Byla 2A-376/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Zigmui Pečiuliui, atsakovų atstovams Giedrei Jančiauskienei, advokatui Mariui Intai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aliejus“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1199-565/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aliejus“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Fegda“, tretiesiems asmenims SĮ „Vilniaus planas“, uždarajai akcinei bendrovei DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Fegda“ kreipėsi ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Aliejus“ ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 231 000 Lt turtinei žalai atlyginti, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinyje nurodė, kad žala ieškovui buvo padaryta be jo sutikimo išmontavus dalį ieškovui priklausančio šilumos tiekimo vamzdyno, atsakovams vykdant Vilniaus pietinio aplinkkelio statybos darbus. Ieškovas žalos dydį paskaičiavo pagal viso šilumos tiekimo vamzdyno rinkos kainą, nurodęs, kad šilumos tiekimo vamzdynas yra vientisas inžinerinis įrenginys ir be išmontuotos didžiosios jo dalies praranda savo paskirtį ir vertę. Ieškovas taip pat nurodė, kad Vilniaus pietinio aplinkkelio techninis projektas buvo parengtas tinkamai neišsiaiškinus, ar nebus pažeistos kitų suinteresuotų asmenų teisės. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalėjo atsižvelgti į ieškovo raštiškus prašymus išpirkti visą šilumos tiekimo vamzdyną ar rasti kitą problemos sprendimą. Atsakovas UAB „Fegda“, prieš atlikdamas šilumos tiekimo vamzdyno griovimo darbus, neįsitikino šių darbų teisėtumu.

5Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB „Aliejus“ atsakovo UAB „Fegda“ naudai 5 500 Lt išlaidų už advokato pagalbą bei iš atsakovo UAB „Fegda“ 69,30 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

6Teismas sprendime nurodė, kad ieškovo nuosavybės teisė į ginčo šilumos tiekimo vamzdyną nekilnojamojo turto registre įregistruota 2007m. gegužės 21 d., o įregistravimo pagrindas - 1981 m. spalio 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, 1992 m. gruodžio 18 d. akcijų pasirašymo sutartis, 1993 m. sausio 26 d. priėmimo-perdavimo aktas ir 1995 m. spalio 30 d. steigėjo įsakymas. Teismas, nurodęs, kad vienas iš vykdytos katilinės rekonstrukcijos tikslų - aprūpinti garu tuometinę Vilniaus spirito ir likerio – degtinės gamyklą, tam tikslui iki šios gamyklos buvo statoma šilumos trasa, padarė išvadą, kad šilumos trasa yra rekonstruotos katilinės priklausinys, kurį kartu su rekonstruota katiline patikėjimo teise valdė Aliejaus ir riebalų pramonės Vilniaus gamybinis susivienijimas, o nuo 1995 m. šis turtas nuosavybės teise priklausė ieškovui. Teismas taip pat pažymėjo, kad katilinė, nuo kurios nutiestas šilumos tiekimo vamzdynas, nuo 2005 spalio 27 d. nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims. Teismas nurodė, kad atsakovai įstatymų nustatyta tvarka neginčijo ieškovo nuosavybės teisių į ginčo šilumos tiekimo vamzdyną ir neprašė panaikinti šių teisių registracijos nekilnojamojo turto registre ir padarė išvadą, kad Vilniaus pietinio aplinkkelio statybos metu išardžius dalį ieškovui priklausančio šilumos tiekimo vamzdyno, ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti jam padarytą žalą (CK 6.263 str. 2 d.). Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jam buvo padaryta 231 000 Lt žala, t.y. neįrodė, kad be išmontuotos šilumos tiekimo vamzdyno dalies šis vamzdynas nebegali būti naudojamas ir todėl žalos dydis turi būti nustatomas pagal viso vamzdyno, o ne pagal išmontuotos dalies vertę, o taip pat kad šilumos tiekimo vamzdynas iki jo dalies išmontavimo buvo funkcionuojantis ir yra reali galimybė šį vamzdyną toliau naudoti.

7Teismas nurodė, kad šilumos tiekimo vamzdyno išmontavimo metu dalis šio vamzdyno jau buvo išmontuota, todėl vamzdynas nebebuvo naudojamas pagal jo paskirtį, t.y. tiekti šilumą AB „Vilniaus degtinė“. Kadangi katilinė, nuo kurios nutiestas šilumos tiekimo vamzdynas ir iš kurios šiluma buvo tiekiama vamzdynu, nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims, tai pagrindinio daikto ir antraeilio daikto atskyrimas rodo, kad antraeilis daiktas nebėra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui, todėl ieškovas neturi techninių priemonių tiekti šilumos (garo) šilumos tiekimo vamzdynu. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog yra sudaryti ieškovo ir katilinės savininkų susitarimai dėl šilumos (garo) tiekimo ieškovui priklausančiu vamzdynu ir kad toks tiekimas realiai yra galimas. Teismas padarė išvadą, kad šilumos tiekimo vamzdynas buvo nefunkcionuojantis, nepriklausomai nuo to, kad dalis šio vamzdyno buvo išmontuota aplinkkelio statybos metu. Teismo teigimu, ieškovas nepateikė įrodymų, kad vamzdynas realiai numatomas naudoti aprūpinant šiluma (garu) ieškovą ar kitą subjektą ir kad be išmontuotos vamzdyno dalies tai yra neįmanoma, kad AB „Vilniaus degtinė“ išliko poreikis gauti šilumą per ieškovui priklausantį šilumos tiekimo vamzdyną ir kad šiluma būtų tiekiama, jei vamzdynas nebūtų išmontuotas aplinkkelio statybos metu. Iš ieškovo pateiktos vertinimo atskaitos Nr.080-10-22-A74 teismas nustatė, kad nefunkcionuojantis šilumos tiekimo vamzdynas tinkamas tik metalo laužui, o jo vertė yra neigiama, kadangi vamzdyno atkasimo ir išardymo darbų kaštai yra didesni, nei galimos pajamos pardavus metalo laužą. Nurodęs, kad ieškovui priklausantis šilumos tiekimo vamzdynas dar iki jo išmontavimo aplinkkelio statybos metu buvo nefunkcionuojantis, o byloje nėra įrodymų, kad jo funkcionavimas realiai yra galimas ir tam yra būtina demontuota vamzdyno dalis, teismas padarė išvadą, kad demontuotos šilumos tiekimo vamzdyno dalies vertė yra neigiama.

8Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Aliejus“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

101. Teismas nepagrįstai padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad jam buvo padaryta 231 000 Lt dydžio žala. Žala įrodyta vamzdyno vertinimo ataskaitomis. Teismas, pripažindamas, jog ieškovas turi teisę į žalos atlyginimą, turėjo nustatyti ir jos dydį bei jį priteisti iš atsakovų (CK 6.249 str. 1 d.).

112. Nepagrįstas teismo teiginys, kad ieškovas neįrodė, jog be išmontuotos šilumos tiekimo vamzdyno dalies šis vamzdynas nebegali būti naudojamas ir todėl žalos dydis turi būti nustatomas pagal viso vamzdyno, o ne pagal išmontuotos dalies vertę. Nei viena iš trijų teismui pateiktų šilumos tiekimo vamzdyno vertinimo ataskaitų ginčyta nebuvo, nebuvo pateikti kiti įrodymai, kurie sukeltų abejonių vertinimo ataskaitų objektyvumu ir teisingumu. Šilumos tiekimo vamzdynas pagal savo projektinę konstrukciją yra vientisas inžinerinis statinys, be išmontuotos didžiosios jo dalies visas statinys iš esmės praranda savo paskirtį ir vertę, o sužaloto turto pataisymui ar atnaujinimui reikėtų neprotingai didelių išlaidų. Be išmontuotos šilumos tiekimo vamzdyno dalies šis vamzdynas nebegali būti naudojamas, todėl žalos, kuri pasireiškia kaip daikto sunaikinimas, dydis turi būti nustatomas pagal viso vamzdyno vertę.

123. Šilumos tiekimo vamzdyno nefunkcionavimas jo išgriovimo metu pats savaime nereiškia, kad vamzdynas buvo bevertis ar kad jo ateityje nebūtų buvę įmanoma naudoti pagal paskirtį. Katilinė nuosavybės teise priklauso UAB „Aliejus“ akcininkams, tad realiai tiek katilinė, tiek šilumos tiekimo vamzdynas priklauso tiems patiems asmenims, todėl realiam vamzdyno funkcionavimui jokių techninių kliūčių nėra.

134. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad dalis vamzdyno dar iki 2006 m. gruodžio

1418 d. atlikto demontavimo jau buvo išardyta. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateikta ištrauka iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano nepatvirtina tokios išvados. Nėra aišku, kurios datos yra ši ištrauka, joks šilumos tiekimo vamzdynas joje taip pat nėra pažymėtas. Ištrauka iš suvestinio skaitmeninio plano nei patvirtina, nei paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šią ištrauką atsakovas pateikė tik bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje, anksčiau ši aplinkybė įrodinėjama nebuvo. Teismas, prijungdamas atsakovo pateiktą ištrauką prie bylos medžiagos, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, taip pat rungimosi bei dispozityvumo principus, netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.

155. Apeliantui žala atsirado kaip abiejų atsakovų atliktų tam tikrų neteisėtų veikų padarinys. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tiesiogiai atsakingas už visus statybos darbus, todėl privalėjo tinkamai atkreipti dėmesį į apelianto raštiškus prašymus išpirkti visą šilumos tiekimo vamzdyną arba kartu rasti kitą iškilusios problemos sprendimą. Atsakovas UAB „Fegda“, gerai žinantis (arba privalantis žinoti) savo teises bei pareigas ir veikiantis savo rizika, gavęs apelianto pretenziją dėl demontavimo darbų sustabdymo, privalėjo informuoti apie tai Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. UAB „Fegda“ pažeidė savo pareigą elgtis teisingai, sąžiningai ir nedaryti savo veiksmais žalos kitam asmeniui, iki galo neįsitikinus pavestų atlikti darbų teisėtumu.

16Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, panaikinant teismo argumentą, kad „Vilniaus pietinio aplinkkelio statybos metu buvo išardyta dalis ieškovui priklausančio šilumos tiekimo vamzdyno, todėl ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti jam padarytą žalą“.

17Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

181. Ieškovas neįrodė ne tik žalos dydžio, bet ir kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Teismas neanalizavo, ar ieškovas įrodė kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.

192. Ieškovas negali grįsti savo reikalavimo nuosavybės į šilumos tiekimo vamzdynus faktu bei teigti, kad atsakovai turėjo žinoti, kad inžineriniai tinklai priklausė ieškovui. Ieškovas nuosavybės teisę į šilumos tiekimo vamzdynus įregistravo tik 2007 m. gegužės 21 d. Tuo metu UAB „Fegda“, vykdydama projekto „KB transporto koridoriaus trūkstamos grandies ,,Vilniaus m. pietinė greito eismo gatvė“ statybos darbus, šiluminę trasą, trukdančią vykdyti Vilniaus pietinio aplinkkelio statybos darbus, jau buvo išmontavusi, o UAB „Aliejus“ apie tai žinojo. Ieškovas su savo turtu nesielgė kaip rūpestingas ir atidus savininkas, t.y. nesirūpino jo įteisinimu ir reikalingos dokumentacijos rinkimu. Atsakovai neturėjo pagrindo abejoti viešojo registro duomenimis, kurie buvo vamzdyno demontavimo metu. Teismas neatsižvelgė į svarbią bylai faktinę aplinkybę - nuosavybės teisių į šilumos tiekimo vamzdynus įregistravimą jau po jo išmontavimo.

203. Teismas neanalizavo, ar ieškovas įrodė atsakovų veiksmų neteisėtumą. Šilumos tiekimo vamzdyno demontavimas buvo numatytas 2004 m. SĮ „Vilniaus planas“ parengtame techniniame projekte, kuris buvo rengtas pagal Teritorijos prie Vilniaus m. pietinio greitkelio trasos detalųjį planą, patvirtintą Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 21 d. sprendimu. Vilniaus m. valdyba 2001 m. kovo 15 d. sprendimu leido Miesto plėtros departamentui rengti apie 22 ha teritorijos prie Vilniaus miesto pietinio greitkelio trasos detalųjį planą. 2002 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 645 Vilniaus m. savivaldybės taryba patvirtino Vilniaus m. pietinio greitkelio trasos raidos programą. Detaliojo plano rengėjas SĮ „Vilniaus planas“ tikrino Vilniaus pietinio aplinkkelio teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą, siekdamas statybų metu nepažeisti trečiųjų asmenų turimų teisių į jį. Nekilnojamojo turto registre UAB „Aliejus“ nuosavybės teisės į Vilniaus pietinio aplinkkelio teritorijoje esančius šilumos tiekimo vamzdynus tuo metu registruotos nebuvo. Teisėtų ir nenuginčytų valdžios institucijų aktų vykdymas negali būti laikomas savavališku ieškovui priklausančio vamzdyno išardymu, t.y. neteisėtais veiksmais. Atsakovai veikė teisėtai.

214. Nėra priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.247 str.). Vilniaus m. savivaldybės administracija, būdama atidi ir rūpestinga, nekilnojamojo turto registro duomenis tikrino, taip pat prašė ieškovą šiuos duomenis pateikti. Atsakovas turi AB „Aliejus" prašymą dėl žemės sklypo tiksliųjų ribų nustatymo, prie kurio yra pridėtos 1992 m. gruodžio 18 d. akcijų pasirašymo sutarties ir 1995 m. spalio 30 d. LR žemės ūkio ministerijos įsakymo Nr. 680 šviesokopijos. Šiuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie 541,45 m šilumos tiekimo vamzdyną, esantį Vilniaus m., Panerių g. Pats ieškovas veikė neatidžiai ir nerūpestingai ir reikiamų dokumentų atsakovams nepateikė, o atsakovas atliko visus veiksmus, kad įsitikintų, jog darbų metu nuosavybės dokumentų į inžinerinius tinklus nebuvo. Sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo, būtina atsižvelgti ir į paties ieškovo veiksmus. Ieškovas laiku nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl šių inžinerinių tinklų nuosavybės įregistravimo, jo paties veiksmai yra nutraukiantys priežastinio ryšio grandinę ir galimų nuostolių priežastis.

22Atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ieškovas UAB „Aliejus“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti. Atsiliepime nurodo, kad šilumos tiekimo vamzdynas nuosavybės teise jam priklauso nuo 1981 m. pagal pabaigtos rekonstruoti katilinės priėmimo eksploatuoti aktą. Ieškovas, kaip teisėtas ir vienintelis šilumos tiekimo vamzdyno savininkas, turi teisę ginti savo nuosavybę. Apelianto nurodyta CK 1.75 str. 2 d. nuostata yra netaikytina, nes ji reguliuoja ne nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus įregistravimą/neįregistravimą ir iš to kylančias pasekmes, o teisinę sandorių registraciją ir iš to atsirandančias pasekmes. Ieškovas žalą įrodė, pateikdamas vamzdyno vertinimo ataskaitas. Atsakovai pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, neatliko būtinų veiksmų tam, kad išsiaiškintų, ar planuojami šilumos tiekimo vamzdyno demontavimo darbai bus vykdomi teisėtai. Detaliojo plano rengėjas netikrino Vilniaus pietinio aplinkkelio teritorijoje esančių inžinerinių komunikacijų. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, ar apskritai buvo atliekami kokie nors veiksmai, siekiant išsiaiškinti, kam priklauso šilumos tiekimo vamzdynas. Taip pat nėra duomenų, jog ginčo vamzdynas, kaip bešeimininkis nekilnojamasis turtas, nuosavybėn būtų perduotas valstybei ar savivaldybei. Nors apeliantas teigia, kad teritorijos prie Vilniaus m. pietinio greitkelio trasos detalusis planas su visuomene viešai buvo svarstytas 2002-2003 m., tačiau šilumos tiekimo vamzdyno demontavimas buvo numatytas tik 2004 m. Ieškovas 2002-2003 m. negalėjo žinoti, kad atsakovo numatomi vykdyti statybos darbai kaip nors įtakos jo šilumos tiekimo vamzdyną. Ieškovui raštišku prašymu kreipusis į atsakovą dėl statyboms trukdančio šilumos tiekimo vamzdyno išpirkimo galimybių, pastarajam tapo žinoma, kam priklauso ginčo vamzdynas. Žala pasireiškia kaip daikto sunaikinimas, o nuostolis skaičiuojamas kaip netekto daikto vertė. Yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veikų ir ieškovui padarytos žalos, nes ginčo vamzdynas po demontavimo tapo visiškai nebenaudojamas. Atsakovai yra kalti (CK 6. 248 str. 3 d.). Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad 2006 m. pabaigoje ieškovo pateiktų prašymų negalėjo įvykdyti dėl paties ieškovo kaltės ir nerūpestingumo. UAB „Aliejus“ pateiktoje pažymoje jam priklausantys šilumos tinklų vamzdynai nebuvo konkretizuoti. Vilniaus miesto savivaldybei nebuvo pateikti šiuo metu byloje esantys dokumentai: inžinerinių tinklų kadastrinių matavimų byla, nuosavybės pažymėjimas apie įregistruotas nuosavybės teises į minėtus inžinerinius tinklus, taip pat 1981 m. rugsėjo 30 d. valstybinės komisijos katilinės rekonstrukcijos darbų priėmimo aktas. Apeliantas savo reikalavimo negalėjo grįsti nuosavybės į šilumos tiekimo vamzdynus faktu bei teigti, kad atsakovai turėjo žinoti, jog inžineriniai tinklai priklausė ieškovui. Turėjo būti įrodyta aplinkybė, kad šilumos tiekimo vamzdyno demontavimas padarė netinkamą naudojimui likusį UAB „Aliejus“ nuosavybės teise priklausantį šilumos tiekimo vamzdyną. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas vamzdynų demontavimo metu naudojosi ar eksploatavo visą vamzdyną. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šilumos tiekimo vamzdynas, 1991-1993 m. išmontavus jo antžeminę dalį, einančią paraleliai Naugarduko g., Vilniuje, iki buvusios likerio-degtinės gamyklos, jau nebuvo funkcionuojantis. Pateiktas suvestinis skaitmeninis Vilniaus planas niekaip negali užvilkinti bylos nagrinėjimo, jis tik papildė kitus įrodymus. Vilniaus pietinio aplinkkelio darbus vykdė UAB „Fegda“, tad iš jo, tiesusio Vilniaus pietinį aplinkkelį ir demontavusio šilumos tiekimo vamzdyną, ir turėtų būti priteisiama žala. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas UAB „Fegda“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad nei UAB „Fegda“, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai nebuvo įrodyti. UAB „Aliejus“ nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad kokia nors žala yra ar buvo padaryta apskritai, t.y. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šilumos tiekimo vamzdyno sunaikinimą ar sugadinimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Fegda“ veiksmai buvo ne tik teisėti, bet ir sąžiningi. Teisėta veika padaryta žala nėra atlyginama, todėl ieškovui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, teismui negalėjo kilti pareiga vertinti kitų civilinės atsakomybės sąlygų. UAB „Fegda“, vykdydama savo įsipareigojimus pagal sudarytą Statybos rangos sutartį bei gavusi pranešimą apie kito asmens galimą nuosavybės teisės pažeidimą, nežiūrint teisėtai vykdomų darbų bei norėdama įsitikinti gauto pranešimo teisingumu, 2006 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į ieškovą su prašymu pateikti kokius nors nuosavybės teisę į vamzdyną patvirtinančius dokumentus. Tačiau nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai pateikti nebuvo. UAB „Fegda“ ne tik nepažeidė bendro pobūdžio įsipareigojimų, bet parodė tinkamą sąžiningo, apdairaus ir rūpestingo prievolės subjekto elgesį. Darbų atlikimo metu, t.y. 2006 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais, UAB „Aliejus“ nuosavybės teisė į vamzdytą viešame registre nebuvo įregistruota (CK 1.75 str. 2 d.). Atsakovas UAB „Fegda“ neturėjo teisinio pagrindo 2006 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais vykdytų darbų atlikimą sustabdyti arba atsisakyti tokius darbus atlikti. Normatyviniai statybos dokumentai yra teisėti ir galiojantys, todėl ir Statybos rangos sutarties pagrindu vykdyti darbai, kuriais galimai buvo daromas poveikis ir Šilumos tiekimo vamzdynui, negali būti vertinami kaip neteisėti. Tarp UAB „Aliejus“ reikalaujamų priteisti nuostolių ir atsakovo UAB „Fegda“ veiklos nėra priežastinio ryšio. Byloje esantys duomenys nepatvirtina atsakovo kaltės. Ieškovo pateiktose ataskaitose vamzdyno vertė apskaičiuota remiantis prielaidomis bei spėlionėmis. Ieškinyje nurodytas netinkamas nuostolių apskaičiavimo metodas. Ieškovui siekiant, kad kaip žalos atlyginimas jam būtų sumokėta Šilumos tiekimo vamzdyno vertė, jis privalo įrodyti, kad esą demontuotą vamzdyną atstatinėti ekonomiškai nėra tikslinga, t. y. turi įrodyti, kad demontuotos vamzdyno dalies atstatymo darbų kaina viršija demontuotos vamzdyno dalies vertę. UAB „Aliejus“ patirta žala priežastiniu ryšiu nėra susijusi su atsakovo UAB „Fegda“ veikla. Atsiliepimu į ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepime nurodo, kad UAB „Fegda“ nebuvo sudaryta objektyvi bei teisėta galimybė nustatyti ir įvertinti ieškovo galimai turimų teisių į šilumos tiekimo vamzdyną. UAB „Fegda“ veiksmai, vykdant šilumos tiekimo vamzdyno demontavimo darbus, buvo teisėti ir pagrįsti bei atitinkantys LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Ieškovas nuosavybės teisę įregistravo tik 2007 m. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad žalos dydį turėjo nustatyti teismas. Ieškovas neįrodė žalos atsiradimo fakto bei jos dydžio, nuostolių apskaičiavimo būdo. Atsakovas nėra susijęs su apelianto reikalaujamos atlyginti žalos padarymu. Ieškovas neįrodė atsakovo/draudėjo UAB „Fegda“ civilinės atsakomybės, tad šis reikalavimas nėra draudiminis įvykis pagal su UAB „Fegda“ sudarytą draudimo sutartį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliaciniai skundai netenkintini. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo. Prievolė atlyginti žalą yra civilinė atsakomybė, kuri atsiranda, neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (6.246 str. 1 d.). Ieškovas UAB ,,Aliejus“ savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo šioje byloje kildino iš delikto - atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ neteisėtų veiksmų, pasireiškusių jam (ieškovui) priklausančio turto - dalies šilumos tiekimo vamzdyno - išmontavimu, dėl ko, ieškovo teigimu, vamzdynas, kaip vientisas inžinerinis statinys ir nekilnojamojo turto objektas, iš esmės prarado savo paskirtį ir vertę. Kaip pagrįstai nurodo savo ieškiniu pats ieškovas, civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms įstatyme įtvirtintoms būtinosioms sąlygoms: neteisėtiems žalą padariusių asmenų veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų žalą padariusių asmenų veiksmų ir atsiradusios žalos (nuostolių) bei žalą padariusio asmens (asmenų) kaltei (CK 6.246 - 6.249 str.).

23Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo teisės reikalauti žalos, atsiradusios, išmontavus dalį jam nuosavybės teise priklausiusio šilumos tiekimo vamzdyno, atlyginimo klausimą, padarė išvadą, kad Vilniaus pietinio aplinkkelio statybos metu, išardžius dalį ieškovui priklausančio šilumos tiekimo vamzdyno, ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti jam padarytą žalą. Šia išvadą teismas pagrindė aplinkybe, kad atsakovai įstatymų nustatyta tvarka neginčijo ieškovo nuosavybės teisių į ginčo šilumos tiekimo vamzdyną ir neprašė panaikinti šių teisių registracijos nekilnojamojo turto registre (CK 6.263 str. 2 d.).

24Nesutikdamas su tokia teismo išvada, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija teigia, kad ieškovas negali grįsti savo reikalavimo nuosavybės į šilumos tiekimo vamzdynus faktu bei teigti, kad atsakovai turėjo žinoti, kad inžineriniai tinklai priklausė ieškovui, nes nuosavybės teisę į šilumos tiekimo vamzdynus, esančius, Vilniaus m., Panerių, g. ieškovas įregistravo tik 2007 m. gegužės 21 d., o šiluminę trasą, trukdančią vykdyti Vilniaus pietinio aplinkkelio statybos darbus, UAB „Fegda“ tuo metu jau buvo išmontavusi ir atsakovai neturėjo pagrindo abejoti viešojo registro duomenimis, kurie buvo vamzdyno demontavimo metu.

25Byloje yra nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad nuosavybės teisę į inžinerinius tinklus - šilumos tiekimo vamzdyną - ieškovas UAB ,,Aliejus“ nekilnojamojo turto registre įregistravo 2007 m. gegužės 21 d., ką patvirtina byloje esantis pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (t. 1. b.l. 13). Šalys taip pat neginčija ir kitos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad šilumos tiekimo vamzdyno dalis buvo išmontuota dar iki jo įregistravimo viešajame registre.

26Iš tiesų, įstatymas nustato privalomą tam tikrų sandorių, daiktų ir teisių į juos, o taip pat juridinių faktų teisinę registraciją. Pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 punkto nuostatas, nekilnojamojo turto registre yra registruojami tiek statiniai, tiek ir nuosavybės teisės į juos. CK 1.75 straipsnio 2 dalyje yra numatytos ir pasekmės, kylančios neįregistravus tokių teisių: esant privalomam sandorių registravimui (o šiuo atveju - nekilnojamojo turto įgijimo ir nuosavybės teisių į jį registravimui), neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais.

27Savo patirtos žalos faktą ir jos dydį ieškovas UAB ,,Aliejus“ šioje byloje grindžia būtent ta aplinkybe, kad, jo teigimu, neteisėtais atsakovų veiksmais buvo išmontuotas ir faktiškai prarado savo paskirtį ir vertę nekilnojamojo turto objektas - inžinerinis statinys šilumos tiekimo vamzdynas. Tačiau, vadovaujantis CK 1.75 straipsnio nuostata, faktas, kad vamzdynas nebuvo registruotas viešajame registre kaip nekilnojamojo turto objektas, neleidžia ieškovui įrodinėti savo teisių į šį vamzdyną, kaip į nekilnojamojo turto objektą, prieš trečiuosius asmenis, šiuo atveju prieš atsakovus šioje byloje. Taigi ieškovas, grįsdamas jam atsiradusios žalos faktą ir dydį, negali jo grįsti aplinkybe, kad atsakovų neteisėtais veiksmais buvo sunaikintas jam nuosavybės teise priklausantis ir funkcionuojantis arba tinkamas eksploatuoti nekilnojamasis daiktas - vientisas inžinerinis statinys ir skaičiuoti žalą taip, kaip nurodyta ieškinyje - visa šio statinio verte.

28Tačiau negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti jam padarytą žalą, nustačius, kad nuosavybės teisės į vamzdyną, kurio dalis buvo išardyta, priklauso ieškovui.

29Civilinio kodekso normos nuosavybės teisių įgijimą sieja ne su šių teisių įregistravimo, bet su daikto perdavimo momentu (CK 4.49 str. 1 d.). Vienas iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų yra jos įgijimas, pagaminant naują daiktą (CK 4.47 str. 4 p.). Kaip pagrįstai, vadovaudamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, nustatė pirmosios instancijos teismas, nuosavybės teisę į šilumos tiekimo vamzdyną ieškovas įgijo kaip ankstesnės įmonės Aliejaus ir riebalų pramonės Vilniaus gamybinio susivienijimo, kuriam atlikus katilinės praplėtimo darbus, buvo sumontuotas vamzdynas, teisių perėmėjas (t. 1, b.l. 180-198). Taigi, nors ir neregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas, šilumos tiekimo vamzdynas nuosavybės teise priklausė ieškovui ir ieškovas, kaip šio turto savininkas, turi teisę reikalauti šio turto sunaikinimu arba sugadinimu padarytos žalos atlyginimo, tačiau neįregistravęs nuosavybės teisių į šį turtą, įrodinėdamas žalos faktą bei dydį, negali remtis aplinkybe, kad ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas - vientisas inžinerinis įrenginys. Todėl iš esmės pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo teisės reikalauti jam priklausančio vamzdyno išmontavimu padarytos žalos atlyginimo ir netenkintinas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas, kuriuo reikalaujama pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, panaikinant teismo argumentą, kad „Vilniaus pietinio aplinkkelio statybos metu buvo išardyta dalis ieškovui priklausančio šilumos tiekimo vamzdyno, todėl ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti jam padarytą žalą“.

30Spręsdamas dėl ieškovui padarytos žalos fakto bei dydžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovui priklausantis vamzdynas jo išmontavimo metu ir iki tol nebuvo naudojamas pagal paskirtį, katilinė, iš kurios buvo tiekiama šilumos energija, atsakovui nuosavybės teise nepriklausė. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų sudaręs sutartis su AB ,,Vilniaus degtinė“, kurios aprūpinimui šilumine energija buvo sumontuota šiluminė trasa, bei su katilinės, iš kurios anksčiau buvo tiekiama šiluminė energija, savininkais dėl tokios energijos tiekimo jam priklausančiu vamzdynu. Tai, kad tokios sutartys nebuvo sudarytos, apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino ir ieškovo atstovas. Nepaneigta ir pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad dalis šilumos tiekimo vamzdyno jau buvo išmontuota iki aplinkkelio tiesimo darbų: vamzdynas iki jo išmontavimo nesiekė AB ,,Vilniaus degtinė“. Todėl pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas vamzdyno išmontavimo metu neturėjo techninių priemonių naudoti vamzdyną pagal paskirtį: tiekti juo šilumos energiją ir bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad toks tiekimas buvo galimas.

31Savo patirtos žalos dydį ieškovas įrodinėjo pateiktomis nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis (t. 1, b.l. 14, t. 2, b.l. 16, ataskaita Nr. 08-10-22-A74 - bylos priedas). Tačiau vertinimo ataskaitose Nr. 08-05-07-A14 ir Nr. 07-10-25-M88 nurodyta vamzdyno, kaip inžinerinių tinklų - šilumos tiekimo vamzdyno (nekilnojamojo turto) vertė, darant prielaidą, kad vamzdynas nepradėtas ardyti ir įvertinant jį, kaip tinkamą naudoti pagal paskirtį. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių (vamzdynas nebuvo teisiškai registruotas kaip nekilnojamojo turto objektas ir pagal byloje esančius duomenis pagal paskirtį negalėjo būti naudojamas), šios vertinimo ataskaitos negali atspindėti tikrosios ieškovui priklausančio vamzdyno vertės bei jo patirtos žalos. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovo pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 08-10-22-A74, tikroji nefunkcionuojančio vamzdyno vertė yra neigiama, nes jo demontavimo darbai žymiai viršija pajamas, kurios būtų gautos, pardavus vamzdynus kaip metalo laužą. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog dėl vamzdyno išmontavimo jam buvo padaryta žala. Tai reiškia, kad ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti - žalos atsiradimo fakto bei dydžio. Nesant šios sąlygos, taikyti civilinę atsakomybę atsakovų atžvilgiu nėra pagrindo. Todėl teismas ieškinį atmetė pagrįstai.

32Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti - žalos fakto ir dydžio, nesvarstė kitų įstatyme numatytų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, nes, kaip jau minėta, nesant bent vienai iš įstatyme numatytų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, tokios atsakomybės taikymas yra negalimas ir ieškinį teismas atmetė pagrįstai. Todėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai dėl to, kad ieškovas neįrodė ne tik žalos dydžio, bet ir kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, o teismas neanalizavo, ar ieškovas įrodė atsakovų veiksmų neteisėtumą, kad nėra priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti - žalos atsiradimo fakto bei dydžio ir ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė pagrįstai, taigi bylą iš esmės išnagrinėjo teisingai ir pagrindų, numatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, o taip pat ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Atmetus ieškovo ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, iš jų priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK (CPK 96 str. 1 d., 302 str.), o iš ieškovo atsakovui UAB ,,Fegda“ priteisiamos išlaidos advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1,

333 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ši byla nėra itin sudėtinga ar itin didelės apimties bei į tai, kad apeliacinės instancijos teisme įvyko tik vienas teismo posėdis, atsakovo UAB ,,Fegda“ prašymą dėl šių išlaidų tenkina iš dalies (CPK 98 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aliejus“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos po 8,57 Lt (iš kiekvieno) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aliejus“ 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Fegda“.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus miesto... 4. Ieškinyje nurodė, kad žala ieškovui buvo padaryta be jo sutikimo... 5. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė... 6. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovo nuosavybės teisė į ginčo šilumos... 7. Teismas nurodė, kad šilumos tiekimo vamzdyno išmontavimo metu dalis šio... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Aliejus“ prašo Vilniaus apygardos teismo... 9. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:... 10. 1. Teismas nepagrįstai padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė,... 11. 2. Nepagrįstas teismo teiginys, kad ieškovas neįrodė, jog be išmontuotos... 12. 3. Šilumos tiekimo vamzdyno nefunkcionavimas jo išgriovimo metu pats savaime... 13. 4. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad dalis vamzdyno dar iki 2006 m.... 14. 18 d. atlikto demontavimo jau buvo išardyta. Atsakovo Vilniaus miesto... 15. 5. Apeliantui žala atsirado kaip abiejų atsakovų atliktų tam tikrų... 16. Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija... 17. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:... 18. 1. Ieškovas neįrodė ne tik žalos dydžio, bet ir kitų civilinės... 19. 2. Ieškovas negali grįsti savo reikalavimo nuosavybės į šilumos tiekimo... 20. 3. Teismas neanalizavo, ar ieškovas įrodė... 21. 4. Nėra priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.247... 22. Atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo teisės reikalauti žalos,... 24. Nesutikdamas su tokia teismo išvada, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės... 25. Byloje yra nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad nuosavybės teisę į... 26. Iš tiesų, įstatymas nustato privalomą tam tikrų sandorių, daiktų ir... 27. Savo patirtos žalos faktą ir jos dydį ieškovas UAB ,,Aliejus“ šioje... 28. Tačiau negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 29. Civilinio kodekso normos nuosavybės teisių įgijimą sieja ne su šių... 30. Spręsdamas dėl ieškovui padarytos žalos fakto bei dydžio, pirmosios... 31. Savo patirtos žalos dydį ieškovas įrodinėjo pateiktomis nekilnojamojo... 32. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs vienos iš sąlygų... 33. 3 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ši byla nėra itin... 34. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d sprendimą palikti...