Byla 2A-784-524/2012
Dėl nuostolių žalos atlyginimo bei atsakovo N. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-08 sprendimo civilinėje byloje

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Aušros Maškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus ieškinį atsakovui N. E., dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. E., dėl nuostolių žalos atlyginimo bei atsakovo N. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-08 sprendimo civilinėje byloje ir

Nustatė

2ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 13751,26 Lt žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas dirbo UAB „Logrenta“, šios įmonės direktoriaus 2008-01-14 įsakymu Nr.08 01/14 „Dėl motinystės (tėvystės) atostogų suteikimo iki kol vaikui sueis vieneri metai“ buvo išleistas vaiko priežiūros atostogų. 2008-01-14 atsakovas su UAB „Logrenta“ sudarė dar vieną darbo sutartį (Nr.2016), kurios pagrindu pareiškėjas toje pačioje įmonėje buvo priimtas dirbti projektų vadovu, mokant 5000 Lt pagrindinį atlyginimą. Darbo sutartis įsigaliojo 2008-01-14, atsakovas pagal šią darbo sutartį pradėjo dirbti 2008-01-15. Atsakovas nuo 2008-01-14 turėjo vaiko priežiūros atostogas ir žinojo apie antros darbo sutarties sudarymą ir šios darbo sutarties sąlygas, t. y. kad atsakovas turėdamas vaiko priežiūros atostogas ir dirbdamas pagal antrą darbo sutartį gaus antroje darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį (vaiko priežiūros atostogų metu turės draudžiamųjų pajamų). Atsakovas VSDFV Plungės skyriui 2008-01-14 (pirmą vaiko priežiūros atostogų dieną ir antros darbo sutarties toje pačioje įmonėje sudarymo dieną) pateikė užpildytą prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą. VSDFV Plungės skyrius, atsižvelgdamas į atsakovo 2008-01-14 prašymą ir pateiktus dokumentus, 2008-01-23 priėmė sprendimą Nr. SMTM -91 „Dėl N. E. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“. Pateikdamas prašymą, atsakovas gavo prašymo atplėšiamąją dalį, kurioje nurodyta, jog pašalpos gavėjas įsipareigoja nutraukus vaiko priežiūros atostogas, pasibaigus darbo sutarčiai ar atleidus iš pareigų valstybės tarnyboje arba pradėjus dirbti per 10 kalendorinių dienų apie tai raštu pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Iki 2008 m. gegužės mėnesio dėl pašalpos gavėjo (atsakovo) kaltės VSDFV Plungės skyrius neturėjo duomenų teisingam gautinos pašalpos sumos apskaičiavimui, todėl VSDFV Plungės skyrius atsakovui nepagrįstai išmokėjo motinystės (tėvystės) pašalpą. Atsakovui laikotarpiu nuo 2008-01-14 iki 2008-04-30 priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų suma (17954,55 Lt) buvo didesnė už tuo pačiu laikotarpiu priskaičiuotą motinystės (tėvystės) pašalpos sumą (17760,29 Lt). VSDFV Plungės skyrius dėl atsakovo kaltės laiku negavo duomenų apie atsakovo turimas draudžiamąsias pajamas vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, todėl atsakovui nepagrįstai išmokėjo 13751,26 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą. Pagal LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. l d., atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovui padarytą žalą, kadangi ieškovas žalą patyrė dėl atsakovo kaltės.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-08 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo N. E. ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui 13751,26 Lt žalos atlyginimo; priteisė iš atsakovo N. E. valstybei 454,80 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad žala ieškovui atsirado deliktinės atsakomybės pagrindu. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė įstatymo pagrindu prisiimto įsipareigojimo neįvykdymu, tai sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog tokiu būdu buvo neįvykdyta įstatymo numatyta pareiga. Pažymėjo, kad motinystės (tėvystės) pašalpos tikslas – kompensuoti vienam iš tėvų, kuriam yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos, jo vaiko priežiūros atostogų metu prarastas pajamas. Ieškovas įpareigojo atsakovą raštu pranešti ieškovui apie tai, jog jis gaudamas motinystės (tėvystės) pašalpą pradėjo dirbti, išaiškino, kad susidariusi permoka turės būti grąžinta, kad būtų užtikrintas teisingas pašalpos mokėjimas. Atsakovas, pasirašydamas ir gaudamas nurodytą prašymo atplėšiamąją dalį, tokius įstatymo pagrindu atsiradusius įsipareigojimus prisiėmė. Įrodžius atsakovo neteisėtus veiksmus kaltė yra preziumuojama. Teismo nuomone, aplinkybė, kad atsakovas ieškovo darbuotojai, priėmusiai dokumentus motinystės (tėvystės) pašalpai gauti, pasakė, kad jis dirba pagal antrą darbo sutartį, nėra teisiškai reikšminga, nes atsakovas turėjo pareigą apie tai pranešti raštu. Priduria, kad darbdavys su asmeniu sudaręs papildomą darbo sutartį, naujo pranešimo apie jau apdrausto asmens socialinio draudimo pradžią teikti neprivalo. Nagrinėjamu atveju atsakovo vaiko priežiūros atostogų metu priskaičiuotų jo draudžiamųjų pajamų suma buvo didesnė nei priskaičiuotos motinystės (tėvystės) pašalpos suma, tiek kiekvieną mėnesį, tiek bendrai, todėl ieškovas realiai patyrė 13751,26 Lt tiesioginių nuostolių. Nurodė, kad ieškovui padaryta žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos.

4Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatuose yra numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada iš kaltų asmenų turėtų būti išieškomos pašalpos gavėjams išmokėtos piniginės sumos, t. y. pašalpos išmokėtos neteisingai įforminus dokumentus; pašalpos išmokėtos pagal suklastotus dokumentus. Šiuo atveju nė vienos sąlygos nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, nenurodė pagrįstų motyvų, dėl kurių atsakovui kyla civilinė atsakomybė, t. y. nenurodė, kokiais įrodymais remiantis buvo konstatuotos civilinės atsakomybės sąlygos. Teigia, kad atsakovo kaltės dėl atitinkamos motinystės (tėvystės) pašalpos permokos nėra. Teigia, kad ieškovui faktiškai dar 2008-01-14 buvo pranešta ir žinoma apie atsakovo ketinimą dirbti UAB „Logrenta“ motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu, todėl dėl ieškovo darbuotojų aplaidumo ir neapdairumo, turint visą informaciją apie atsakovo dirbamą darbą, atsirado ginčijama motinystės (tėvystės) ir gyventojų pajamų mokesčio permoka. Teigia, kad ieškovui žalos nebuvo padaryta, nes atsakovui dirbant pagal antrą darbo sutartį UAB „Logrenta“, VSDFV biudžetas gavo daugiau pajamų negu kad išmokėjo tėvystės pašalpos. Apelianto nuomone, žala realiai VSDFV biudžetui padaryta nebuvo, todėl nebuvo pagrindo tenkinti ieškinį. Permokos ir žalos dydžių tapatinimas (atitinkamo reikalavimo reiškimas) negalimas ne tik dėl to, kad atsakovui dirbant pagal antrą darbo sutartį UAB „Logrent“, VSDFV biudžetas gavo daugiau pajamų, bet ir dėl to, kad VSDFV Plungės skyriui nutraukus pašalpos mokėjimą atsakovui, minėta pašalpa kurį laiką nebuvo mokama nė vienam šeimoje gimusiam vaikui. Todėl šiuo atveju spręstinas klausimas, kas ir kokio dydžio pašalpą turėjo gauti tuo metu, iki pašalpa buvo paskirta atsakovo sutuoktinei ir ar minėtu dydžiu neturi būti mažinama iš atsakovo išreikalautina žala, jeigu ji kaip tokia buvo padaryta ir būtent atsakovui kyla atsakomybė ją atlyginti. Byloje neįrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumo bei kaltų veiksmų, nepagrįstai konstruota, kad dėl padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

5Ieškovas atsiliepimu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-08 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino bylos duomenis, todėl apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas nagrinėjamu laikotarpiu dirbo UAB „Logrenta“, šios įmonės direktoriaus 2008-01-14 įsakymu Nr.08 01/14 „Dėl motinystės (tėvystės) atostogų suteikimo iki kol vaikui sueis vieneri metai“ buvo išleistas vaiko priežiūros atostogų. 2008-01-14 atsakovas su UAB „Logrenta“ sudarė dar vieną darbo sutartį Nr. 2016, kurios pagrindu pareiškėjas buvo priimtas dirbti projektų vadovu. Ši darbo sutartis įsigaliojo 2008-01-14, atsakovas pagal šią darbo sutartį pradėjo dirbti 2008-01-15. Atsakovas VSDFV Plungės skyriui 2008-01-14 pateikė užpildytą prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą. VSDFV Plungės skyrius, atsižvelgdamas į atsakovo 2008-01-14 prašymą ir pateiktus dokumentus, 2008-01-23 priėmė sprendimą Nr. SMTM -91 „Dėl N. E. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“. VSDFV Plungės skyrius atsakovui nepagrįstai išmokėjo motinystės (tėvystės) pašalpą, todėl prašo ją priteisti.

8Pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą grindė tuo, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalos, todėl ją pagrįstai reikalauja atlyginti ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis teismo išvadomis.

9Apeliaciniame skunde teigiama, kad nebuvo ieškinio reikalavimui teisinio pagrindo. Šie motyvai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka, jei asmenys negauna socialinių išmokų, permoka išieškoma teismo tvarka. Šioje byloje keliamas civilinės deliktinės atsakomybės klausimas LR CK 6.263 str. pagrindu, t. y. vertintina, ar atsakovas pažeidė LR CK 6.263 str. numatytą pareigą – laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atkreiptinas dėmesys, kad LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2 str. nurodyta, kad ligos ir motinystės socialinio draudimo paskirtis – kompensuoti šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos, taip pat motinystės, tėvystės motinystės (tėvystės) dalį prarastų ar dėl dalyvavimo profesinėje reabilitacijos programoje negautų darbo pajamų. Akivaizdu, kad pašalpa yra kompensacinio pobūdžio. Šią išvadą patvirtina LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 str. 4 d., Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 481 p. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl deliktinės atsakomybės taikymo, pagrįstai tyrė ir vertino atsakovo elgesį pagal atidaus ir rūpestingo asmens standartą, t. y. ar atsakovas nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamai rūpestingas ir atidus, kad savo veiksmais nepadarytų žalos.

10Apeliantas nurodo, kad jam atsakomybė dėl išmokėtos pašalpos negali būti taikoma, nes nėra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – kaltės. Teisėjų kolegija nurodo, kad kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra tuomet, jeigu asmuo, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LR CK 6.248 str. 3 d.). Šioje teisės normoje įtvirtinta objektyvi kaltės samprata, t. y. sprendžiama, ar yra asmens kaltė dėl padarytos žalos pagal objektyvias aplinkybes ir nereikalaujama įrodyti subjektyvaus asmens įsitikinimo, suvokimo, vertinimo dėl atliekamų veiksmų ar neveikimo. Dėl šių priežasčių įrodinėjimo dalyką sudaro faktiniai duomenys, kurie pagrindžia ar paneigia asmens bendro elgesio standarto buvimą. Kadangi civilinėje atsakomybėje yra įtvirtinta objektyvi kaltės samprata, o kaltė yra preziumuojama (LR CK 6.248 str. 1 d.), todėl sprendžiant klausimą, ar asmuo yra kaltas dėl padarytos žalos, būtina nustatyti, ar jo veiksmai atitinka rūpestingo asmens standartą (bonus pater familias). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis, spręsdamas dėl atsakovo kaltės, apeliacinio skundo motyvai nepaneigia šios teismo išvados, t. y. atsakovas nepaneigė LR CK 6.248 str. nustatytos prezumpcijos.

11Vadovaujantis LR CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju atsakovas nagrinėjamu laikotarpiu 2008-01-14 buvo išleistas vaiko priežiūros atostogų, tą pačią dieną (2008-01-14) sudarė kitą darbo sutartį su ta pačia įmone, kur buvo įdarbintas projektų vadovu. 2008-01-14 ieškovui pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą. Atsakovas 2008-01-07 raštu įsipareigojo teikti ieškovui informaciją apie draudžiamųjų pajamų dydį, kurio pagrindu apskaičiuojamas kiekvieno mėnesio išmokėtinos pašalpos dydis, t. y. atsakovas, pasirašydamas ir gaudamas nurodytą prašymo atplėšiamąją dalį, teisės aktų pagrindu atsiradusius įsipareigojimus – pranešti raštu apie tai, jog jis gaudamas motinystės (tėvystės) pašalpą pradėjo dirbti ir kad susidariusią pašalpos permoką įsipareigoja grąžinti, prisiėmė. 2008-01-23 ieškovė sprendimu Nr. SMTM-91 „Dėl N. E. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ už laikotarpį nuo 2008-01-14 iki 2008-04-30 priskaičiavo 17760 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos, ją mokant kas mėnesį iki

122008-11-02. Esant šioms aplinkybėms matyti, kad 2008-01-23 ieškovo sprendimas priimtas pagal teisingai įformintus ir nesuklastotus dokumentus, tačiau atsakovas privalėjo žinoti, nes dirbo pagal 2008-01-14 darbo sutartį projektų vadovu ir gavo darbo užmokestį, kad vaiko priežiūros atostogų metu jis turi draudžiamųjų pajamų. Esant aptartai situacijai atsakovas nevykdė nustatytos pareigos – pradėjus dirbti per dešimt kalendorinių dienų apie tai pranešti ieškovui. Atkreiptinas dėmesys, kad ši pareiga buvo nustatyta atsakovui, o ne jo darbdaviui, todėl nepagrįstai teigiama, kad šia pareigą pažeidė atsakovo darbdavys, o ne apeliantas. Išaiškintina, kad darbdavys pagal teisės aktų reikalavimus yra įpareigotas pranešti apie asmens priėmimą į darbą bei atleidimą iš jo ir pan. Darytina išvada, kad teisės aktai nenumato darbdaviui pareigos pranešti ieškovui apie kitos darbo sutarties sudarymą. Pats atsakovas, elgdamasis apdariai, atidžiai ir rūpestingai, turėjo galimybę šią pareigą įvykdyti. Kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais, o prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi įvertinti galimus to veiksmo ar neveikimo teisinius padarinius ir prisiimti pasekmes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas pažeidė Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 551 p. įtvirtintą pareigą, todėl atsakovui nepagrįstai buvo skiriama minėta pašalpa. Šis atsakovo neveikimas, t. y. aktyvių veiksmų nesiėmimas, laikytinas neteisėtais veiksmais LR CK 6.246 str. 1 d. prasme. Apeliantas nurodė, kad žodžiu informavo ieškovo darbuotojus apie ketinimą dirbti. Teisėjų kolegija nurodo, kad minėtų teisės aktų įpareigojimai nustato rašytinę informacijos apie įsidarbinimą pateikimo formą, todėl laikytina, kad apeliantas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė savo atsikirtimų į ieškinį (LR CPK 178 str.).

13Atsakovas nurodė, kad žala ieškovui nebuvo padaryta, nes apeliantui dirbant UAB „Logrenta“ projektų vadovu VSDFV biudžetas gavo daugiau pajamų nei išmokėjo pašalpos. Civilinėje teisėje žala traktuojama, kai yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (LR CK 6.249 str. 1 d.). Anksčiau jau buvo minėta, kad motinystės (tėvystės) išmoka skirta kompensuoti asmeniui netektas dėl vaiko auginimo su darbo santykiais susijusias pajamas, o socialinio draudimo įmokos asmuo yra apdraudžiamas visomis socialinio draudimo rūšimis. Dėl šių aplinkybių nėra teisinio pagrindo teigti, kad žala ieškovui nebuvo padaryta ar spręsti atlygintinos žalos dydžio sumažinimo klausimą. Ieškovas 2008-06-11 priėmė sprendimą Nr. P10-23 dėl motinystės (tėvystės) pašalpos permokos nustatymo, kuriuo konstravo, kad laikotarpiu nuo 2008-01-14 iki 2008-04-30 susidarė 13751,26 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos ir 4009,03 Lt gyventojų pajamų mokesčio permoka. Šis ieškovo sprendimas yra galiojantis, t. y. jame nustatytas ieškovui padarytos žalos dydis nėra apelianto nuginčytas byloje esančiais duomenimis, todėl apeliacinio skundo motyvas, kad nebuvo padaryta ieškovui žalos, atmestinas kaip nepagrįstas.

14Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.). Įvertinus bylos duomenis ir vertinant protingo, atidaus ir rūpestingo žmogaus standartu, konstatuotina, jeigu atsakovas raštu būtų pranešęs, kad dirba ir gauna pajamas, būtų nustatyta, kad pašalpa mokama neteisingai. Šiuo atveju atsakovas neįvykdęs nustatytos pareigos savo neveikimu padarė nuostolių ieškovui, todėl privalo juos atlyginti.

15Kiti apeliacinio skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

16Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinių skundų nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija

Nutarė

18Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-08 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai