Byla e2-3661-965/2018
Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,

2sekretoriaujant Jolitai Kinderienei, Deimantei Žilienei,

3dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akvaleksas“ atstovui advokatui Regimantui Špelveriui,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akvaleksas“ ieškinį atsakovui Y. A. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

5Teismas

Nustatė

6ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2018 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. DGKS-121 dėl 590,43 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išieškojimo iš ieškovės UAB „Akvaleksas“ atsakovui Y. A. ir pripažinti, kad ieškovė UAB „Akvaleksas“ yra išmokėjusi atsakovui Y. A. visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas pas ieškovę dirbo nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovui išėjus iš darbo, su juo buvo visiškai atsiskaityta, tačiau, nepaisant to, jis kreipėsi į DGK su prašymu išieškoti darbo užmokestį, dienpinigius, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. 2018 m sausio 9 d. sprendimu darbo byloje DGK tenkino iš dalies atsakovo prašymą ir nusprendė išieškoti iš ieškovės 590,43 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2017 m. rugpjūčio mėn..

7Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį, papildomai paaiškino, kad bylą nagrinėjant DGK, atsakovas teigė, kad 500 Eur jam buvo išmokėtas, kaip avansas, atsiliepime nurodo, kad tai buvo darbo užmokestis už liepos mėnesį, tai parodo jo nenuoseklumą.

8Atsakovas Y. A. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo palikti nepakeistą 2018 m. sausio 9 d. DGK sprendimą, nurodė, kad 2017 m. birželio 20 d. atsakovas ir kiti jo kolegos atvyko į UAB „Akvaleksas“ kontorą, kur buvo atliktos priėmimo į darbą procedūros, taip pat jie buvo informuoti, kad jų darbo užmokestis bus 5 eurai per valandą, už išlaidas maitinimui, transportui ir kitoms socialinėms reikmėms bus mokama po 50 eurų per savaitę. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. atsakovas buvo komandiruotas į Lenkiją, Gdansko m. Dėl komandiruotės ir darbo Lenkijoje teisėtumo, UAB „Akvaleksas“ direktorius Stanislovas Radzivilas paaiškino, kad neturi reikšmės, kokioje teritorijoje dirba atsakovas, svarbiausia, kad mokesčius moka UAB „Akvaleksas“, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir dirbant Lietuvoje. Į Klaipėdą atsakovas grįžo 2017 m. spalio 19 d. Grįžus, atsakovas ir jo kolegos buvo informuoti, kad darbų kol kas nenusimato. Atsakovas pažymėjo, kad visą buvimo Lietuvoje ir Lenkijoje laiką, taip pat ir grįžus į Ukrainą, jis ir kiti darbuotojai, ne vieną kartą telefonu teiravosi apie neišmokėtą atlyginimą, tačiau ieškovės atstovai tik žadėjo, kad bus atsiskaityta, tačiau iki šiol atsakovui priklausantis atlyginimas nėra išmokėtas.

9Be to, atsakovas nurodė, kad apie teismo posėdį informuotas, tačiau teismo prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes dėl didelio atstumo (gyvena Ukrainoje) ir finansinių galimybių, jis į teismo posėdį atvykti negali. Esant tokiai situacijai, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

10Teismas konstatuoja :

11ieškinys atmestinas.

12Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. birželio 19 d. tarp ieškovės ir atsakovo pasirašytos darbo sutarties Nr. DS-( - ) pagrindu atsakovas nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. dirbo metalinių laivų korpusų surinkėjo pareigose. Sutartimi ieškovė įsipareigojo atsakovui mokėti 456 Eur dydžio darbo užmokestį. Ginčas kilo dėl ieškovės atsakovui mokėtino darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas už 2017 m. rugpjūčio mėn.

13Iš bylos medžiagos nustatyta, kad už 2017 m. rugpjūčio mėn. ieškovė atsakovui priskaičiavo 496 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio ir 94,43 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Iš viso priskaičiuota suma už 2017 m. rugpjūčio mėn. 590,43 Eur, o atskaičius mokesčius atsakovui išmokėtina suma – 484,16 Eur. Mokamuosiuose žiniaraščiuose Nr. 20, Nr. 21, Nr. 25 ir Nr. 28 atsakovo parašu patvirtinta, kad jam 2017 m. birželio mėn. išmokėta 60 Eur ir 86,42 Eur, o 2017 m. liepos mėn. išmokėta 90 Eur ir 316,72 Eur. Mokėjimo žiniaraštis už 2017 m. rugpjūčio mėn. teismui nepateiktas. 2018 m. sausio 9 d. Darbo ginčų komisija sprendimu darbo byloje Nr. DGKS-121 (toliau - Sprendimas) tenkino iš dalies atsakovo prašymą ir nusprendė išieškoti atsakovo naudai iš ieškovės 590,43 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2017 m. rugpjūčio mėn.

14Teismas, spręsdamas, ar darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, atsižvelgia ir į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobūdį, šiuo atveju – darbo bylos specifiką, kuri gali nulemti teismo parinktus įrodymų pakankamumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 214 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus.

15Ištyrus byloje surinktą medžiagą nustatyta, jog ieškovė neginčija darbo ginčų komisijos Y. A. paskaičiuoto 590,43 Eur priklausančio darbo užmokesčio dydžio už 2017 m. rugpjūčio mėn. ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Nesant ginčo dėl Y. A. paskaičiuoto darbo užmokesčio dydžio, teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. Ieškovė su darbo ginčų komisijos sprendimu šioje dalyje nesutinka dėl to, kad, jos nuomone, jau yra išmokėjusi šią sumą atsakovui. Šią savo poziciją grindžia į bylą pateiktu lapu, kuriame atsakovas savo ranka užrašė „A. J. 500“ ir pasirašė. Ieškovės atstovo nuomone, šis lapelis yra dokumentas, patvirtinantis darbo užmokesčio išmokėjimą atsakovui, taip pat, pinigų išmokėjimo faktą turėtų patvirtinti kasos išlaidų orderis Nr. 1731, pagal kurį ieškovės direktoriaus S.R., kaip atskaitingas asmuo, iš įmonės kasos išmokėjo darbo užmokestį grynaisiais pinigais. Nurodė, kad 2017-08-28 ieškovės direktorius iš įmonės kasos išėmė 2000 Eur ir išmokėjo juos 4 darbuotojams, kaip darbo užmokestį už rugpjūčio mėn., nes buvo savaitgalis ir įmonėje nebebuvo buhalterės, kuri galėtų tinkamai įforminti dokumentus. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas pripažįsta, kad 500 Eur gavo, nes atsiliepime nurodė, kad A. P. tą dieną išmokėjo dalį darbo užmokesčio už liepos mėnesį – 500 Eur, pranešdamas, kad likutį už liepą ir pilnai už rugpjūtį sumokės per savaitę laiko.

16Teismas pažymi, kad pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau - BAĮ) 1 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti. BAĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodyti šie privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos. BAĮ 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus. Ieškovės pateiktas lapas – „laisva forma surašytas dokumentas“ – neatitinka BAĮ reikalavimų, todėl nelaikytinas apskaitos dokumentu, patvirtinančiu darbo užmokesčio išmokėjimą atsakovui.

17Iš pateiktų mokėjimo žiniaraščių už 2017 m. birželio ir liepos mėn. matyti, kad darbo užmokestis įmonėje UAB „Akvaleksas“ mokamas darbuotojams jame pasirašant ties išmokėto darbo užmokesčio suma. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovės atstovas, nurodydamas, kad su darbuotojais įmonėje visada buvo atsiskaitoma grynais, pasirašant Mokamajame žiniaraštyje. Už 2017 m. rugpjūčio mėn. tokio žiniaraščio nėra, ieškovės atstovas jo nepateikė, nors teismas sudarė galimybę tai padaryti.

18Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktu pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, pagal 41 punktą kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Pagal 19 punktą, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės vadovas iš įmonės kasos išėmė 2000 Eur ir tai patvirtina kaso išlaidų orderis, tačiau minėtas dokumentas nepatvirtina fakto, kad minėti pinigai buvo panaudoti 4 darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti, nes darbo užmokesčio išmokėjimas nėra tinkamai įformintas. Ieškovės pateiktos lapo kopijos, kurioje nurodytas atsakovo vardas, skaičius „500“ ir ieškovo parašas, negalima vertinti kaip tinkamo įrodymo, kad išmokėtas darbo užmokestis, nes jame nenurodyti jokie konkretūs darbo užmokesčio išmokėjimo duomenys: nenurodyta nei kas, nei už kokį laikotarpį, nei kada išmokėjo darbo užmokestį ar avansą, taip pat net neaišku, ar atsakovo parašas šiame lape patvirtina, kad skaičius „500“ reiškia jam išmokėtą pinigų sumą, valiutą. Be to, tik gavėjo parašas prie gautų sumų nėra pakankamas patvirtinimas apie pinigų gavimą ir byloje nepateiktas nurodyto lapo originalas. Kaip jau buvo minėta, mokėjimo žiniaraštis už 2017 m. rugpjūčio mėnesį teismui nebuvo pateiktas, todėl teismas neturi galimybės nustatyti, kad atsakovas savo parašu patvirtino pinigų išmokėjimo faktą už rugpjūčio mėnesį. Atsakovui savo parašu nepatvirtinus, kad nurodytus pinigus gavo, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kad ginčijama suma atsakovui buvo išmokėta kaip darbo užmokestis ir neužtikrino, kad dokumentas, kuris turėtų patvirtinti darbo užmokesčio išmokėjimo faktą, turėtų visus privalomus rekvizitus. Atsižvelgtina ir į tai, kad, atsakovo teigimu, 500 Eur buvo išmokėti A. P., kaip dalis darbo užmokesčio už 2017 m. liepos mėn. Šių aplinkybių ieškovė nepaneigė. Įvertinant tokio pobūdžio bylų specifiką, visos abejonės vertintinos silpnesniosios šalies, t. y. darbuotojo, naudai. Darbo teisės teorijoje darbuotojas laikomas kaip silpnesnė sutarties šalis, ši doktrina pripažįstama ir teismų. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nelygiavertį darbuotojo ir darbdavio ekonominį ir socialinį statusą, nustatė tam tikrus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šie ypatumai nustatyti siekiant labiau apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomine ir socialine prasme silpnesnės darbo santykių šalies, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2011). Nagrinėjamu atveju darbdavys, tai verslo subjektas, turintis ne vieną darbuotoją, ir yra atsakingas už tinkamą darbo užmokesčio apskaičiavimą, išmokėjimą bei darbo apmokėjimo sistemos laikymąsi darbovietėje (DK 140 str.).

19Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal ieškovės buhalterinės apskaitos duomenis, atsakovui už 2017 m. rugpjūčio mėn. priskaičiuota 590,43 Eur suma, o atskaičius mokesčius atsakovui išmokėtina suma – 484,16 Eur, šis atsakovui mokamas darbo užmokestis yra įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą ir priešingai, nei nurodo ieškovės atstovas, lapas, kuriame nurodytas skaičius „500“ neatitinka pateiktų įmonės oficialių buhalterinės apskaitos dokumentų ir juose užfiksuotos informacijos, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo 500 Eur sumą pripažinti ieškovės atsakovui išmokėta darbo užmokesčio dalimi, be to, ieškovės atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl atsakovui buvo išmokėta didesnė suma nei priklauso.

20Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip jau yra pabrėžęs kasacinis teismas, taikant darbo teisės normas vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010). DK 24 straipsnio 1-3 dalyse nustatyti bendrieji darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, pagal kuriuos įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, nepažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų. Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų turi būti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, taip pat ir tarpusavio susitarimais nustatant tokias teises ir pareigas; šiais principais turi vadovautis ir teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2014).

21Ieškovės atstovas S. R., atlikdamas UAB „Akvaleksas“ direktoriaus pareigas, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalį yra atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą. BAĮ 6 straipsnio 2 dalis numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (BAĮ 12 straipsnio 2 dalis). Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui (BAĮ 14 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas vertindamas ieškovės vadovo veiksmus juos vertina pagal profesionalaus, protingo vadovo kriterijų, kitaip tariant, siekiama nustatyti, kaip tokiomis sąlygomis būtų veikęs patyręs ir sąžiningas įmonės vadovas.

22Ieškovės atstovas pažymėjo, kad byloje pateiktas lapelis, kuriame nurodyta 500 Eur suma patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. darbuotojams buvo išmokėta po 500 Eur darbo užmokesčio už rugpjūčio mėn. Šiuos pinigus išmokėjo S.R. (įmonės direktorius) po darbo, darbo vietoje. Tokia situacija susiklostė, nes 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo penktadienis, trumpesnė darbo diena, buhalterės darbe tuo metu nebebuvo, todėl ji negalėjo paruošti mokėjimo žiniaraščio. Su tokia pozicija sutikti nėra teisinio pagrindo. Visų pirma, nustatyta, jog 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo pirmadienis, o ne penktadienis, kaip teigia ieškovės atstovas, nepateikė duomenų, kodėl darbo užmokestis negalėjo būti išmokėtas tuo metu, kai buvo galimybė užpildyti žiniaraštį. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo paskutinė darbo diena pas ieškovę buvo 2017 m. rugpjūčio 31 d., todėl ieškovė neįrodė, kodėl 2017-08-28 išmokėti pinigai tą pačią ar per kitas dvi dienas negalėjo būti tinkamai įforminti, kaip išmokėtas darbo užmokestis už rugpjūčio mėn. Ieškovės direktorius S. R. , turėdamas įstatymo jam nustatytą pareigą užtikrinti darbo apmokėjimo sistemos laikymąsi darbovietėje, neužtikrino tinkamo atlyginimo išmokėjimo darbuotojui ir būdamas įmonės direktoriumi nesukontroliavo, kad būtų tinkamai išmokėtas atlyginimas ir tai būtų tinkami užfiksuota mokėjimo žiniaraštyje arba kituose atitinkamai įformintuose dokumentuose. Ieškovės direktorius S. R. , būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą nesiėmė jokių veiksmų sukontroliuoti, kad visi įmonės UAB „Akvaleksas“ apskaitos dokumentai būtų surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ieškovės pateiktas lapas, kuriame atsakovas savo ranka užrašė „A. J. 500“ ir pasirašė, taip pat kasos išlaidų orderis Nr. 1731 nepatvirtina, kad atsakovui išmokėjo ginčijamą sumą, kaip darbo užmokestį už 2017 m. rugpjūčio mėn. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovui faktiškai priklausantis darbo užmokestis už 2017 m. rugpjūčio mėn. ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas yra išmokėtas (CPK 178, 185 straipsniai).

23Visapusiškai ir objektyviai ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinus šalių paaiškinimus, visumą nustatytų faktinių aplinkybių, darytina išvada, kad Klaipėdos skyriaus darbo ginčo komisija teisingai vertino faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

24Kadangi ieškinys yra atmestas, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.). Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie turtėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį, todėl šis klausimas nespręstinas.

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

Nutarė

26ieškinį atmesti.

27Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika... 2. sekretoriaujant Jolitai Kinderienei, Deimantei Žilienei,... 3. dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akvaleksas“... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 5. Teismas... 6. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos... 7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį, papildomai... 8. Atsakovas Y. A. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo... 9. Be to, atsakovas nurodė, kad apie teismo posėdį informuotas, tačiau teismo... 10. Teismas konstatuoja :... 11. ieškinys atmestinas.... 12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. birželio 19 d. tarp ieškovės ir... 13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad už 2017 m. rugpjūčio mėn. ieškovė... 14. Teismas, spręsdamas, ar darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą,... 15. Ištyrus byloje surinktą medžiagą nustatyta, jog ieškovė neginčija darbo... 16. Teismas pažymi, kad pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės... 17. Iš pateiktų mokėjimo žiniaraščių už 2017 m. birželio ir liepos mėn.... 18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu... 19. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal ieškovės buhalterinės apskaitos... 20. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip jau yra... 21. Ieškovės atstovas S. R., atlikdamas UAB „Akvaleksas“ direktoriaus... 22. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad byloje pateiktas lapelis, kuriame nurodyta... 23. Visapusiškai ir objektyviai ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus,... 24. Kadangi ieškinys yra atmestas, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270... 26. ieškinį atmesti.... 27. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...