Byla 2-406/2008

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Pack“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutarties dalies, kuria atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-899-230/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Jovunda“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltic Pack“ dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui draudimo kompanijai akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovas UAB ,,Jovunda“ 2008 m. balandžio 2 d. ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Baltic Pack“ 614 472,58 Lt žalai atsiradusiai dėl atsakovo kaltės, neužtikrinus pastatų saugumo, atlyginti. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui, areštą 614 472,58 Lt sumai.

5Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 7 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus bei pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 614 472,58 Lt sumos. Piniginių lėšų areštą teismas nusprendė taikyti tik esant nepakankamai kito atsakovo turto. Jei būtų areštuotos atsakovo piniginės lėšos, teismas leido atsakovui išmokėti darbuotojams atlyginimus bei atlikti privalomuosius mokėjimus Valstybiniam socialinio draudimo fondui, Privalomajam sveikatos draudimo fondui ir valstybės biudžetui.

6Teismas nutartyje nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog ieškinio suma yra labai didelė, tai gali sukelti sunkumų vykdant galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, todėl egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

7Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Baltic Pack“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartį.

8Atskirajame skunde atsakovas nurodo, jog yra stabili, moki įmonė, turinti ilgalaikio turto beveik už 9 500 000 Lt, kas patvirtina, jog įmonė būtų pajėgi įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Teismas nusprendė areštuoti atsakovo sąskaitą, kurios areštas sukels įmonei nepagrįstus nuostolius, apsunkins apyvartinių lėšų naudojimą, sukels mokestinių nepatogumų. Įmonės projektų įgyvendinimui yra reikalingos apyvartinės lėšos, todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcinga ja siekiamiems tikslams. Be to, atsakovas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę 1 000 000 Lt sumai, kas kilus problemoms užtikrintų sprendimo vykdymą. Tvirtina, jog ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovas vengia atlyginti žalą, kadangi nėra gavęs tokio siūlymo. Apie žalos dydį ir mastą apeliantas sužinojo tik gavęs teismo procesinius dokumentus. Šiuo metu vyksta žalos sureguliavimo procesas, kuriame dalyvauja ir DK AB ,,Lietuvos draudimas“.

9Atskirasis skundas atmestinas.

10Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo ir galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo bei atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių. Teismų praktikoje viena iš aplinkybių, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, laikoma ta, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma yra 614 472,58 Lt. Ši suma net ir pelningai veikiančiai įmonei laikytina pakankamai didele, kas gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ateityje, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, turėjo pagrindo atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11Kita vertus, vadovaujantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Ginčų sprendimas teisme visada susijęs su tam tikrų suvaržymų asmenims, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsiradimu. Tačiau, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo nutarties, teismas, atsakovu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia nurodė areštuoti atsakovui priklausančiu nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o tik jų nesant, ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas. Be to, tuo atveju, jei būtų areštuotos atsakovo piniginės lėšos, teismas leido atsakovui išmokėti atlyginimus darbuotojams bei atlikti privalomuosius mokėjimus Valstybiniam socialinio draudimo fondui, Privalomam sveikatos draudimo fondui ir valstybės biudžetui. Kaip jau buvo minėta, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bei parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsakovui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš esmės įvertinęs galinčias dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovei kilti neigiamas pasekmes, jas parinko proporcingai.

12Atsakovui išaiškintina, jog pagal CPK 146 straipsnio pirmąją dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.). Be to, atsakovas gali nurodyti, kokį konkretų turtą areštuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius. Manydamas, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis gali patirti žalą, atsakovas turi teisę prašyti teismo taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.). Taigi atsakovas ir šiuo konkrečiu atveju turi keletą procesinių galimybių išvengti arba maksimaliai sumažinti nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

13Apelianto argumentas, jog jo veikla yra apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, todėl nėra jokios rizikos dėl įmonės mokumo ateityje, atmestinas, kadangi civilinės atsakomybės draudimo egzistavimas neeliminuoja teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinumo. Priešingu atveju, vien civilinės atsakomybės draudimo buvimo faktas apribotų laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybes, kas pažeistų šios procesinės priemonės paskirtį ir siekiamus tikslus.

14Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovo turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

16Palikti Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai