Byla 2S-1026-253/2017
Dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, pagal atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui V. R. dėl skolos priteisimo ir atsakovo V. R. priešieškinį ieškovei D. D. dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, pagal atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą,

Nustatė

3

  1. Atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

    42015-10-22 nutartimi patvirtintos taikos sutarties įvykdymą civilinėje byloje 2-563-676/2015 – leisti V. R. likusią skolos sumą iš priteistos 3 668,03 EUR sumos ieškovei D. D. išmokėti per 4 metų laikotarpį. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad dabartiniu laikotarpiu dėl labai sunkios materialinės padėties, darbo užmokesčio sumažėjimo, sveikatos pablogėjimo, nedarbingumo, automobilio remonto, komunalinių mokesčių negali mokėti likusios 2500,00 EUR sumos.

  2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-10 nutartimi atsakovo prašymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių jau buvo sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis, kurioje buvo numatytas įsipareigojimas 3668,03 EUR skolą išdėstyti dalimis tokia tvarka: 30 mėn. po 120,00 EUR iki kiekvieno einamojo mėnesio 20 dienos imtinai, pradedant mokėti nuo 2015-11-01; likusią 68,03 EUR sumą sumoka iki 2018-05-20 imtinai; atsakovui taikos sutarties 4.1 p. nustatytu terminu nesumokėjus eilinės įmokos, likusi nesumokėta skolos dalis išieškoma priverstine tvarka, nelaukiant galutinio atsiskaitymo termino. Ginčo nėra dėl to, kad atsakovas yra pažeidęs taikos sutartyje numatytą skolos mokėjimo grafiką, t. y. iki sutarto termino skolos nesumokėjo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, turėdamas galimybę grąžinti skolą dalimis, ja nepasinaudojo, nevykdė taikos sutarties sąlygų ir toliau vengia atsiskaityti su ieškove, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Skolininkas su prašymu dėl skolos išdėstymo į teismą kreipėsi 2016-12-20, tačiau byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų apie nors dalies skolos sumokėjimą ieškovei. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės. Todėl ir dėl šios priežasties, atsakovui su prašymu nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, spręstina, kad išdėstyti sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti kitos šalies interesai. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų (pateikta tik darbo užmokesčio pažyma), kad jo sunki finansinė padėtis sudaro pagrindą taikyti išimtį ir sprendimo vykdymą išdėstyti, byloje nėra duomenų, jog, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą per tam tikrą laikotarpį, bus užtikrintas sprendimo įvykdymas, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju sprendimo įvykdymo išdėstymas neužtikrins teisėtų jo interesų įgyvendinimo, kartu pažeis lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus. Atsakovo prašymas ieškovei skirti baudą, 50 procentų paskirtos baudos paskiriant atsakovui, netenkintinas nenustačius ieškovės veiksmuose piktnaudžiavimo procesu fakto.
  3. Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-22 nutarties vykdymo tvarką, skolos sumokėjimą išdėstyti 4 metų laikotarpiui, kas mėnesį įpareigojant atsakovą mokėti po 50 EUR ieškovei; skirti ieškovei 5 792 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; pridėti prie bylos Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-563-676/2015. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Sprendžiant dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo svarbu įvertinti abiejų šalių turtinę padėtį, tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas atsakovo prašymą neįvertino ieškovės turtinės padėties, kadangi neišreikalavo turtinę padėtį pagrindžių įrodymų, o ieškovė pateikė teismui klaidingus duomenis apie savo turtinę padėtį.
    2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo turtinės padėties, amžiaus, pajamų, siekio tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, sveikatos būklės bei teisėtų lūkesčių.
    3. Taikos sutartimi nustatyta mėnesinė skolos įmoka ieškovei yra neadekvati, neprotinga ir turi esminės neigiamos reikšmės atsakovo išgyvenimui bei poreikių tenkinimui, kadangi atsakovas gauna 320 EUR darbo užmokestį, iš kurio turi patenkinti savo poreikius, išlaikyti nepilnametį vaiką, materialiai padėti savo mamai.
  4. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, melagingos informacijos davimą bei šmeižimą skirti atsakovui 5 797 EUR baudą, 50 procentų teismo paskirtos baudos skirti ieškovei. Atsiliepime nurodyti šie motyvai: atsakovas akivaizdžiai meluoja apie faktines aplinkybes, nurodytas atskirajame skunde, toks atsakovo elgesys įrodo, jog jis nenori vykdyti įsipareigojimų, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis bei vilkina įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog turtinė padėtis nei ieškovės, nei atsakovo nėra pasikeitusi.

5Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
  2. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas išdėstyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-22 nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, 4 punkto įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-22 nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, kurios 4 punktu šalys susitarė, kad: atsakovas įsipareigoja

    63 668,03 EUR sumą išmokėti šia tvarka – 30 mėn. po 120 EUR iki kiekvieno einamojo mėnesio 20 dienos imtinai, pradėdamas mokėti nuo 2015-11-01; likusią 68,03 EUR sumą sumoka iki 2018-05-20 imtinai; atsakovui nustatytu terminu nesumokėjus eilinės įmokos, likusi nesumokėta skolos dalis išieškoma priverstine tvarka, nelaukiant galutinio atsiskaitymo termino. Atsakovas pateikė teismui prašymą, kurį patikslino teismo posėdžio metu, išdėstyti likusios skolos mokėjimą 4 metams, mokant po 50 EUR, dėl sunkios atsakovo finansinės padėties. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymo netenkino.

  4. Skundžiamos nutarties nepagrįstumą atsakovas pirmiausia motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo turtinės padėties, amžiaus, pajamų, siekio tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, sveikatos būklės bei teisėtų lūkesčių, ieškovės finansinės padėties, kadangi nebuvo išreikalauti ieškovės finansinę padėtį pagrindžiantys įrodymai, o ieškovė teismui nurodė melagingą informaciją apie turtinę padėtį. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.
  5. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.).
  6. Aiškinant CPK 284 straipsnio 1 dalies normą turi būti atsižvelgta į sisteminius šios normos ryšius su kitomis civilinio proceso normomis, konkrečiai, šalių procesinio lygiateisiškumo principu (CPK 17 straipsnis), teismo sprendimo privalomumu (CPK 18 straipsnis), teismo pareiga atsižvelgti į abiejų šalių interesus, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisine galia (CPK 259 straipsnis, 279 straipsnis), reikalavimu procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 42 straipsnio 5 dalis).
  7. Atsakovas prašymą išdėstyti taikos sutarties 4 punkto įvykdymą grindė sudėtinga finansine padėtimi – darbo užmokesčio sumažėjimu, sveikatos pablogėjimu, nedarbingumu, išlaidomis komunaliniams patarnavimams apmokėti. Savo sunkiai finansinei padėčiai pagrįsti atsakovas pateikė tik pažymą apie gaunamą darbo užmokestį, iš kurios nustatyta, kad atsakovas vidutiniškai uždirba 308,69 EUR per mėnesį atskaičius mokesčius. Iš šios pažymos nustatyta, kad 2016 metais atsakovo darbo užmokestis buvo panašus, įrodymų, jog darbo užmokestis sumažėjo, kaip teigia atsakovas, teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi, gyvena su mama jai nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, turi 1999 metų gamybos automobilį, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų neteikė (CPK178 straipsnis). Įrodymų apie atsakovo sveikatos pablogėjimą, kitokias patiriamas išlaidas atsakovas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui taip pat neteikė (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdžio metu pagrindine priežastimi, dėl kurios atsakovas nebėra pajėgus vykdyti taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nurodė mamos sveikatos pablogėjimą, dėl kurio patiria papildomų išlaidų, tačiau įrodymų apie mamos sveikatos būklę, išlaidas mamai remti nepateikė (CPK178 straipsnis). Atskirajame skunde atsakovas teigia, jog taip pat turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, gyvenantį Rusijoje, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, byloje nėra. Esant šių aplinkybių visumai, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog po taikos sutarties patvirtinimo atsakovo finansinė padėtis pablogėjo, dėl ko jis nebegali vykdyti taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
  8. Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės finansinės padėties, kadangi neišreikalavo įrodymų, pagrindžiančių jos finansinę padėtį, pažymėtina, kad iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva išreikalavo ieškovės turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, iš kurių nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), ieškovės pajamas 2016 metais vidutiniškai sudarė apie 720,88 EUR per mėnesį atskaičius mokesčius, ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog turi pareigą mokėti būsto paskolą, taip pat išlaiko studijuojančią dukrą.
  9. Esant nustatytų aplinkybių visumai, nors ir yra pagrindas išvadai padaryti, kad ieškovės finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinkti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis būtų priežastis, dėl kurios egzistuoja nepalankios aplinkybės įvykdyti sprendimą. Tokia išvada darytina dėl to, kad remiantis pažyma apie atsakovo darbo užmokestį, jo atlyginimas nuo 2016 metų pradžios (taikos sutartis patvirtinta 2015-10-22) nesikeitė, o iš ieškovės pateikto banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovas yra sumokėjęs dalį skolos – 1320 EUR. Ši skola sumokėta laikantis taikos sutarties grafiko. Ypatingų aplinkybių, dėl kurių atsakovui būtų neįmanoma vykdyti taikos sutarties nuo 2016 metų pabaigos, atsakovas neįrodė. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, likusi nesumokėta skolos dalis – 2348,03 EUR – nėra didelė, todėl atsakovas turi galimybę kreiptis į kredito įstaigą ir gauti paskolą. Įrodymų, jog apeliantas būtų pasinaudojęs galimybe kreiptis į kredito įstaigą dėl paskolos suteikimo ir kredito įtaiga būtų atsisakiusi suteikti paskolą, nėra pateikta.
  10. Patenkinus atsakovo prašymą išdėstyti likusios skolos mokėjimą 4 metų laikotarpiui mokant po 50 EUR per mėnesį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartimi atsakovui jau buvo išdėstytas skolos sumokėjimas dalimis, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, būtų pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai bei interesai atgauti skolą ir nepagrįstai prioritetas būtų suteiktas tik vienai iš byloje dalyvavusių šalių, taip pat būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliantas neįrodė, jog jo esama turtinė padėtis galėtų būti vertinama kaip išimtinis atvejis, sudarantis sąlygas nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punkto įvykdymą išdėstyti.
  11. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
  12. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo išdėstymą (CPK 284 straipsnis), ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

7Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

  1. Atsakovas atskirajame skunde prašė skirti ieškovei 5 792 EUR baudą, 50 procentų baudos skiriant atsakovui. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat prašė skirti atsakovui 5 792 EUR baudą, 50 procentų baudos skiriant ieškovei, už melagingų paaiškinimų davimą, šmeižimą, teismo klaidinimą.
  2. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes nustato CPK 95 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bei atsakovo naudojimąsi jiems įstatymo suteiktomis teisėmis teikti prašymus, įrodymus, paaiškinimus nėra pagrindo vertinti kaip piktnaudžiavimą procesu. Pažymėtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra viena iš konstitucinių asmens teisių, kuri gali būti ribojama tik išskirtinais atvejais. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo teigti, jog pareikštas prašymas yra akivaizdžiai nesąžiningas, paduotas siekiant kitų tikslų, nei apginti atsakovo teises, manant, kad jos yra pažeistos, todėl atsakovo elgesys nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme, kad dėl to jam turėtų būti skiriama bauda. Atsakovas prašymo skirti baudą ieškovei atskirajame skunde nepagrindė. Dėl šių priežasčių ieškovės ir atsakovo prašymai skirti baudą netenkintini.

    8

  3. Atsakovo prašymas išreikalauti ir pridėti prie šios bylos Klaipėdos miesto civilinę bylą Nr. 2-563-676/2015 netenkintinas, kadangi minėta civilinė byla yra pateikta apeliacinės instancijos teismui su atsakovo atskiruoju skundu.

9Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Nutarė

10palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį.

11Netenkinti ieškovės D. D. prašymo skirti atsakovui V. R. baudą.

12Netenkinti atsakovo V. R. prašymo skirti ieškovei D. D. baudą.

13Netenkinti atsakovo V. R. prašymo pridėti prie civilinės bylos

14Nr. 2S-1026-253/2017 Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-563-676/2015.

Ryšiai