Byla 2S-19-302/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

2kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,

3kolegijos teisėjai Dalia Kačinskienė ir Marijonas Greičius,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Nordea Bank Finland Plc atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc ieškinį atsakovui L. R. dėl skolos priteisimo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

7Ieškovas Nordea Bank Finland Plc kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo L. R. 11 926,94 Lt skolą, susidariusią pagal 2008-07-16 vartojimo kredito sutartį, 16 proc. dydžio sutartyje nustatytų metinių palūkanų nuo panaudoto ir negrąžinto kredito bei nuo nesumokėtų palūkanų sumos, t.y. nuo 11 703,30 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad vadovaujantis sudarytos sutarties 17 p., šalys susitarė, kad ginčai, kurie gali kilti iš šios sutarties yra sprendžiami derybų keliu, o nepavykus – Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme.

8Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Nordea Bank Finland Plc ieškinį atsakovui L. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Išaiškino ieškovui, kad atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti ieškinį teismui pagal teismingumą Kauno miesto apylinkės teismui.

9Teismas, atsižvelgdamas į Europos Teisingumo Teismo prejudicinį 2009 m. birželio 4 d. sprendimą iš esmės analogiškoje civilinėje byloje Nr. C-243/08, kurioje aptarti nacionalinio teismo veiksmai, privalomi sprendžiant pareikšto ieškinio teismingumo klausimą bylose, kurių viena šalis yra vartotojas; 2) į tai, kad Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, t.y. jis buvo priverstas sutikti su verslininko iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui, byloje pateiktos sutarties punktą, nustatantį ginčų teismingumą, ex officio vertino kaip nesąžiningą sutarties sąlygą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad vartotojas gyvena ne Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo veiklos teritorijoje, šio ginčo sprendimą Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme vertino kaip prieštaraujantį Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir atsisakė ieškinį priimti kaip neteismingą.

10Ieškovas Nordea Bank Finland Plc atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – civilinę bylą palikti nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Nurodo, kad įstatymai nedraudžia standartinėse vartojimo sutarčių sąlygose įtvirtinti sutartinio teismingumo taisyklių, jei jos nepažeidžia, kaip ir nagrinėjamu atveju, imperatyvių rūšinio ir išimtinio teritorinio teismingumo reikalavimų. Šalių sutarta sąlyga dėl teismingumo vienodai taikytina abiems šalims, t.y. atsakovas, ginčydamas kredito sutartį arba jos sąlygas, turi lygiai tokią pačią teisę kaip ir ieškovas kreiptis į kredito sutartyje numatytą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą arba pasinaudoti jo kaip vartotojo teise pagal Civilinio proceso kodekso 30 str. 11 d. ir kreiptis į savo gyvenamosios vietos teismą. Teismo motyvas, kad iš vartojimo santykių kilusių ginčų sprendimas kitame nei atsakovo – vartotojo – gyvenamosios vietos teisme nėra sąžiningas, yra nepagrįstas, kadangi nėra nustatyta, kad ieškovas, nustatęs tokią sutartinio teismingumo sąlygą, būtų buvęs nesąžiningas, o atsakovas nebūtų davęs sutikimo šiai sąlygai arba šią sąlygą ginčytų. Atsakovas buvo tinkamai supažindintas su standartine teismingumą įtvirtinančia sąlyga, ši sąlyga yra aiškiai išreikšta kredito sutartyje, ji patvirtinta jo parašu sutartyje, ieškovas neapribojo atsakovo teisės kreiptis į teismą, neperkėlė įrodinėjimo pareigos išimtinai atsakovui, neapribojo atsakovės teisės gintis visais įstatymuose numatytais būdais bei priemonėmis, taigi ieškovas elgėsi sąžiningai. Pirmosios instancijos teismas, nepateikęs nei vieno objektyvaus motyvo kodėl ieškinys negali būti nagrinėtinas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, pažeidė sąžiningos bylos šalies teises ir teismo pareigą priimti motyvuotas nutartis. Jo cituojamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse aptariama vartotojų teisių bylų specifika, akcentuojant padidintą vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, taikytina iš esmės nagrinėjant iš vartojimo teisinių santykių kylančias bylas ir priimant sprendimus, o ieškinio priėmimo stadijoje šie klausimai nėra sprendžiami. Nagrinėjamu atveju netaikytinas ir Europos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. preliminarus sprendimas, nes Europos Teisingumo Teismas nustatė, kad nacionalinis teismas privalo vertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai jam tampa žinomos sutarties sąlygos nesąžiningumą patvirtinančios teisinės ir faktinės aplinkybės. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas padarė išvadą apie sutarties sąlygos nesąžiningumą, visiškai neanalizavęs faktinių bylos aplinkybių.

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatęs ginčo šalis siejančių teisinių santykių pobūdį, tinkamai vadovavosi vartotojų apsaugos srityje priimtomis Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatomis, dėl to pagrįstai jau ieškinio priėmimo stadijoje, taikydamas palankiausio vartotojui sutarties sąlygos aiškinimo taisyklę, ex officio sprendė klausimą dėl standartinės vartojimo sutarties sąlygos, nustatančios sutartinį teismingumą, atitikties sąžiningumo kriterijams, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Šiame kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartis yra aktuali formuojant Europos Sąjungos teisę atitinkantį vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimą ir taikymą, efektyvų vartotojo interesų apsaugos teisinių priemonių įgyvendinimą nacionalinėje teisėje.

13Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Civilinio proceso kodekso 32 str. 1 d. numato sutartinį teismingumą, kuriuo šalys rašytiniu tarpusavio susitarimu gali pakeisti teritorinį bylos teismingumą, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str., Europos Sąjungos teisė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika akcentuoja padidintą vartotojų teisių apsaugą, kuri, priešingai nei teigia apeliantas, turi būti taikoma ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus (plačiąja prasme), bet ir sprendžiant verslininko vartotojui pareikšto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, kuomet teismas privalo ex officio įvertinti standartines vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo, nes tik taip gali būti užtikrinta visapusė vartotojų teisių apsauga (LAT 2006-02-22 nutartis c.b.Nr.3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis c.b. Nr.3K-3-211/2008). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo Nordea Bank Finland Plc ir atsakovo L. R. 2008-07-16 sudaryta vartojimo kredito sutartis atitinka vartojimo sutarties požymius (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str.14-15 p.), spręsdamas ieškinio, kurio reikalavimas kildinamas iš šios sutarties, priėmimo klausimą, teismas teisėtai įvertino sutarties sąlygą dėl teismingumo ir nepažeidė įstatymo.

14Kreipdamasis į teismą su ieškiniu, ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad minėtos standartinės sutarties sąlyga spręsti ginčą išimtinai Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme buvo aptarta su skolininku individualiai. Ieškovo atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad atsakovas savo parašu sutartyje patvirtino, kad yra tinkamai supažindintas su teismingumo taisyklėmis, negali būti laikoma tokiu įrodymu. Sutarties pasirašymo faktas nepaneigia prezumpcijos, jog šiuo atveju atsakovas kaip silpnesnioji sutarties šalis buvo priverstas priimti jam siūlomas (primetamas) ieškovo (stipraus kontrahento) parengtas sutarties sąlygas, o priešingu atveju, atsisakyti sutarties (Civilinio proceso kodekso 178 str.). Teisėjų kolegija laiko, jog ši sąlyga nelaikytina šalių susitarimu dėl teismingumo Civilinio proceso kodekso 32 str. prasme, ji vertintina kaip nesąžininga (Civilinio kodekso 6.188 str. 6 d.), todėl yra negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento. Teisės aktai nedraudžia standartinėse sutartyse nustatyti sutartinį teismingumą įtvirtinančią sąlygą (Civilinio proceso kodekso 32 str. 1 d.), tačiau tokiu atveju ji turi neprieštarauti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugai keliamiems reikalavimams. Vartotojas, kaip labai dažnai ekonomiškai silpnesnė vartojimo sutarties šalis, neabejotinai yra suinteresuotas, kad iš vartojimo santykių kilęs ginčas būtų sprendžiamas kuo ekonomiškiau laiko ir išlaidų atžvilgiu. Todėl neatsitiktinai įstatymų leidėjas suteikia vartotojui teisę ieškinius (pareiškimus) verslininkui pareikšti teisme savo nuožiūra: arba pagal vartotojo gyvenamąją vietą, arba pagal verslininko gyvenamąją ar buveinės vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnis, 30 straipsnio 11-12 punktai). Analogiškas alternatyvaus teismingumo taisykles iš vartojimo sutarčių kylantiems ginčams spręsti nustato ir 2000-12-22 Tarybos reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) 16 straipsnio 1 dalis.

15Kadangi nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir ETT formuojamai praktikai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 priimtu sprendimu byloje Nr. C-243/08 dėl 2008-05-22 Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Pannon GSM Zrt. v. Erzsébet Sustikné Gy?rfi, kurioje buvo sprendžiamas teismingumo klausimas tarp tos pačios kategorijos šalių – paslaugų teikėjo ir vartotojo bei aptarti nacionalinio teismo veiksmai, privalomi sprendžiant pareikšto ieškinio (pareiškimo) teismingumo klausimą bylose, kai viena šalis yra vartotojas. Prejudiciniame sprendime Europos Teisingumo Teismas, be kita ko, nusprendė, kad Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Tokią sąlygą pripažinęs nesąžininga, jis jos netaiko, išskyrus, kai vartotojas tam prieštarauja.

16Kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepateikė nei vieno objektyvaus motyvo ir tokiu būdu pažeidė sąžiningos bylos šalies teises ir teismo pareigą priimti motyvuotas nutartis. Teismas vertino į bylą pateiktą vartojimo sutarties sąlygą dėl teismingumo, ir išdėstė tokio vertinimo motyvus. Teismas rėmėsi Europos Teisingumo Teismo prejudiciniu 2009 m. birželio 4 d. sprendimu, atsižvelgė į tai, kad atsakovas, vartotojas, gyvena ne Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo veiklos teritorijoje, todėl šio ginčo sprendimą Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme pagrįstai vertino kaip prieštaraujantį Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

17Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, ieškovo Nordea Bank Finland Plc atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).

18Apeliacinės instancijos teismas patyrė 4,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atmetus apelianto atskirąjį skundą, iš jo priteistinos 4,15 Lt bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija

Nutarė

20Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

21Priteisti iš ieškovo Nordea Bank Finland Plc 4,15 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,... 3. kolegijos teisėjai Dalia Kačinskienė ir Marijonas Greičius,... 4. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Nordea... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 7. Ieškovas Nordea Bank Finland Plc kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį... 8. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi... 9. Teismas, atsižvelgdamas į Europos Teisingumo Teismo prejudicinį 2009 m.... 10. Ieškovas Nordea Bank Finland Plc atskiruoju skundu prašo panaikinti... 11. Atskirasis skundas atmestinas.... 12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus ir bylos... 13. Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos.... 14. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu, ieškovas nepateikė jokių objektyvių... 15. Kadangi nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų... 16. Kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad skundžiamoje nutartyje... 17. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos... 18. Apeliacinės instancijos teismas patyrė 4,15 Lt išlaidų, susijusių su... 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325,... 20. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartį... 21. Priteisti iš ieškovo Nordea Bank Finland Plc 4,15 Lt bylinėjimosi išlaidų...