi tik dėl didesnės sklypo dalies į rytus nuo pėsčiųjų tako tai yra iki natūralios ribos ir ją ne tik nupirko, bet realiai jau 13 metų naudoja. Tokios nusistovėjusios tvarkos visi bendraturčiai laikosi iki šių dienų. Ieškovo bandymas interpretuoti šapelių, šakelių rinkimą prie jo ką tik baigto statyti gyvenamo namo, kaip naudojimusi sklypo dalimi, arba siūlymas pasirinktinai iškarpyti atskiras dalis iš didesnio bendraturčio sąskaitos be priemokos laikytinas ne tik nesąžiningu, bet netgi akivaizdžiai melagingu ir neturėtų būti ginamas teismo. (4 t. b. l. 117-118).

145.

15Atsakovas G. S. patikslintu priešieškiniu prašė: 1) leisti pilnai atidalinti sklypą ( - ), sklypo unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr.( - ), ( - ) k. v. pagal kertančio sklypą, plane pažymėto 4 metrų pločio išvažinėto gruntinio kelio ribą. Rengiant kadastrinius matavimus orientuojantis šiaurės kryptimi (kairėje pusėje nuo Gruntinio kelio) suformuotą sklypą Nr. 15-4 priskiriant R. O., dešinėje suformuotą sklypą Nr. 15-4-1 priskiriant G. S. ir R. S.; 2) patvirtinti 2017 m. sausio 20 d. susitarimą tarp bendraturčių dėl projektavimo sąlygų, naudojimo, valdymo ir disponavimo, bei dalių nustatymo be R. O. parašo.

166.

17Priešieškinyje nurodė, kad atsakovas siekdamas giliau ir plačiau suvokti problemos esmę 2017 m. sausio 9 d. kreipėsi su prašymu į VĮ „Registrų centras“ dėl informacijos suteikimo, išdėstydamas problematiką ir prašydamas paaiškinti, ar po atliktų kadastrinių matavimų būtų galima įregistruoti dvi savarankiškas nuosavybes suformavus 0,9602 ha. ploto sklypą ir 5,5239 ha. ploto sklypą. VĮ „Registrų centras“ 2017 m. vasario 27 d. atsakymu Nr. (2.1.10.)( - ) informavo, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), dėl jame esančio kelio yra performuotas į du atskirus sklypus, kurių plotai 0,9602 ha. ir 5,5239 ha. Tuo pačiu buvo informuojama, kad naujai suformuotiems sklypams būtų suteikti nauji nekilnojamojo turto identifikavimo kodai. Taip pat, buvo paaiškinta, kad tokiu atveju atsiranda galimybė pakeisti bendraturčių teisinį režimą, atsidalijant. Kadangi aukščiau paminėtas žemės sklypas yra nuosavybės teise įregistruotas trims bendraturčiams teritorinis registratorius 2016 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. (2.16.13)R5-31, 2016 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 2.16.13) R5-57, 2016 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 2.16.13) R5-58, paprašė sklypo bendraturčių pateikti rašytinį susitarimą, kuriame būtų nurodyta, kokiomis dalimis bendrojoje dalinėje nuosavybėje kiekvienam bendraturčiui bus registruojami naujai suformuoti žemės sklypai. Siekdamas išsiaiškinti ar ieškovo R. O. pozicija nepasikeitė, 2017 m. kovo 18 d. elektroniniu laišku dar kartą pasiūlė taikų ginčo sprendimo būdą, siūlant ieškovui pasirašyti 2017 m. sausio 20 d. susitarimą, kurį galėtų tvirtinti teismas. Ieškovas nuo pat to momento, kai tik atsakovai sužinojo apie pradėtą teisminį procesą praktiškai atsiribojo nuo tiesioginio bendravimo. Teismų praktika aiškiai pasisako, jog pertvarkant nekilnojamuosius daiktus ir žemės sklypus turi būti šio turto bendrasavininkų susitarimas dėl tokio pertvarkymo projektavimo sąlygų ir tokio susitarimo pagrindu paruošta kadastrinių matavimų sutartis. Neturint projektavimo sąlygų jokie matavimai negali būti atliekami, juo labiau derinimai. Yra skirtingas reglamentavimas kada kadastriniais matavimais tiesiog patikslinamos sklypo ribos, bei plotas ir kada sklypas pertvarkomas. Ieškovas savo ieškinyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pripažįsta, kad jo siūloma naudojimosi tvarka nėra priimtina atsakovams, todėl ieškovas nemato jokių galimybių susitarti ir tik teismas gali išspręsti šį ginčą. Teigdamas teismui prašymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ieškovas argumentuoja, kad jo siūlomas projektas pilnai atitinka jam palankų teritorijos išdėstymą derinant su kitais jo nuosavybės teise priklausančiais sklypais. Jis pageidauja turėti nuosavybės dalį tiek viename naujai įteisintame sklype, tiek kitame. Tačiau tokios proporcijos akivaizdžiai sumažina sklypo vertę. Ieškovas siekia tuo atveju, jei turtas bus pardavinėjamas iš viešųjų varžytinių, sumažinti kiek įmanoma jo vertę ir tikriausiai gauti asmeninės naudos įsigyjant, nes mažai kas domisi tuo turtu, kuris parduodamas dalimis. Taigi akivaizdžiai nori pakenkti atsakovams ir jų kreditoriams. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovai vykdo miško kirtimus, verčiasi miško verslu, tuo tarpu jis pats nesidomi šia veikla. Todėl sklypo dalis į kairę nuo pėsčiųjų tako yra užleista, menkavertė, apaugusi krūmais. Kadangi ji yra toliau nuo jo gyvenamojo namo R. O. nori pakeisti jau beveik keturiolika metų egzistuojančią faktinę naudojimosi tvarką teismo keliu. Tačiau toks pakeitimas sutrikdys ir ūkininkavimo sąlygas, nes įteisinus naują tvarką reikės iškirsti naujas apie 270 metrų ribines linijas, ne siauresnes, kaip 4 metrų, kuriomis galėtų važiuoti miško ištraukimo technika, koreguoti esamą valksmų tinklą prie naujos situacijos. Ekonominiu požiūriu kirsti nebrandų mišką, pertvarkant nusistovėjusią naudojimosi tvarką yra ne tik nenaudinga, bet nuostolinga. Daikto techninės būklės esminis pablogėjimas dėl daikto pertvarkymo laikoma neproporcingai didele žala. Ieškovas racionalumą įžvelgia per savo asmeninę naudą. Todėl ieškovo teismui teikiama naudojimosi tvarka, kurią jis prašo patvirtinti yra ydinga. (5 t., b. l. 140-146).

187.

19Atsiliepime į priešieškinį ieškovas R. O. su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas nepateikia ir jokių prieštaravimų bei įrodymų, paneigiančių, jog paskutinieji teismui pateikti naujai suformuotinų sklypų (Nr. 15-4, kuris yra 0,9602 ha ploto, ir Nr. 15-4-1, kuris yra 5,5239 ha ploto), planai, kurių pagrindu ieškiniu prašoma nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypais tvarką, būtų neteisingi. Pažymėjo, jog baigiamojoje kadastrinių matavimų įregistravimo stadijoje techninių apsirikimų kadastrinių matavimų planuose nustatymas nėra retas atvejis. VĮ „Registrų centras“ nustačius neatitikimus, neatitikimai bei apsirikimai planuose buvo ištaisyti bei vėl pateikti „VĮ Registrų centras“ įregistruoti, kas yra normali praktika. Tokie techniniai apsirikimai nėra esminiai kadastrinių matavimų procedūros pažeidimai bei, jiems esant, lengvai ištaisomi. Tai, kad kadastrinių matavimų planuose nurodyti ribų neatitikimai buvo ištaisyti, patvirtina 2016 m. vasario 8 d. VĮ „Registrų centras“ sprendimas dėl registro duomenų pakeitimo Nr. (2.16.13)R5-58, kuris liudija, jog 2016 m. vasario 8 d. planuose jokių neatitikimų dėl ribų jau nebuvo. Minėtas dokumentas patvirtina, kad 2016 m. vasario 8 d. vienintelis trūkumas įregistruoti atliktus kadastrinius matavimus – susitarimo tarp bendraturčių dėl valdomų dalių nebuvimas. Atsakovas, žinodamas, jog ieškovui svarbu šeimos saugumas, aplinkinis kraštovaizdis bei tvarka šalia gyvenamosios valdos, nepateikė jokio protingo pasiūlymo. Teismui pateiktuose susirašinėjimo laiškuose atsakovas stengiasi akcentuoti išgalvotus faktus, tokius kaip neva buvusią nusistovėjusią tvarką ir nepagrįstai reikalaujamos kompensacijos. Atsakovų skirtinguose procesiniuose dokumentuose reiškiama pozicija nėra nuosekli, dėstomos aplinkybės prieštarauja viena kitai, t. y. vienuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, jog ieškovui nustatyti naudojimosi tvarką prireikė tik 2016 metais, tuo tarpu kituose dokumentuose jau nurodoma, kad dar 2013 metais už kadastrinių matavimų ir naudojimosi tvarkos nustatymą atsakovė yra prašiusi 5 000 Lt sumos, kas liudija, jog ieškovas su atsakovais dėl kadastrinių matavimų ir naudojimosi tvarkos buvo diskutavęs nuo pat pradžių kai tapo žemės sklypo bendrasavininku, t. y. dar 2013 metais. Atsakovas tik deklaratyviai abstrakčiai nurodo, jog patvirtinus naudojimosi tvarką pagal ieškovo prašymą, būtų padaryta didelė žala. Atsakovas nenurodo konkrečiai, kokius papildomus konkrečius kirtimus – papildomas ribines juostas, kokio ilgio juostas, kuriose vietose ir kodėl reiktų iškirsti, jei būtų įgyvendintas ieškovo prašymas. Jeigu atsakovai pageidauja turėti nuosavybe žemės sklypą be bendraturčio bei tokiu būdu, kaip teigia atsakovas, padidinti sklypo vertę, ieškovas neprieštarauja savo žemės sklypo dalį naujai formuotiname 0,9602 ha ploto sklype perkelti į naujai formuotiną 5,5239 ha ploto sklypą, tuo palikdamas 0,9602 ha ploto sklypą pilnai valdyti tik atsakovams. Ieškovas šiuo atveju yra pasirengęs ir savo sąskaita parengti ir naujus naudojimosi žemės sklypu tvarkos planus. Ieškovo naudojimui tenkanti dalis didžiąja dalimi yra miško pieva, faktiškai realiai esanti ieškovo kiemu, ir palaukinis miškas, esantis mažesnės ekonominės vertės. Pagal ieškovo parengtą planą atsakovams paliekamas geresnės kokybės ir didesnės vertės su asfaltuotu privažiavimu miško sklypas, kuriame jau yra suformuotos valksmos bei pakankamos vietos aikštelės medienai sandėliuoti. Atsakovo prašymas be ieškovo sutikimo patvirtinti 2017 m. sausio 20 d. susitarimą tarp bendraturčių, yra visiškai su bet kokia logika prasilenkiantis ir prieštaraujantis teisės normoms. Minėto susitarimu Ieškovas nėra sudaręs, su jo sąlygomis nėra sutikęs (6 t. b. l. 25-32).

208.

21Atsakovė R. S. atsiliepime į atsakovo G. S. priešieškinį nurodė, kad visi bendraturčiai sutinka, jog toks atsakovo pasiūlytas atidalijimo būdas yra priimtinas, racionalus ir įmanomas (6 t. b. l. 43).

22II.

23Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

249.

25Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2018 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė; leido tęsti pagal UAB „Druskininkų geoplanas“ žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), ( - ) k. v., parengtas kadastro duomenų bylas, kadastrinių matavimų įregistravimo procesą ir įregistruoti kadastrinius matavimus pagal sklypams Nr. 15-4 ir Nr. 15-4-1 parengtus žemės sklypų planus be atsakovų G. S. ir R. S. sutikimų (nesant parašų); nustatė, jog atliekant R. O., G. S. ir R. S. priklausančio ir ( - ), esančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), ( - ) k. v., kadastrinius matavimus suformuotuose dviejuose sklypuose bendrasavininkų nuosavybės dalys nustatytinos sekančiai:

260,9602 ha ploto sklype, kurio projektinis Nr. 15-4, R. O. priklausanti sklypo dalis yra 643/4801, o G. S. ir R. S. priklausanti sklypo dalis yra 4158/4801;

275,5239 ha ploto sklype, kurio projektinis Nr. 15-4-1, R. O. priklausanti sklypo ploto dalis yra 7402/55239, o G. S. ir R. S. priklausanti sklypo ploto dalis yra 47837/55239;

28nustatė žemės sklypais naudojimosi tvarką:

290,9602 ha ploto sklype, kurio projektinis Nr. 15-4, R. O. naudojimui priskyrė sklypo dalį, kuri apima plotą, projekte įvardijamą kaip „A Dalis“ bei gaunamą paeiliui sujungiant projekte nurodytus koordinates žyminčius taškus Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11, 5984070.45/502509.36;

305,5239 ha ploto sklype, kurio projektinis Nr. 15-4-1, R. O. naudojimuisi priskyrė sklypo dalį, kuri apima plotą, projekte įvardijamą kaip „A Dalis“ bei gaunamą paeiliui sujungiant projekte nurodytus koordinates žyminčius taškus Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18, Nr. 19, Nr. 20, Nr. 21, Nr. 22, Nr. 23, Nr. 30, Nr. 31;

31priteisė iš atsakovo G. S. ieškovui R. O. 1 322,49 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti;

32priteisė iš atsakovės R. S. ieškovui 1 322,49 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti;

33priteisė iš atsakovo G. S. valstybei 167,35 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti; priteisti iš atsakovės R. S. valstybei 167,35 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu atlyginti; atsakovo G. S. priešieškinį atmetė.

3410.

35Dėl leidimo tęsti kadastrinių matavimų įregistravimą be atsakovų sutikimo. Teismas nustatė, kad ieškovui R. O. ir atsakovams R. S. ir R. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 6,27 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ieškovas, siekdamas atlikti kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, kreipėsi į kadastrinius matavimus atliekančią įmonę UAB „Druskininkų geoplanas“ atlikti minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą. Atsakovai nesutikdami su atliekamais žemės sklypo kadastriniais matavimais nurodo, jog pertvarkant nekilnojamuosius daiktus ir žemės sklypus turi būti šio turto bendrasavininkų susitarimas, dėl tokio pertvarkymo projektavimo sąlygų ir tokio susitarimo pagrindu paruošta kadastrinių matavimų sutartis. Neturint projektavimo sąlygų jokie matavimai negali būti atliekami, juo labiau derinimai. Yra skirtingas reglamentavimas kada kadastriniais matavimais tiesiog patikslinamos sklypo ribos, bei plotas ir kada sklypas pertvarkomas. Taip pat, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, naujai suformuotų žemės (miško) sklypų ribos nepažymėtos riboženkliais, neprakirstos ribinės linijos. Atsakovai ženklinant žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ribas nedalyvavo. Jiems, UAB „Druskininkų geoplanas“ matininkui, neturint galimybės išsiųsti pranešimus gyvenamosios vietos adresais, pranešimas apie atliekamus matavimus buvo įteiktas Kadastro Nuostatų 32.1.1.2. punkte numatyta galimybe, pranešimą įteikiant per vietos laikraštį, pranešant atsakovams, kad žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ), ribos bus ženklinamos 2015 m. sausio 22 d. 9 val. (1 t. b. l. 20, 21, 22, 27). Atliekant kadastrinius matavimus, kadangi žemės sklypą skiria bendro naudojimo kelias, buvo suformuoti du atskiri žemės sklypai, kurių projektiniai Nr. 15-4 ir 15-4-1 (1 t. b. l. 18, 19). UAB „Druskininkų geoplanas“ parengti žemės sklypo ribų paženklinimo -parodymo aktai Nr. 1 ir Nr. 2 patvirtina, kad priminiai žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atliekami 2013 m. vasario 21 d. (1 t. b. l. 23, 24). Ieškovas nurodė, kad pateikė 2013 metų UAB „Druskininkų geoplanas“ parengtas kadastrinių matavimų bylas atsakovui susipažinti, tačiau atsakovas pažadėjęs jas parodyti savo sutuoktinei jų negrąžino, motyvavęs, kad jų neranda. Šių aplinkybių nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovas nepaneigė. Iš atsakovės R. S. pateikto atsiliepimo teismas nustatė, kad atsakovei taip pat buvo žinoma apie ieškovo siekį atlikti kadastrinius matavimus, nes kaip ir nurodo atsakovė ji pareikalavo 5 000 Lt kompensacijos, kurios ieškovas sumokėti nesutiko. Tuo pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovams buvo žinoma apie atliekamus kadastrinius matavimus, tačiau atsakovai visiškai nebuvo suinteresuoti atlikti jiems bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus.

3611.

37Atsakovas nurodo, kad ieškovui buvo žinomos žemės sklypo ribos ir jokių iki žemės sklypo kadastrinių matavimų faktinių ieškovo teisių pažeidimo nebuvo, 2016 m. sausio 5 d. nuvykus į ieškovo namus ieškovas iš 47 posūkio taškų su abejonėmis galėjo parodyti ne daugiau 5. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodyta, kad sklypo projektinis Nr. 15-4, ribos paženklintos (atstatyti) 14 riboženkliais, kiti riboženkliai yra išlikę, o žemės sklypo 15-4-1, ribos paženklintos 13 (atstatyti) riboženkliais, kiti riboženkliai yra išlikę. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad visiškai natūralu, kad praėjus tiek laiko po atliktų matavimų dalis riboženklių galėjo ir neišlikti, kadangi miško plotas yra ganėtinai didelis, todėl laikė, kad atsakovas neįrodo aplinkybių, kad riboženkliai ženklinimo metu nebuvo atstatomi. Pažymėtina ir tai, kad tiek ieškovas tiek atsakovas yra miško sklypo bendraturčiai, todėl pareiga saugoti žemės (miško) riboženklius kyla visiems bendraturčiams. Iš atsakovo pateiktos Riboženklių pastatymo sutarties Nr. A17-1, teismas nustatė, kad atsakovas kreipėsi į bendraturčiams priklausančio žemės sklypo, kadastrinius matavimus atlikusią įmonę UAB „Druskininkų geoplanas“ ir sudarė sutartį dėl dalies riboženklių sklype, projektinis Nr. 15-4-1 atstatymo (6 t., b. l. 78-80). Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad žemės sklypui, kurio projektinis Nr. 15-4-1, riboženkliai yra visiškai atstatyti, o byloje jokių įrodymų, kad žemės sklype projektinis Nr. 15-4 riboženkliai po atlikto paženklinimo jau yra neišlikę ar, kad jie nebuvo pastatyti, nėra.

3812.

39Atsakovai nurodo, kad teismų praktika aiškiai pasisako, jog pertvarkant nekilnojamuosius daiktus ir žemės sklypus turi būti šio turto bendrasavininkų susitarimas dėl tokio pertvarkymo projektavimo sąlygų ir tokio susitarimo pagrindu paruošta kadastrinių matavimų sutartis. Tačiau teismas nesutiko su tokiais atsakovų argumentais ir pažymėjo, kad Kadastro nuostatų 22 punkte yra nustatyta, kad Žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Todėl šiuo konkrečiu atveju žemės sklypas padalintas į du žemės sklypus Kadastro Nuostatų 22 punkte nustatytu pagrindu, o ne remiantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis. Teismas nepasisakė dėl atsakovų ir trečiojo asmens R. S. argumentų dėl ribinių miško linijų kirtimo atliekant kadastrinius matavus, kadangi nei Kadastro nuostatai nei Taisyklės nereglamentuoja atlikti ribinių linijų kirtimą nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje miško sklypams.

4013.

41Teismas iš byloje pateikto ( - ) kaimo <...> Bendrosios nuosavybės sklypo Nr. 15 ribų abriso (sklypo Nr. 154) nustatė, kad ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį sklypą kerta kelias (3 t. b. l. 118). Į žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), plotą, kelias neįskaičiuotas, duomenų apie nustatytą servitutą šiam keliui, nėra (3 t. b. l. 180-183). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus pateiktų Žemės sklypų kadastro duomenų bylos 2015 m. kovo 26 d. tikrinimo akto Nr. 50KAM-21652 ir 2015 m. balandžio 13 d. tikrinimo akto Nr. 50KAM-31867 teismas nustatė, kad bylos nesuderintos tuo pagrindu, kad žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktai bei žemės sklypo planai nepasirašyti visų žemės sklypo savininkų (1 t. b. l. 14, 15). Ieškovams ir atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), negalima pažymėti kadastro žemėlapyje, kadangi 1) žemės sklypo, kurio po kadastrinių matavimų projektinis Nr. 15-4, ribos nedera su gretimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), ribomis (lieka tarp sklypų tarpas); 2) žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 15-4-1, ribos nedera su gretimų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), ribomis bei nedera su Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto inžinerinio statinio, kurio unikalus Nr. ( - ), ribomis (lieka tarpai) (5 t., b. l. 158-159). VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialo 2016 m. sausio 18 d. sprendime Nr. (2.17.6.) R7-108 nurodyti trūkumai pašalinti, t. y. po žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, žemės sklypų ribų neatitikimų su gretimų žemės sklypų ribomis Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje – nėra, tačiau nėra pateiktas teritoriniam registratoriui naujai suformuotų žemės sklypų bendraturčių susitarimas dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nusistatymo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre (6 t., b. l. 33-34). Po atliktų kadastrinių matavimų, žemės sklypo kadastro Nr. ( - ), planai yra parengti teisingai, kadastro duomenų bylas jau yra patikrinusios už tai atsakingos institucijos, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba ir VĮ „Registrų centras“, o atsakovai nenurodė ir neįrodė esminių pažeidimų, kodėl parengtos bylos negali būti teikiamos derinti be atsakovų parašų. Be to, kaip teismo posėdžio metu ir atsakovas nurodė, kad pasiekus (pasirašius) šalims susitarimą dėl naudojimosi tvarkos, atsakovas nemato jokių kliūčių UAB „Druskininkų geoplanas“ parengtas bylas įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad ieškovo ieškinio reikalavimas tęsti kadastrinių matavimų įregistravimo procesą turi būti patenkintinas.

4214.

43Dėl bendraturčių dalių nustatymo bendroje nuosavybėje. Teismas nurodė, kad pagal Kadastro nuostatų 21 punktą, žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto, tačiau ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Kadastro nuostatų 21 punkte yra įtvirtinta maksimali leistina (ribinė) žemės sklypo ploto paklaida taikytina tik toms situacijoms, kai sklypas matuojamas tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų metu. Teismas iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), plotas pagal preliminarius matavimus yra 6.27 ha. Atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo plotas nustatytas 6,4841 ha, t. y. žemės sklypo plotas padidėjo 0,2141 ha, ginčo dėl to tarp šalių nėra. Pagal žemės sklypo preliminarius matavimus ieškovui priklauso 84/627 dalis, kas sudaro 0,84 ha arba 13,40 procentų bendro sklypo, o atsakovams bendra jungtine nuosavybe priklauso 543/627 dalis, kas sudaro 5,43 ha arba 86,60 procentų bendro sklypo. Atitinkamai padidėjus žemės sklypo plotui, kiekvienam bendraturčiui priklausanti žemės (miško) sklypo dalis atitinkamai padidėjo proporcingai jam priklausančio žemės sklypo ploto daliai. Teismas padarė išvadą, kad dėl žemės sklypo ploto padidėjimo ginčo tarp šalių nėra, todėl atitinkamai nustatytinos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, proporcingai pagal nuosavybės teise priklausančias dalis ir padidėjusį žemės sklypo plotą.

4415.

45Dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovų teigimu, tarp šalių yra jau 14 metų yra nusistovėjusi miško sklypo naudojimosi tvarka, atsakovai visada naudojosi rytine miško dalimi, todėl ši dalis turėtų atitekti atsakovams. Atsakovas užsiima miško veikla, o ieškovo siūloma naudojimosi tvarka pablogintų sąlygas naudotis mišku, sumažėtų miško ekonominė vertė. Atsakovai vykdo miško kirtimus, verčiasi miško verslu, tuo tarpu ieškovas nesidomi šia veikla. Sklypo dalis į kairę nuo pėsčiųjų tako yra užleista, menkavertė, apaugusi krūmais. Kadangi ji yra toliau nuo jo gyvenamojo namo R. O. nori pakeisti faktinę naudojimosi tvarką. Toks pakeitimas sutrikdys ir ūkininkavimo sąlygas. Ieškovas nurodo, kad Sklypas Nr. 2, kurio plotas 5,5239 ha, ribojasi su ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiais dvejais sklypais. Viename iš jų yra ieškovui priklausantis gyvenamasis namas, miško pieva yra įsiterpusi tarp ieškovo žemių. Ieškovui priimtinas, bet koks jo pasiūlytas naudojimosi tvarkos variantas, priskiriant naudojimosi dalis. Pagal ieškovo pasiūlytus projektus, ieškovo naudojimui tenkanti dalis didžiąja dalimi yra miško pieva, faktiškai realiai esanti ieškovo kiemu, ir palaukinis miškas, esantis mažesnės ekonominės vertės. Atsakovams paliekamas geresnės kokybės ir didesnės vertės su asfaltuotu privažiavimu miško sklypas, kuriame jau yra suformuotos valksmos bei pakankamos vietos aikštelės medienai sandėliuoti. Sklype Nr. 1 prašoma ieškovo naudojimui priskirti dalį, todėl, kad ši dalis matoma iš ieškovo namų valdos.

4616.

47Teismas, vertindamas šioje konkrečioje situacijoje tarp bendraturčių kilusį ginčą, vadovavosi savo vidiniu įsitikinimu ir byloje esančių įrodymų visuma. Atsakovas pripažino, kad rašytinė naudojimosi tvarka niekada nebuvo nustatyta, bet nurodė, kad buvo faktinė nusistovėjusi naudojimosi tvarka, tačiau jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos atsakovo argumentus atsakovas nepateikia, išskyrus paties atsakovo ieškovui rašytus elektroninius laiškus. Teismas nurodė, kad galima daryti išvadą, kad atsakovas atliko miško kirtimą (valymą), tačiau įrodymų, kad kirtimai buvo atliekami nuolat atsakovas nepateikė, byloje tokių duomenų taip pat nėra. Be to, nėra jokių duomenų, kad atsakovas miško kirtimą atliko tik rytinėje miško dalyje. Nors ir būtų kirtimas atliktas tik rytinėje žemės sklypo dalyje, tai nepatvirtintų nusistovėjusios faktinės naudojimosi tvarkos. Iki kadastrinių matavimų atlikimo miškas sudarė vientisą bendrą plotą, kurio bendrasavininkai yra atsakovai ir ieškovas. Įvertinęs tai, jog tarp žemės sklypo bendrasavininkų yra kilęs itin didelis nesutarimas, teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad visiškai atidalijus bendrasavininkams priklausančias dalis, galutinai būtų išspręstas tarp bendrasavininkų kilęs ginčas, tačiau atidalijant žemės sklypą pagal atsakovo siūlomą atidalijimo būdą, toks atidalijimas būtų akivaizdžiai neteisingas, neracionalus ir nepatogus ieškovo atžvilgiu.

4817.

49Teismas nustatė, kad Sklypas Nr. 2, projektinis Nr. 15-4-1, kurio plotas 5,5239 ha, ribojasi su ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiais dvejais sklypais. Projekte pažymėtais taškais 12-13-14-15 ribojasi su ieškovui priklausančiu 2,5975 ha ploto žemės sklypu (miško), kadastro numeris ( - ), o ribos dalis, kuri projekte pažymėta taškais 15-16-17, ribojasi su ieškovui priklausančiu 0,1860 ha ploto žemės sklypu, kadastro numeris yra ( - ). Žemės sklype, kadastro Nr. ( - ) yra ieškovui priklausantis gyvenamasis namas, čia gyvena ieškovas su šeima. Teismo vertinimu turi būti atsižvelgta į šias aplinkybes nustatant naudojimosi tvarką. Atsakovas teigė, kad ieškovui priklausančio 0,1860 ha ploto žemės sklypo atlikti neteisėtai kadastriniai matavimai, taip pat, kad ieškovo namas pastatytas miško žemėje, tačiau teismas pažymėjo, kad tai šie teiginiai nieko bendro neturi su nagrinėjama byla, be to tai nepaneigia ieškovo nuosavybės fakto, kuri ribojasi su ginčo sklypu. Tuo tarpu atsakovai čia negyvena, bylos duomenimis atsakovė dirba Prancūzijoje, o atsakovas yra pateikęs byloje dokumentus, kad dirba Latvijoje (2 t. b. l. 4-15). Teismas nurodė, kad nustatant naudojimosi tvarką, nagrinėjamu atveju tikslinga atsižvelgti į tai, kad žemės sklypu naudojimosi tvarka nustatyta nebuvo, taip pat byloje nebuvo nustatytas ir faktinis žemės sklypo bendrasavininkų naudojimasis. Teismas įvertinęs tai, kad iki atliekamų kadastrinių matavimų žemės sklypas sudarė vieną žemės sklypo plotą, o bendrasavininkais žemės sklypo buvo visi bendraturčiai, sprendė, kad atitinkamai po kadastrinių matavimų suformuotų žemės sklypo savininkais, turi likti visi savininkai, tuo pagrindu naudojimosi tvarka turi būti nustatyta abiejuose po kadastrinių matavimo atlikimo suformuotuose žemės sklypuose pagal ieškovo pasiūlytus naudojimosi tvarkos projektus. Teismo vertinimu toks ieškovo pateiktas pasiūlymas atitinka visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, kadangi šiame pasiūlyme ieškovui atitektų naudotis miško dalis besiribojanti su jam nuosavybe priklausančiais kitais žemės sklypais, prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi dalis sudaro pakraštinę miško juostą ganėtinai siauro ploto. Atsakovams atitektų didžioji žemės sklypo dalis, kuri teismo vertinimu jokiu būdų nepablogintų miško sklypo vertės, kartu ir paneigtų atsakovo nurodytus argumentus, kad atsakovui tektų atlikinėti papildomai miško kirtimus, norint verstis miškų ūkio veikla, taip pat tokia nustatymo tvarka nepažeistų ir atsakovų kreditorių interesų.

5018.

51Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 2 644,99 Eur išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, kurios teismo vertinimu yra pagrįstos, atsižvelgiant į bylos apimtį, nagrinėjamo trukmę, procesinių dokumentų kiekį. Teismas sprendė, kad ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos bei valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti lygiomis dalimis priteistos iš atsakovų.

52III.

53Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

5419.

55Apeliaciniame skunde atsakovas G. S. prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės, tenkinant atsakovų priešieškinį, pilnai atidalijant turtą ir patvirtinant susitarimą dėl projektavimo sąlygų. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

561.1.

57Teismas nustatė, jog greta ginčo sklypo esančio 0,1860 ha ieškovo sklypo, kadastrinis numeris ( - ), kadastriniai matavimai atlikti neteisėtai (nėra kaimynų parašų), ieškovo gyvenamasis namas yra pastatytas miško žemėje be statybos leidimo, kur draudžiama statyba, nieko bendro su nagrinėjama byla, tačiau darydamas išvadas jau teikė priešingus vertinimus;

581.2.

59Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad tik visiškas atidalijimas galutinai išspręstų ginčą tarp bendrasavininkų, tačiau atidalijimas pagal atsakovų siūlomą būdą yra akivaizdžiai neteisingas, neracionalus ir neprotingas ieškovo atžvilgiu, nors pats ieškovas ir nepateikė jokio siūlymo dėl pilno atidalijimo;

601.3.

61Teismas neprijungė dalies atsakovų įrodymų, neleido daryti bylos III - IV tomo fotokopijų (nors yra rezoliucija, draudimą išreiškė žodžiu), nepavyko gauti teismo paskutinio posėdžio garso įrašų. Todėl teismas priėmė akivaizdžiai šališką sprendimą, prieštaraujantį įstatymui ir kasacinio teismo formuojamai teismų praktikai. Šališkumo požymiai pasireiškė bylos nagrinėjimo metu, dėl to buvo reiškiamas nušalinimas, akcentuojant ir trečiųjų į bylą neįtrauktų asmenų (V. B.), kurie yra kaimynai su ginčo sklypu nuolatinį dalyvavimą teismo posėdžiuose;

621.4.

63Teismas nustatė, kad atsakovai valdo žymiai didesnę sklypo dalį 86,6%. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant atidalijimo klausimą, pasirenkamas tas atidalijimo būdas, kuris geriausiai atitinka daugumos bendraturčių interesus. Aplinkybė, jog siūlymą pateikė vienas iš bendraturčių, kurio siūlymas ne tik nėra suderintas su kitais bendraturčiais, bet netgi prieštarauja jų valiai, vertinama, kaip siūlymas neatitinkantis bendraturčių poreikių. Pirmiausia turi būtų įvertintas daugumos bendraturčių valią atitinkantis atidalijimo projektas. Teismas vertino, kad poreikis pateisinamas ir teisingas yra tas, kuris tenkina ieškovo interesus, o ne daugumos bendraturčių, prie kurių prisideda ir jų kreditoriai;

641.5.

65Teismui nustačius, kad pagrindinė ginčo sklypo tikslinė naudojimo paskirtis - miškų ūkio, teikti prioritetą gyvenamosioms teritorijoms miško žemėje nėra pagrindo. Be to, šalia atskirai suformuotas sklypas, kuriame yra ieškovo gyvenamas namas, negali konkuruoti su atsakovų siūlymu, nes nepatenka į vidinių santykių tarp bendraturčių reguliavimą. Tai tik santykis su išoriniu reguliavimu tarp kaimynų. Atsakovai turtą įsigijo pagal pirkimo-pardavimo sutartį, o ieškovas dovanojimo sutarties pagrindu, todėl atsakovai neturėjo galimybės pasinaudoti pirmumo teise, išvengiant bendraturčių statuso su ieškovu;

661.6.

67Teismas nustatė, kad ieškovo pateikta tvirtinti naudojimosi tvarka nėra niekaip pažymėta natūroje. Nei pats ieškovas, nei atsakovas net nežino kur iš tikrųjų yra ta riba. Tokiu atveju yra padaryta žala daiktui, o ieškovo veiksmai pripažintini piktnaudžiavimu savo teise. Piktnaudžiavimu pripažįstama ir atvejis, kai vienam bendraturčiui, siekiant patenkinti tik savo interesus, kiti bendraturčiui ir kreditoriai prieštarauja;

681.7.

69Kauno apygardos teismas 2016-11-30 civilinėje byloje Nr. 2S-2199-658/2016 apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, panaikino Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015-11-05 sprendimą už akių, motyvuodamas tuo, kad pasikeitė sklypo išorinės ribos. Naujų sklypų formavimas pripažįstamas pertvarkymu. Taigi visiškai pagrįstas atsakovų argumentas, kad reikalingos projektavimo sąlygos;

701.8.

71Ieškovas melavo, kad jam nebuvo žinoma naudojimosi tvarka, nes nebuvo rašytinio susitarimo. Bet kokius tolimesnius veiksmus nori daryti tik iš anksto aptarus visas sąlygas raštu. Todėl kadastrinių matavimų įregistravimas galėtų būti tęsiamas tik iš anksto raštu patvirtinus projektavimo tikslus, sąlygas, bei priemones, įregistravus pagal ieškovo siūlymą vėl iškiltų naujų nesutarimų;

721.9.

73Teismas, patvirtinęs naudojimosi tvarką, net nepažymėtą natūroje, savo sprendimu įteisino dar gilesnį ginčą tarp bendraturčių. Atsakovų siūlomas atidalijimo būdas yra visiems aiškus, daug metų nusistovėjęs. Jei atsakovai norėtų pasidalinti sklypą tarp savęs, tai galėtų padaryti pagal natūralią priešgaisrinę liniją be žalos gamtai, šiuo atveju miškui. Atsakovų siūlymas pilnai atitinka racionalaus, aplinkosauginiu požiūriu stabilaus ūkininkavimo miške kriterijus.

7420.

75Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo R. S. prašė panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės, pilnai atidalijant ieškovo dalis nuo atsakovų. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

762.1.

77Nei atsakovai, nei kreditoriai neprieštarauja dėl kadastrinių matavimų atlikimo būtinybės. Tačiau jie turi būti atliekami laikantis įstatymų, teisinio reglamentavimo ir numatytų tvarkų. Paaiškėjus, jog ieškovas ir kituose savo sklypuose, organizuodamas kadastrinius matavimus nekviečia kaimynų pažymint sklypų ribas, gyvenamąjį namą pasistatė be statybos leidimo miško žemėje, kur draudžiamos bet kokios statybos, neleistinai įsirengė vietinę kanalizaciją kurortų apsaugos zonoje, teismas neturėtų tenkinti jo prašymų. Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių nebus pasiekti projektavimo tikslai. Po teismo sprendimo nebus aiškiai žinomos naudojimosi dalių ribos, jų riboženkliai. Tai būtų kartu ir kreditorių teisių pažeidimas, nes labai apsunkintų turto įkainavimą.

782.2.

79Atsakovai ir kreditoriai siekia sukurti kuo daugiau patrauklių, sklypo vertę didinančių, sąlygų. Ieškovas atvirkščiai, siekia kiek įmanoma mažinti sklypo vertę per apsunkinančias sąlygas, neslėpdamas, kad nori įsigyti už kuo mažesnę kainą, nors turi išteklių, bet reali turto kaina jo nedomina. Todėl tik bendra dalinė nuosavybė per abu įteisinamus sklypus pilnai atitinka ieškovo interesus. Atsakovų elektroniniai laiškai, paskelbus apie sklypo pardavimą, patvirtina, kad kaina ir paklausa labai ženkliai krenta turtą valdant bendroje nuosavybėje ir atsiranda arši konkurencija dėl prestižinės vietos pilnai atidalijus ieškovą nuo atsakovų pagal natūralią ribą - miško keliuką;

802.3.

81Teismas pripažino, kad atsakovai vykdė pagrindinę miškų ūkinę veiklą - kirtimus, gavo iš to naudos, lėšas panaudojo savo poreikiams. Kirtimus vykdė savo nuožiūra, nederindami su ieškovu, tačiau nepažeidė ieškovo interesų. Labiau tikėtina, kad kitoje pusėje atsakovai kirtimų iš viso nevykdė. 6,27 ha. sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - miškų ūkio. Atsakovai būtent ir vykdė miškų ūkio veiklą. Teritorijų planavimo dokumentai rodo, jog tai nėra gyvenamųjų teritorijų paskirtis, todėl nėra ir prioriteto gyvenamajai aplinkai kurti;?

822.4.

83Racionalu būtų priimti atsakovų 2017-01-20 siūlymą dėl projektavimo sąlygų, kuriame iš anksto aiškiai aptarti šalių tikslai, naudojamos dalys ir naudojimosi tvarka. Paprastesnio ir priimtinesnio siūlymo kreditoriams šioje byloje iki šiol dar nieks nepateikė. Teismui patvirtinus 2017-01-20 atsakovų siūlymą kreditoriai neprieštaraus, kad atsakovai pasirašytų ir kadastrinių matavimų bylose. Būtų tęsiama registracija, nes tik atsakovų pastangomis buvo pastatyti sklypo riboženkliai. Tuo atveju, jei ateityje iškiltų būtinybė atsidalinti atsakovams tarpusavyje, jie tai galėtų padaryti vėl gi sena priešgaisrine juosta, kuri sutampa su kirtimo valksmų kryptimis, be žalos aplinkai ir miškui. Racionaliai, protingai, ekonomiškai naudojant daiktą. Tokiu atveju būtų išvengta žalos miškui;

842.5.

85Įstatymai aiškiai teikia pirmenybę bendraturčių atsidalijimui. Todėl teismai spręsdami ginčus, esant prašymui dėl pilno atsidalijimo, pirmiausia ir turėjo nagrinėti tokį prašymą. Be to, turi būti atsižvelgiama į daugumos nuomonę. Po kadastrinių matavimų sklypą Nr.15-4 - 0,9602 ha priskyrus ieškovui, o sklypą Nr.15-4-1 - 5,5239 ha ploto atsakovams, būtų užtikrinta atsakovų teisė į pilną atsidalijimą, gautas kreditorių pritarimas, išlaikytas reikalavimų proporcingumas, projekto racionalumas, o kartu ir teisingumas.

862.6.

8713,4% ieškovui tenkanti nuosavybės dalis prieš 86,6 % atsakovams tenkančią dalį neturėtų pakeisti nusistovėjusios tvarkos. Teismo priimtas sprendimas pažeidžia nuosavybės apsaugos prioritetus, kreditorių interesus todėl yra naikintinas.

8821.

89Atsiliepime į atsakovo G. S. apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą 018 atmesti; nustačius esant CPK numatytiems pagrindams, taikyti atsakovui atsakomybę už piktnaudžiavimą teise, numatyta CK 2.24 straipsnio 9 dalyje; apsvarstyti G. S. ir R. S. veiksmus ir, nustačius esant CPK numatytiems pagrindams, pasinaudojant CPK 299-300 straipsniuose įtvirtintomis teisėmis apie G. S. ir R. S. veiksmus pranešti atitinkamoms institucijoms ar prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo jų atžvilgiu pradėjimo; priteisti iš atsakovo G. S. išlaidas, patirtas teisinei pagalbai, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apmokėti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

903.1.

91Atsakovas iš tikrųjų sprendimą skundžia tik dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nors prašo panaikinti visą sprendimą;

923.2.

93Atsakovas nepateikė nei jokios kitos su ieškovu bendra nuosavybe valdomo sklypo kadastrinių matavimų bylos, nei pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles sklypo atidalinimo atveju reikalaujamo atidalinimo projekto, todėl panaikinus sprendimą, nebebūtų aiškus tikrasis nuosavybės plotas bei negalima būtų nustatyti bendraturčiams tenkančios nuosavybės vertės, o tuo pačiu ir nebeliktų pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima atlikti nuosavybės atidalinimą pagal atsakovo siūlomą būdą;

943.3.

95Teismas nesprendė klausimo dėl ieškovui priklausančio ir su ginčo sklypu besiribojančio 0,1860 ha ploto sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo bei šiame sklype esančio gyvenamojo namo statybos klausimo, kaip nesusijusio su bylos esme, tuo pačiu ir neteikė jokių dėl to išvadų. Teismo sprendime nėra niekur pažymėta, jog teismas laikytų sklypo kadastrinius matavimus ir gyvenamojo namo statybas neteisėtais;

963.4.

97Ieškovo namų valdos kadastriniai matavimai įregistruoti suformuojant kadastro bylas, kadastriniai matavimai nenuginčyti, galiojantys;

983.5.

99Kauno apygardos teismas atsakovo nurodytoje nutartyje konstatavo tik savaime suprantamą dalyką, t. y. kad atliekant preliminarių matavimų sklypo kadastrinius matavimus keičiasi sklypo ribos. Tačiau nutartimi nebuvo konstatuota, kad kadastrinių matavimų atlikimas laikytinas sklypų formavimu, kuriam reikalingos projektavimo sąlygos;

1003.6.

101Neaišku kokiomis teisės normomis vadovaujasi atsakovas, kad kadastriniams matavimams reikalingos projektavimo sąlygos. Greičiausiai atsakovas kalba ne apie projektavimo sąlygas, o apie reikalavimus projektams. Tačiau reikalavimus projektams nustato ne turto bendraturčiai, o, remiantis taisyklių 24 punktu, juos parengia projekto organizatorius. Vadovaujantis taisyklių 12 punktu, organizatoriais yra Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas ir savivaldybės administracijos direktorius;

1023.7.

103Dėl Sprendimu nustatytos naudojimosi tvarkos ir atsakovo siūlomo atidalinimo būdo. Atsakovai niekada nesiekė apginti savo teisėtų interesų ar užtikrinti kreditorių interesus. Priešingai, atsakovai savo veiksmais stengėsi apsunkinti kreditoriams galimybes išsiieškoti įsiskolinimus, o taip pat siekė neteisėtai praturtėti ieškovo sąskaita;

1043.8.

105Nesutikdamas su Sprendimu ir gindamas savo poziciją atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog sprendžiant klausimą dėl naudojimosi tvarkos ar atidalinimo, pirmiausiai prioritetas turi būti teikiamas atidalinimui, o ne naudojimosi tvarkai. Tokia atsakovo pozicija nėra neteisinga. Tačiau prioritetas nereiškia privalomumo. Teismų praktikoje nuosavybės atidalinimas laikomas prioritetu, tačiau jis nėra teismui absoliutus, neginčijamas ir privalomas tvirtinti. Atvejais, jei pasiūlytas nuosavybės atidalinimo būdas neatitinka teisės normų bei iš esmės pažeidžia bendraturčių interesus ar sukuria tarp bendraturčių po atidalinimo dar sudėtingesnius santykius, toks atidalinimo būdas negali būti tenkinamas, o ypač tuomet, kai, tenkinus kurio nors kitokio pobūdžio teisme pareikštą reikalavimą, proceso šalys nebegrįžtų į buvusią prieš kilusį ginčą padėtį. Tenkinus ieškovo prašymą dėl dalių ir naudojimosi tvarkos nustatymo, šalių padėtis nebebūtų tapati padėčiai, buvusiai iki ginčo teisme kilimo;

1063.9.

107Atsakovas be pagrindo remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2007. Suformuota nutartyje taisyklė šioje byloje kaip tik ne patvirtina atsakovo teiginius, o gina ieškovo interesus. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje ieškovės ieškinys buvo atmestas ir priešieškinis tenkintas ne dėl to, kad ieškinys prieštaravo daugumos nuomonei, o todėl, kad ieškiniu iš esmės buvo pažeidžiami kitų bendraturčių interesai, t. y. buvo siekiama kitus bendraturčius atriboti nuo ežero pakrantės, o visų bendraturčių teisę turėti ribas su ežero pakrante teismas laikė ypatingai svarbia. Priešieškiniu atsakovas nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, leidžiančių daryti bet kokią prielaidą, jog jo siūlomas atidalinimo būdas būtų teisėtas, priimtiniausias ir nepažeistų kitų bendraturčių interesų.

1083.10.

109Priešingai, atsakovo siūlomas atidalinimo būdas iš esmės pažeidžia ieškovo interesus. Patvirtinus atsakovo atidalinimo būdą, būtų iš esmės ir neproporcingai pažeisti ieškovo interesai. Planuose Nr. 15-4-1 ir po kadastrinių matavimų įregistravimo naujai formuotino 5,5239 ha ploto sklypo, kurį atsakovas prašo priskirti jo ir atsakovės R. S. nuosavybei, dalis ribojasi su ieškovui priklausančiais žemės sklypais, tame tarpe su ieškovo namų valda, kurioje stovi ieškovo gyvenamasis namas, yra tarp ieškovui priklausančių žemės sklypų įsiterpusi ir faktiškai sudaro ieškovo gyvenamojo namo kiemą. Priskyrus sklypą Nr. 15-4-1 atsakovų nuosavybei, ieškovo šeima netektųjų savo gyvenamojo namo kiemo. Atsakovo pasiūlytas atidalinimo būdas negali būti laikomas protingu, priimtinu, o kartu ir teisėtu;

1103.11.

111Atsakovas nesutikdamas su teismo išvadomis, kuriomis buvo konstatuota, kad tarp šalių nebuvo nusistovėjusios naudojimosi tvarkos, nepateikia jokių įrodymų, o remiasi vien savo teiginiu, jog praeityje atliko kirtimus rytinėje žemės sklypo pusėje. Tokia Atsakovo pozicija neatitinka tiesos. Ieškovas sklypo bendrasavininku tapo tik 2013 metais (iš pradžių 2013 metais savininke tapo ieškovo sutuoktinė, o vėliau, sutuoktiniams perskirsčius tarpusavyje turtą, ieškovas). Tarp ieškovo ir atsakovų niekaip negalėjo būti, kaip teigia atsakovas, jau nuo 2006 metų nusistovėjusi naudojimosi tvarka. Atsakovas teigdamas, jog atliko kirtimus būtent tik rytinėje sklypo pusėje, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog jokia naudojimosi sklypu tvarka neįregistruota;

1123.12.

113Atsakovams miško pieva, kaip miškų ūkiu besiverčiantiems asmenims, niekada nebuvo reikalinga. Atsakovui pieva tapo reikalinga tik kaip priemonė pasinaudoti Ieškovu ir jo sąskaita nepagrįstai praturtėti.

1143.13.

115Nesutiktina su atsakovu, jog naudojimosi tvarka iki jos patvirtinimo turi būti pažymėta natūroje. Įstatymai nenumato, jog kreipiantis dėl naudojimosi tvarkos, tokia tvarka jau turi būti pažymėta natūroje. Žymėti naudojimosi tvarką natūroje dar kai ji nėra patvirtinta ir yra dėl tvarkos kilęs ginčas, kai naudojimosi ribų žymėjimas iškertant juostas, yra visiškai nelogiškas, su teise prasilenkiantis, darantis žalą gamtai. Atsakovui buvo pateikti siūlomos naudojimosi tvarkos planai, kuriuose aiškiai sužymėtos koordinatės, nubrėžtos linijos. Atsakovas turėjo pilną galimybes su specialistų pagalba natūroje apžiūrėti ieškovo siūlomus variantus;

1163.14.

117 Dėl atsakovo ir R. S. veiksmų, galimai turinčių nusikalstamos veikos požymių nurodytų BK 231 str. Būtina ištirti, ar atsakovas kartu su dukra R. S., galimai dirbtinai sukūrę ženklų įsiskolinimą, savo veiksmais trukdė bylą nagrinėjusiam teismui nagrinėti bylą šiame procese, nesudarė kliūčių antstoliams, vykdantiems išieškojimus atsakovo trečios eilės kreditorių naudai. Turi įvertinti atsakovo ir jo dukters R. S. veiksmus bei, nustačius esant civiliniame procese numatytiems pagrindams, pasinaudojant CPK 299-300 straipsniuose įtvirtintomis teisėmis apie G. S. ir R. S. veiksmus pranešti atitinkamoms institucijoms ar prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo jų atžvilgiu pradėjimo.

11822.

119Atsiliepime į trečiojo asmens R. S. apeliacinį skundą ieškovas prašė skundą atmesti ir priteisti iš trečiojo asmens išlaidas, patirtas teisinei pagalbai, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apmokėti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

1204.1.

121Apeliaciniu skundu sprendimas skundžiamas ne visas, o tik jo dalis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo;

1224.2.

123Apeliaciniame skunde nepateikiami jokie motyvuoti prieštaravimai dėl kadastrinių matavimų pagal ieškovo užsakymu parengtas bylas, neprieštaraujama dėl sprendimu nustatytų kiekviename naujai formuotiname sklype tenkančių bendraturčiams dalių dydžių;

1244.3.

125Apeliaciniame skunde remiamasi tik atsakovo G. S. procese teiktais, jokiais objektyviais, juridinę reikšmę turinčiais įrodymais nepagrįstais, teiginiais. Skundas nepagrįstas jokiomis teisės normomis, o juo reiškiamo prašymo esmė prieštarauja įstatymams bei teismų praktikai;

1264.4.

127Kliūtimi išieškojimui yra apeliantės tėvų G. S. ir R. S. turto arešto aktu areštuota bendra jungtinė nuosavybė. Tam, kad būtų galima iš atsakovo G. S. turto vykdyti išieškojimą, reikia nustatyti kiekvienam iš atsakovų bendroje jungtinėje nuosavybėje tenkančias dalis. Tačiau nėra jokių duomenų, kad R. S., G. S. ar R. S. būtų kreipiasi būtent dėl atsakovų dalių jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Apeliantė, nors deklaruoja tikslą išieškoti įsiskolinimus iš atsakovo turto, ateityje taip pat neketina kreiptis dėl R. S. bei G. S. dalių jungtinėje nuosavybėje nustatymo;

1284.5.

129Niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad sprendimu apsunkinama kreditorių galimybė išsiieškoti skolas. Dėl galimos ginčų rizikos ir galimų atsirasti ateityje papildomų kaštų sunkiau parduoti sklypus, kuriuose nėra nustatytos naudojimosi tvarkos. Jau esanti naudojimosi tvarka, suteikdama pirkėjams aiškumą, minėtas rizikas panaikina. Nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kada ir kokiu būdu atsakovai bandė parduoti sklypą. Nėra aišku kas ir kokiu pagrindu apeliaciniame skunde laikoma realia rinkos kaina, nepateikta jokių 26 000 Eur atsakovų turto dalies vertę patvirtinančių objektyvių, oficialiais pripažįstamų įrodymų. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog šiuo metu preliminarių matavimų pagrindu suformuoto 6,27 ha ploto ginčo šalims priklausančio sklypo vidutinė rinkos vertė nustatyta kaip 12 345 Eur. Nesuprantama, kuo remiantis atidalijus nuosavybę, žemės sklypo vertė didėja. Ieškovas atsakovams buvo už atsakovams tenkančią dalį pasiūlęs 20 000 Eur;

1304.6.

131Apeliaciniame skunde nurodoma, jog sklypo paskirtis - miškų ūkio, o atsakovai, priešingai nei ieškovas vykdė miškų ūkio veiklą. Miškų ūkio veikla apima ne tik miško iškirtimą ir iškirstos medienos pardavimą, tačiau miško priežiūrą, atkūrimą, apsaugą ir kt. Atsakovai daugiau nei prieš 10 metų sklype atliko tik miško kirtimus ir organizavo medienos išvežimą, tačiau jokių duomenų, kad būtų sklype vykdę kokius nors kitus veiksmus, susijusius su miškų ūkio veikla, nėra. Miškų ūkio paskirtis - yra sklype leidžiamos veiklos pobūdį apibūdinanti formuluotė, tačiau ne pareigą būtinai vykdyti miško kirtimus nustatanti. Ieškovas yra pažymėjęs, kad nesudarys jokių kliūčių atsakovams naudotis jų sklypo dalimi, jei tik atsakovų veiksmai neprieštaraus įstatymams;

1324.7.

133Remiantis teisės normomis, ribinės linijos kertamos tik atskiriems žemės sklypams atskirti, o ne naudojimosi tvarkos ribų linijoms sklypo viduje žymėti. Teisės aktai nenumato žemės sklypų bendraturčiams nei teisės, nei pareigos žymėti nustatytos naudojimosi tvarkos ribas prakertant, o faktiškai net tai ir draudžia. Žemės sklype nustatyta naudojimosi tvarka neturi jokios įtakos ribinėms linijoms.

13423.

135Atsiliepimuose į atsakovo G. S. ir trečiojo asmens R. S. apeliacinius skundus trečias asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašė dėl apeliacinių skundų spręsti teismui savo nuožiūra.

13624.

137Atsiliepime į atsakovo G. S. apeliacinį skundą trečiasis asmuo antstolė A. S. prašė dėl skundo spręsti teismo nuožiūra.

138Teisėjų kolegija

konstatuoja:

139IV.

140Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14125.

142Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

14326.

144Byloje nustatyta, kad ieškovui R. O. ir atsakovams G. S. ir R. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 6,27 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ieškovo prašymu UAB „Druskininkų geoplanas“ atliko minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą. Kadangi žemės sklypą skiria bendro naudojimo kelias, atliekant kadastrinius matavimus buvo suformuoti du atskiri žemės sklypai: 0,9602 ha ploto, kurio projektinis Nr. 15-4 ir 5,5239 ha ploto, kurio projektinis Nr. 15-4-1. Kadangi atsakovai nėra pasirašę, kad sutinka su paženklintomis vietovėje žemės sklypų ribomis ir nustatytu plotu, todėl ieškovas reiškė reikalavimą leisti tęsti kadastrinių matavimų įregistravimo procesą ir įregistruoti kadastrinius matavimus sklypams Nr. 15-4 ir Nr. 15-4-1 pagal parengtus žemės sklypų planus be atsakovų G. S. ir R. S. sutikimų. Ieškovas taip pat reiškė reikalavimą nustatyti bendrasavininkų nuosavybės dalis suformuotuose dviejuose žemės sklypuose bei nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarką.

14527.

146Atsakovas G. S. pateikė priešieškinį dėl žemės sklypo atidalijimo pagal jo pateiktą planą bei prašė patvirtinti 2017 m. sausio 20 d. susitarimą tarp bendraturčių dėl projektavimo sąlygų, naudojimo, valdymo ir disponavimo bei dalių nustatymo be R. O. parašo.

14728.

148Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2018 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovo R. O. ieškinį patenkino, o atsakovo G. S. priešieškinį atmetė.

14929.

150Apeliaciniuose skunduose atsakovas G. S. ir trečiasis asmuo R. S. nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas be teisėto pagrindo netenkino atsakovo reikalavimo dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o nustatydamas žemės sklypo naudojimosi tvarką įteisino dar gilesnį ginčą tarp bendraturčių.

151Byloje sprendžiamas ginčas, kuriuo ieškovas iš esmės siekia nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarką, o atsakovas siekia atidalyti jo žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

15230.

153CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

15431.

155Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančios turto dalies (daikto) savininku bei turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra (CK 4.37 str. 1 dalis).

15632.

157Aiškindamas CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro turto atidalijimo ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Be to kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Aiškindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).

15833.

159Kaip matyti iš atsakovo G. S. pateikto priešieškinio reikalavimo, buvo prašoma pilnai atidalinti sklypą ( - ), sklypo unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) k.v. pagal kertančio sklypą, plane pažymėto 4 m, pločio išvažinėto gruntinio keliuko ribą. Rengiant kadastrinius matavimus suformuotą sklypą Nr. 15-4 paskiriant R. O., dešinėje – suformuotą sklypą Nr. 15-4-1 priskiriant G. S. ir R. S.. Pagrindžiant savo reikalavimą atsakovas pateikė UAB „Druskininkų geoplanas“ suformuotų žemės sklypų planus, kurių plotai sutampa su pagal ieškovo prašymą parengtais kadastrinių matavimų žemės sklypų plotais, t.y. žemės sklypo Nr. 15-4 plotas 0,9062 ha, o žemės sklypo Nr. 15-4-1 – 5,5239 ha. Kitokių žemės sklypo atidalijimo variantų atsakovas nebuvo pateikęs.

16034.

161Tačiau kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir tenkino ieškovo reikalavimus, tačiau atmesdamas atsakovo priešieškinį nurodė, kad atidalijant žemės sklypą pagal atsakovo siūlomą atidalijimo būdą toks atidalijimas būtų akivaizdžiai neteisingas, neracionalus ir nepatogus ieškovo atžvilgiu. Teismas sprendė, kad žemės sklypas, kurio projektinis Nr. 15-4-1 5,5239 ha ribojasi su ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiais dvejais sklypais. Projekte pažymėtais taškais 12-13-14-15 ribojasi su ieškovui priklausančiu 2,5975 ha ploto žemės sklypu (miško), kadastro Nr. ( - ), o ribos dalis, kuri projekte pažymėta taškais 15-16-17, ribojasi su ieškovui priklausančiu 0,1860 ha ploto žemės sklypu, kadastro numeris Nr. ( - ). Žemės sklype, kurio kadastro numeris ( - ) yra ieškovui priklausantis gyvenamasis namas, kuriame gyvena ieškovo šeima. Atsakovui nuosavybės teise paskyrus visą 5,5239 ha ploto naujai formuotiną sklypą jam atitektų ir žemės sklypo dalis įsiterpianti į tarp ieškovo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų.

16235.

163Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo pasiūlyta žemės sklypų atidalijimo tvarka atitinka nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką, tačiau dėl to jokių įrodymų nepateikia. Kaip teigia ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, jis ginčo žemės sklypo bendrasavininku tapo tik 2013 metais ir ieškovas iš karto reiškė pageidavimą kadastriniams matavimams atlikti ir savo naudojimui nustatyti sklypo dalį, besiribojančią su jo nuosavybe, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių buvo nusistovėjusi ilgalaikė žemės sklypo naudojimosi tvarka.

16436.

165Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, tačiau byloje pateikė savo pasiūlymą dėl nuosavybės dalių atidalijimo būdo, nuosavybės dalių bendroje nuosavybėje ir naudojimosi tvarkos nustatymo ( t. 6, b. l. 181-193), tačiau ieškovui šis pasiūlymas nebuvo priimtinas.

16637.

167Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo atidalijimo pagal atsakovo pasiūlytą projektą, nes atsakovo pasiūlytas nuosavybės atidalijimo būdas po atidalijimo sukurtų tarp bendraturčių dar sudėtingesnius santykius. Be to, atsakovas neįrodė, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.

16838.

169Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovo reikalavimus, atsižvelgdamas į naujai suformuotų žemės sklypų lokalinę padėtį, besiribojančias sklypų dalis su kita ieškovo nuosavybe. Atsakovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad ieškovo parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas trukdytų atsakovui verstis miškų ūkio veikla ar kitaip prieštarautų jo ar trečiųjų asmenų interesams.

17039.

171Pažymėtina, kad atmetus atsakovo priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, neužkirstas kelias pateikti naujus projektinius pasiūlymus bendraturčiui, o nesusitarus vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.

17240.

173Nepagrįstu laikytini apelianto G. S. argumentai dėl teismo šališkumo. Apeliantas nepateikė iš esmės jokių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos deklaratyvius jo teiginius. Nors apeliantas nurodo, kad šališkumo požymiai pasireiškė bylos nagrinėjimo metu, dėl ko buvo reiškiamas nušalinimas, akcentuojant ir trečiųjų, į bylą neįtrauktų asmenų (V. B.), kurie yra kaimynai su ginčo sklypu nuolatinį dalyvavimą teismo posėdžiuose, tačiau iš Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko M. Š. 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties matosi, kad G. S. pareiškimas dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo buvo atmestas.

17441.

175Apeliantas teismo šališkumą sieja ir su dalies atsakovo teiktų įrodymų neprijungimu bei su neleidimu daryti bylos dalies fotokopijų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo nurodytos aplinkybės negali būti teismo šališkumo įrodymu, nes apeliantas nenurodė jokių konkrečių įrodymų, kurių teismas nepriėmė į bylą, apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų priimti neprašė, o dėl neleidimo daryti bylos dalies fotokopijų pats apeliantas nurodė, kad teisėjos rezoliucija tenkinanti jo prašymą yra, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

176Dėl leidimo tęsti kadastrinių matavimų įregistravimą be atsakovų sutikimo

17742.

178Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu leido tęsti pagal UAB „Druskininkų geoplanas“ žemės sklypo, esančio ( - ) unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), ( - ) k.v. parengtas kadastro duomenų bylas, kadastrinių matavimų įregistravimo procesą ir įregistruoti kadastrinius matavimus sklypams pagal sklypams Nr. 15-4 ir Nr. 15-41 parengtus žemės sklypų planus be atsakovų G. S. ir R. S. sutikimų (nesant parašų). Teismas nustatė bendraturčiams priklausančias žemės sklypų dalis.

17943.

180Nesutikdamas su šia skundžiamo teismo sprendimo dalimi atsakovas nurodo, kad kadastrinių matavimų įregistravimas galėtų būti tęsiamas tik iš anksto raštu patvirtinus projektavimo sąlygas. Pagal atsakovą, naujų sklypų formavimas pripažįstamas pertvarkymu ir dėl to reikalingos projektavimo sąlygos, todėl laiko pagrįstu priešieškinio reikalavimą patvirtinti 2017-01-21 susitarimą dėl projektavimo sąlygų.

18144.

182Kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai“ (toliau – Kadastro nuostatai) bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. bandžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Teismas pažymėjo, kad Kadastro nuostatų 22 punkte yra nustatyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas yra padalintas į du žemės sklypus Kadastro nuostatų 22 punkte nustatytu pagrindu, o ne remiantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl projektavimo sąlygų ir bendraturčių susitarimo reikalingumo atmestinas, nes kadastriniams matavimams atlikti projektas nerengiamas.

18345.

184Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs kadastrinių matavimų pagal sklypams Nr. 15-4 ir Nr. 15-4-1 parengtus žemės sklypų planus, pagrįstai pripažino, kad jie atlikti prisilaikant Kadastro nuostatų ir Taisyklių reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas tenkindamas ieškinio reikalavimus priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą. 43.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšminti ir neturi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčijamo teismo sprendimo teisėtumo, todėl jie nevertinami. 44. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). 45. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Pažymi, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Todėl nesant pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, apeliacinius skundus atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). 46. Be to, teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo ir šalių dėmesį, jog 2018 m. kovo 16 d. teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodant ieškovui priskirtino naudotis 5,5239 ha ploto sklype žemės sklypo koordinates (21-23, 30-31), galimai padarytas rašymo apsirikimas, kuris gali būti ištaisytas CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka.

185Dėl bylinėjimosi išlaidų 46. Ieškovas R. O. pateikė AB SEB banko 2018-05-14 mokėjimo nurodymo kopiją, 2018 m. gegužės 11 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. X-VB-18010, iš kurių matosi, kad už atsiliepimo į atsakovo G. S. apeliacinį skundą parengimą ieškovas turėjo 500 Eur išlaidų (t. 8, b. l. 143-144). Taip pat ieškovas pateikė AB SEB banko 2015-05-21 mokėjimo nurodymo kopiją ir sąskaitą už teisines paslaugas Nr. X-VB-18011, iš kurių matosi, kad už atsiliepimo į trečiojo asmens R. S. apeliacinį skundą parengimą turėjo 150 Eur išlaidų (t. 8, b. l. 152-153). Iš 2018 m. rugsėjo 12 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. X-VB-18014 matosi, kad už pasirengimą teismo posėdžiui bei ieškovo atstovavimą 2018 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje Kauno apygardos teisme užmokestis advokatui yra 180 Eur (t. 9, b. l. 5). 47. Kadangi apeliaciniai skundai netenkinami, todėl yra pagrindas iš atsakovo G. S. ir trečiojo asmens R. S. priteisti ieškovui R. O. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (93, 98 str.). Taip pat iš atsakovo ir trečiojo asmens priteistina po 28,98 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.)

186Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

187Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

188Priteisti iš atsakovo G. S. a. k. ( - ) 590 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt eurų), o iš trečiojo asmens R. S. a. k. ( - ) 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) ieškovui R. O. a. k. ( - ) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

189Priteisti iš G. S. a. k. ( - ) ir R. S. a. k. ( - ) po 28,98 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

190Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas R. O. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus su... 8. 2.... 9. Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. balandžio 19 d. dovanojimo sutarties pagrindu,... 10. 3.... 11. Atsakovas G. S. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė,... 12. 4.... 13. Atsakovė R. S. atsiliepime į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko.... 14. 5.... 15. Atsakovas G. S. patikslintu priešieškiniu prašė: 1) leisti pilnai... 16. 6.... 17. Priešieškinyje nurodė, kad atsakovas siekdamas giliau ir plačiau suvokti... 18. 7.... 19. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas R. O. su priešieškiniu nesutiko.... 20. 8.... 21. Atsakovė R. S. atsiliepime į atsakovo G. S. priešieškinį nurodė, kad visi... 22. II.... 23. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 24. 9.... 25. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2018 m. kovo 16 d. sprendimu... 26. 0,9602 ha ploto sklype, kurio projektinis Nr. 15-4, R. O. priklausanti sklypo... 27. 5,5239 ha ploto sklype, kurio projektinis Nr. 15-4-1, R. O. priklausanti sklypo... 28. nustatė žemės sklypais naudojimosi tvarką:... 29. 0,9602 ha ploto sklype, kurio projektinis Nr. 15-4, R. O. naudojimui priskyrė... 30. 5,5239 ha ploto sklype, kurio projektinis Nr. 15-4-1, R. O. naudojimuisi... 31. priteisė iš atsakovo G. S. ieškovui R. O. 1 322,49 Eur bylinėjimosi... 32. priteisė iš atsakovės R. S. ieškovui 1 322,49 Eur bylinėjimosi išlaidoms... 33. priteisė iš atsakovo G. S. valstybei 167,35 Eur išlaidoms, susijusioms su... 34. 10.... 35. Dėl leidimo tęsti kadastrinių matavimų įregistravimą be atsakovų... 36. 11.... 37. Atsakovas nurodo, kad ieškovui buvo žinomos žemės sklypo ribos ir jokių... 38. 12.... 39. Atsakovai nurodo, kad teismų praktika aiškiai pasisako, jog pertvarkant... 40. 13.... 41. Teismas iš byloje pateikto ( - ) kaimo <...> Bendrosios nuosavybės sklypo Nr.... 42. 14.... 43. Dėl bendraturčių dalių nustatymo bendroje nuosavybėje. Teismas nurodė,... 44. 15.... 45. Dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovų teigimu, tarp... 46. 16.... 47. Teismas, vertindamas šioje konkrečioje situacijoje tarp bendraturčių... 48. 17.... 49. Teismas nustatė, kad Sklypas Nr. 2, projektinis Nr. 15-4-1, kurio plotas... 50. 18.... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas nustatė, kad ieškovas... 52. III.... 53. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai... 54. 19.... 55. Apeliaciniame skunde atsakovas G. S. prašė panaikinti Alytaus apylinkės... 56. 1.1.... 57. Teismas nustatė, jog greta ginčo sklypo esančio 0,1860 ha ieškovo sklypo,... 58. 1.2.... 59. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad tik visiškas atidalijimas... 60. 1.3.... 61. Teismas neprijungė dalies atsakovų įrodymų, neleido daryti bylos III - IV... 62. 1.4.... 63. Teismas nustatė, kad atsakovai valdo žymiai didesnę sklypo dalį 86,6%.... 64. 1.5.... 65. Teismui nustačius, kad pagrindinė ginčo sklypo tikslinė naudojimo paskirtis... 66. 1.6.... 67. Teismas nustatė, kad ieškovo pateikta tvirtinti naudojimosi tvarka nėra... 68. 1.7.... 69. Kauno apygardos teismas 2016-11-30 civilinėje byloje Nr. 2S-2199-658/2016... 70. 1.8.... 71. Ieškovas melavo, kad jam nebuvo žinoma naudojimosi tvarka, nes nebuvo... 72. 1.9.... 73. Teismas, patvirtinęs naudojimosi tvarką, net nepažymėtą natūroje, savo... 74. 20.... 75. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo R. S. prašė panaikinti skundžiamą... 76. 2.1.... 77. Nei atsakovai, nei kreditoriai neprieštarauja dėl kadastrinių matavimų... 78. 2.2.... 79. Atsakovai ir kreditoriai siekia sukurti kuo daugiau patrauklių, sklypo vertę... 80. 2.3.... 81. Teismas pripažino, kad atsakovai vykdė pagrindinę miškų ūkinę veiklą -... 82. 2.4.... 83. Racionalu būtų priimti atsakovų 2017-01-20 siūlymą dėl projektavimo... 84. 2.5.... 85. Įstatymai aiškiai teikia pirmenybę bendraturčių atsidalijimui. Todėl... 86. 2.6.... 87. 13,4% ieškovui tenkanti nuosavybės dalis prieš 86,6 % atsakovams tenkančią... 88. 21.... 89. Atsiliepime į atsakovo G. S. apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį... 90. 3.1.... 91. Atsakovas iš tikrųjų sprendimą skundžia tik dalyje dėl naudojimosi... 92. 3.2.... 93. Atsakovas nepateikė nei jokios kitos su ieškovu bendra nuosavybe valdomo... 94. 3.3.... 95. Teismas nesprendė klausimo dėl ieškovui priklausančio ir su ginčo sklypu... 96. 3.4.... 97. Ieškovo namų valdos kadastriniai matavimai įregistruoti suformuojant... 98. 3.5.... 99. Kauno apygardos teismas atsakovo nurodytoje nutartyje konstatavo tik savaime... 100. 3.6.... 101. Neaišku kokiomis teisės normomis vadovaujasi atsakovas, kad kadastriniams... 102. 3.7.... 103. Dėl Sprendimu nustatytos naudojimosi tvarkos ir atsakovo siūlomo atidalinimo... 104. 3.8.... 105. Nesutikdamas su Sprendimu ir gindamas savo poziciją atsakovas apeliaciniame... 106. 3.9.... 107. Atsakovas be pagrindo remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-15 d.... 108. 3.10.... 109. Priešingai, atsakovo siūlomas atidalinimo būdas iš esmės pažeidžia... 110. 3.11.... 111. Atsakovas nesutikdamas su teismo išvadomis, kuriomis buvo konstatuota, kad... 112. 3.12.... 113. Atsakovams miško pieva, kaip miškų ūkiu besiverčiantiems asmenims, niekada... 114. 3.13.... 115. Nesutiktina su atsakovu, jog naudojimosi tvarka iki jos patvirtinimo turi būti... 116. 3.14.... 117. Dėl atsakovo ir R. S. veiksmų, galimai turinčių nusikalstamos veikos... 118. 22.... 119. Atsiliepime į trečiojo asmens R. S. apeliacinį skundą ieškovas prašė... 120. 4.1.... 121. Apeliaciniu skundu sprendimas skundžiamas ne visas, o tik jo dalis dėl... 122. 4.2.... 123. Apeliaciniame skunde nepateikiami jokie motyvuoti prieštaravimai dėl... 124. 4.3.... 125. Apeliaciniame skunde remiamasi tik atsakovo G. S. procese teiktais, jokiais... 126. 4.4.... 127. Kliūtimi išieškojimui yra apeliantės tėvų G. S. ir R. S. turto arešto... 128. 4.5.... 129. Niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad sprendimu apsunkinama... 130. 4.6.... 131. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog sklypo paskirtis - miškų ūkio, o... 132. 4.7.... 133. Remiantis teisės normomis, ribinės linijos kertamos tik atskiriems žemės... 134. 23.... 135. Atsiliepimuose į atsakovo G. S. ir trečiojo asmens R. S. apeliacinius skundus... 136. 24.... 137. Atsiliepime į atsakovo G. S. apeliacinį skundą trečiasis asmuo antstolė A.... 138. Teisėjų kolegija... 139. IV.... 140. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 141. 25.... 142. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 143. 26.... 144. Byloje nustatyta, kad ieškovui R. O. ir atsakovams G. S. ir R. S. bendrosios... 145. 27.... 146. Atsakovas G. S. pateikė priešieškinį dėl žemės sklypo atidalijimo pagal... 147. 28.... 148. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2018 m. kovo 16 d. sprendimu... 149. 29.... 150. Apeliaciniuose skunduose atsakovas G. S. ir trečiasis asmuo R. S. nesutikdami... 151. Byloje sprendžiamas ginčas, kuriuo ieškovas iš esmės siekia nustatyti... 152. 30.... 153. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės... 154. 31.... 155. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį, kiekvienas bendraturtis turi teisę... 156. 32.... 157. Aiškindamas CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, kasacinis teismas ne kartą... 158. 33.... 159. Kaip matyti iš atsakovo G. S. pateikto priešieškinio reikalavimo, buvo... 160. 34.... 161. Tačiau kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies... 162. 35.... 163. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo pasiūlyta žemės sklypų... 164. 36.... 165. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo... 166. 37.... 167. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytų argumentų pagrindu pirmosios... 168. 38.... 169. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai nustatė žemės sklypo... 170. 39.... 171. Pažymėtina, kad atmetus atsakovo priešieškinį dėl atidalijimo iš... 172. 40.... 173. Nepagrįstu laikytini apelianto G. S. argumentai dėl teismo šališkumo.... 174. 41.... 175. Apeliantas teismo šališkumą sieja ir su dalies atsakovo teiktų įrodymų... 176. Dėl leidimo tęsti kadastrinių matavimų įregistravimą be atsakovų... 177. 42.... 178. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu leido tęsti pagal... 179. 43.... 180. Nesutikdamas su šia skundžiamo teismo sprendimo dalimi atsakovas nurodo, kad... 181. 44.... 182. Kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos... 183. 45.... 184. Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs kadastrinių matavimų pagal... 185. Dėl bylinėjimosi išlaidų 46. Ieškovas R. O. pateikė AB SEB banko... 186. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 187. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimą... 188. Priteisti iš atsakovo G. S. a. k. ( - ) 590 Eur (penkis šimtus... 189. Priteisti iš G. S. a. k. ( - ) ir R. S. a. k. ( - ) po 28,98 Eur išlaidų... 190. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....