Byla 2A-301/2012
Dėl lizingo sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės į dalį lizinguoto turto pripažinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kavaska“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kavaska“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl lizingo sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės į dalį lizinguoto turto pripažinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

52006 m. rugsėjo 6 d. šalys sudarė grįžtamojo lizingo sutartį (toliau – Lizingo sutartis), kuria atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ (lizingo davėjas) įsipareigojo nupirkti iš ieškovo BUAB Kavaska“ (lizingo gavėjo) nekilnojamąjį turtą – sandėlius – ir perduoti turtą ieškovui valdyti ir juo naudotis, o ieškovas – mokėti sutartyje numatytas įmokas ir vykdyti kitas prievoles. 2006 m. rugsėjo 12 d. šalys sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Pirkimo-pardavimo sutartis), kuria ieškovas pardavė, o atsakovas nupirko minėtus sandėlius ir perdavė juos ieškovui valdyti ir jais naudotis. Ieškovo teigimu, sutartimis buvo siekiama pasiskolinti ieškovui reikalingų apyvartinių lėšų laikinai perleidžiant aptariamą turtą atsakovui; turtas turėjo būti išpirktas iki 2011 m. rugsėjo 30 d. Šalių susitarimu turtas buvo įkainotas 8 766 220 Lt. Lizingo sutartis numatė, kad ieškovo atsakovui mokėtina pirmoji lizingo įmoka – 3 579 220 Lt – yra įskaitoma kaip dalis atsakovo apmokėjimo ieškovui (kaip pardavėjui) už turtą; iš esmės analogiška nuostata buvo numatyta ir Pirkimo-pardavimo sutartyje. Tokiu būdu realiai atsakovas ieškovui sumokėjo 5 187 000 Lt. Dėl prasidėjusios ekonominės krizės ieškovas pradėjo vėluoti mokėti atsakovui lizingo įmokas, todėl pastarasis 2009 m. rugpjūčio 12 d. vienašališkai nutraukė Lizingo sutartį ir atsiėmė turtą.

6Lizingo sutarties 11.3 punktas nustatė, kad, sutartį nutraukus dėl ieškovo atlikto esminio jos pažeidimo, sutartinės įmokos, kurias ieškovas sumokėjo iki pirmalaikio sutarties nutraukimo, ieškovui negrąžinamos, taip pat ieškovas įsipareigoja atlyginti atsakovo patirtus nuostolius. Ieškovo teigimu, tai, kad Lizingo sutarties nutraukimo atveju nėra grąžinamos turto išpirkimo įmokos, kuriomis buvo dengta turto vertė, vertintina kaip sutartimi atsakovui suteiktas nepagrįstas pranašumas, teisingumo ir sąžiningumo principams prieštaraujantis galimybės nepagrįstai pasipelnyti įteisinimas, todėl tokia nuostata turėtų būti pripažinta negaliojančia (netaikytina). Tai padarius, turėtų būti pripažinta ieškovo nuosavybės teisė į 61/100 dalis turto. Tokia dalis apskaičiuojama įvertinus sutarčių sudarymo metu nustatytą turto vertę (8 766 220 Lt) bei ieškovo iki Lizingo sutarties nutraukimo sumokėtas turto išpirkimo įmokas (1 836 834,07 Lt) bei pirmąją įmoką (3 579 220 Lt), kurios ieškovas už atsakovui parduotą turtą apskritai realiai negavo.

7Remdamasis išdėstytu, ieškovas prašė: 1) pripažinti Lizingo sutarties 11.3 punktą negaliojančiu (netaikytinu); 2) pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į 61/100 dalis lizinguoto turto.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Panevėžio apygardos teismas 2011 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas nepagrįstu pripažino ieškovo argumentą, kad, nutraukus Lizingo sutartį prieš terminą, ieškovas prarado ne tik nuosavybės, bet ir valdymo bei naudojimosi turtu teises, nes teisėtas turto savininkas pagal Pirkimo-pardavimo sutartį yra atsakovas. Grįžtamasis lizingas – tai finansinio lizingo rūšis, kai klientas parduoda jam priklausantį turtą lizingo bendrovei ir finansinio lizingo sutarties pagrindu jį išsimokėtinai išperka atgal. Teismas sprendė, kad grįžtamasis lizingas yra viena iš verslo finansavimo formų, kuria ieškovas pasinaudojo siekdamas gauti iš atsakovo finansavimą, bet neįgyti tam tikrą turtą nuosavybės teise. Kadangi finansavimas ieškovui suteiktas buvo, ieškovas gavo viską, ko siekė ir tikėjosi sudarymas Lizingo sutartį.

11Teismas pažymėjo, kad finansinės nuomos teisiniams santykiams būdinga tai, jog nuomininkas naudojasi nuomotojui priklausančiu daiktu už atlyginimą. Lizingo sutartimi mokamos dviejų rūšių įmokos: turto išpirkimo ir palūkanos. Palūkanos yra lizingo davėjo (nuomotojo) už suteiktą finansinę paslaugą gaunamas pelnas. Už naudojimąsi lizinguojamu turtu mokamos turto išpirkimo įmokos, kurios taip pat dengia lizingo davėjo už turto įsigijimą patirtas išlaidas. Sutarčių laisvės principas suponuoja šalių teisę susitarti, kokiu būdu bus mokamas atlyginimas už naudojimąsi turtu. Šiuo konkrečiu atveju šalys susitarė, kad atlyginimas už naudojimąsi turtu mokamas dvejomis įmokomis, tačiau, teismo nuomone, tai nepakeičia minėtų įmokų paskirties.

12Teismas nurodė, kad nėra ginčo, jog ieškovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Turtą atsakovas įgijo ieškovo iniciatyva ir interesais. Atsakovas yra finansų įstaiga, kurios pagrindinis tikslas yra siekti pelno teikiant finansines paslaugas klientams, o ne asmuo, kuris užsiima nekilnojamojo turto nuoma ar pardavimu. Teismo vertinimu, ieškovas neteko turto valdymo ir naudojimo teisių bei prarado galimybę įsigyti turtą nuosavybės teise, nes nevykdydamas savo įsipareigojimų pažeidė Lizingo sutarties sąlygas. Teismas pažymėjo, kad lizingo sutarties vykdymas buvo tęstinis ir dalus, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.222 straipsnio 2 dalį galima reikalauti grąžinti tik tai, kas buvo gauta po Lizingo sutarties nutraukimo, tačiau po jo ieškovas jokių mokėjimų neatliko. Kadangi ieškovas dėl savo kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių (įgyti nuosavybės teisę) taip, kad išvengtų nuostolių atsiradimo rizikos, atsakovas negali būti laikoma nepagrįstai praturtėjusiu (CK 6.242 str.3 d.).

13Teismas sprendė, kad ieškovo argumentai, jog ginčijama Lizingo sutarties 11.3 punkto sąlyga suteikia atsakovui perdėtą pranašumą, yra nepagrįsti. Tenkinti ieškinį CK 6.228 straipsnio pagrindu būtų galima tik tuo atveju, jei ieškovas pagal Lizingo sutartį negautų nieko arba jo gaunama nauda būtų neproporcingai maža atsižvelgiant į jo prievolę. Šios aplinkybės ieškovas neįrodinėjo ir įrodymų nepateikė. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.574 straipsnį bei CK 6.222 straipsnio 2 dalį, nutraukus lizingo sutartį, už lizinguojamo turto valdymą ir naudojimąsi juo sumokėtas atlyginimas nėra grąžinamas lizingo gavėjui, tačiau lizingo davėjas papildomai gali reikalauti visų nutrauktoje sutartyje nurodytų, bet nesumokėtų įmokų sumokėjimo.

14Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl nuosavybės teisės į turto dalį pripažinimo, nes sprendė, kad nuosavybės teisė į daiktą gali būti įgyjama tik įstatymo nustatytais pagrindais. Ieškovas nuosavybės teisę į turtą atlygintinai perleido atsakovui, kai buvo įvykdyta Pirkimo-pardavimo sutartis. Kadangi Lizingo sutarties 11.3 punkto sąlyga nėra pripažinta negaliojančia, todėl nėra pagrindo taikyti restituciją. Be to, pagal įstatymą restitucija visų pirma taikoma natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims (CK 6.146 str.).

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16Apeliantas BUAB „Kavaska“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

171. Teismas neteisingai sprendė, kad apeliantas pasinaudojo grįžtamuoju lizingu turėdamas tikslą gauti iš atsakovo finansavimą, bet ne įgyti turtą nuosavybėn. Grįžtamojo lizingo ypatumas ir yra tai, kad lizingo gavėjas siekia gauti finansavimą neprarasdamas turto, t. y. parduoti lizingo davėjui turtą ir išsimokėtinai išpirkti jį atgal. Apeliantas būtent todėl ir pasinaudojo grįžtamuoju lizingu. Jeigu apeliantas būtų siekęs gauti tik finansavimą, jis paprasčiausiai galėjo parduoti turtą ir vėliau jį tik nuomotis.

182. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas sumokėjo apeliantui sutartą turto pirkimo kainą, taip pat apeliantas gavo viską, ko siekė ir tikėjosi sudarydamas Lizingo sutartį. Ginčo turtas buvo įkainuotas ir parduodamas atsakovui už 8 766 220 Lt, tačiau realiai atsakovas gavo tik 5 187 000 Lt, nes 3 579 220 buvo įskaityti kaip apelianto pirmoji įmoka pagal Lizingo sutartį. Taigi buvo sumokėta ne visa turto kaina. Kadangi apeliantas siekė ne tik gauti finansavimą, bet ir neprarasti turto, tačiau, nors ir sumokėjo atsakovui daugiau kaip pusę turto vertės, po Lizingo sutarties nutraukimo neteko tiek įmokoms skirtų pinigų, tiek naudojimosi bei disponavimo teisių, todėl negalima pripažinti, kad apeliantas gavo viską, ko siekė ir tikėjosi sudarydamas Lizingo sutartį.

193. Teismas neteisingai apibrėžė turto įmokų sąvoką. Turto išpirkimo įmokos nėra skirtos lizingo davėjo už turto įsigijimą patirtoms išlaidoms padengti. Tokią funkciją atlieka būtent lizingo davėjui mokamos palūkanos, o turto išpirkimo įmokos, kaip nurodyta ir Lizingo sutartyje, yra pinigų sumos, kurias klientas moka lizingo davėjui, dengdamas turto vertę. Tai reiškia, kad turto išpirkimo įmokos yra skirtos būtent turtui išpirkti, o ne kokioms nors lizingo davėjo patirtoms išlaidoms padengti, taip pat nėra atlyginimas už naudojimąsi turtu.

204. Teismas neįvertino, kad apelianto gauta nauda buvo neproporcingai maža atsižvelgiant į jo prievolę (CK 6.228 str.). Pagal Lizingo sutartį atsakovas turtą iš apelianto realiai įsigijo už 5 187 000 Lt, nors nustatyta turto vertė buvo 8 766 220 Lt. Apeliantas atsakovui iš viso sumokėjo 5 416 054,07 Lt, kas sudaro 66/100 dalį turto vertės.

215. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.222 straipsnio 2 dalį ir 6.574 straipsnį lizingo sutarties nutraukimo atveju už lizinguojamo turto valdymą ir naudojimąsi juo sumokėtas atlyginimas nėra grąžinamas lizingo gavėjui, tačiau tokios nuostatos įstatyme nėra. Atlyginimas lizingo davėjui už lizinguojamo turto valdymą ir naudojimąsi yra palūkanos, o ne turto išpirkimo įmokos. Tai grynai sutartinė sąlyga, kuri atsakovui suteikia nepagrįstą pranašumą ir stimulą nutraukti lizingo sutartį būtent tuomet, kai jau yra sumokėta didžioji dalis turto išpirkimo įmokų.

22Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

231. Apeliantas nepagrįstai teigia tikėjęsis gauti finansavimą neprarandant turto nuosavybės teisės. Priešingai, apeliantas suprato ir siekė perleisti turto nuosavybės teisę atsakovui mainais už suteiktą finansavimą. Jei apeliantas būtų siekęs neprarasti nuosavybės teisės, tai jis nebūtų sudaręs Pirkimo-pardavimo sutarties.

242. Apeliantas nepagrįstai teigia už turtą gavęs mažesnę kainą nei buvo suderėta. Pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad turto kaina yra 8 766 220 Lt. Apeliantas gavo 5 178 000 Lt, o likusi turto kainos dalis – 3 579 220 Lt – apeliantui buvo sumokėta atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą – ši kainos dalis buvo įskaityta kaip pirmoji apelianto mokėtina įmoka pagal Lizingo sutartį. Atlikus įskaitymą, laikoma, kad atsakovas tinkamai sumokėjo turto kainos dalį pagal Pirkimo-pardavimo sutartį, o apeliantas – tokio paties dydžio įmoką pagal Lizingo sutartį.

253. Apelianto argumentai apie turto išpirkimo įmokų paskirtį yra nepagrįsti. Lizingo sutarties pagrindu mokėtinų palūkanų suma nepadengia net dalies turto įsigijimo kainos, todėl teiginiai, kad būtent iš palūkanų turi būti dengiamos turto įsigijimo išlaidos, yra visiškai nepagrįsti. Iš pačios lizingo sutarties esmės yra akivaizdu, kad lizingo gavėjas turi grąžinti lizingo davėjui šio išleistus pinigus lizingo sutarties dalykui įsigyti ir sumokėti palūkanas už suteiktą lizingo paslaugą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad už naudojimąsi lizinguojamu turtu mokamos turto išpirkimo įmokos taip pat dengia lizingo davėjo už turto įsigijimą patirtas išlaidas. Nors šiuo atveju šalys susitarė, kad atlyginimas už naudojimąsi turtu mokamas dvejomis įmokomis, tačiau tai nekeičia šių įmokų paskirties, t. y. to, kad turto išpirkimo įmokos yra atlyginimas už naudojimąsi turtu, o palūkanos yra atlyginimas už gaunamą finansinę naudą.

264. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Lizingo sutarties 11.3 punktas suteikia atsakovui perdėtą pranašumą (CK 6.228 str.). Lizingo sutarties tikslas yra gauti turto valdymo ir naudojimo teises bei teisę sutartyje nustatytomis sąlygomis įgyti sutarties dalyku esančio turto nuosavybės teisę. Visas šias teises gavo ir apeliantas. Jis ne tik mokėjo įmokas pagal Lizingo sutartį, bet ir naudojosi perduotu turtu savo ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Taigi apeliantas gavo viską, ko siekė ir galėjo pagrįstai tikėtis.

275. Apeliantas neteisingai nurodo, kad nėra įstatymo nuostatos, numatančios, jog, nutraukus lizingo sutartį, jos pagrindu mokėtos įmokos yra negrąžinamos. CK 6.222 straipsnio 2 dalis aiškiai nustato, kad, sutarties vykdymui esant tęstiniam ir daliam, galima reikalauti grąžinti tik tai, kas buvo gauta po sutarties nutraukimo. Tuo tarpu po Lizingo sutarties nutraukimo apeliantas jokių mokėjimų neatliko.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Lizingas iš esmės yra finansinė paslauga. Lizingo davėjas, kaip finansuotojas, savo lėšomis nuosavybės teise įgyja daiktą, kurį pasirenka lizingo gavėjas, o po to, vykdydamas lizingo sutartį, perduoda daiktą lizingo gavėjui, kad šis galėtų jį valdyti ir juo naudotis. Nors lizingo davėjas išlaiko nuosavybės teisę daiktą lizingo sutarties laikotarpiu, ekonominiu daikto savininku iš esmės yra lizingo gavėjas, kuriam tenka visa nauda iš daikto valdymo ir jo naudojimo, taip pat su tuo susijusi rizika. Pats nuosavybės teisės į daiktą perdavimas lizingo gavėjui po tinkamo lizingo sutarties įvykdymo nėra nei esminė lizingo savybė, nei būtina lizingo sutarties sąlyga, nes lizingo ekonominis naudingumas lizingo gavėjui labiausiai pasireiškia ne įgyjant daiktą nuosavybės teise, o jį naudojant

30Nors CK 6.567 straipsnio 1 dalyje pateikta tik netiesioginio finansinio lizingo samprata, tačiau tai nereiškia, kad šalys negali sudaryti kitų lizingo rūšių sandorių. Prie finansinio lizingo sandorių priskiriamos ir vadinamojo grįžtamojo lizingo sutartys, pagal kurias lizingo davėjas lizingo dalyką gauna ne iš trečiojo asmens, o iš lizingo gavėjo, t. y. daikto pardavėjas tampa lizingo gavėju. Šiai lizingo rūšiai būdingos esminės finansinio lizingo savybės. Skirtumas tik tas, kad pagal grįžtamojo lizingo sandorį lizingo davėjo atliekamos finansavimo funkcijos esmė ne daikto įsigijimo finansavimas, bet lizingo gavėjui reikalingų lėšų suteikimas.

31Nagrinėjamu atveju šalys susitarė būtent dėl grįžtamojo lizingo, taip pat numatė, kad po tinkamo apelianto įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį įvykdymo lizingo dalykas – sandėliai – pereis apelianto nuosavybėn.

32Kolegijos vertinimu, 2006 m. rugsėjo mėn. sudarius Lizingo ir Pirkimo-pardavimo sutartis apeliantas gavo tai, ko ir siekė: pirma, reikalingų lėšų, antra, galimybę savo ūkinėje komercinėje veikloje toliau naudotis sandėliais ir iš to gauti naudą, ir, trečia, teisę, tinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, šiuos sandėlius susigrąžinti nuosavybėn. Apelianto argumentas, kad jam nebuvo sumokėta visa turto kaina pagal Pirkimo-pardavimo sutartį, atmestinas, nes 3 579 220 Lt dydžio šalių priešpriešiniai reikalavimai buvo įskaityti ir šiuo pagrindu pasibaigė (Pirkimo-pardavimo sutarties 11 p.; CK 6.130 str. 1 d.), t. y. nors apeliantas gavo mažesnę sumą už turtą pagal Pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ta pačia (negauta) suma turėjo mažiau mokėti pagal Lizingo sutartį. Kadangi apeliantas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį, 2009 m. rugpjūčio mėn. sutartis buvo nutraukta. Tokiu būdu apeliantas dėl savo kaltės prarado galimybę tiek toliau naudotis lizingo dalyku, tiek ir teisę ateityje susigrąžinti jį nuosavybėn.

33Apelianto teigimu, nutraukus Lizingo sutartį anksčiau termino, jo sumokėtos lizingo įmokos, skirtos lizingo dalyko vertei dengti, turėtų priklausyti jam, ir, iš esmės remdamasis tokiu argumentu, apeliantas reikalauja panaikinti priešingai numatantį Lizingo sutarties 11.3 punktą bei pripažinti apelianto nuosavybės teisę į dalį lizingo dalyko, proporcingą sumokėtų turto išpirkimo įmokų vertei.

34Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai konstatavo, kad šiuo atveju nėra nei įstatyminio, nei sutartinio pagrindo įgyti nuosavybės teisę į dalį lizinguoto turto (CK 4.47 str., Lizingo sutarties 10.2 p.). Tuo tarpu Lizingo sutarties 11.3 punkto sąlyga, kad, sutartį nutraukus dėl ieškovo atlikto esminio jos pažeidimo, sutartinės įmokos, kurias ieškovas sumokėjo iki pirmalaikio sutarties nutraukimo, ieškovui negrąžinamos, taip pat ieškovas įsipareigoja atlyginti atsakovo patirtus nuostolius, per se nėra nesąžininga ir iš esmės atitinka įstatyminį reglamentavimą.

35CK 6.574 straipsnis numato, kad, lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

36Lizingo sutartis yra atlygintinė. Kad ir kaip būtų įvardintos pagal lizingo sutartį lizingo gavėjo lizingo davėjui mokamos sumos, akivaizdu, kad, lizingo davėjo požiūriu, dalis jų yra mokama lizingo davėjui kaip atlyginimas už suteiktą finansavimą, kita – kaip lizingo davėjo išlaidų įsigyjant lizingo dalyką dengimas. Iš esmės analogiškai apelianto atsakovui mokamos sumos apibrėžtos ir Lizingo sutartyje (1.1 p.). Nutraukus lizingo sutartį anksčiau termino dėl lizingo gavėjo kaltės, lizingo davėjas negauna viso turėto gauti pelno, taip pat jam nėra padengiamos visos lizingo dalyko įsigijimo išlaidos, ir tai sudaro tiesioginius lizingo davėjo nuostolius. Lizingo davėjo veikla yra finansinė, jis nėra suinteresuotas turėti susigrąžintą daiktą savo žinioje, todėl neabejotina, kad tokį turtą būtų bandoma toliau lizinguoti kitam asmeniui ar realizuoti. Tačiau net ir tolimesnis daikto lizingas ar realizavimas, kas taip pat gali pareikalauti papildomų išlaidų, ne visuomet gali padengti tokius nuostolius. Tokiu atveju, remiantis CK 6.574 straipsniu, lizingo gavėjo sumokėtos įmokos lizingo dalyko vertei dengti iš esmės skiriamos lizingo davėjo nuostoliams kompensuoti.

37Kolegijos nuomone, apeliantui manant, kad, nutraukus Lizingo sutartį, atsakovas atsidūrė ženkliai geresnėje padėtyje nei būtų buvęs, jeigu apeliantas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, ir tai negali būti pateisinama jokiomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo, kad sutartis buvo nutraukta dėl paties apelianto kaltės), jis galėtų rinktis kitus teisių gynimo būdus, tačiau tenkinti būtent nagrinėjamo ieškinio reikalavimus nėra jokio teisinio pagrindo.

38Kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimą palieką nepakeistą, o skundą atmeta.

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 2006 m. rugsėjo 6 d. šalys sudarė grįžtamojo lizingo sutartį (toliau –... 6. Lizingo sutarties 11.3 punktas nustatė, kad, sutartį nutraukus dėl ieškovo... 7. Remdamasis išdėstytu, ieškovas prašė: 1) pripažinti Lizingo sutarties... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Teismas nepagrįstu pripažino ieškovo argumentą, kad, nutraukus Lizingo... 11. Teismas pažymėjo, kad finansinės nuomos teisiniams santykiams būdinga tai,... 12. Teismas nurodė, kad nėra ginčo, jog ieškovas netinkamai vykdė savo... 13. Teismas sprendė, kad ieškovo argumentai, jog ginčijama Lizingo sutarties... 14. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl nuosavybės teisės į turto dalį... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 16. Apeliantas BUAB „Kavaska“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 17. 1. Teismas neteisingai sprendė, kad apeliantas pasinaudojo grįžtamuoju... 18. 2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas sumokėjo apeliantui sutartą... 19. 3. Teismas neteisingai apibrėžė turto įmokų sąvoką. Turto išpirkimo... 20. 4. Teismas neįvertino, kad apelianto gauta nauda buvo neproporcingai maža... 21. 5. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.222 straipsnio 2 dalį ir 6.574 straipsnį... 22. Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo skundą atmesti. Atsiliepimas... 23. 1. Apeliantas nepagrįstai teigia tikėjęsis gauti finansavimą neprarandant... 24. 2. Apeliantas nepagrįstai teigia už turtą gavęs mažesnę kainą nei buvo... 25. 3. Apelianto argumentai apie turto išpirkimo įmokų paskirtį yra... 26. 4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Lizingo sutarties 11.3 punktas suteikia... 27. 5. Apeliantas neteisingai nurodo, kad nėra įstatymo nuostatos, numatančios,... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. Lizingas iš esmės yra finansinė paslauga. Lizingo davėjas, kaip... 30. Nors CK 6.567 straipsnio 1 dalyje pateikta tik netiesioginio finansinio lizingo... 31. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė būtent dėl grįžtamojo lizingo, taip... 32. Kolegijos vertinimu, 2006 m. rugsėjo mėn. sudarius Lizingo ir... 33. Apelianto teigimu, nutraukus Lizingo sutartį anksčiau termino, jo sumokėtos... 34. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai... 35. CK 6.574 straipsnis numato, kad, lizingo gavėjui iš esmės pažeidus... 36. Lizingo sutartis yra atlygintinė. Kad ir kaip būtų įvardintos pagal lizingo... 37. Kolegijos nuomone, apeliantui manant, kad, nutraukus Lizingo sutartį,... 38. Kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. sprendimą palikti...