Byla 2A-1289-538/2014

Dėl skolos, palūkanų ir netesybų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mano kreditas“ ieškinį atsakovui S. V., išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos bankas, dėl skolos, palūkanų ir netesybų priteisimo,

Nustatė

2ieškovas 2013-12-20 ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 768,36 Lt, iš kurių 387,36 Lt negrąžintas kreditas, 185,77 Lt paskolos kaina, 170,83 Lt palūkanos, 24,40 Lt delspinigiai, ir

35 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 166-170). Ieškovas nurodė, kad ieškovas UAB „Mano kreditas“ ir atsakovas S. V. 2012-01-18 sudarė kredito sutartį Nr. 6271, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 700 Lt kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolintas lėšas ir mokėti palūkanas bei vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas S. V. kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų laiku ir tinkamai neįvykdė, todėl susidarė įsiskolinimas.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-03 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo S. V. 387,36 Lt negrąžinto kredito sumos, 170,83 Lt palūkanų, 24,40 Lt delspinigių, 185,77 Lt paskolos kainos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 768,36 Lt sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2013-03-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 72 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB “Mano kreditas“. Priteisė iš atsakovo S. V. 37,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Tenkino iš dalies atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Išdėstė atsakovui S. V. iš jo priteistos 840,36 Lt sumos mokėjimą ieškovui UAB „Mano kreditas“ trims mėnesiams – po sprendimo įsiteisėjimo pirmą mėnesį mokėti 280,36 Lt, kitus du mėnesius – po 280 Lt, mokėjimus atliekant iki paskutinės to mėnesio dienos. Nurodė, kad ieškovas, susipažinęs su atsakovo atsiliepimu į ieškinį, sutiko, jog per klaidą šalių 2012-01-18 vartojimo kredito sutartyje nurodė ir paskaičiavo 243,76 proc. dydžio (BVKKMN) palūkanas, ir atitinkamai jas sumažino iki sutarties sudarymo metu galiojusios Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies redakcijos leistinos maksimalios 200 proc. maksimalios palūkanų normos bei perskaičiavo iš atsakovo prašomą priteisti sumą. Nors atsakovas teigia, kad ši palūkanų norma nėra pagrįsta ir protinga, tačiau sutiko su šiomis palūkanomis sudarydamas sutartį ir dar kartą savo valią patvirtino kelis kartus pratęsdamas kredito sutarties terminą, šios sutarties sąlygos įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, palūkanų dydis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra teisėtas ir skaičiuojamas pagrįstai (CK 6.154 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. 2 p.). Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo teisės reikalauti iš atsakovo 127,75 proc. palūkanų kartu su 0,05 proc. delspinigiais po to, kai atsakovas šalių sutartu terminu negrąžina kredito sumos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Sutartinė civilinė atsakomybė netesybų mokėjimo forma skolininkui gali būti taikoma kartu su sutarties nutraukimu (CK 6.217–6.222 straipsniai), o kai sutartis neįvykdoma praleidus terminą – kartu su reikalavimu įvykdyti prievolę natūra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas, 6.213 straipsnio 1 dalis). Išvadą byloje teikiančios institucijos Lietuvos Banko priežiūros tarnyba, susipažinusi su šalių sudaryta sutartimi, pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalys, 2012 m. sausio 18 d. sudarydamos vartojimo kredito sutartį Nr. 6271 (toliau - sutartis), sutarties 6.1 ir 6.2 punktuose susitarė, kad Specialiosiose sutarties sąlygose nurodytos palūkanos už naudojimąsi kredito davėjo pinigais, kitaip tariant, mokėjimo palūkanos, yra mokamos iki kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo. Bylos šalių sudarytos sutarties Specialiosiose sąlygose atskleista metinė palūkanų norma - 127,5 proc., o dalis „Pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos Netesybos ir palūkanos“, galėtų būti vertinama kaip atskleidžianti, kad vartotojas pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais turės mokėti mokėjimo palūkanas (127,5 proc.) ir netesybas (0,05 proc.) (b. l. 183-185). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir šalių sudarytos sutarties turinį, pagal kurią palūkanos už kreditą mokamos iki visiško jo įvykdymo, konstatuoja, kad šalių sutarties Bendrosios ir Specialiosios sutarties sąlygose dėl pavėluotų įmokų atvejais mokamų netesybų ir palūkanų, aiškiai nurodyta, jog už laiku nesumokėtą kredito sumą iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, skaičiuojamos metinės 127,75 proc. palūkanos atlieka mokėjimo funkciją ir nėra kompensuojamojo pobūdžio. Už visas tokias laiku nesumokėtas sumas (išskyrus kreditą), atsakovui taikoma civilinė atsakomybė netesybų forma - skaičiuojami 0,05 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesugrąžintų ir/ar nesumokėtų sumų iki atitinkamos sumos bus pilnai ir tinkamai sumokėtos kredito gavėjui, kurie atlieka kompensuojamąją funkciją ieškovui ir yra jo minimalūs nuostoliai dėl įvykdyto mokėjimo prievolės įvykdymo termino pažeidimo (b. l. 6-12). Dėl šios priežasties ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo per šalių sutartą terminą nesumokėjus kredito sumos, kurią sudaro kreditas su kredito kaina, skaičiuoti už laiku nesumokėtą kreditą mokėjimo palūkanas už naudojimąsi ieškovo pinigais iki visiško prievolės sumokėti kreditą įvykdymo ir delspinigius (netesybas) nuo atitinkamos sumos už uždelstą atsikaityti laiką. Iš ieškovo suvestinės matyti, kad bendroji vartojimo kredito kaina, išreikšta metiniu procentiniu dydžiu yra 200 %. Metinė palūkanų norma — 127,75 %. Ši palūkanų norma šalių buvo sulygta 2012-01-18 vartojimo kredito sutarties Nr. 6271 specialiųjų sąlygų l dalies 7 punkte (Metinė palūkanų norma). Vadovaujantis kredito sutarties nuostatomis, metinė palūkanų norma skaičiuojama už laiku nesumokėtą kredito sumą iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t.y. atsakovas įsipareigojo mokėti šias palūkanas, skaičiuojamas nuo grąžintinos paskolos sumos. Delspinigių norma - 0,05 %. Delspinigiai skaičiuojami analogiškai kaip ir palūkanos - 0,05 % nuo kreditoriui mokėtinos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Įmokos paskirstomos vadovaujantis CK 6.54 str. nuostatomis, t y. pirmiausiai dengiamos mokėtinos palūkanos, antrąja eile – delspinigiai, o trečiąja — paskolos suma. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo teismui pateiktus 2013-12-20 paaiškinimus ir paskaičiavimus (b. l. 166-171), konstatavo, kad jie neprieštarauja vartojimo kredito santykių teisiniam reglamentavimui ir yra pagrįsti šalių sudaryta sutartimi, todėl ieškovo reikalavimus priteisti iš atsakovo 387,36 Lt negrąžinto kredito sumos, 170,83 Lt palūkanų, 24,40 Lt delspinigių ir 185,77 Lt paskolos kainos tenkino (CPK 185 str.). Atsakovas prašė išdėstyti sprendimo vykdymą 6 mėnesiams. Ieškovas duomenų apie savo turtinę padėtį teismui neteikė. Įvertinus ieškovui iš atsakovo priteistą 768,36 Lt ir 72 Lt sumą, atsakovo pajamas (per mėnesį 1500 Lt) ir aplinkybę, jog jis turi tris nepilnamečius išlaikytinius, įvertinus šios nagrinėjamos bylos trukmę bei abiejų šalių turtinius interesus ir siekiant užtikrinti jų pusiausvyrą, pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą tenkinto iš dalies ir ieškovui priteistos 840,36 Lt sumos mokėjimą išdėstė trims mėnesiams – pirmą mėnesį sumokant 280,36 Lt, kitus du mėnesius – po 280 Lt iki paskutinės to mėnesio dienos.

5Apeliaciniu skundu atsakovas S. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimą dalyje dėl 636,65 Lt skolos priteisimo ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti atsakovo prašymą dėl 132,71 Lt skolos. Nurodo, kad teismo nutartis prieštarauja Valstybinės vartotojų teisiu tarnybos byloje pateiktoms išvadoms, patvirtinančiomis, kad ieškovas, nustatydamas sąlygas sutartyje iš esmės pažeidė šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Pirmosios instancijos teismas nevertino nesąžiningų ieškovo veiksmų, reikalavimų mokėti didesnes nei Vartojimo kredito įstatyme nurodytas maksimalias taikytinas palūkanas. Teismas visiškai neatsižvelgė į kredito sutarties sudarymo aplinkybes, kad sutartis sudaryta elektroninio prisijungimo būdu, sutartys ieškovo formuojamos automatiškai programos iš anksto, atsakovas neturėjo galimybės įtakoti nustatomų palūkanų dydžio ar kitų kredito sutarties sąlygų. Aiškinant vartojimo sutartis taip pat turi būti taikoma speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nevertino, kad paskolos sutarties sąlygos buvo neaiškios, o atsakovo nesąžiningumas vykdant sutartį neįrodytas. Riziką, kad neaiškiai surašytą sutartį prisijungimo būdu elektroninėje erdvėje sudaręs vartotojas ją netiksliai suvoks ir įvykdys, turi prisiimti verslininkas, paslaugos teikėjas, pasiūlęs sutarties sąlygas. Taip pat teismas neatsižvelgė, kad atsakovas pasiskolino 700 Lt ir per laikotarpį nuo 2012-03-06 iki 2012-10-23 ieškovui sumokėjo 786,05 Lt. Jei teismas manytų, kad Klaipėdos apylinkės 2014-03-03 teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tai likusią skolos sumą 635,65 Lt., priteistas bylinėjimosi išlaidas prašo išdėstyti.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

8Byloje nustatyta, kad 2012-01-18 atsakovas sudarė su ieškovu UAB „Mano kreditas“ vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis) Nr. 6272, kurios pagrindu ieškovas 2013-01-18 suteikė atsakovui 700 Lt dydžio kreditą 30 dienų, o atsakovas įsipareigojo grąžinti jį iki 2012-02-07 mokėjimo grafike ir Sutartyje nustatyta tvarka bei Sutartyje nustatytomis sąlygomis (b.l. 11-13). 2012-03-06, uždelsęs 28 d., atsakovas įmokėjo 118,29 Lt. 2012-03-07 kreditas pratęstas 20 d. terminui iki 2012-03-27. 2012-05-10, uždelsęs 44 d., atsakovas įmokėjo 157,88 Lt. 2012-05-10 kreditas pratęstas 30 d. terminui iki 2012-06-09. 2012-07-31 uždelsęs 52 d., atsakovas įmokėjo 202,81 Lt. 2012-07-31 kreditas patęstas 15 d. terminui iki 2012-08-15. 2012-10-23, uždelsęs 69 d., atsakovas įmokėjo 307,07 Lt. 2012-10-23 kreditas pratęstas 15 d. terminui iki 2012-11-07. Nuo to laiko atsakovas daugiau įmokų ieškovui nemokėjo (b. l. 81, 171, 176-177).

9Ginčas byloje yra dėl sutartinių palūkanų ir delspinigių dydžio bei sprendimo išdėstymo termino.

10Dėl palūkanų dydžio

11Atsakovas teigia, jog sutartyje nustatytos palūkanos, dėl kurių dydžio neturėjo galimybės derėtis, pažeidžia vartotojo, kaip silpnesnės šalies, teises. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vartojimo kredito sutarties Nr. 6272, specialiosiose sąlygose nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos netesybos ir palūkanos yra: 127,75 proc. už laiku nesumokėta kredito sumą iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t.y. iki dienos (imtinai), kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui, skaičiuojamos metinės palūkanos. Šios palūkanos yra numatytos šalių sudarytose sutartyse. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Aplinkybė, jog atsakovas neturėjo galimybės derėtis dėl palūkanų normos, nesuteikia pagrindo jų nemokėti. Atsakovas, pasirašydamas tokią sutartį, sutiko su visomis jos sąlygomis, iš pradžių sutartis vykdė ir jokių pretenzijų nepareiškė. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakomybė už prisiimtą per didelę materialinę riziką tenka pačiam paskolos gavėjui. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius taip pat patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats verslo veiklai vykdyti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog prašomos priteisti palūkanos yra kaip mokestis už pinigų skolinimąsi – pelno palūkanos ir jas atsakovas privalo sumokėti kaip mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 str. 1 d., 6. 872 str.).

12Dėl delspinigių

13Atsakovas nurodė, jog delspinigiai nepagrįstai apskaičiuoti taikant 0,05 ir 0,062 delspinigių normas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovui už visas laiku nesumokėtas sumas (išskyrus kreditą) skaičiuojami 0,05 procentų dydžio delspinigiai (netesybos) už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir/ar nesumokėtų sumų iki atitinkamos sumos bus pilnai ir tinkamai sumokėtos kredito davėjui. Iš viso delspinigių apskaičiuota 24,40 Lt. Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ v. Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp., bylos Nr. 3K-3-443/2008; 2013 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. UAB „Klaipėdos autocentras“, bylos Nr.-3K-3-364/2013; kt.). Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis; teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. UAB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010). Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutartyje numatyti delspinigiai yra nedideli, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeidžia atsakovo interesų ir yra proporcingi nesumokėtos skolos dydžiui bei pagrįstai juos priteisė (CPK 178 str., 185 str.).

14Iš ieškovo pateiktos suvestinės matyti, kad po datų, kai atsakovas turėjo grąžinti paskolą, už kiekvieną dieną pradedamos skaičiuoti 127,75% metinės palūkanos ir 0,05% delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, ir kiekvienas iš šių mokėjimų yra skaičiuojami tik nuo negrąžinto kredito. Kredito pratęsimo atveju nelieka palūkanų ar delspinigių įsiskolinimo, kredito suma ir kaina perskaičiuojami iš naujo. Nuo paskutinio kredito sutarties termino pratęsimo iki 2012-11-07, kai atsakovui liko grąžinti 387,36 Lt kreditą, iki 2013-03-13 praėjo 126 d., už tą laikotarpį priskaičiuotų 127,75% metinių palūkanų suma nuo 387,36 Lt už 126 d. yra 170,83 Lt, už kiekvieną pradelstą dieną mokami 0,05% delspinigiai nuo 387,36 Lt už 126 d. – 24,40 Lt, ir nesumokėtas paskolos kainos likutis nuo praėjusio mokėjimo laikotarpio – 185,77 Lt (b. l.171). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad įvertinus ieškovo teismui pateiktus

152013-12-20 paaiškinimus ir paskaičiavimus (b. l. 166-171), konstatuotina, kad jie neprieštarauja vartojimo kredito santykių teisiniam reglamentavimui ir yra pagrįsti šalių sudaryta sutartimi, todėl ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo 387,36 Lt negrąžinto kredito sumos, 170,83 Lt palūkanų, 24,40 Lt delspinigių ir 185,77 Lt paskolos kainos yra pagrįsti (CPK 178 str. 185 str.).

16Dėl skolos mokėjimo išdėstymo

17Teismas atsakovui išdėstė skolos mokėjimą 3 mėnesiams. Apeliantas nesutinka su tuo ir prašo skolos mokėjimą išdėstyti 6 mėnesiams. Teigia, jog teismas nevisapusiškai išnagrinėjo jo prastą finansinę padėtį.

18CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Pirmosios instancijos teismo nurodė, kad įvertinus ieškovui iš atsakovo priteistą

19768,36 Lt ir 72 Lt sumą, atsakovo pajamas (per mėnesį 1500 Lt) ir aplinkybę, jog jis turi tris nepilnamečius išlaikytinius, įvertinus šios nagrinėjamos bylos trukmę bei abiejų šalių turtinius interesus ir siekiant užtikrinti jų pusiausvyrą, atsakovo prašymas tenkintas iš dalies iš jo ieškovui priteistos 840,36 Lt sumos mokėjimas išdėstytinas trims mėnesiams – pirmą mėnesį sumokant 280,36 Lt, kitus du mėnesius – po 280 Lt iki paskutinės to mėnesio dienos. Atsakovas nurodo, kad būtina išdėstyti priteistą sumą 6 mėnesiams, kadangi jis turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams: įsiskolinimo suma 2 nepilnamečių vaikų išlaikymui yra apie 24 000 Lt; 3 nepilnamečių vaikų išlaikymui reikia 1857 Lt/mėn.; kreditoriui UAB „Bobutės paskola” teismo priteista ir nesumokėta skolos suma 1510,62 Lt (per mėnesį mokėtina suma - 250 Lt); kreditoriui AB SEB per mėnesį mokėtina kredito su palūkanomis suma - 306,22 Lt; kreditoriui AB Swedbank per mėnesį mokėtina 2 kreditų su palūkanomis suma - 182 EUR (630 Lt.) ir 193 EUR (670 Lt.); UAB „General financing" per mėn. mokėtina kredito su palūkanomis suma - 193,73 Lt. Tačiau pažymėtina, kad išdėstant sprendimo vykdymą, būtina atsižvelgti į abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Be to, teismas turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą nebus sumenkintas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo materialinė padėtis yra sunki, tačiau tokia padėtis atsirado dėl paties atsakovo veiksmų. Atsakovas, žinodamas savo finansines galimybes bei turėdamas įsipareigojimą trimis nepilnamečiams vaikams, yra prisiėmęs įsipareigojimų net keturioms kredito įstaigoms. Nė vienai kredito įstaigai įsiskolinimų nėra padengęs. Iš paskutinės darbovietės apeliantas išėjo savo noru – atleistas vadovaujantis DK 127 str. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantas su kreditoriais elgiasi nesąžiningai, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas 6 mėnesiams pažeistų išieškotojo interesus ir teisėtus lūkesčius. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog termino išdėstymas 3 mėnesiams neprieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.) ir mažiausiai pažeis išieškotojo interesus. Kolegija sprendžia, kad toks sprendimo vykdymo išdėstymas atitinka abiejų šalių interesus ir bus išlaikytas šalių pusiausvyros principas.

20Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.) ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

22Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.